- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-21
- Bylos Nr.
- e2YT-1342-420/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00104-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Eglė Subačienė
suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Rasai Karčiauskaitei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai G. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,2353 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su 2 (dviem) pastatais (gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu). Pareiškime nurodė, kad pareiškėjai G. B. nuosavybės teise priklauso 0,2353 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas). Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) ežero saloje ir nepatenka į jokią Zarasų rajone esančią saugomą teritoriją. Pareiškėja kartu su sutuoktiniu R. B. 2008 m. kovo 4 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš pardavėjos L. A. (mergautinė pavardė – Stankevičiūtė) įsigijo 0,5500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pradinis žemės sklypas). Pareiškėja 2017 m. vasario 23 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. RK-402 pagrindu paveldėjo šio sklypo ½ (vieną antrąją) dalį, iki mirties priklausiusią jos sutuoktiniui R. B.. NŽT Zarasų skyriaus vedėjo 2017 m. birželio 13 d. sprendimo „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio(duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ Nr. 42SK-565-(14.42.110.) pagrindu Pradinis žemės sklypas buvo padalintas į 2 (du) atskirus žemės sklypus, t. y. minėtą 0,2353 ha ploto žemės ūkio paskirties Žemės sklypą ir 0,3362 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Liudvika A. P. žemės sklypą įgijo nuosavybės teisės atkūrimo pagrindu. L. A. siekiant atkurti nuosavybės teises į Žemės sklypą, 2007 m. birželio 27 d. Zarasų rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinis faktas, pagal kurį L. A. tėvas A. S., gimęs 1913 m. balandžio 16 d., mirė 1948 metų rudenį, ir L. A. atnaujintas terminas pateikti nuosavybės teises ir giminystės ryšius su savininku A. S. patvirtinančius dokumentus pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Liudvikai A. U. apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. sprendimu „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei L. A., a. k. (duomenys neskelbtini) Nr. 13-23715, buvo atkurtos nuosavybės teisės į Pradinį žemės sklypą, kuris iki 1946 metų priklausė jos tėvui A. S.. Žemės sklypo, kurį šiuo metu nuosavybės teise valdo Pareiškėja, teritorijoje buvo A. S. priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatas). Būtent šiame name 1946 metais gimė A. S. dukra L. A.. Namui sudegus, L. A. iš salos persikraustė gyventi į Rutuliškių kaimo žemyninę dalį (krantą), kurioje užaugo. Pareiškėjai šiuo metu priklausančiame Žemės sklype yra išlikę L. A. tėvui A. S. priklausiusios sodybos gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pamatų fragmentai. Žemės sklypo įsigijimo metu L. A. pareiškėjai pasakojo, kad Žemės sklype nuo maždaug 1850 iki 1946 metų buvo sodyba, kurioje 1913 – 1946 metais gyveno jos tėvas A. S.. 1945 m. lapkričio 11 d. A. S. buvo suimtas NKVD Zarasų apskrities kovos su banditizmu skyriaus ir 1946 m. kovo 15 d. nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmę A. S. atlikinėjo Rusijos Federacijoje buvusiame lageryje „Sevvostlag“, kuriame 1948 metų rudenį buvo nušautas. A. S. skyrus laisvės atėmimo bausmę, Žemės sklype buvusi sodyba NKVD pareigūnų buvo sudeginta ir išardyta. Šias aplinkybes gali patvirtinti L. A.. Pareiškėja 2017 metų rugpjūčio mėnesį Zarasų rajono apylinkės teismui jau yra teikusi pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo A. S. priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatas). Pareiškimo pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2YT-845-731/2017, tačiau Pareiškėja 2017 m. lapkričio 23 d. pateikė prašymą atsiimti pareiškimą ir Zarasų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi Pareiškėjos pareiškimo atsiėmimo prašymą tenkino bei paliko pareiškimą nenagrinėtu. Pareiškimas buvo atsiimtas dėl tos priežasties, kad nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, siekis atstatyti sodybą tuo metu negalėjo būti realizuotas, kadangi pagal tuometinį teisinį reglamentavimą paviršinių vandens telkinių apsaugos juostoje (visas Žemės sklypas patenka į šią juostą) nebuvo leidžiamas buvusios sodybos atkūrimas (atstatymas). Priėmus ir įsigaliojus naujajam Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui (toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas; galioja nuo 2020 m. sausio 1 d.), pagal šio įstatymo nuostatas paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose leidžiama atstatyti identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius. Įsigaliojus šioms nuostatoms, paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose esančių sklypų savininkai įgijo teisę atstatyti buvusios sodybos pastatus. Įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, Pareiškėja teikia šį prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad kaip teisingai teigia pareiškėjas, juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais – buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Taigi, sodybos buvimo faktas siejamas su buvusių statinių, visų pirma, gyvenamojo namo, liekanų sklype buvimu. Norint patvirtinti faktą, kad sklype yra buvusi sodyba, turi būti pateikti neginčijami įrodymai apie sodybos (būtinai – gyvenamojo namo) sklype buvimą. Kaip buvusios sodybos buvimo faktą pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjas pateikia: matininko V. R. 2019-11-07 ekspertizės aktą, Lietuvos Respublikos V.R.M. Zarasų apskrities valdybos 1936 m. rugpjūčio 6 d. anketą, 1946 metų SSRS karinių pajėgų generalinio štabo karinės topografijos žemėlapį, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Imbrado seniūnijos 2008-12-10 pažymą Nr. SD-258, pateiktos sodybvietės nuotraukas, matininko A. B. 2017 m. spalio 11 d. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pamatų schema. Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2008 m. gruodžio 9 d. raštas, priešingai nei teigia pareiškėjas nepatvirtina jokį sodybos, o juo labiau gyvenamojo namo buvimo sklype fakto, bet priešingai, nurodoma, kad minimoje vietoje nėra išlikusių statinių, o pavieniai akmenys, nesurišti statybine medžiaga nėra ir negali būti nekilnojamojo turto objektas. Akivaizdu, kad pateikti įrodymai, nesuteikia pagrindo daryti pagrįsta ir neabejotiną išvadą apie pareiškėjos 0,2353 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini), A. S. priklausiusios sodybos (gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatas) buvimo faktą. Mano, kad pareiškėjos G. B. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo galėtų būti tenkinamas tik esant neginčijamiems įrodymams apie sodybos (gyvenamojo namo) buvimo faktą pareiškėjos nuosavybės teise priklausiančiame žemės sklype.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra pažymėta, kad juridinis faktas, jog sodyba gyvenamasis namas su priklausiniais gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Pareiškėjos teismui pateikiami kartografiniai dokumentai, pareiškimo argumentai, bei Utenos apskrities viršininko administracijos 2008 m. sausio 31 d. sprendimas Nr. 13-23715 dėl nuosavybės teisių atkūrimo L. A., grąžinant turėtos žemėvaldos ribose 0,55 ha žemės sklypą, neabejotinai sudaro pagrindą buvusios sodybos juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Suinteresuotas asmuo su pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pareiškimo reikalavimais sutinka.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2019-12-16 rašte Nr. (3)-V3E-75(12.5E) „Dėl informacijos suteikimo“, nurodė, jog pareiškėjos „žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos juostą ir į zoną paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostą. Šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos galioja ir nesant teisinio pagrindo negali būti keičiamos. Vykdant veiklas šiame sklype, reiktų atsižvelgti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“. Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintas paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos bei veiklos jose reglamentavimas. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 99 str. 8(a) p. – paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai. To paties įstatymo 100 str. 4(a) p. nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas numatė išimtį paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose statyti tokius pačius buvusios sodybos pastatus. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 2 str. 52 d. (redakcija nuo 2020-01-01) – „buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu“. Pagal to paties įstatymo 2 str. 55 d. – „sodyba – vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ir su šių statinių, sodybos želdinių, sodo, daržo, aikštelių užimama žeme“. Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad pagrindinis sodybos atitinkamame žemės sklype elementas yra gyvenamasis pastatas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavo, jog pirmiausia reikšminga buvusių ar esamų statinių buvimo vieta: jei negalima nustatyti iš statinių liekanų ar pažymėjimo vietovės dokumentuose ar teismo sprendimu vadovaujantis įrodymais juridinio fakto, kur buvo statiniai, žemės savininkui neatsiranda teisė statyti jo pageidaujamoje vietoje kitokius nei su draustinio tikslais susijusius statinius. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, buvusiai sodybai atstatyti žemės sklypo savininkas privalo pateikti įrodymus, kokie statiniai buvo sodyboje, kiek jų buvo bei kokius siekia buvusioje sodybos vietoje atkurti; sodybos buvimo faktas turi būti nustatytas archyviniais dokumentais (įskaitant kartografinę medžiagą) arba patvirtintas teismo sprendimu. Pažymėtina, jog pareiškėja savo pareiškime nurodo, jog „neturi ir negali gauti dokumentų, patvirtinančių, kad A. S. priklausė nuosavybės teisė į sodybos pastatus, kadangi valstybiniuose archyvuose nėra išlikę A. S. sodybos nuosavybės dokumentų. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2008 m. kovo 17 d. raštas „Dėl nuosavybės“ Nr. R4-1004 patvirtina, kad dokumentų apie A. S. nuosavybę į sodybos pastatus nerasta“. Į byla pateiktame Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas 2008-12-09 rašte Nr. (5.10/2090/10)S-1257 pareiškėjai G. B. buvo nurodyta, jog kadastrinių matavimų grupės matininkė nuvykusi apžiūrėti statinių adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (iki padalijimo) nustatė ir užfiksavo fotoaparatu, kad nurodytoje vietoje nėra išlikusių statinių, vertinamų kaip nekilnojamasis daiktas (statinys), kuris gali būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Zarasų rajono savivaldybės administracijos Imbrado seniūnijos 2008-12-10 pažymoje Nr. SD-258 „Dėl išlikusių pamatų“, nurodyta, jog pareiškėjos žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (iki padalijimo), esančiame (duomenys neskelbtini) yra išlikę pamatai, tačiau kokio statinio pamatai aiškiai nėra nurodyta. Matininko V. R. 2019-11-07 ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad atlikus archyvinės – kartografinės medžiagos analizę buvo nustatyta, jog pareiškėjos G. B. žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (po padalijimo), (duomenys neskelbtini) ribose buvo sodyba su pastatais. Pažymėtina, jog šiame matininko ekspertizės akte nėra nustatyta, kokie tai buvo pastatai, kiek jų buvo, kurioje vietoje ir kt. Byloje pateiktame matininko A. B. 2017-06-17 Žemės sklypo plane M 1:500 (sklypo plotas 2353 m²) punktyrine linija nurodyti dveji pamatai. To paties matininko 2017-10-11 Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)pamatų schemoje M 1:1000 punktyrine linija jau nurodyti 115 m² ūkinio pastato pamatai bei 117 m² gyvenamojo namo pamatai. Neaišku, kokiu pagrindu minėtame pareiškėjos žemės sklype buvo nustatyti kieno tai pamatai ir atlikti jų matavimai, kai Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas minėtame dar 2008-12-09 rašte Nr. (5.10/2090/10)S-1257 pareiškėjai buvo nurodęs, jog „statinių kadastriniai matavimai atliekami, kai gali būti nustatyti pastato plotas, tūris, paskirtis ar kiti parametrai ir vertė. Pavieniai akmenys nesurišti statybine medžiaga nėra ir negali būti nekilnojamojo turto objektas. Kadangi buvusių statinių neišliko ir parametrų reikalingų atlikti kadastriniams matavimams bei pastatų duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę nustatyti negalime, tai atitinkamai negalime suformuoti kadastrinių matavimų bylos“. Atsižvelgiant į aukščiau minėtas aplinkybes, manytina, jog nėra pakankamai neginčijamų duomenų nustatyti, kokie statiniai, kiek jų (skaičius) ir kokios paskirties galimai buvo pareiškėjos žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini), todėl G. B. pareiškime nurodytas argumentas, kad minėtame žemės sklype buvo sodyba, susidedanti būtent iš gyvenamojo namo bei ūkinio pastato, vertinamas kritiškai. Mano, jog pareiškėja, siekdama buvusio sodybos buvimo faktą turėtų pateikti papildomus, konkrečius įrodymus ir pašalinti šiuos neaiškumus. Į bylą pateikti duomenys nesuteikia pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato. Suinteresuotas asmuo nepritaria pareiškėjos G. B. prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja prašomą nustatyti faktą grindžia liudytojos L. A. pasakojimu, jog žemės sklypo, kurį šiuo metu nuosavybės teise valdo pareiškėja, teritorijoje buvo A. S. priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatas) ir kurioje 1946 m. gimė L. A.. Namui sudegus L. A. iš salos persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini)kaimo žemyninę dalį (krantą), kurioje užaugo. Neaišku į kokius pastatus ir kam priklausančius persikraustė ir užaugo L. A., taip pat ar tikrai ginčo žemėje buvo gyvenamasis namas. Apie tai pareiškėja nepateikia duomenų. Nagrinėjant pareiškėjos prašymą taip pat turi būti pateikti neginčijami įrodymai, kad ginčo žemėje sudegus namui (duomenys neskelbtini) kaimo žemyninėje dalyje (krante) nebuvo atstatytas namas, kuriame ir gyveno (užaugo) L. A.. Pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 99 straipsnio 8 punkto a) papunktį - paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti pastatus mažesniu kaip 50 metrų atstumu iki paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai. Taip pat to paties įstatymo 100 straipsnio 4 punkto a) papunktyje nustatyta, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius ir įrengti įrenginius, išskyrus atvejus, kai atstatomi identiški buvusios sodybos pastatai ir jų inžineriniai statiniai. Taigi, pagal minėtą teisinį reglamentavimą įstatymų leidėjas numatė, kad tokiose teritorijose būtų atstatoma viena identiška sodyba. Kad Pareiškėjos G. B. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo būtų tenkinamas byloje turi būti pakankamai ir patikimų įrodymų apie sodybos egzistavimo faktą jai priklausančio Žemės sklypo ribose. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta suinteresuotas asmuo nepritaria pareiškėjos G. B. prašymui dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo.
Šalies argumentai
Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame 0,2353 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su 2 (dviem) pastatais – gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas savo abejones išdėstė atsiliepime, tačiau šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotų asmenų Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. A. parodė, kad G. B. pažįsta jau senai. Toje saloje buvo gyvenamas namas, tvartas. Praneša, kad gimė toje saloje. Tėvo vardas A. S. A. Senelio nežino, tik močiutę. Močiutės vardas J. L.. Šeima gyveno nuo seno ten. Po karo ten viskas sudegė. Tėvas dar buvo gyvas. Praneša, kad tuo metu gyveno pas (duomenys neskelbtini). Po to perėjo kitur gyventi. Saloje dar gyveno seneliai. Ta žemė priklausė tėveliui. Namas, ir tvartas ten buvo. Po to vieną kartą yra ten nuvykusi. Likučiai ten yra. Vietoj, saloje, nežino ar parodytu pastatų likučius. Paskutinį kartą saloje buvo tarybiniais laikais. Sodybos nuosavybės dokumentų neturi
Teismo posėdžio metu liudytojas A. L. parodė, kad G. B. pažįsta senai. Praneša, kad gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Jam teko girdėti, kad saloje gyveno šeima, o pokario metais viskas sudegė. Jie turėjo ūkinį pastatą ir namą. Liudytojas yra buvęs toje saloje, A. B. parodė tuos pamatus. Ten yra dviejų pastatų pamatai. Jis aiškino, kurie pamatai yra namo, toliau yra ūkinio pastato akmenys. Jis galėtų parodyti tuos pamatus. Paaiškina, kodėl A. B. ten jį plukdė. Liudytoją L. A. pažysta iš matymo. Negali pasakyti, kur jos šeima gyveno iki karo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Ypatingosios teisenos tvarka teismas nustato tik tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju buvusi sodyba nėra išlikusi ir vien tik pagal kartografinius dokumentus pareiškėja negali atkurti sodybos. Tai reiškia, kad kitokia, t. y. ne teismo tvarka, pareiškėja negali gauti dokumento, suteikiančio teisę atkurti sodybą, todėl sprendimą dėl buvusios sodybos konstatavimo (juridinio fakto nustatymo) gali priimti tik teismas. Pareiškėjai priklausantis žemės sklypas nėra valstybinių (nacionalinio ir regioninio) parkų teritorijoje ar kitoje saugomojoje teritorijoje, dėl to sklypui nėra taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtinti Nacionalinių ir regioninių parkų teritorijos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai bei Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos. Sodybos buvimo juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos statybos įstatymą ji įgis teisę atstatyti identiškus buvusios sodybos pastatus.
Pareiškėjos pateiktų įrodymų juridiniam faktui nustatyti pakanka, nes jos paaiškinimai, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba su 2 (dviem) pastatais (gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu), visiškai atitinka byloje esančius rašytinius įrodymus ir buvo patvirtinti liudytojų parodymais.
Matininkas V. R. atliko ekspertizę, siekiant nustatyti, ar Žemės sklypo ribose buvo sodyba su pastatais, ir 2019 m. lapkričio 7 d. akte pateikė išvadą: „atlikus archyvinės – kartografinės medžiagos analizę nustatyta, kad G. B. sklype, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra(duomenys neskelbtini), ribose buvo sodyba su pastatais“. Akte taip pat padaryta išvada, kad „1939 m. (kartografinė medžiaga – 1) kartografinį žemėlapį įklojus į LKS94 koordinačių sistemą, matoma, kad sodybvietė yra sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini)ribose“. Sodybos Žemės sklype buvimo faktą patvirtina 1939 metų ir 1937 metų žemėlapiai (kartografinė medžiaga), kuriose Žemės sklypo teritorijoje yra pažymėtas juodas keturkampis ir juodu kontūru apibrėžtas keturkampis žemės plotas, kuris pagal sutartinių ženklų žemėlapiuose, išleistuose iki Antrojo pasaulinio karo, sutartinių ženklų aiškinimo praktiką reiškia būtent sodybos vietą. Nacionalinės žemės tarnyba 2020 metų sausio mėnesio rašte „Dėl sutartinio ženklo reikšmės išaiškinimo“ nurodė, kad remdamiesi topografinių žemėlapių sutartinių ženklų sudarymo praktika, manoma, kad pateiktoje 1913 m. rusiško topografinio žemėlapio kopijoje sutartiniu juodo keturkampio ir (ar) juodu keturkampiu juodomis linijomis apibrėžtame žemės plote sutartiniu ženklu galimai yra pažymėta sodyba. Į bylą pateiktos Žemės sklypo foto nuotraukos ir matininko A. B. 2017 m. spalio 11 d. Žemės sklypo pamatų schema patvirtina pamatų Žemės sklype buvimo faktą.
Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje žemės tvarkymo byloje dėl nuosavybės teisės atkūrimo L. A. grąžinant žemę natūra, yra (duomenys neskelbtini) apskrities žemės rūšiavimo komisijos 1929 m. kovo 9 d. sudarytas (duomenys neskelbtini) apskrities, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kuriame nurodyta, kad P. ir A. S. (duomenys neskelbtini) turėjo 2,2 ha žemės (žemės tvarkymo bylos 85-86 lapai). Analogiška informacija nurodyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2020-08-11 pažymoje Nr. R4-3177, 2017-08-22 pažymoje Nr. R4-1236, 2007-01-09 pažymoje Nr. R4-116. Lietuvos Respublikos V.R.M. Zarasų apskrities valdybos 1936 m. rugpjūčio 6 d. anketoje, užpildytoje (duomenys neskelbtini) valsčiaus viršaičio, pažymėta, kad A. ir P. S. (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) Valsčiuje turėjo 1,5 ha žemės su troba.
Iš pareiškėjos į bylą pateiktų papildomų dokumentų spręstina, kad žemės sklype buvo du pastatai, t. y. gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas. Šias aplinkybes, be kita ko, patvirtina į bylą pateiktos būtent dviejų pamatų foto nuotraukos ir matininko A. B. pamatų schema. Teismas vietoje apžiūrėjo esamą situaciją žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buvo nuvykta su motoriniu laivu (2020-07-10 vietos apžiūros protokolas) ir nustatė, kad žemės sklype, žiūrint nuo kranto, matomi galimai dviejų pastatų pamatų liekanos. Matomos liekanos sutampa su vaizdu matomu pareiškimo prieduose Nr. 21_4, 21_3, 21_2, 21_1. Taip pat pamatų vietos sutampa su matininko A. B. schemoje nurodyta pamatų vieta (pareiškimo priedas Nr. 6). Liudytojai L. A. ir A. L. nurodė, kad pamatai esantys kairėje pusėje yra gyvenamojo namo pamatų likučiai, o esantys dešinėje yra ūkinio pastato pamatų likučiai. Liudytoja L. A. nurodė, kad būtent šiose vietose buvo gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, priklausantys A. S..
Visuma šių, vienas kitą patvirtinančių, įrodymų patikimai patvirtina, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini), (buvusi Vilkinės sala) buvo A. S. priklausiusi sodyba (gyvenamasis namas ir ūkio pastatas). Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką, įrodymų pakankamumas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo ir jis gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416/2007; Nr. 3K-3-427/2008; Nr. 3K-3-91/2011). Šioje byloje nekyla abejonių dėl iš skirtingų šaltinių gautų įrodymų patikimumo, o jų visuma visiškai pakankama konstatuoti pareiškėjos prašomą nustatyti faktą. Tuo labiau, kad jokių įrodymų, paneigiančių sodybos buvimo faktą, byloje nėra.
Byloje yra susidariusios 9,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263 – 265, 270, 448 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai G. B. nuosavybės teise priklausančiame 0,2353 ha ploto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame(duomenys neskelbtini), buvo sodyba su 2 (dviem) pastatais (gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu).
Priteisti iš pareiškėjos G. B. valstybės naudai 9,96 Eur (devynis eurus 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.