Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorė Kristinos Rekertienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,1 procentų, iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 21.05 val., policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu jo dėvimų kelnių kairės pusės kišenėje šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

R. B. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Apklaustas įtariamuoju R. B. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, gailėjosi ir parodė, kad <...> 2024 m. rugsėjo 20 d. tiek jis, tiek jo sugyventinė buvo adresu (duomenys neskelbtini). Apie 20.00 val. pas juos atvyko policijos pareigūnai, kurie pamatė mėlynes ant jo sugyventinės kūno ir pradėjo su ja bendrauti. Tada jį sulaikė, o K. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba ir ją išvežė į ligoninę. Prieš sulaikant policijos pareigūnai patikrino prie jo esančius daiktus ir jo kelnių kairės pusės kišenėje rado vieną polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga. Šias narkotines medžiagas jis įsigijo prie Kalvarijų turgaus, prie vieno iš naktinių barų, iš jam nepažįstamo asmens. Jis asmens, iš kurio įsigijo apibūdinti negali, tačiau tai buvo jauno amžiaus žmogus, nes stovėjo jaunimo kompanija, su kuria šiek tiek pabendravo ir kalba kažkaip išėjo apie narkotines medžiagas. Vienas iš kompanijoje esančių asmenų pasiūlė jam jų įsigyti. Jis įsigijo vieną polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga už 20 eurų, sumokėjo grynais pinigais. Jis šios medžiagos dalį surūkė. Kartais vartoja žolę. Savo kaltę visiškai pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi.

Papildomos apklausos metu R. B. parodė, kad <...> dėl narkotinių medžiagų savo kaltę pripažįsta <...>. Policijos pareigūnai atvyko 2024 m. rugsėjo 20 d. į (duomenys neskelbtini) ir apie 20.00 val. norėdami jį sulaikyti dėl smurto artimoje aplinkoje, dalinės apžiūros metu, jo sportinių kelnių kairėje kišenėje rado vieną polietileninį maišelį su „žole“. Šią „žolę“ jis pirko dieną prieš, t. y. 2024 m. rugsėjo 19 d., Vilniaus mieste, šalia Kalvarijų turgaus, esančio adresu Kalvarijų g. 61, prie naktinio baro. „Žolę“ pirko iš jam nepažįstamo asmens. To asmens atpažinti negalėtų, kadangi buvo tamsus paros metas, buvo jaunas vyriškis, maždaug 30 metų amžiaus. Jis priėjo prie jaunuolių kompanijos, kurie buvo prie naktinio baro, norėdamas pabendrauti ir vienas iš jaunuolių jam pasiūlė įsigyti „žolės“ už 20 eurų. Jis už „žolę“ sumokėjo grynaisiais pinigais ir dalį „žolės“ jis iš karto surūkė, o kitą dalį įsidėjo į kelnių kišenę ir pamiršo. Ją turėjo iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 20 d. policijos pareigūnai rado jo dėvimų kelnių kišenėje. Jis „žolę“ pirko savo naudojimui, nes kartais parūkydavo. Dėl savo tokio elgesio labai gailisi.

Be R. B. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

Specialisto A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 20 d. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), yra sužalota K. M.. Atvykus nurodytu adresu <...> einant link namo išgirdo kaip kalbėjo moteris ir pamačius juos pasišalino iš balkono, tokie veiksmai sukėlė įtarimų. <...> Pareikalavus, kad atidarytų buto duris, jas atidarė R. B.. Buto viduje taip pat buvo sumušta moteris, kuri verkė, B. B. taip pat prisipažino, kad jo kelnių dešinėje kišenėje yra galimai narkotinė medžiaga „žolė“ <...>.

Kratos protokole nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 21 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kratos metu nieko nerasta ir nepaimta.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje nurodoma, kad 1. Žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio užspaudžiamo maišelio (vokas Nr. 2, IBPS-V-2607585-24(2)) yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,999 g, ?9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,1 %. 2. Tirti pateiktose R. B. rankų nuoplovose (vokas Nr. 1, IBPS-V-2572985-24(1)) narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

Specialisto išvadoje Nr. T-N 2930/2024 (01) nurodoma, kad R. B. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, metamfetamino, ekgonino metilo esterio, benzoilekgonino, kokaetileno, pėdsakų amfetamino, pėdsakų kokaino, nustatyta mažiausia koncentracija 0,42 prom. etilo alkoholio. Šlapime karfentanilio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime benzodiazepinų, opiatų nerasta.

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrimas mobilaus ryšio telefonas telefono „Iphone 14 Pro“, kuris reikalaujamų daiktų, dokumentų patikimo protokolu buvo paimtas iš R. B.. <...> susirašinėjimų, kuriuose būtų šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra svarbi informacija.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys), ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 18,1 procentų, iki tol, kol 2024 m. rugsėjo 20 d., apie 21.05 val., policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu jo dėvimų kelnių kairės pusės kišenėje šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

Pažymėtina, kad prokuroro suformuluotame kaltinime R. B. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – įgijimas. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kaltininkui narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2009, 2K-15/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokio asmens R. B. įgijo draudžiamą narkotinę medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamos medžiagos įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad <…> narkotines medžiagas įsigijo prie naktinio baro, kuris yra šalia Kalvarijų turgaus. „Žolę“ pirko iš jam nepažįstamo asmens. To asmens atpažinti negalėtų, kadangi buvo tamsus paros metas, tačiau tai buvo jaunas vyriškis, maždaug 30 metų. Tuo tarpu jokių kitų to asmens duomenų nepateikė, todėl šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Dėl šių priežasčių narkotinės medžiagos įgijimo požymį teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš R. B. pateikto kaltinimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad šis faktas nepaneigia R. B. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos laikymą, neturint tikslo jos platinti, o to visiškai pakanka pripažinti R. B. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. B. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Jis neteisėtai disponavo narkotine medžiaga.

R. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. darbingo amžiaus, išsiskyręs, ilgą laiką gyvena užsienyje, ten ir dirba, neteistas, per penkerius metus baustas vieną kartą Lietuvoje administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, paskirta bauda sumokėta. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Teismo vertinimu prokurorės siūloma 45 MGL (2 250 Eur) dydžio bauda, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

R. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

R. B. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. rugsėjo 20 d., 21.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 21 d., 11.05 val. (vieną dieną). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui daiktus, likusius po objektų tyrimo – voką su narkotine medžiaga bei voką su nuoplova – sunaikinti.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 45 MGL (2 250 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 20 d., 21.00 val. iki 2024 m. rugsėjo 21 d., 11.05 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 28 MGL, t. y. 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų), dydžio.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, likusius po objektų tyrimo objektus – voką su narkotine medžiaga bei voką su nuoplova – sunaikinti.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 2 (dviejų) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-752-1217/2025)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.