Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas, paskutinį kartą – Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 291 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę 6 MGL dydžio (225,96 Eur) baudą, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. nesunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent – jis, 2022 m. kovo 18 d., apie 02.00 val., daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), be priežasties rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. T. (V. T.) po vieną kartą į galvos sritį, veido sritį, į kairės pusės skruostą, tokiu būdu nukentėjusiajam V. T. padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžį, šiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. T.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad fiziškai bei psichiškai yra sveikas, priklausomybių neturi. Gyvena pažymoje nurodytoje vietoje. Apie tai, kad yra ieškomas, sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Jeigu būtų žinojęs, kad jo ieško, būtų atvykęs į policijos įstaigą. Įvykio metu gyveno, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame kambaryje jau negyvena nuo kovo mėnesio pabaigos, kadangi šeimininkas pardavė butą. Kai išėjo iš minėto buto, gyveno hostelyje prie (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso ir pavadinimo neprisimena. 2022 m. kovo 17 d. jis buvo savo namuose ir pas jį į svečius atėjo jo kaimynas V. T. Kaimynas gyvena kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), jie su pastaruoju prieš įvykį sutarė labai gerai, niekada nebuvo jokių konfliktų, kaimynas dažnai ateidavo pas jį ir jie vartodavo alkoholinius gėrimus. 2022 m. kovo 17 d. būdami jo namuose, su kaimynu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę 1 l talpos, nuo alkoholio jautėsi labai apsvaigęs, todėl ne visas įvykio aplinkybes pamena. Išgertuvių metu jie su kaimynu pradėjo diskutuoti apie karą ir jų nuomonės nesutapo, todėl abu pradėjo ginčytis. Tarp jo ir kaimyno prasidėjo žodinis konfliktas. Kaimynas nusprendė išeiti. Tuomet, jis kaimynui pasakė: „palauk, pabaigiam degtinę“. Kas toliau buvo jis neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad kai kaimynas bandė išeiti iš jo buto, jis tuo metu galėjo jam suduoti vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į kairės pusės skruostą. Dėl ko jam sudavė paaiškinti negali, nes neprisimena. Dėl padaryto labai gailisi, kaimyno nori atsiprašyti ir jo ieškinį padengti, taip pat nori Ligonių kasų ieškinį apmokėti dalimis per kelis mėnesius. Ikiteisminį tyrimą nori pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam areštą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis V. T. parodė, kad 2022 m. kovo 17 d., apie 23.00 val. jam iš matymo pažįstamas, kaimynystėje gyvenantis asmuo, V. K., galimai (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, pakvietė jį į svečius - į savo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jiems būnant dviese minėtame bute, jie vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę. Jis išgėrė galimai 3-4 stiklines taures minėto gėrimo. Visą laiką vartojant alkoholinius gėrimus su kaimynystėje gyvenančiu asmeniu, kalbėjo apie (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip jam žinoma, pastarasis dirba ir grįžta savaitės laikotarpiui. Taip pat, kiek jam žinoma, kaimynystėje gyvenančio asmens butą, esantį anksčiau minėtu adresu, nuomoja, tačiau pokalbio metu, jis jam nurodė, jog atsisakys šio buto nuomos, kadangi jam tai daryti neapsimoka, nes ruošiasi vėl išvykti į (duomenys neskelbtini), galimai šešių mėnesių laikotarpiui. Bendraujant su V. K., jis nebuvo agresyvus, jo elgesys buvo adekvatus, jie bendravo ramiai. 2022 m. kovo 18 d., apie 02.00 val. nakties metu, jis pasakė pastarajam, jog eina namo, į butą. Jo buto durys yra šalia gyvenančio V. K. buto durų. Šis taip pat pasakė, jog nori ilsėtis ir paprašė jo, jog jis savo bute garsiai nejungtų muzikos, kadangi V. K. bute tai vyksta dažnai ir ne vieną kartą dėl garsios muzikos grojimo jo bute buvo kviesti policijos pareigūnai. Kiek jam žinoma, V. K. dėl garsios muzikos ir trukdymo ilsėtis kaimynystėje gyvenantiems žmonėms buvo gavęs baudas. Taigi, išėjus iš kaltinamojo buto, jis bendro naudojimo koridoriuje priėjo prie jo buto durų ir ranka bandė atidaryti buto durys, tačiau jos buvo užrakintos, kadangi jo sugyventinė jas buvo užrakinusi iš vidinės pusės. Tuo metu, prie jo priėjo V. K. ir sudavė rankos kumščiu vieną kartą jam į galvos sritį, veidą, kairės pusės skruostą, ko pasekoje jis jautė fizinį skausmą ir nukrito ant grindinio. Pastebėjo, jog tuo metu jam iš burnos pradėjo tekėti kraujas. Po suduoto smūgio į skruostą, V. K. daugiau jam nesudavė, taip pat su juo nekalbėjo. Tada jis bandė atsistoti nuo grindinio ir dar kartą ranka bandė atidaryti savo buto duris, o V. K. nuėjo į savo butą. Kai grįžo namo, skubiai vandeniu pradėjo plauti ant veido buvusį kraują ir nuėjo ilsėtis. Ant jo drabužių, kuriuos buvo apsirengęs, kraujo dėmių nebuvo. 2022 m. kovo 18 d. nakties metu, po įvykio, jis iškvietė greitosios pagalbos medikus, kurie jį apžiūrėję, nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini) klinikas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Po pirminės gydytojų apžiūros, jam buvo paskirtas gydymas ligoninėje ir į namus išleistas nebuvo. Kiek jam žinoma, jam buvo nustatytas vienas iš veido žandikaulio lūžių, taip pat galimai yra lūžęs ir antras, tačiau bus atliekami tolimesni tyrimai ir, tikriausiai, jam bus daroma veido žandikaulio operacija. Medikai kol kas jokių išrašų dėl jo veido būklės jam nepateikė, galimai jam jie bus įteikti po atliktos operacijos. Nukentėjusysis kartu detalizavo, kad apskritai V. K. yra problematiško būdo žmogus, kaip ir minėjo anksčiau, dažnai trukdo ilsėtis kaimynystėje gyvenantiems žmonėms, garsiai savo bute įjungia muziką, į pastabas nereaguoja, taip pat konfliktuoja su kaimynais. Kadangi jam buvo paskirtas gydymas ligoninėje, taip pat buvo sukeltas stiprus fizinis skausmas, jis pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos numeriu 112. Dėl jam sukelto fizinio skausmo, jam padaryta fizinė žala.

V. T. 2022 m. kovo 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad 2022 m. kovo 18 d., apie 02.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, jam iš matymo pažįstamas, kaimynystėje gyvenantis asmuo, vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvos sritį, veidą, ko pasekoje jis jautė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukelto fizinio skausmo, jam padaryta fizinė žala.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1371/2022 (01) nurodyta, kad V. T. medicininiuose dokumentuose konstatuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Šis apatinio žandikaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Identifikuoti, kuo buvo padarytas nustatytas apatinio žandikaulio lūžis, negalima. Nukentėjusiojo medicininiuose dokumentuose konstatuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis nėra būdingas sužalojimams padaromiems „sava ranka“ ar sužalojant nukritus, nugriuvus.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariatui pateiktame 2023 m. sausio 16 d. V. T. pareiškime nurodyta, kad jis V. K. pretenzijų neturi. Pastarasis jo atsiprašė ir jis atleido. Jo ieškinį atlygino ir jis pastarajam pretenzijų neturi.

Vilniaus teritorinės ligoninės kasos 2022 m. birželio 2 d. gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikoje, laikotarpyje nuo 2022 m. kovo 18 d. iki 2022 m. kovo 25 d., V. T. buvo atlikta viršutinio žandikaulio operacija – kai būklė nesudėtinga, jos vertė - 1 220,34 Eur.

Iš 2023 m. sausio 12 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tarp V. K. ir Vilniaus teritorinės ligoninės kasos 2023 m. sausio 12 d. buvo sudaryta Žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sutartis. V. K. įsipareigojo 1 220,34 Eur žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos - 2023 m. sausio 12 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 101,00 Eur. Pirmos įmokos sumą – 109,34 Eur – V. K. įsipareigojo sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta minėta sutartis, paskutinės dienos.

Iš „Perlas“ terminalo 2023 m. sausio 16 d. pinigų pervedimo kvito matyti, kad V. K. įmokėjo 109,34 Eur sumą į Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas arba neveikimas); 2) žalingi padariniai – nesunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas ir neveikimu, jeigu kaltininkas, turėdamas pareigą ir galimybę atitinkamai veikti, to nepadaro ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu nustatoma, kad dėl neteisėtų kaltininko veiksmų (sužalojimo ar susargdinimo) nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo (ilgesnį nei dešimties dienų laikotarpį), bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. K. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. K. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 m. kovo 17 d. pas jį į svečius atėjo kaimynas V. T. Jie, būdami jo namuose, vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė 1 l talpos degtinės butelį. Jis nuo alkoholio jautėsi labai apsvaigęs, todėl ne visas įvykio aplinkybes pamena. Išgertuvių metu jie su kaimynu pradėjo diskutuoti apie karą ir jų nuomonės nesutapo, todėl abu pradėjo ginčytis. Tarp jo ir kaimyno prasidėjo žodinis konfliktas. Kaimynas nusprendė išeiti. Tuomet, jis kaimynui pasakė: „palauk, pabaigiam degtinę“. Kas toliau buvo jis neprisimena, bet neatmeta galimybės, kad kai kaimynas bandė išeiti iš jo buto, jis tuo metu galėjo jam suduoti vieną kartą į galvos sritį ir vieną kartą į kairės pusės skruostą. Šias kaltinamojo V. K. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina nukentėjusiojo V. T. parodymai, kuris gana detaliai nurodė, kad 2022 m. kovo 17 d., apie 23.00 val. kaimynystėje gyvenantis V. K. pakvietė jį į svečius - į savo butą, kuriame jie vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 02.00 val., nakties metu, jis pasakė pastarajam, jog eina namo. Jam išėjus iš V. K. buto, jis bendro naudojimo koridoriuje priėjo prie buto durų ir ranka bandė atidaryti durys, tačiau jos buvo užrakintos. Tuo metu prie jo priėjo V. K. ir sudavė rankos kumščiu vieną kartą jam į galvos sritį, veidą, kairės pusės skruostą. Jis jautė fizinį skausmą ir nukrito ant grindinio. Tuo metu jam iš burnos pradėjo tekėti kraujas. Pirmiau minėtas kaltinamojo bei nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1371/2022 (01), kurioje V. T. konstatuotas dvigubas apatinio žandikaulio lūžis, padarytas kietu buku daiktu vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Šis apatinio žandikaulio lūžis vertinimas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų. Pirmiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis V. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, dėl kurio V. T. atsirado BK 138 straipsnio 1 dalies inkriminavimą sąlygojantys padariniai. Tai reiškia, kad kaltinamojo V. K. nukentėjusiajam 2022 m. kovo 18 d. suduoti smūgiai į galvos, veido sritis bei kairės pusės skruostą buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su dėl šių smūgių nukentėjusiajam kilusiais padariniais, t. y. dvigubo apatinio žandikaulio lūžiu, vertinamu nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Be to, teismas neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamajam inkriminuoti veiksmai pasižymėjo tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, asmuo gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį kitam asmeniui turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad asmens sveikata bus sutrikdyta vienokiu ar kitokiu mastu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, Nr. 2K-484/2014, Nr. 2K-531-699/2015, Nr. 2K-186-746/2016). Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, nors ir nurodė, kad visų įvykių aplinkybių neprisimena, tačiau neneigė, kad nukentėjusiajam galėjo suduoti jam inkriminuotus smūgius. Pabrėžtina ir tai, kad tiek pastarojo ankstesnis teistumas už smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, tiek jo nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų veiksmų dinamika, leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį nukentėjusiajam turės jo veiksmai, tačiau vienodai norėjo bet kokių padarinių, įskaitant ir nežymaus sveikatos sutrikdymo, atsiradimo - veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad V. K. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. kovo 18 d., apie 02.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo bendro naudojimo koridoriuje, šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), be priežasties rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. T. po vieną kartą į galvos sritį, veido sritį, į kairės pusės skruostą, tokiu būdu nukentėjusiajam padarė dvigubą apatinio žandikaulio lūžį ir šiais savo veiksmais nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį, t. y. nesunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad V. K. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, jos dydžiu ir skirtinais draudimais bei įpareigojimais.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. sausio 24 d. nukentėjusiajam V. T. buvo pranešta apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

V. K. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus sveikatą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas, nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. K.. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, V. K. yra teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valdymo tvarkai, o taip pat už nusikaltimus žmogaus gyvybei bei sveikatai. Baustas administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – areštą. Negalima nesutikti su BK 55 straipsnyje numatytu teisiniu reguliavimu, iš kurio matyti, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Kita vertus, teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, įskaitant duomenis, susijusius su pastarojo anksčiau padarytais nusikaltimais, sukėlusiais negrįžtamas bei itin skaudžias pasekmes, pripažįsta, kad šiuo atveju V. K. tikslinga skirti būtent prokurorės prašomą bausmės rūšį. Prokurorės pasiūlyta 45 parų arešto bausmės trukmė, atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 30 parų arešto bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 6 d. nukentėjusysis V. T. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės 2000,00 Eur žalos atlyginimo. 2023 m. sausio 16 d. buvo pateiktas nukentėjusiojo pareiškimas, kuriame nurodyta, kad V. K. jo ieškinį atlygino, todėl jis pastarajam pretenzijų neturi.

BPK 107 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo V. T. pareiškimą dėl žalos atlyginimo, bylos procesas dėl pastarojo civilinio ieškinio nutrauktinas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 14 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 1 220,34 Eur žalos, susidariusios už nukentėjusiajam suteiktas gydymo paslaugas, atlyginimo. Civilinis ieškovas su kaltinamuoju V. K. 2023 m. sausio 12 d. sudarė Žalos atlyginimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui susitarimą. Kaltinamasis įsipareigojo 1 220,34 Eur dydžio turtinę žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 12 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos - 2023 m. sausio 12 d., kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą po 101,00 Eur sumą. Pirmosios įmokos sumą – 109,34 Eur V. K. įsipareigojo sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta minėta sutartis, paskutinės dienos. Iš „Perlas“ terminalo 2023 m. sausio 16 d. pinigų pervedimo kvito matyti, kad V. K. 2023 m. sausio 16 d. įmokėjo 109,34 Eur sumą į Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąskaitą.

Pagal BPK 113 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Antrojoje BPK 113 straipsnio dalyje yra nurodyta, jog kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereguliuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos (civilinio proceso normos) neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kadangi BPK nereguliuoja civilinių susitarimų tvirtinimo, tai kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarimui atlyginti žalą taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatos. CPK 42 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šalys bet kurioje proceso stadijoje gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 – 6.986 straipsniai). Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismo įsitikinimu, tarp civilinio ieškovo ir kaltinamojo sudarytas susitarimas iš esmės atitinka civiline tvarka sudarytą taikos sutartį.

Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar taikos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina. Iš pateikto susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, jog išreikšta kaltinamojo ir civilinio ieškovo valia taikiai baigti kilusį civilinį ginčą dėl turtinės žalos. Teismas sprendžia, kad pateiktas tvirtinti susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas (taikos sutartis) neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintinas susitarime nurodytomis sąlygomis.

Teismas papildomai pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai reiškia, kad kuriai nors iš taikos sutarties šalių nevykdant teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kita sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į teismą su rašytiniu pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o teismui išdavus vykdomąjį raštą, pateikti išduotą vykdomąjį dokumentą antstoliui, kad pastarasis pradėtų priverstinį taikos sutarties vykdymą (CPK 586 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 588 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 1, 3 dalys, 650 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog įsipareigojimo atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui per atitinkamą terminą nevykdymas gali užtraukti neigiamas baudžiamojo pobūdžio teisines pasekmes pagal atitinkamas BK, Probacijos įstatymo, taip pat Bausmių vykdymo kodekse bei kituose bausmių vykdymo įstatymuose numatytas nuostatas, o patvirtinto civilinio susitarimo nevykdymo civiliniai teisiniai padariniai numatyti CPK (pvz., sutartos pinigų sumos priverstinis išieškojimas per antstolį).

Kaltinamajam V. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, - kompaktinis diskas su garso įrašu, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo V. T. civilinio ieškinio dėl 2000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Patvirtinti V. K. ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2023 m. sausio 12 d. sudarytą sutartį, kuria V. K. įsipareigojo atlyginti žalą PSDF biudžetui per 12 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį įmokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, po 101,00 Eur, pirmos įmokos sumą 109,34 Eur V. K. įsipareigoja sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos.

Kompaktinį diską su garso įrašais, kaip daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymą Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys, atlieka bausmę nustatymo“ nustatyta, kad:

1.1. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

1.1.1. į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai;

1.1.2. į Panevėžio pataisos namus – nepilnametės ir pilnametės moterys, kurioms teismai paskyrė areštą;

1.2. Pataisos įstaiga, taip pat atliekanti tardymo izoliatoriaus funkcijas, atsižvelgdama į areštui skirtų laisvų vietų skaičių įstaigoje, gali nuteistąjį, atvykusį atlikti arešto bausmės pagal šio įsakymo 1.1 papunktį, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jo atvykimo į įstaigą dienos paskirti atlikti bausmę į kitą pataisos įstaigą, tokį paskyrimą iš anksto suderinusi su priimančiosios pataisos įstaigos administracija. Nuteistojo konvojavimą organizuoja perkeliančioj i pataisos įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka.

1.3. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka ir teisės aktų nustatytais pagrindais asmenys, kuriems paskirtas areštas, gali būti perkeliami iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

1.4. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

1.5. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

1.6. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus arba jo pavaduotojo rašytiniu nurodymu asmenys, kuriems paskirta arešto bausmė, gali būti laikomi Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžiose pataisos įstaigose, neatsižvelgiant į šio įsakymo 1.1 papunkčio nuostatas.

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

4. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

6. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

7. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.