Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Š. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. Č. 2023 m. vasario 21 d. apie 16.40 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamojo posėdžio metu Š. Č. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. vasario 21 d. atvažiavo aplankyti sesers, nes buvo išleistas iš (duomenys neskelbtini) klinikų, kur gydėsi (duomenys neskelbtini). Jam buvo pakeisti vaistai, prie kurių dar nebuvo pripratęs. Prasidėjo panikos priepuolis, sesers nebuvo, todėl nuvažiavo nusipirkti alkoholio. Atrodė paprasčiausias sprendimas nusipirkti alkoholio. Pirko „Trejas devynerias“, išgėrė apie pusę butelio prie parduotuvės. Išgėręs vairavo. Kažkur važiuoti tikslo neturėjo, bet apimtas panikos nieko nesuprato. (Duomenys neskelbtini) pažįstamų neturi. Negali paaiškinti, ko ten važiavo. Automobilis „Toyota“ priklauso jam. Važiuodamas padarė avariją. Už dešimties metrų buvo įsukimas į kiemą. Nuvažiavo ten, tuomet atvyko ir pareigūnai. Avariją sukėlė pirmą kartą gyvenime. Yra gulėjęs ligoninėje tris kartus, yra gydytas dėl alkoholio vartojimo. Gydytojai jam leidžia vairuoti. Dabar supranta, kad elgėsi pavojingai, bet tuo metu to nesuprato. Labai gailisi dėl savo veikos. Paskirtą baudą sumokėjo. Jo pajamos 215 Eur po mokesčių. Jis dirba tik porą valandų per dieną. Anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), bet pablogėjus sveikatai tapo per sunku dirbti, todėl užsiėmė (duomenys neskelbtini) veikla. Gyvena su tėvais ir drauge tėvų name. Finansiškai padeda tėvai ir draugė. Dabar vyksta gydymas, vartoja vaistus, tad alkoholio nevartoja.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Š. Č. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis Š. Č. parodė, kad įtarimą perskaitė, jo turinį ir esmę suprato. Psichiatrinėje ligoninėje yra gydytas (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą gydytas 2023 m. sausio 27 d. – 2023 m. vasario 17 d. Priklausomybių ligų centre gydytas dėl (duomenys neskelbtini) prieš kokius 5-6 metus. Dėl įvykio parodė, kad jam vėl užėjo panikos priepuolis, išgėrė paskirtus vaistus, tačiau nuo jų pagerėjo, tuomet išgėrė „Trejas devynerias“, išgėrė apie 200 ml. Tada net negali paaiškinti, kas atsitiko, nes kai įvyksta tas panikos priepuolis, negali paaiškinti, kur važiavo. Neturėjo jokių reikalų, nedirbo, kaip atvažiavo iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono, irgi negali paaiškinti, nes nei ten gyvena, nei turi kokių pažįstamų. Tiesą pasakius, nelabai gali paaiškinti, kur važiavo ir kokiais tikslais, tačiau kaltės neneigia. Pripažįsta, kad vairavo būdamas neblaivus ir dėl to tikrai labai gailisi (1 t., b. l 134-137).

Liudytoja A. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiąja patrule. 2023 m. vasario 21 d. dirbo kartu su (duomenys neskelbtini) vyr. patruliu R. S. 2023 m. vasario 21 d. apie 16.19 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad įvyko eismo įvykis kur dalyvavo automobilis ,,Hyundai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į (duomenys neskelbtini) gatvę, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), juos pasitiko automobilio ,,Hyundai“ vairuotojas bei liudininkas V. Š. V. Š. paaiškino, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve į jį atsitrenkė iš priekio atvažiuojantis automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris po eismo įvykio norėjo pasišalinti, tačiau kiti eismo dalyviai jį sustabdė ir pastebėjo, kad minimo automobilio vairuotojas yra neblaivus. Po kažkiek laiko automobilis „Toyota“ pasišalino į šalimai esantį kiemą. Nuvažiavę į minėtą kiemą pastebėjo stovintį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Priėję prie jo, pastebėjo, kad už vairo sėdi, kaip paskui paaiškėjo, Š. Č., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti ir iš burnos sklido alkoholio kvapas. Paklausė jo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, į ką vairuotojas atsakė, kad vartojo. Pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, asmuo pradėjo elgtis agresyviai ir atsisakė pasitikrinti. Nuvedė asmenį prie tarnybinio automobilio, prie kurio vairuotojas sutiko pasitikrinti blaivumą. Pirmu pūtimu apie 16.40 val. buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas. Antru pūtimu apie 16.58 val. buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas (1 t., b. l. 26-29).

Analogiškos aplinkybės nurodomos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio R. S. 2023 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 22).

Liudytojas V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. vasario 21 d. apie 16.40 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link joje esančio darželio pasiimti vaiko. Važiavo raudonos spalvos „Hyundai“ automobiliu ir tiesiai į jį atvažiavo vyšninės spalvos „Toyota Prius“ automobilis. „Toyota Prius“ automobilyje buvo vienas žmogus, vyras, kuris ir vairavo automobilį. Jis įvažiavo į jį, pavažiavo atbulas ir norėjo išvažiuoti tiesiai, tačiau jam kelią užstojo kitas automobilis. Tiksliau ir iš priekio, ir iš galo jam užstatė kelią. Kai „Toyota“ automobiliui užkirto kelią, išlipo jos vairuotojas. Bendravo su vyru, laikydamasis atstumo, todėl alkoholio kvapo nejautė, bet matėsi, kad jis yra apsvaigęs. Kai kalbėjo su juo, matė, kad jam kažkas negerai, ar apsvaigęs, ar kažkuo serga, buvo pasimetęs aplinkoje, sunkiai dėliojo sakinius. Bandė vyrui išaiškinti, ką jis padarė, tačiau suprato, kad nelabai jis ką supranta. Vyras bandė tartis, pasakė jam, kad su girtais žmonėm tikrai nesitars. Po kelių minučių visi užstatę automobilius vairuotojai išvažiavo, jis liko su kaltinamuoju vienas. Pakalbėjus su juo apie 10 minučių, šis nieko nesakęs atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, nuvažiavo į namo kiemus. Tačiau tik jam išvažiavus, privažiavo policijos pareigūnai. Įsėdo į jų automobilį ir nuvažiavo ta kryptimi, kur nuvažiavo „Toyota Prius“ automobilis. Įvažiavo į namo kiemą ir pamatė tą patį automobilį. Pasakė pareigūnams, kad tai tas automobilis. Už vairo sėdėjo tas pats vyras, kuris sukėlė eismo įvykį ir su kuriuo jis kalbėjo. Pareigūnai priėjo prie to vairuotojo, su juo pakalbėjo ir vėliau tikrino jo blaivumą. Kiek pamena, asmuo pripūtė virš 2 promilių. Daugiau dėl šio įvykio neturi ką parodyti (1 t., b. l. 32-35).

2023 m. vasario 21 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užfiksuoti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai, apgadinta po eismo įvykio (1 t., b. l. 36-40, 41-47).

2023 m. vasario 21 d. neblaivumo nustatymo akte, užfiksuota, kad nustatyti šie Š. Č. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 21 d. 16.40 val. Š. Č. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,26 promilės, o 2023 m. vasario 21 d. 16.58 val. Š. Č. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 2,14 promilės. Asmuo nurodė alkoholį vartojęs prieš 13 valandų (1 t., b. l. 48, 49). Patikros sertifikatas Nr. 1753517 patvirtina, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARAA-0132, metrologiškai patikrintas, patikra galiojo iki 2023 m. birželio 6 d. (1 t., b. l. 50).

2023 m. balandžio 3 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, jog buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas „vlc-record-2023-02-21-19h20m43s-2023_02_21_16_18_11_DRV.MP4-“. Vaizdo įrašo dešiniojo kampo apačioje matomas užrašas „NEOLINE 21/02/2023 16:18:02 N54,688638 E25,206366 045Km/h“. Vaizdo įraše matoma gatvė, kelias. Kelkraščio abiejose pusėse, judėjimo kryptimi stovi sustatyti automobiliai. Šiek tiek toliau iš abiejų pusių matomi daugiaaukščiai. Keliu važiuoja pilkos spalvos automobilis (iš kurio filmuojama), priešais jį matomas važiuojantis raudonos spalvos automobilis. Pavažiavus šiek tiek toliau, matoma, kaip tiesiai į raudonos spalvos automobilį atsitrenkia priešprieša atvažiavęs automobilis. Automobiliui privažiavus arčiau matoma, kad į raudoną automobilį atsitrenkė „Toyota Prius“ automobilis. „Toyota Prius“ automobilis pavažiuoja galu ir bando šalintis iš eismo įvykio vietos, tačiau jam kelią užstoja pilkos spalvos automobilis (iš kurio pateiktas vaizdas). Matoma, kad „Toyota Prius“ valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64-67).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Š. Č. (1 t., b. l. 52).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad analogiškos transporto priemonės automobilio „Toyota Prius“, 2004-2010 metų gamybos periodo, kaina su PVM yra 5660 eurų (1 t., b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog Š. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, jog jo iškvėptame ore yra mažiausia 2,14 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog 2023 m. vasario 21 d. jam užėjo panikos priepuolis, išgėrė vaistų o po to ir alkoholio, tuomet pats nesuprasdamas, kur ir kodėl, važiavo automobiliu, kol (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jį alkotesteriu ir nustatė girtumą. Š. Č. kaltę taip pat įrodo liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytojas V. Š. nurodė, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve į vairuojamą automobilį trenkėsi priešpriešiais atvažiuojantis automobilis „Toyota Prius“, kuris mėgino išvažiuoti iš eismo įvykio vietos, tačiau su kitų vairuotojų pagalba buvo užblokuotas ir sustabdytas. Kalbėdamas su išlipusiu „Toyota“ vairuotoju, matė, kad šiam kažkas negerai, asmuo lyg apsvaigęs, lyg sergantis, nes nesiorientavo aplinkoje, sunkiai dėliojo sakinius, nesuprato, kas jam kalbama. Atsisakė tartis su galimai girtu vairuotoju ir iškvietė policiją. Laukiant policijos, jam padėję vairuotojai išvažinėjo, ir jiems likus vieniems, „Toyota“ vairuotojas nieko nesakęs atsisėdo į automobilį ir išvažiavo, pasukdamas į namo kiemus. Atvykus policijai nuvažiavo ta pačia kryptimi, kur vieno namo kieme rado eismo įvykį sukėlusį automobilį ir vairuotoją jame, kurį atpažinęs nurodė pareigūnams. Policijos pareigūnai patikrinę vairuotoją alkotesteriu nustatė virš dviejų promilių girtumą. Liudytoja A. L. patvirtino, jog atvykus budėtojo nurodytu eismo įvykio adresu, pasitiko automobilio ,,Hyundai“ vairuotojas V. Š., nurodęs, kad į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai girtas ir mėgino iš karto šalintis iš eismo įvykio vietos, bet buvo užblokuotas kitų vairuotojų. Vėliau jis vis tiek pasišalino į gretimą namo kiemą. Nuvažiavę į nurodytą kiemą, pastebėjo stovintį minėtą automobilį „Toyota Prius“, už kurio vairo sėdėjo Š. Č., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, jo judesiai buvo nekoordinuoti ir iš burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas neneigė, kad vartojo alkoholį. Pasiūlius pasitikrinti neblaivumą, asmuo pradėjo elgtis agresyviai ir atsisakė pasitikrinti. Nuvedus jį prie tarnybinio automobilio, sutiko pasitikrinti blaivumą. Pirmu pūtimu apie 16.40 val. buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas. Antru pūtimu apie 16.58 val. buvo nustatytas 2,14 promilės girtumas. Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys patvirtina, jog „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavusiam Š. Č. buvo nustatytas vidutinis girtumas – 2,14 promilės. Alkotesteris metrologiškai patikrintas, patikra galiojanti, abejoti jo duomenimis pagrindo nėra. Visi šie duomenys tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi, vieni kitus papildo bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią kaltinime nurodomas faktines aplinkybes. Transporto priemonę kaltinamasis vairavo ignoruodamas faktą, kad visai neseniai vartojo alkoholį, yra neblaivus, tad nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia.

Bylos duomenimis Š. Č. ne kartą tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai gydytas įvairiose gydymo įstaigose dėl pasikartojančio (duomenys neskelbtini), asmuo yra nuolatinėje psichiatrų priežiūroje, jam taikomas medikamentinis gydymas, nuo 2023 m. sausio 27 d. iki 2023 m. vasario 17 d. gydytas stacionariai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 99-107). Nors savo veiksmus kaltinamasis teisino turima liga ((duomenys neskelbtini)) ir jos pasekme – panikos priepuoliu, kurį skubiai teko malšinti alkoholiu, teismo vertinimu, tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. Asmuo (duomenys neskelbtini) diagnozę turi jau 3-4 metus laiko, tad jam turėtų būti žinomi efektyvios pagalbos mechanizmai pablogėjus savijautai. Alkoholio vartojimas tikrai nėra vienas iš jų. Pažymėtina, kad veika padaryta ketvirtą dieną po paleidimo iš stacionaraus gydymo (duomenys neskelbtini), kur taikomas gydymas buvo įvertintas kaip sėkmingas (pagerėjo nuotaika, stabilizavosi emocijos, koregavosi miegas (2 t., b. l. 101-104)), išleidžiant pacientą jam buvo išrašyti tie patys gydymo metu vartoti vaistai. Iš 2023 m. kovo 14 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad medikamentai pratęsti, nėra duomenų, kad jie bylai aktualiu laikotarpiu būtų buvę keičiami (2 t. b. l. 107). Medicininiuose išrašuose pažymima, kad kaltinamajam diagnozuojama (duomenys neskelbtini), kurios metu asmuo praranda ryšį su realybe. Teismo vertinimu, ne sveikatos problemos, o nepateisinamas kaltinamojo pasirinkimas susieti alkoholio vartojimą su vaistų vartojimu, juolab su vairavimu, turėjo esminę reikšmę jo neteisėtam elgesiui. Pažymėtina, kad veikos padarymo metu jis buvo didmiestyje, alkoholis (jei kaltinamasis nematė kitos išeities) buvo prieinamas bet kurioje artimiausioje parduotuvėje, poreikio vykti jo įsigyti automobiliu tikrai nebuvo, juolab pavartojus alkoholio vėl vairuoti automobilį. Teismo psichiatrijos specialistė, nepaisant kaltinamojo turimų diagnozių ir gydymo istorijos, taip pat neįžvelgė, kad dėl turimos ligos jis būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, kuri paprastai lemia asmens nesugebėjimą suvokti ir teisingai vertinti savo veiksmų. 2023 m. gegužės 17 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-140/2023 pateikta išvada, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad Š. Č. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (1 t., b. l. 124). Tokiu būdu abejonės dėl kaltinamojo pakaltinamumo veikos metu ikiteisminio tyrimo metu buvo pašalintos. Abejoti teismo medicinos specialisto išvada teismui pagrindo nėra.

Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi jis transporto priemonę valdė, kai nustatytas 1,5 promilės viršijantis girtumas.

Dėl bausmės skyrimo

Š. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaip minėta, Š. Č. ne kartą tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai gydytas įvairiose gydymo įstaigose dėl (duomenys neskelbtini), asmuo yra nuolatinėje psichiatrų priežiūroje, jam taikomas medikamentinis gydymas psichotropiniais vaistais, dėl ko jis neabejotinai patiria sunkumų prisitaikydamas ir priimdamas sprendimus kasdieniniame ir socialiniame gyvenime, todėl, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi, teismas šią aplinkybę pripažįsta papildoma kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Š. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 straipsnyje, nenustatyta. Girtumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Skirdamas Š. Č. bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas ir padarytas tiesiogine tyčia, dėl nusikaltimo padarymo prisipažino ir gailisi, yra dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia, jog Š. Č. anksčiau neteistas (1 t., b. l. 74-75), per pastaruosius penkerius metus iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo aštuonis kartus baustas administracine tvarka už nusižengimus, daugiausiai susijusius su transporto priemonės valdymu, visos paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 79-85).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Prokurorė prašė kaltinamajam skirti areštą, atidedant jo vykdymą, motyvuodama, kad kaltinamojo pajamos yra itin mažos ir galimybių sumokėti baudą jis praktiškai neturi. Tačiau Š. Č. teisiamas pirmą kartą ir jo atžvilgiu taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos, numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis vykdo savo finansines prievoles. Sumoka visas jam skiriamas baudas. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, asmuo niekada nėra turėjęs priverstinai vykdomų finansinių prievolių (2 t., b. l. 19). Kaltinamojo teigimu, jam finansiškai padeda tėvai ir gyvenimo draugė. Jis gyvena tėvų namuose, tad jo išlaidos buičiai yra minimalios. Turi paklausią (duomenys neskelbtini) profesiją, įsidarbino ir sėkmingai dirba, žada ateityje įsidarbinti pilnu etatu, taigi teismui nėra priežasčių manyti, kad jo pajamos bus stabiliai mažos. Galiausiai, atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią finansinę padėtį šiuo momentu, yra pagrindas baudos mokėjimui nustatyti žymiai ilgesnį terminą nei dviejų mėnesių terminas, numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje, suteikiant laiko pagerinti finansinę padėtį ir galimybę mokėti baudą nedidelėmis įmokomis per ilgesnį – vienerių metų – laikotarpį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina bauda, nesiekianti įstatymų leidėjo numatyto šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Š. Č. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamos veikos padarymo metu teisę vairuoti transporto priemones Š. Č. turėjo, todėl jam taikytinas specialiosios teisės atėmimas nuo vienerių iki penkerių metų. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teismas vertina, kad Š. Č. pirmą kartą teisiamas už nusikalstamą veiką, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2015 m. rugpjūčio 5 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo baustas pagal ANK 126 straipsnio 4 dalį (vairavimą neblaiviam, kai nustatytas sunkus girtumas), pačiame nutarime pažymima, kad tai nėra pirmas asmens vairavimo esant neblaiviam faktas. Š. Č. vairavo transporto priemonę ignoruodamas akivaizdų faktą, jog yra neblaivus, jo koordinacija pagal liudytojų parodymus buvo sutrikusi, vairuodamas sukėlė eismo įvykį, tad savo veiksmais kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams, atitinkamai teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimas terminui, viršijančiam įstatymų leidėjo nustatytą minimumą, nors ir nesiekiančiam šio termino vidurkio.

Taip pat Š. Č. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Kaltinamasis Š. Č. nusikalstamos veikos padarymo metu, būdamas neblaivus, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis gali siekti 5660 Eur, todėl ši transporto priemonė kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos priemonė konfiskuotina. Š. Č. padaryto nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnis yra didelis. Š. Č. neneigia turintis potraukį alkoholiui, net yra gydytas nuo priklausomybės jam. Dėl savo ligos jis nuolatinai vartoja psichotropinius vaistus, jų maišymas su alkoholiu ir vairavimas pavartojus šių medžiagų mišinio gali turėti itin sunkių pasekmių, kurių šį kartą laimingai pavyko išvengti. Š. Č. taikomas intensyvus gydymas matomai neapsaugo jo nuo spontaniškų, neapgalvotų ir destruktyvių poelgių. Teismas nemato galimybės nekonfiskuoti transporto priemonės, kadangi visuomenės viešasis interesas užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus yra aukščiau kaltinamojo materialinių netekčių. Teismo manymu, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, automobilio vertę, automobilio konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

Teismo įsitikinimu, aptartų baudžiamojo poveikio priemonių pakanka motyvuoti kaltinamąjį ateityje elgtis atidžiai bei rūpestingai, nepažeidinėti visuomenėje galiojančių taisyklių, todėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nesvarstytinas.

Ikiteisminio tyrimo metu Š. Č. paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 143-148) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su vaizdo įrašu – paliktinas saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

2023 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro nutarimu, siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, buvo šešiems mėnesiams (nuo 2023 m. vasario 28 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d.) apribota Š. Č. nuosavybės teisė į šį turtą: automobilį „Toyota Prius“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninio paso Nr.: (duomenys neskelbtini), vertė: 5660 Eur, nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą – uždraudžiant ši turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis. Turto saugotoju paskirtas Š. Č. (1 t., b. l. 54-57).

2023 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki 2024 m. vasario 28 d. (1 t., 185-187).

Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Š. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Š. Č. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti Š. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 1 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 3 dalimi, paskirti Š. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti Š. Č. priklausantį automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą Š. Č. į automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.

Baudos bausmė turi būti savanoriškai įvykdyta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB banke Luminor Bank; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentai, patvirtinantys įmokų sumokėjimą, turi būti pristatyti teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 8 dalimi, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.