Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

1. Ieškovas A. R. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovė), 1 326 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. ieškovo tėvas E. R. (toliau – ir pacientas) kreipėsi į viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Radviliškio ligoninę dėl stipraus skausmo dešinėje kojoje. Paciento būklei blogėjant, jis buvo perkeltas į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – ir ligoninė) ortopedijos–traumatologijos centro skyrių. Neatsižvelgiant į aplinkybę, kad pacientas galėjo vaikščioti bei savarankiškai naudotis tualetu, 2023 m. rugsėjo 13 d. ligoninės slaugėms nurodžius, jog pacientas privalo pateikti mėginį šlapimo tyrimui būtent tuo momentu ir pacientui atsakius, kad dėl fiziologinių priežasčių jis to padaryti negali, nes neseniai naudojosi tualetu, buvo priimtas sprendimas pacientui įvesti kateterį. Slaugei įvedinėjant kateterį, pacientui buvo padaryti pažeidimai, sukėlę gausų kraujavimą. Vėliau kateterį, ištaisant slaugės klaidas, pacientui įvedė urologas. Apie gausų kraujavimą liudija gydytojų urologų įrašai etapinėje epikrizėje. Ligoninės teigimu, kateteris pacientui įvestas tam, kad būtų išvengta šlapimo ėminio užteršimo ir tiksliai nustatyta infekcijos kilmė. Pagal gerosios medicinos praktiką ir tarptautinius diagnostikos standartus, norint nustatyti infekcijos kilmę, kateterio įvedimas, siekiant išvengti užteršimo, netaikomas. Gydymo organizavimo trūkumai pasireiškė ir tuo, kad gydytojas urologas U. A. iki tol nematė, jog jau paimtas šlapimo mėginys ir pateiktas ištyrimui, todėl vėliau dar kartą paėmė šlapimo pasėlį. Ieškovas kasdien po keletą kartų lankė pacientą ir esant poreikiui galėjo padėti pacientui pateikti šlapimo mėginį, tačiau slaugė bandė atlikti procedūrą būtent tuo metu, kai paciento artimųjų nebuvo, o ieškovui atvykus ir pamačius kraujuojantį pacientą, ligoninės personalas nurodė, kad pacientui buvo bandoma atlikti kateterizacija, kurios nepavyko tęsti dėl prasidėjusio kraujavimo.

3. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 15 d. pacientui atlikta operacija – dešinio klubo protezo šalinimas. Po operacijos, pacientas stengėsi mankštintis, galėjo neilgai pasėdėti, prižiūrimas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo bandė keltis. Praėjus keletui dienų po protezo pašalinimo operacijos, pacientui prasidėjo kraujavimas iš nosies, jis skundėsi pilvo skausmu. 2023 m. spalio 5 d. pacientui atlikta pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija, kuri pakartota 2023 m. spalio 7 d., 2023 m. spalio 9 d. Pirmųjų dviejų tomografijų metu nebuvo nustatytas aktyvus kraujavimo židinys ar kiti ekstravazacijos (kraujo patekimo į pilvo ertmę) požymiai, tačiau nepaisant šių diagnostikos rezultatų, chirurginė intervencija buvo atlikta, nors pacientas jau buvo susilpnėjęs po klubo operacijos, todėl kiekviena papildoma chirurginė procedūra kėlė riziką jo sveikatai. Tokia chirurginė intervencija, atlikta be aiškaus medicininio poreikio, pažeidė paciento interesus, pablogino jo būklę ir padarė pacientui žalą.

4. Ieškovas taip pat nurodė, kad pacientui būnant stacionare nuo 2023 m. spalio mėnesio iki 2023 m. sausio mėnesio išsivystė pragulos, kurios progresavo nuo 2–5 cm iki 12 cm dydžio. Ligoninės taikytos prevencinės priemonės (vartymas, perrišimai) buvo nepakankamos, pacientas nebuvo tinkamai prižiūrimas ir pragulos progresavo. Nors pacientui 2023 m. rugsėjo 11 d. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini), o dešinio klubo protezas pašalintas dar 2023 m. rugsėjo 15 d., tačiau infekcija nebuvo išgydyta ir tikėtina tapo pagrindiniu veiksniu, neigiamai veikusiu paciento sveikatos būklę iki jo mirties (duomenys neskelbtini). Ieškovą ir pacientą siejo artimas ryšys, ieškovas nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki (duomenys neskelbtini) kasdien lankė pacientą, nors gyveno kitame mieste. Matydamas nuolat blogėjančią paciento būklę ir kančias, ieškovas patyrė sunkius dvasinius išgyvenimus. Po tėvo netekties, ieškovas patyrė dvasinį sukrėtimą, nes nepraėjus metams po ieškovo motinos netekties, ieškovas neteko ir tėvo.