Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Apelianto manymu, apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus dėl A. Ž. nužudymo, nepagrįsta ir neteisėta.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. Ž. mirė nuo galvos sumušimo. Tuo tarpu apeliantas teigia nukentėjusiajam spyręs tik į kojas, todėl galėjo padaryti nukentėjusiajam tik nežymų sveikatos sutrikdymą ir šis sveikatos sutrikdymas nėra A. Ž. mirties priežastis.

Apeliantas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato (toliau – LAT) nutarimo Nr. 46, 8 punktu, nurodo, kad teismas konstatuodamas, jog nukentėjusiojo mirtis įvyko dėl visų kaltinamųjų suduotų smūgių, kad visi keturi kaltinamieji patys tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam, ir kad visi yra nužudymo vykdytojai, todėl visi turi atsakyti pagal BK 129 straipsnį, privalėjo taip pat nustatyti, jog jie visi smurtą vartojo turėdami vieningą tyčia nužudyti nukentėjusįjį. Nuteistojo manymu, tokia tyčia šiuo atveju nenustatyta, be to, nepagrįstai nustatyta, kad veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais.

Nuteistojo manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi ir nukentėjusiosios O. B. Ž. parodymais, pripažindamas juos nuosekliais nuo pat tyrimo pradžios, nors pagal šios liudytojos parodymus dėl A. Ž. nužudymo pradžioje buvo sulaikyti kiti asmenys. Be to, apklausti liudytojai patvirtino, kad O. B. Ž. turėjo sveikatos problemų, kalbėjo nerišliai ir nesuprantamai, todėl nuteistajam neaišku, kaip tyrėjai pavyko ją apklausti ir užrašyti jos parodymus. Apelianto manymu, šios liudytojos parodymai jo kaltės dėl A. Ž. nužudymo nepatvirtina.

Taip pat R. T. manymu, jo veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą tik tuomet, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Tuo tarpu nuteistasis teigia A. Ž. įspyręs tik keletą kartų į kojas, todėl su jo mirties priežastimi jis nesusijęs. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių neginčijamų įrodymų, kad jis tyčia, itin žiauriai būtų mušęs ar kankinęs A. Ž. .

Be to, apelianto manymu, teismas skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamos veikos numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymą, atsižvelgė tik į atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir neįvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybių, t. y., kad dėl plėšimo savo kaltę jis pripažino, gailėjosi, šiuo nusikaltimu padaryta žala yra atlyginta.

Visų pirma apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas nepagrįstai jo parodymus vertino, kaip mėginimą suklaidinti teismą. Nuteistojo teigimu, jei jis būtų padaręs šią veiką jam būtų nelogiška pačiam vykti į policijos komisariatą. Tuo tarpu jis žinodamas ir būdamas įsitikinęs, kad šioje byloje gali būti tik liudytoju, pats atvyko į policiją.

Taip pat nuteistasis pastebi, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu jo atžvilgiu nebuvo vartojamas nei fizinis, nei psichologinis smurtas. Apelianto teigimu, jis į policiją atvyko 2008 m. birželio 3 d. rytą, o oficialus jo sulaikymo protokolas surašytas tik po paros. Taigi teismas nesiaiškino, kur jis buvo visą parą nuo jo atvykimo iki oficialaus sulaikymo protokolo įforminimo. Nuteistojo manymu, jis buvo sulaikytas jau nuo pat jo atvykimo į policiją, neįforminus reikalingo procesinio sprendimo, todėl šią aplinkybę vertina, kaip psichologinį smurtą, nes nuo pat sulaikymo pradžios jis turėjo teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tuo tarpu gynėjas jam skirtas tik pradedant oficialią apklausą. Be to, apeliantas nurodo, kad pareigūnai ant jo nuolat šaukė, grasino, ant galvos movė plastmasinį maišą.

Nuteistojo J. T. manymu jis taip pat nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, nes šiame nusikaltime jis nei fiziškai, nei intelektualiai nedalyvavo, jokių aktyvių ar pasyvių veiksmų neatliko, tik buvo pasyvus šio įvykio stebėtojas, t. y. matė, kaip kiti nuteistieji, naudodami smurtą prieš O. B. Ž. , reikalavo pinigų. Jis pats, nei pinigų, nei telefonų nebuvo į rankas paėmęs, o už pagrobtus pinigus pirkto alkoholio negėrė ir niekas jam to nesiūlė.

Nuteistojo manymu, jo veiksmai šiuo atveju galėjo būti vertinami geriausiu atveju kaip dalyvavimas vagystėje, dėl kurios jis prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi, už tai turėtų būti nuteistas, tačiau įvertinus jo suėmime išbūtą laiką, jis jau turėtų būti paleistas į laisvę.

Nuteistųjų R. T. , K. T. , J. T. ir N. C. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji N. C. , K. T. , J. T. ir R. T. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktuose. Nuteistųjų R. T. ir K. T. apeliaciniuose skunduose keliama versija, kad jie nukentėjusiajam nesudavė smūgių į gyvybiškai svarbius organus, taip pat nuteistojo J. T. skundo versija, kad jis visai nesmurtavo prieš nukentėjusįjį, buvo patikrintos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme bei paneigtos byloje surinktais ir teisme ištirtais bei tinkamai įvertintais įrodymais, kas išsamiai ir visapusiškai aptarta apygardos teismo nuosprendyje.

Nuteistasis N. C. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2008 m. birželio 1 d. vartodami alkoholį sugalvojo, kad reikia važiuoti vogti metalo ir kartu su broliais J. T. , K. T. ir R. T. bei J. T. važiavo pas A. Ž. . Jis vadeliojo arklį. Sustojo prie sodybos apie 100 metrų atstumu. Visi išlipo iš vežimo. Jis ėjo pirmas link sodybos, kiti jam iš paskos. Visi atėjo iki kiemo, pradėjo loti šuo, į kiemą išėjo A. Ž. , pamatė arklį ir pasakė: „C. arklys“. Tada jis priėjo prie A. Ž. ir sudavė jam du kartus, o K. T. laikė nukentėjusįjį, nuvedė A. Ž. prie namo. Nei vienas iš brolių T. nemušė nukentėjusiojo. Jis grėbliu sudavė O. Ž. per galvą, kai ji stovėjo prie namo. Jokių pinigų neėmė. Matė, kaip kambaryje ji pinigus padavė R. T. , kuris stalčiuje dar rado monetas, nuo stalo paėmė telefoną. Ar T. mušė O. Ž. , jis nematė. Ikiteisminio tyrimo metu jis davė kitokius parodymus, nes kriminalistai jam liepė duoti parodymus prieš T., sakė, kad jis mažiau gaus, todėl jis brolius ir apkalbėjo. Kriminalistai buvo penkiese, gąsdino jį, nuvežė prie Nemuno, sakė, kad bus blogai. Kriminalistų pavardžių nežino. Parodymų patikrinimo vietoje jis viską pasakojo, kaip liepė kriminalistai, bijojo jų, nes grasino įmesti jį į Nemuną. Parodymų patikrinimo vietoje ir apklausose advokatas dalyvavo. Jokio skundo dėl kriminalistų veiksmų nerašė (t. 7, b. l. 12 – 14). Visgi, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu N. C. , dalyje dėl smurto naudojimo nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu, parodė kitokias aplinkybes. Nuteistasis parodė, kad 2008 m. birželio 1 d. kartu su K. T. , R. T. , J. T. ir J. T. vartojo alkoholį, vėliau važiavo vogti metalo į A. Ž. priklausančią sodybą. Iš anksto nesitarė ką darys, jei A. Ž. išeis ir juos pamatys. Vežimą su arkliu paliko pievoje netoli A. Ž. kluono. J. T. liko prie vežimo, o jis, K. T. , R. T. ir J. T. ėjo link ūkinio pastato. Pirmasis ėjo K. T. , paskui jį - R. T. , po to - jis ir J. T. . Visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, bet jis suvokė, kad eina vogti ir suprato ką daro. Iš kiemo ėmė įvairų metalą. Pradėjus loti šuniui jis pamatė link jų nuo gyvenamojo namo takeliu ateinantį sodybos šeimininką A. Ž. , kuris rankoje nešėsi prožektorių ir juo švietė. Pastarasis pasakė „atpažinau C. arklį“. A. Ž. priėjus prie jų, apie 3 metrų atstumu, jie buvo nubėgę prie vežimo. Jis atsisukęs pamatė, kaip K. T. priėjo prie A. Ž. ir kumščiais sudavė smūgius jam į galvą. Tada jis, J. T. ir R. T. apsisukę nuėjo prie A. Ž. . Po K. T. smūgių, A. Ž. nukrito ant nugaros. Tada jis, K. T. , J. T. ir R. T. stovėdami prie gulinčio A. Ž. pradėjo spardyti pastarąjį. Jis spardė į įvairias kūno vietas, t. y. kojas, nugarą, galvą. Spyrė A. Ž. į galvą nemažiau dešimt kartų, po keletą smūgių į kitas kūno vietas. Mušamas A. Ž. nieko nesakė. Kiek smūgių A. Ž. sudavė R. T. , K. T. ir J. T. , negali pasakyti, nes neįsidėmėjo, tik matė, kad jie taip pat spardė A. Ž. į įvairias kūno vietas. A. Ž. spardė apie penkias minutes, sustoję aplink jį ratu. Tada visi keturi atsitraukė nuo A. Ž. ir ėjo toliau ieškoti metalo prie kluono. Eidamas link kluono, pamatė, kaip A. Ž. atsikėlė ir ėjo link gyvenamojo namo sakydamas „iškviesiu policiją“. Tada jie visi ėjo atgal link A. Ž. . Jis pribėgęs prie nukentėjusiojo, spyrė vieną kartą jam iš nugaros pusės į galvą. Po šio spyrio A. Ž. nukrito ant žemės ant kairio šono. A. Ž. prašė jo nemušti. Jis stovėjo prie A. Ž. kairėje pusėje prie galvos, priešais jį - K. T. , šalia jo, ties A. Ž. pilvu stovėjo J. T. , priešais jį iš kitos A. Ž. pusės - R. T. . Gulintį ant žemės A. Ž. visi spardė į įvairias kūno vietas bei į galvą. Jis, A. Ž. sudavė apie trisdešimt smūgių, iš jų apie dvidešimt į galvą. Spardydamas A. Ž. , jis nežiūrėjo į kurias kūno vietas jam pataikė, tačiau spardydamas suprato, kad tokiais veiksmais žaloja žmogų bei suprato kokios gali būti to pasekmės. Spardydamas A. Ž. , matė, kad A. Ž. galva kruvina, jis nekalbėjo, bet kvėpavo. A. Ž. visi keturi spardė apie 20 – 30 minučių. Baigus spardyti A. Ž. , išgirdo nuo gyvenamojo namo pusės sklindantį garsą, pamatė prie namo lauke stovintį moters siluetą, ir visi nuėjo link gyvenamojo namo. Priėjus prie moters, visi keturi sudavė po keletą smūgių jai į įvairias kūno vietas. Moteris nukrito ant žemės, tada jis grėblio priekine dalimi, sudavė keletą smūgių ant žemės sėdėjusiai moteriai į krūtinę, galvą. K. T. pasakė „einam į namą paieškot pinigų“. Visi nuėjo link įėjimo į gyvenamąjį namą, kurio lauko durys buvo atidarytos. Kambaryje jis, R. T. ir K. T. vertė daiktus, ieškodami pinigų. Jis virtuvėje ieškojo pinigų. Ieškodamas virtuvėje pinigų, pamatė į namą įeinančią O. Ž. , kuri nieko nekalbėjo. Jis ir K. T. liepė O. Ž. duoti pinigų. Tada ji pakėlė kambaryje prie lango stovinčio stalo klijuotę ir iš po jos ištraukė po dešimt litų kupiūromis pinigų, kuriuos jis paėmęs įsidėjo į kelnių kišenę. Prieš tai matė, kaip R. T. versdamas daiktus kambaryje, stalo stalčiuje rado monetų po penkis litus, kurias taip pat paėmė. K. T. rėkė ant moters, kad ši duotų dar pinigų. R. T. nuėjo į virtuvę ir paėmė du telefonus. Abu telefonus paėmė R. T. ir išsinešė. Jis kambaryje smūgių A. Ž. seseriai nesudavė, taip pat nematė, kad smūgius būtų sudavęs kuris nors kitas iš brolių T.. Visi išėjo iš gyvenamojo namo, o A. Ž. sesuo liko kambaryje (t. 3, b. l. 51 – 52, 53 – 54). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus N. C. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 3, b. l. 71 – 75).

Nuteistasis R. T. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad 2008 m. birželio 1 d. jis su broliais ir N. C. vartojo alkoholį. Kažkas pasiūlė važiuoti pas A. Ž. vogti metalo. Pas A. Ž. vyko penkiese. Arklį paliko prie kluono. K. T. su N. C. nuėjo link namo. J. T. liko prie vežimo, o jis ėjo už kluono. Pradėjo loti šuo, atėjo A. Ž. ir pasakė, kad tai C. arklys. Tada N. C. spyrė A. Ž. du kartus į galvą. Iš namo išėjo O. B. Ž. su kirviu, todėl N. C. jai sudavė grėbliu per galvą. Nuo smūgio ji atsisėdo. Jie nešė metalą, o A. Ž. ėjo link namo. Tada N. C. vėl pribėgęs spyrė A. Ž. , po to dar jį mušė. Jis pirmų smūgių A. Ž. nematė, nes buvo už tvarto, po to matė, kaip broliai stovėjo, o N. C. spyrė. Tik tada jis pribėgo prie nukentėjusiojo ir įspyrė vieną kartą gulinčiam A. Ž. , o kitus kartus tik vaidino, nes bijojo N. C. . Ar broliai mušė nukentėjusįjį, jis nematė. N. C. daug kartų spyrė A. Ž. . J. T. liepė jam baigti mušti, nes nukentėjusysis jau nejudėjo. Paskui jis su N. C. nuėjo į namo vidų, kur kambaryje rado du telefonus, monetų po 2 ir 5 litus, kuriuos paėmė. O. Ž. jis pareikalavo pinigų, ji iš po stalo ištraukė 100 litų ir padavė K. T. , kuriuos jis įsidėjo į kišenę. Išeinant N. C. pasakė, kad reikėjo išvežti nukentėjusįjį į mišką, kad nebūtų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, jis nesakė, kad jie visi mušė A. Ž. , tačiau jo apklausos protokole buvo parašyta būtent taip. Jis nesutiko su tokiais parodymais, tačiau advokatas, dalyvavęs apklausoje pasakė, kad viskas gerai surašyta ir liepė jam pasirašyti. Jis iš esmės su parodymais sutinka, išskyrus tai, kad jis matė, kaip broliai mušė A. Ž. , nes jis to nematė (t. 7, b. l. 14 – 16). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nuteistasis R. T. , dalyje dėl smurto vartojimo prieš nukentėjusįjį A. Ž. davė kitokius parodymus. Nuteistasis R. T. parodė, kad jis, K. T. , J. T. ir N. C. vartojo alkoholį, vėliau visi sugalvojo nuvažiuoti į A. Ž. priklausančią sodybą vogti metalo laužo. Apie 24 val. su N. C. arkliu kinkytu vežimu išvažiavo į A. Ž. sodybą. Kartu važiavo jis, N. C. , K. T. , J. T. ir J. T. . Atvažiavę prie sodybos, vežimą su arkliu N. C. paliko gale kluono rytinėje pusėje. K. T. ir N. C. nuėjo į kiemą, J. T. liko prie vežimo, o jis nuėjo už tvarto ieškoti metalo laužo. Visi į vežimą krovė prie ūkinio pastato buvusį metalą. Metalas garsiai barškėjo, todėl pradėjo loti šunys, netrukus, išgirdo kieme šaukiantį A. Ž. „vagys, atpažinau C. arklį“. K. T. ir N. C. pasakė: „reikia nudėt senį“, kad neatpažintų arklio. Jis atsitūpė slėpdamasis žolėse, po to nubėgo prie vežimo ir matė pievoje kairiame vežimo šone ant žemės gulintį pusiau ant šono A. Ž. , prie jo iš kairio šono stovėjo N. C. , J. T. ir dešinėje - K. T. . A. Ž. nukritus ant žemės matė, kaip N. C. spyrė vieną kartą jam į kaklą. Tuo metu pamatė iš namo išeinančią jam nepažįstamą moterį, kuri rankoje laikė kirvį. N. C. paėmė prie tvarto buvusį grėblį ilgu kotu ir pribėgęs prie moters smogė vieną smūgį grėbliu jai į galvą. Nuo N. C. smūgio moteris nugriuvo ant žemės. N. C. paėmė iš gulinčios moters rankų kirvį ir numetė į dešinėje pusėje esančius krūmus. Tuo metu, nuo kluono pusės pamatė ateinantį A. Ž. , kuris tik ėjo link savo namo. A. Ž. nepriėjus namo, N. C. spyrė vieną kartą jam į pilvą. Nuo šio smūgio A. Ž. nugriuvo kniūpsčias. Nukritusiam A. Ž. nuteistasis N. C. spyrė apie 5 – 6 kartus į galvą, tuo metu prie gulinčio A. Ž. pribėgo ir jis bei spyrė apie 5 – 6 kartus į kojas, šlaunis ir kairį šoną. N. C. stovėjo prie A. Ž. galvos, J. T. - dešinėje pusėje šone, o K. T. buvo A. Ž. iš dešinės pusės ir spardė visi kartu, tuo pačiu metu. A. Ž. dejavo, bet jau nekalbėjo, judėjo. Kartu spardė gulintį A. Ž. apie penkias minutes. Kiek spyrių kuris ir į kurias kūno vietas spyrė, nurodyti negali, nes nematė. N. C. spyrė daugiausia kartų į galvą. Nuo N. C. spyrių į galvą A. Ž. nustojo judėti. J. T. liepė baigti mušti jau nejudantį A. Ž. ir važiuoti. Nuteistasis įėjo į namą ir nuėjo į virtuvę. Virtuvėje ant stalo pamatė mobiliojo ryšio telefoną, kurį įsidėjo į kelnių kišenę. K. T. ir N. C. taip pat buvo įėję į virtuvę, o J. T. liko stovėti prie kambario durų. Jis N. C. parodė pagrobtą telefoną, tada pastarasis pasiūlė paieškoti name pinigų ir juos pagrobti. Į kambarį įbėgo N. C. sumušta moteris. Jis matė, kad moteriai nubrozdinta kakta. Jis moters nemušė, paklausė moters ar ji turi pinigų, bet moteris nieko nesakė, tik nuo stalo, esančio prie lango, paėmė polietileninį maišelį, kuriame buvo monetos po 2 ir 5 litus ir padavė jam bei parodė ranka į stalą, todėl K. T. pakišo ranką po staltiese ir ištraukė 8 banknotus po 10 litų. Pinigus pasiliko K. T. . Jis paėmė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“. J. T. visą laiką stovėjo prie kambario durų, nieko nedarė, nieko neėmė. Tada visi išbėgo iš namo (t. 4, b. l. 22 – 23). Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus R. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 40 – 44).

J. T. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad su broliais R. ir K. išgėrinėjo, atėjo N. C. . Vėliau važiuoti pas A. Ž. vogti metalo pasiūlė N. C. . Važiavo visi trys broliai, N. C. bei J. T. . Atvažiavus, J. T. liko prie vežimo, o jie visi nuėjo link sodybos. Pradėjo loti šuo. Atėjo vyriškis ir pasakė: ,,stokit vagys”. N. C. įspyrė vyrui, nes šis atpažino jo arklį. Nuo spyrių vyras nukrito. Matė, kaip K. vedė A. Ž. , kuriam N. C. pribėgęs įspyrė, nuo to šis nukrito. Po to, N. C. vėl mušė ir spardė A. Ž. , o K. T. stovėjo šalia. Jam ir R. T. priėjus prie nukentėjusiojo, iš kažkur atsirado nukentėjusiojo sesuo O. Ž. , kuri pradėjo rėkti. N. C. grėbliu jai sudavė per galvą. R. T. nusivedė ją į namo vidų, prašė pinigų. Ji kažkiek davė, R. T. pinigus padavė K. T. . Jie visi išėjo. Jis A. Ž. nė karto nesudavė, nespyrė. Mušė ir spardė nukentėjusįjį tik N. C. . Ikiteisminio tyrimo metu kriminalistai jį buvo uždarę, darė spaudimą, grasino, braižė ant lapo, nurodinėjo, kokius parodymus duoti. Tyrime jis buvo priverstas duoti melagingus parodymus ir vėliau laikėsi pirmųjų savo parodymų. Dėl tokių veiksmų jo atžvilgiu niekam nesiskundė, nes tai buvo pirmas kartas, jis bijojo skųstis. Advokatas apklausose dalyvavo, prisistatė, tačiau nepatikėjo, kad tai jo advokatas (t. 7, b. l. 16 – 19). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. T. parodė, kad 2008 m. birželio 1 d., namie jis ir broliai R. T. , K. T. ir N. C. gėrė sidrą ir alų. K. T. pasakė, kad galima gauti pinigų, pavogus ir pardavus A. Ž. sodyboje esantį metalą. Visi keturi susėdo į vežimą ir važiavo į A. Ž. sodybą. Važiuojant į sodybą jie susitarė, kad vogs tik metalą. Vežimą vadeliojo K. T. . Atvykę ir išlipę iš vežimo pradėjo krauti sodyboje buvusį metalą. Kartu su jais į sodybą buvo atvažiavusi ir jo sugyventinė J. T. . Metaliniai daiktai garsiai barškėjo, todėl pradėjo loti šuo. Netrukus nuo gyvenamojo namo link jų pamatė ateinantį vyriškį su prožektoriumi. Pažino A. Ž. , kuris šaukė „vagys, sustokit“. A. Ž. bėgo prie jų, todėl jie nubėgę prie vežimo visi keturi sulipo į vežimą ir norėjo važiuoti namo. Sėdėdami vežime K. T. ir N. C. pasakė: „reikia nudėt senį“, kad neatpažintų arklio. Tada, K. T. išlipo iš vežimo ir prie vežimo pribėgusiam A. Ž. kumščiu sudavė ne mažiau, kaip keturis smūgius į galvą. J. T. pabėgo namo. Tada jis, N. C. ir R. T. išlipo iš vežimo ir sustojo ratu aplink A. Ž. . Jis kumščiu sudavė nemažiau, kaip tris smūgius A. Ž. į dešinį šoną. R. T. , K. T. ir N. C. kumščiais sudavė A. Ž. smūgius į įvairias kūno vietas, t. y. į galvą, šonus, krūtinė, nugarą. Kiek smūgių jo broliai ir N. C. sudavė jis neįsidėmėjo. A. Ž. nuo suduotų smūgių nenukrito ant žemės, tik dejavo. K. T. paėmė A. Ž. už dešinio peties, už rūbų ir ėjo šone A. Ž. , jį laikydamas link gyvenamojo namo. Prie jų pribėgo N. C. ir spyrė A. Ž. į galvos dešinį šoną. Nuo N. C. suduoto smūgio A. Ž. nukrito ant žolės, ant kairio šono. Tuomet, jis atsistojo prie gulinčio ant žolės A. Ž. , jam iš kairės, priešais jį stovėjo R. T. , šone jo, prie A. Ž. kairio šono, ties galva stovėjo N. C. , priešais jį, iš dešinio A. Ž. šono, ties galva stovėjo K. T. . Jis pats A. Ž. spyrė nemažiau, kaip penkiolika kartų, pataikydamas į įvairias vietas, t. y. į galvą, į barzdą, pakaušį, į veidą, į šonus. Daugiausia spyrių sudavė A. Ž. į šonus. N. C. spardė A. Ž. į galvą, nemažiau, kaip dešimt kartų. K. T. spardė A. Ž. į galvą, iš pakaušio pusės ir į nugarą, nemažiau dešimt spyrių. R. T. spardė A. Ž. į nugarą, kojas suduodamas nemažiau dešimt smūgių. A. Ž. spardė visi kartu, tuo pačiu metu. A. Ž. dejavo, bet jau nekalbėjo. Baigus spardyti A. Ž. jis, R. T. ir J. T. atsitraukė, o N. C. abejomis kojomis apie pora minučių šokinėjo A. Ž. ant galvos dešinės pusės. Prieš N. C. šokinėjant ant galvos, A. Ž. dar judino galvą. Tada jis priėjo prie A. Ž. ir pašokinėjo jam ant dešinio šono abejomis kojomis nemažiau, kaip tris kartus. Jie ragino N. C. eiti, bet šis pasakė, kad reikia „dabaigti senį“ ir toliau šokinėjo A. Ž. ant galvos. N. C. „nulipus“ nuo A. Ž. , jis pasakė „dabaigiau senį, vežam į Nemuną paskandint“. Tuo metu jie išgirdo lauke prie namo daužymo garsus ir pamatė name degančią šviesą bei lauke prie namo stovinčią moterį su kirviu rankoje. N. C. ir R. T. pasakė „einam pas ją pinigų“. Visi nuėjo link moters, N. C. priėjęs prie moters iš jos atėmė kirvį ir numetė jį link namo pusės bei pastūmė moterį, kuri atsisėdo ant žemės. N. C. pasiėmė prie medžio stovėjusį grėblį mediniu kotu ir sudavė juo moteriai ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą. Jie visi keturi spyrė po kelis kartus moteriai. Jis pats moteriai spyrė į nugarą. Sudavę smūgius, N. C. su R. T. nuėjo į kambarį, o jis su K. T. nubėgo link ūkinio pastato. Vėliau jis irgi nuėjo į namą ir koridoriuje pamatė stovintį K. T. . R. T. su N. C. vaikščiojo po kambarį ir virtuvę, ieškodami pinigų. Tuo metu į koridorių įėjo moteris. R. T. pasakė, kad ši atiduotų pinigus. Moteris įėjo į kambarį ir pakėlusi kambaryje prie lango stovinčio staliuko klijuotę, paėmė po 20 ir 10 Lt. kupiūromis pinigų ir padavė K. T. , kuris šaukė ant moters. R. T. priėjo prie stalo, nuo kurio moteris padavė pinigus ir ištraukė stalčiuką, iš kurio paėmė maišelį su monetomis (t. 4, b. l. 122 – 123). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus J. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu parodydamas A. Ž. priklausančią sodybą, vietą kur vogė metalus, kur visi sudavė smūgius A. Ž. ir kt. (t. 4, b. l. 140 – 143).

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme K. T. parodė, kad namuose išgėrinėjo su broliais ir N. C. . Kažkas pasiūlė važiuoti vogti metalo. Visi su N. C. arkliu nuvažiavo į A. Ž. sodybą, kartu važiavo ir J. T. . Atvažiavus, pirmas link sodybos ėjo N. C. , jis ėjo iš paskos, R. ir J. T. atsiliko. Lojo šuo ir išėjo A. Ž. , kuris atpažino N. C. arklį, tada N. C. sudavė A. Ž. . J. T. pabėgo. Jis sudavė nukentėjusiajam du kartus kumščiu, matė, kaip R. ir J. T. po vieną kartą, o N. C. apie keturis kartus spyrė nukentėjusiajam. Jis A. Ž. nespardė ir neliepė N. C. dėti per kojas. Kaip ir kas mušė moterį, nematė, tik name pamatė, kad ji su guzu. Pinigų iš nukentėjusiosios reikalavo R. T. , o kai ji juos padavė, jis pinigus perdavė K. T. . Duoti melagingus parodymus jį privertė kriminalistas, kuris smurtavo prieš jį. Jis per galvą A. Ž. nemušė, pasakė taip tik todėl, kad buvo dideliame šoke (t. 7, b. l. 19 – 20). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu K. T. parodė, kad 2008 m. birželio 1 d., girtavo su N. C. , L. C. , broliais, motina, jos sugyventiniu J. T. . Sugalvojo važiuoti vogti metalo. Važiavo arkliu, pakinkytu vežimu, kurį vairavo jis. Kartu važiavo ir J. T. . Nuvažiavo iki A. Ž. sodyboje esančio kluono. Šalia jo buvo J. T. , o R. T. , J. T. ir N. C. išlipę iš vežimo nuėjo link kiemo. Jis eidamas per kitą kluono pusę link kiemo išgirdo A. Ž. balsą „ką čia darot, vagys“ ir pamatė atbėgančius R. T. , J. T. ir N. C. . Jis sugrįžo prie vežimo norėdamas atrišti arklį ir bėgti. Matė, kaip J. T. pabėgo. Atrišęs arklį važiavo per bulves link to paties kelio, kuriuo atvažiavo. Kai pradėjo važiuoti, vežimą prisivijo J. T. . Jam jis pasakė, kad „dėtų“ per kojas A. Ž. , kad šis toliau nesivytų. A. Ž. atpažino arklį ir pasakė, kad tai C. arklys. Tada iš vežimo išlipo J. T. ir spyrė vieną kartą A. Ž. į kojas ir jis nuo spyrio nugriuvo ant dešinio šono. Tuomet J. T. ranka smūgiavo A. Ž. į galvą, nugarinėje dalyje. Jis matė nuo kelio pusės atbėgančius R. T. su N. C. , išlipo iš vežimo ir priėjo prie A. Ž. . J. T. , R. T. ir N. C. nuėjo į kiemą link gyvenamojo namo, o jis liko prie A. Ž. . A. Ž. bandė keltis, o jis liepė jam gulėti, tačiau pastarasis vis tiek kėlėsi. Tuomet jis dešine ranka sudavė A. Ž. į kairį petį. A. Ž. vis tiek kėlėsi, todėl jis kaire koja spyrė jam gulinčiam į galvos nugarinę dalį. Praėjus apie 20 min., jis pakėlė A. Ž. ir paėmęs už kairės rankos jį vedė link namo. Nuo spyrio už A. Ž. ausies matėsi truputis kraujo. A. Ž. atvedus netoli kieme stovėjusio autobuso, pamatė nuo kluono kampo jiems iš nugaros atbėgantį N. C. , kuris spyrė A. Ž. į nugarą. Pastarasis griuvo veidu į pievą. Matė kaip N. C. pora kartų dešine koja spyrė gulinčiam A. Ž. į galvą. Netrukus atėjo J. T. ir pasakė, kad N. C. ar R. T. sudavė močiutei grėbliu. Jis nuėjo pasižiūrėti į namą. Priėjęs pamatė namo priemenėje įėjusią močiutę, o paskui ją priemenėje buvo R. T. , ant laiptų stovėjo N. C. . Jis ėjo paskui. R. T. paklausė močiutės „ar turi pinigų“, o ji atsakė, kad tuoj duos. Išgirdęs šiuos žodžius jis įėjo į kambarį ir pamatė, kaip močiutė iš po stalo staltiesės R. T. padavė popieriniais pinigais po 10 litų kupiūromis. R. T. padavė jam pinigus. Ant stalo kampo stovėjo 0,5 l talpos stiklainis, kuriame maišelyje buvo metalinės po 2 ir 5 litus monetos, kurias močiutė su maišeliu padavė R. T. . Jis iš karto išėjo į koridorių ir suskaičiavo pinigus, buvo 80 Lt. Jis su N. C. išėjo iš namo, o R. T. liko, bet praėjus porai minučių išėjo ir jis. Name jis pats močiutei smūgių nesudavė ir nematė, kad būtų kas nors sudavęs (t. 5, b. l. 75 – 90). K. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu parodydamas A. Ž. priklausančią sodybą, vietą iš kur ėmė metalus, kur sudavė smūgius A. Ž. , kur matė stovinčią O. Ž. ir kt. (t. 5, b. l. 105 – 110).

Taigi iš aukščiau aptartų, nuteistųjų J. T. , R. T. , K. T. ir N. C. parodymų matyti, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu jie visi pakeitė parodymus. Todėl pirmosios instancijos teismui įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, buvo būtina priimti sprendimą, kurie nuteistųjų parodymai vertintini, kaip atitinkantys objektyvią tiesą ir kurie vertintini, kaip nepatikimi. Iš nuteistųjų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų matyti, kad iš esmės jie parodymus keitė dalyje dėl smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu bei suduotų smūgių lokalizacijos. Nuteistieji R. T. ir K. T. teigė, jog nukentėjusiajam smūgius sudavė ne į galvą, o į kitas kūno dalis, J. T. tvirtino, kad prieš nukentėjusįjį visiškai nesmurtavo, N. C. teigė, kad jis smurtavo prieš nukentėjusįjį, o kiti nuteistieji nukentėjusiojo nemušė. Analogiškos pozicijos nuteistieji K. T. , J. T. ir R. T. laikosi ir apeliaciniuose skunduose tvirtindami, kad smūgių nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbius organus nesudavė. Todėl mano, kad nėra priežastinio ryšio tarp jų padarytos nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių. Kolegijos manymu, apygardos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pagrįstai patikimais pripažino nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jie išsamiai išdėstė įvykio aplinkybes, kiekvienas nurodė savo bei kitų bendrininkų smūgių apytikslį skaičių ir lokalizaciją. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistųjų duoti parodymai pagrįstai įvertinti, kaip jų gynybinė versija, siekiant švelninti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kadangi jie iš esmės nenuoseklūs ir vieni kitiems prieštaraujantys, jų nepatvirtina ir objektyvūs bylos duomenys bei liudytojų parodymai. Vertinant nuteistųjų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų nuoseklumą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jų parodymai dalyje dėl smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu iš esmės prieštaringi. Nuteistieji N. C. ir J. T. apklausiami teisme parodė, kad nė vienas iš brolių T. nukentėjusiojo nemušė. Tuo tarpu nuteistasis R. T. parodė, kad jis pats vieną kartą spyrė nukentėjusiajam, kitus kartus tik imitavo smūgių sudavimą ir nematė ar jo broliai smurtavo nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu. Nuteistasis K. T. , apklausiamas teisme parodė, kad jis pats nukentėjusiajam du kartus sudavė kumščiu ir matė, kaip R. T. ir J. T. po vieną kartą spyrė nukentėjusiajam. Taigi šioje nuteistųjų parodymai akivaizdžiai nesutampa ir yra prieštaringi. Tuo tarpu, būtent ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų duoti parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys bei atitinkantys kitus objektyvius bylos įrodymus, juose yra tik neesminių neatitikimų, kurie pateisinami tamsiu paros metu, greitai besikeičiančiais įvykiais, taip pat tuo, kad visi nuteistieji buvo apsvaigę nuo alkoholio. Apklausiami ikiteisminio tyrimo metu nuteistieji nuosekliai parodė, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtavo visi, kas išsamiau išdėstyta aukščiau aptariant nuteistųjų parodymus. Todėl apygardos teismas, nuteistųjų ikiteisminio tyrimo duotus parodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos manymu, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia abejoti nuteistųjų pirmosios instancijos teisme duotų parodymų nuoširdumu ir teisingumu. Juolab, kad nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka kitas objektyviai byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų parodymus bei kitus pirmosios instancijos teisme išsamiai ištirtus įrodymus. Nors nuteistieji parodymų pakeitimą paaiškino tuo, kad jų atžvilgiu buvo vartojama fizinė ir psichinė prievarta, tačiau tokių nuteistųjų teiginių nepatvirtina bylos medžiaga. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad prieš nuteistuosius būtų vartotas smurtas. Visi nuteistieji nuosekliai patvirtino, kad apklausų metu dalyvavo advokatai, jie nė vienas dėl kokių nors neteisėtų pareigūnų veiksmų skundų niekam nerašė ir apie tai niekam nepranešė. Nuteistasis J. T. apeliaciniame skunde nurodo, kad pareigūnų darytą psichinę prievartą patvirtina aplinkybė, jog jam 2008 m. birželio 3 d. ryte atvykus į policijos komisariatą tik po paros buvo surašytas sulaikymo protokolas, taigi, jis visą tą laiką buvo sulaikytas nesurašius reikalingo procesinio sprendimo bei turėjo teisę nuo pat pradžių į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ko pareigūnai neužtikrino. Kolegijos manymu tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti. Išties iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis J. T. BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka sulaikytas 2008 m. birželio 4 d. 13 val. 00 min., o šio procesinio veiksmo protokolas buvo surašytas tos pačios dienos 21 val. 30 min. (t. 4, b. l. 60). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pranešimas apie įtarimą J. T. pareikštas bei jis paklaustas įtariamuoju 2008 m. birželio 4 d. 13 val. 00 min. (t. 4, b. l. 121 – 123). Kaip matyti iš šios apklausos protokolo, joje dalyvavo nuteistojo gynėjas A. Besusparis. Taigi, nuteistojo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą buvo užtikrinta nuo jo sulaikymo, kuris iš esmės sutapo pirmąja jo apklausa. Jokių objektyvių duomenų, kad nuteistasis į policijos komisariatą atvyko 2008 m. birželio 3 d. rytą, byloje nėra.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. Ž. parodė, kad 2008 m. birželio 1 d. apie 2 val. ji išgirdo lojant šunį ir A. Ž. pasiėmęs prožektorių išėjo į lauką pažiūrėti. Po kiek laiko, ji pasiėmusi kirvį išėjo į kiemą. Kieme netoli namo prie vonios pamatė stovinčius du vyrus, o kitas vyras stovėjo toliau nuo jų. Visi vyrai ant galvų buvo užsidėję kapišonus ir matėsi tik veidai. Priėję prie jos vyrai pradėjo ją spardyti. Spardė visi suduodami smūgius į visas kūno vietas: galvą, rankas, krūtinę ir pilvą. Kažkuris atėmė iš jos kirvį ir numetė kieme. Tada vienas vyras, laikydamas jai už atlapo nuvedė ją į namą. Į namo vidų ėjo visi. Būnant virtuvėje, vienas iš vyrų reikalavo pinigų. Ji atidavė 100 Lt, kurie buvo virtuvėje ant stalo. Name vyrai jos nemušė, tik kažkuris iš vyrų pasakė, kad mažai davė pinigų, todėl ją užmuš. Jie patys ieškojo pinigų kambaryje, bet daugiau nerado, rado tik du telefonus, kurių vienas buvo virtuvėje, o kitas - kambaryje. Vienas telefonas, priklausė J. B. . Kitas telefonas priklausė A. Ž. . Išėjusi iš namo pamatė žolėje gulintį kruviną negyvą A. Ž. . Nuėjo pas kaimynę A. K. ir paprašė, kad iškviestų policiją (t. 2, b. l. 13 – 14). Nuteistasis R. T. apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas be pagrindo rėmėsi nukentėjusiosios O. Ž. parodymais, nes jie nenuoseklūs, kadangi pagal jos parodymus ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo sulaikyti kiti asmenys, be to, ji turėjo sveikatos problemų, kalbėjo nerišliai. Kolegija atmeta tokį nuteistojo apeliacinio skundo argumentą. Nors ši liudytoja mirusi, tačiau kolegijos manymu apygardos teismas pagrįstai rėmėsi jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais tiek, kiek jie patvirtina faktines bylos aplinkybes bei kitus byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš O. Ž. parodymų, ji apklausiama nenurodė konkrečių asmenų, tačiau nurodė jų skaičių, taigi vien tai, kad pareigūnai pradžioje sulaikę ne tuos asmenis, nedaro nukentėjusiosios parodymų nepatikimais. Atitinkamai, aplinkybė, kad liudytoja turėjo sveikatos problemų, kalba nerišliai, dar nereiškia, kad ji negalėjo adekvačiai vertinti situacijos ir duoti objektyvius parodymus. Juolab, kad šios liudytojos parodymus patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai A. K. , J. B. , V. Ž. , kuriems O. Ž. betarpiškai pasakojo įvykio aplinkybes.

Liudytoja A. K. parodė, kad A. Ž. buvo jos kaimynas. Iš vakaro jis atėjo, paprašė pagirdyti gyvulius, o J. B. padavė jam savo telefoną pakrauti. Ryte atėjo O. Ž. ir parašė raštelį, kad jos brolis negyvas. Tada ji paskambino policijai ir iškvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus. Ji matė A. Ž. gulintį kieme susirietusį, kruviną. O. Ž. irgi buvo sumušta, ji parašė, kad naktį buvo atėję vyrai, reikalavo pinigų, ji davė jiems 100 litų, jie dar paėmė puodus (t. 7, b. l. 11 – 12). Nukentėjusysis J. B. parodė, kad įvykio dienos vakare pas jį atėjo A. Ž. ir paprašė perrišti gyvulius, o J. B. paprašė A. Ž. pakrauti jo mobilų telefoną. Ryte atbėgo A. Ž. sesuo O. Ž. ir pasakė, kad užmušė A. Ž. . Jis nuėjo į jų kiemą ir rado A. Ž. gulintį ant žemės prie obels susirietusį, kruviną. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kambaryje viskas buvo išmėtyta. Ji po insultų beveik nekalba, bet ji paaiškino jam kas atsitiko, kad atėjo vyrai, reikalavo pinigų, kad ji davė 100 litų ir jie išvažiavo. O. Ž. irgi buvo sumušta, matėsi ant kaktos, rankos, šonų mėlynės. Jo telefonas, kurį buvo davęs A. Ž. pakrauti, po šio įvykio dingo iš A. Ž. namų. O. Ž. negalėjo kalbėti, bet parodė, kad buvo keturi vyrai, kurie mušė ir spardė A. Ž. , su kastuvu mušė, o ją laikė už sprando, reikalavo pinigų (t. 6, b. l. 39 – 41). Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad 2008 m. birželio 1 d. naktį nužudė jo dėdę A. Ž. . Apie įvykį jam pranešė giminaičiai, jis į dėdės sodybą nuvažiavo kitą dieną apie 11 val., dėdė jau buvo išvežtas, rado tik tetą. Jis pas dėdę buvo matęs ir N. C. . Teta O. Ž. beveik negalėjo kalbėti, bet ji jau tą pačią dieną jam parodė, kas ir ką darė, vėliau ji parašė, kaip viskas buvo. Ji tvirtino, kad A. Ž. visi keturi mušė (t. 6, b. l. 39 – 40).

Liudytoja J. T. apklausiama pirmosios instancijos teisme patvirtino nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie vykimo pas nukentėjusįjį aplinkybes, tačiau negalėjo nurodyti nukentėjusiojo mušimo aplinkybių, kadangi tuo metu jau buvo pabėgusi iš įvykio vietos. Ši liudytoja parodė, kad įvykio dieną ji taip pat su sugyventiniu buvo pas jo mamą, ten išgėrinėjo. Paskui su N. C. arkliu važiavo vogti metalo. Sustojo prie kažkokio kiemo, matė, kad išėjo žmogus su prožektoriumi ir sušuko: ,,stokit”. Ji išsigando ir pabėgo namo pas T.. Jokio susistumdymo nematė. Po kurio laiko visi vyrai grįžo namo, J. T. jai nepasakojo, kas ten įvyko. Vakare paskambino J. T. motina ir pasakė, kad tas vyras mirė (t. 6, b. l. 134 – 136).

Iš 2008-06-03 papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. Ž. sodyboje, bulvių lauke matomas rato pėdsakas, žolėse randama viena darbinė pirštinė, nuo A. Ž. sodyboje esančio ūkinio pastato link žvyrkelio per visą bulvių lauko ilgį, žolėje matomas dviejų ratų, tarp kurių yra 1,20 m atstumas pėdsakai (t. 1, b. l. 35).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. 709/08(02) patvirtina, kad A. Ž. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio daugybiniais odos nubrozdinimais, poodinėmis kraujosruvomis ir muštinėmis žaizdomis galvoje, dešinio ausies kaušelio defektu, kaukolės pamato ir veido kaulų lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju dangalu, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius. Tai komplikavosi smegenų pabrinkimu. A. Ž. mirtis galėjo įvykti prieš 8 – 14 valandas iki lavono apžiūros įvykio vietoje. A. Ž. padaryti šie sužalojimai: 1) daugybiniai odos nubrozdinimai, poodinės kraujosruvos ir muštinės žaizdos galvoje, dešinio ausies kaušelio defektas, kaukolės pamato ir veido kaulų lūžimai, kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu, po minkštaisiais dangalais ir į skilvelius A. Ž. padaryti kietais bukais daiktais kelių valandų bėgyje iki mirties ne mažiau šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje. Gyvam tokie sužalojimai būtų vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl jų ir įvyko A. Ž. mirtis; 2) kairių X-Xl šonkaulių tiesioginiai lūžimai padaryti kietu buku daiktu galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; 3) poodinės kraujosruvos krūtinėje, abiejose plaštakose, muštinės žaizdelės kairėje plaštakoje padarytos kietais bukais daiktais ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje galimai ir tuo pačiu metu kaip mirtį nulėmę sužalojimai. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. Ž. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Sužalojimų padarymo metu A. Ž. galėjo būti tiek vertikalioje, tiek horizontalioje padėtyse (t. 1, b. l. 50 – 59). Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus papildomos specialisto išvados Nr.KM8/09(02)-M 709/08/02) matyti, kad A. Ž. padaryti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nežymūs ir nesunkūs, įtakos mirčiai neturėjo (t.1, b.l. 62 – 63).

Iš Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. G 2372 /08(02) matyti, kad O. Ž. konstatuota galvos sumušimas su sumušimo žymėmis veide, galvoje, su nedideliu galvos smegenų sumušimo židinėliu dešinėje kaktinėje skiltyje be ryškesnės židininės neurologinės simptomatikos, sumušimo žymės kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje. Galvos sumušimas su nedideliu galvos smegenų sumušimo židinėliu dešinėje kaktinėje skiltyje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 65 – 66).