Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorui R. Ivanauskui, gynėjui advokatui E. Mikaloniui, vertėjai E. Smailienei, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 202 str. 1 d., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. kaltinamas tuo, kad 2009-01-01 – 2009-05-11 laikotarpiu, Vilniaus miesto Kalvarijų ir Halės turgavietėse, organizuodamas bei vykdydamas prekybą šviežiais kiaušiniais, apgaule išvengė turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 59 623 Lt pridėtinės vertės mokesčio:

E. K. 2009-01-01 – 2009-05-11 laikotarpiu, versliškai ir stambiu mastu organizuodamas ir vykdydamas prekybą šviežiais kiaušiniais, Vilniaus miesto Kalvarijų ir Halės turgavietėse ir gaudamas iš vykdomos veiklos pajamas, viršijančias 100 000 litų, tyčia, siekdamas apgaule išvengti turtinės prievolės sumokėti pridėtinės vertės mokestį į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, neįsiregistravo PVM mokesčių mokėtojų registre, t.y. savo bei V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž. vardu užsakinėjo šviežius kiaušinius bei savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis apmokėjo už juos tiekėjams, nuomojo angarinį sandėlį adresu Arimų g. 12, Vilniuje, šviežiems kiaušiniams sandėliuoti, už savo asmenines pinigines lėšas išnuomojo minėtiems asmenims prekybos vietas Vilniaus miesto Kalvarijų ir Halės turgavietėse bei už savo asmenines pinigines lėšas nupirko verslo liudijimus V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž., prekybai šviežiais kiaušiniais vykdyti, bei vykdydamas pats ir per minėtus asmenis pastovią, tęstinę veiklą 2009-01-01 – 2009-05-11 laikotarpiu gavo 473 428,3 Lt pajamų, atitinkančių Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo mėn. 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio „Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos“ 5 d. nuostatą „Atlygis – viskas, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir (arba) teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies.“, 3 straipsnio „Lietuvos Respublikos PVM objektas“ 1 d. nuostatą „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.<...>“, pažeidė to paties įstatymo 71 straipsnio „Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimasis PVM mokėtoju“ 1 d. nuostatą „Prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą tenka apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas, <...>“ bei 2 d. nuostatą „Neatsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos apmokestinamasis asmuo neprivalo pateikti prašymo įregistruoti jį PVM mokėtoju bei už tiekiamas prekes (išskyrus į kitas valstybes nares tiekiamas naujas transporto priemones) ir (arba) teikiamas paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka skaičiuoti PVM ir mokėti jį į biudžetą, jeigu bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 100 000 litų. PVM turi būti pradėtas skaičiuoti nuo to mėnesio, kurį minėta riba buvo viršyta. Už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas, už kurias atlygis sudarė nurodytą 100 000 litų sumą, PVM neskaičiuojamas. <...>.“, ir tokiu būdu E. K. tyčia neįsiregistravęs PVM mokesčių mokėtojų registre apgaule išvengė turtinės prievolės 59 623 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Šiais savo veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Be to, E. K. kaltinamas tuo, kad 2009-01-01 – 2009-05-11 laikotarpiu, Vilniaus miesto Kalvarijų ir Halės turgavietėse, versliškai ir stambiu mastu organizuodamas bei vykdydamas prekybą šviežiais kiaušiniais, neteisėtai vykdė ūkinę, komercinę veiklą:

E. K., versliškai ir stambiu mastu organizuodamas ir vykdydamas prekybą šviežiais kiaušiniais, neįregistravęs individualios įmonės Juridinių asmenų registre ar savo individualios veiklos, bei veikdamas, kaip įmonės vadovas, t.y. savo bei V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž. vardu užsakinėdamas šviežius kiaušinius bei savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis apmokėdamas už juos tiekėjams, nuomodamas angarinį sandėlį adresu Arimų g. 12, Vilniuje, šviežiems kiaušiniams sandėliuoti, už savo asmenines pinigines lėšas išnuomodamas minėtiems asmenims prekybos vietas Vilniaus miesto Kalvarijų ir Halės turgavietėse bei už savo asmenines pinigines lėšas nupirkdamas verslo liudijimus V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž., prekybai šviežiais kiaušiniais vykdyti, bei mokėdamas minėtiems asmenims kassavaitinį atlyginimą nuo 140 Lt iki 500 Lt, t.y. vykdė pastovią, tęstinę veiklą atitinkančią Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2 straipsnio „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 7 d. nuostatas „Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį“, 31 d. nuostatas „Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.“, LR 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926 patvirtinto darbo kodekso „93 straipsnis. Darbo sutarties sąvoka“ nuostatą „Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 2 straipsnio „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 3 d. nuostatas „Atlygis – visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies“, 5 d. nuostatas „Darbo veikla – darbas, atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu“, bei per 2009-01-01 – 2009-05-11 laikotarpį gavo 473 428,3 Lt pajamų, atitinkančių Lietuvos Respublikos 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 10 straipsnio „Individualios veiklos pajamos“ 1 d. nuostatas „Individualios veiklos pajamoms priskiriamos pajamos iš individualios veiklos, įskaitant pajamas iš individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn.“, t.y. dirbdamas neįregistravęs individualios įmonės Juridinių asmenų registre pažeidė Lietuvos Respublikos 2003 m. lapkričio 6 d. Individualių įmonių įstatymo Nr. IX-1805 7 straipsnio „Individualios įmonės valdymas“ 5 dalies nuostatas „ individualios įmonės vadovas vienašališkai veikia individualios įmonės vardu,<...>, atsako už individualios veiklos organizavimą, dokumentų ir kitos informacijos apie individualios veiklos turtą bei veiklą saugojimą, metinės finansinės atskaitomybės sudarymą,<...>, individualios įmonės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registrui <...>“, 8 straipsnio „Individualios įmonės turtas“ 3 dalies nuostatas „perduodamas individualiai įmonei arba paimdamas iš individualios įmonės pinigus ar kitą turtą individualios įmonės savininkas surašo ir pasirašo pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Pinigų įnešimo ir pinigų priėmimo dokumentai įforminami teisės aktų nustatyta tvarka <...>“, 9 straipsnio „Individualios įmonės buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė“ 1 dalies nuostatas „Individualios įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“ bei 2003 m. lapkričio 12 d. LRV nutarimo Nr. 1407 „Juridinių asmenų registro nuostatų“ 11 punkto nuostatas „Registre registruojami privatieji juridiniai asmenys“, ar dirbdamas neįregistravęs individualios veiklos, atitikdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr.VA-29 patvirtintų „Nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą įregistravimo į mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš mokesčių mokėtojų registro taisyklių“, 4 punkto „Šių taisyklių nuostatos taikomos“ 4.1 papunkčio nuostatas „Visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams (toliau-nuolatiniai gyventojai), pradedantiems vykdyti individualią veiklą, bet neįregistruotiems Registre“, pažeidė minėtų taisyklių 6 punkto „Nuolatiniai gyventojai, nurodyti šių taisyklių 4 punkte, turi naudoti Nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro prašymo FR0792 formą (toliau-prašymo forma).“, 7 punkto „Tinkamai užpildytą prašymo formą nuolatinis gyventojas AVMI turi pateikti ne vėliau kaip veiklos vykdymo pradžios dieną.“ bei LR Finansų ministro 2003 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.1K-040 patvirtintų „Gyventojų, besiverčiančių individualia veikla (išskyrus gyventojus, įsigijusius verslo liudijimus), buhalterinės apskaitos taisyklių“ nuostatas, tokiu būdu E. K. versliškai ir stambiu mastu vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla.

Šiais savo veiksmais E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d.

E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-11, versdamasis šviežių kiaušinių prekyba, gavo 473 428,30 Lt pajamų, ir neįsiregistravęs PVM mokėtojų registre, apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 59 623 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM). E. K. taip pat kaltinamas tuo, kad neįregistravęs individualios įmonės Juridinių asmenų registre ar savo individualios veiklos, versliškai ir stambiu mastu organizavo ir vykdė prekybą šviežiais kiaušiniais, bei veikdamas, kaip įmonės vadovas, t.y. savo bei V. G., L. S., R. L., S. A., N. Ž. vardu užsakinėjo šviežius kiaušinius bei apmokėjo už juos tiekėjams savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis, už savo asmenines pinigines lėšas išnuomojo prekybos vietas Vilniaus miesto Kalvarijų ir Halės turgavietėse bei už savo asmenines pinigines lėšas nupirko verslo liudijimus pardavėjoms vykdyti prekybai šviežiais kiaušiniais, bei mokėjo pardavėjoms kassavaitinį atlyginimą.

Pasekmės yra būtinas BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis ir jas nustatyti yra būtina. Šioje baudžiamojoje byloje pasekmės yra įrodynėjamos 2009-09-25 specialisto išvada.

Specialisto išvadoje, skaičiuojant, kiek E. K. į valstybės biudžetą privalėjo sumokėti PVM, remtasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės įstatymo 92 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad apmokestinamasis asmuo, privalėjęs pateikti prašymą įregistruoti jį PVM mokėtoju pagal šio Įstatymo 71 str. arba pagal 71(1) straipsnį, tačiau to nepadaręs, privalo laikydamasis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos skaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM už prekes ir paslaugas, už kurias jis pagal šio Įstatymo nuostatas privalėtų skaičiuoti ir mokėti PVM būdamas PVM mokėtoju. Mokėtina už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas PVM suma apskaičiuojama pagal tokią formulę: mokėtina PVM suma = atlygis*T/(100%+T) (T – šioms prekės ir (arba) paslaugoms taikomas PVM tarifas). Be to, Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atlygis yra visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta arba gautina kaip atlyginimas už tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas iš pirkėjų (klientų) ir (arba) trečiosios šalies. Įstatymo formuluotė nenumato galimybės skaičiuojant PVM iš gauto atlygio atimti kokias nors išlaidas.

Specialisto išvadoje buvo paskaičiuota, kad E. K. laikotarpiu nuo 2009-01-02 iki 2009-05-11 gavo 473 428,93 Lt pajamų grynais pinigais. Išanalizavus specialisto išvadoje esančią pajamų lentelę (2 t., b.l. 91-94) matyti, kad šią sumą specialistė gavo susumavusi liudytojų – N. Ž., R. L., S. A., L. S. bei V. G. – sąsiuviniuose esančius įrašus, kuriais, šių liudytojų teigimu, jos fiksavo pinigų sumas, atiduotas E. K. už parduotus kiaušinius. Pavyzdžiui, specialisto išvados pajamų lentelėje V. G. stulpelyje nurodyta, kad 2009-04-14 V. G. iš prekybos gavo 1668,50 Lt pajamų. Kaip matyti iš jos sąsiuvinio raudonu viršeliu (vokas Nr. 5) 5 lapo V. G. tokią sumą – 1668,50 Lt gavo atskaičiusi nuo jos savo 200 Lt atlyginimą. Savo parodymuose V. G. taip pat teigė, kad savaitės pabaigoje ji nuo E. K. atiduodamos pinigų sumos atskaičiuodavo savo atlyginimą. Panašiai skaičiavo ir kitos liudytojos. Taigi iš to seka, kad specialistė E. K. pajamomis laikė tik tas pinigų sumas, kurias liudytojos atidavė E. K., ir neįtraukė sumų, kurias šios liudytojos taip pat gavo pardavusios kiaušinius, tačiau nuskaičiuodavo kaip savo atlyginimą, mokestį už prekybos vietas ar mokėdavo krovikui. Įstatymo 2 str. 3 d. nuostata reiškia, kad atlygis – tai visos iš kiaušinių prekybos gautos pajamos, o ne tik tos sumos, kurias N. Ž., R. L., S. A., L. S. bei V. G. atidavė E. K.. Todėl teismo manymu, šios pinigų sumos turėtų būti priskaičiuojamos prie E. K. gautų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas PVM, o jų neįtraukimas į E. K. gautą atlygį, nuo kurio skaičiuojamas mokėtinas PVM, iškreipia kaltinamajame akte nurodytą žalą ją sumažinant.

Be to, specialisto išvadoje yra ir kitų neatitikimų, kurie, teismo nuomone, sutrukdė tiksliai apskaičiuoti E. K. mokėtiną PVM. Sulyginus R. L. sąsiuvinyje esančius įrašus bei specialisto išvados pajamų lentelėje esančius duomenis matyti, kad kai kurie duomenys neatitinka, pvz. specialisto išvados pajamų lentelėje ties 2009-03-03 nurodyta, kad R. L. šią dieną gavo 200 Lt pajamų, tuo tarpu R. L. sąsiuvinio (vokas Nr. 3) 28 lapo antroje pusėje yra padarytas įrašas – 2000, todėl gautas atlygis yra sumažintas 1800 Lt. Be to, remiantis R. L. sąsiuviniu, ji laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-05-11 iš viso kiaušiniais prekiavo 18 savaičių, tuo tarpu specialisto išvadoje nurodyta, kad ji dirbo 17 savaičių. Sulyginus specialisto išvadą ir R. L. sąsiuvinį matyti, kad sąsiuvinio 32 lapo antrojoje pusėje esantys įrašai į specialisto išvados lentelę apskritai nėra įtraukti, kas irgi iškreipia išvadoje nurodytą E. K. mokėtiną PVM, o tuo pačiu mažina galimai padarytą žalą.

L. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad prie sumų, kurias ji atiduodavo E. K. už parduotus kiaušinius, ji parašydavo rusų kalba „sdala“. Sugretinus L. S. sąsiuvinio duomenis ir specialisto išvados pajamų lentelėje esančius įrašus matyti, kad specialistė į lentelę įtraukė ne tik tuos duomenis, prie kurių yra šis žodelis, tačiau ir kitas sumas, pavyzdžiui, 2009-01-04 nurodyta, kad L. S. šią dieną gavo 1250 Lt, sąsiuvinyje prie šios sumos įrašytas žodelis „sdala“, 2009-01-11 jau įtraukiama suma, kurią L. S. gavo iš atlikto savo paskaičiavimo, t.y. 1494,64 Lt, 2009-01-16 specialistė įtraukė sumą 1055 Lt, tačiau prie šios sumos L. S. sąsiuvinyje yra žodelis „pacx“. Nėra motyvuotų išvadų dėl lentelėje esančio 2009-01-22 įrašo, kurio įtraukimas skiriasi nuo specialisto tyrimo metu naudotos sistemos. Šią dieną specialistė nurodė, kad E. K. buvo atiduota 47 Lt, tačiau prie šio skaičiaus L. S. sąsiuvinyje apskritai jokio prierašo nėra, o paskaičiavus matyti, kad ši suma – 47 Lt, gauta sudėjus krovikui, už vietą bei Joanai skirtas išlaidas (vokas Nr. 4, sąsiuvinio 4 lapo antra pusė). Lygiai taip pat atliktas ir 2009-01-23 paskaičiavimas. Pažymėtina, kad nuosekliai išanalizavus sąsiuvinio duomenis, matyti, kad kitais atvejais šios išlaidos (krovikui, už vietą bei Joanai) į gautas pajamas nebūdavo įtraukiamos. Todėl neaišku, kodėl vienais atvejais tokios išlaidos yra įtraukiamos į E. K. gautas pajamas, o kitais atvejais, ne.

Visi šie specialisto išvadoje esantys neaiškumai neleidžia teismui priimti nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, kadangi specialisto išvados pagrindu inkriminuojamas kaltinimas dėl sukčiavimo metu padarytos didelės vertės turtinės žalos valstybės biudžetui – 59 623 Lt., nėra tikslus.

Specialistas tyrimą atlieka ir išvadą surašo vadovaujantis FNTT prie LR VRM direktoriaus 2003-05-07 įsakymu Nr. 46V „dėl ūkinės finansinės veiklos objektų tyrimo bei specialisto išvados pateikimo taisyklių“. Šio įsakymo 16.1. punkte nurodyta, kad specialisto išvada surašoma tiksliai, aiškiai, motyvuotai, objektyviai, suprantamai. Visi įrašai turi būti argumentuoti, teiginiai pagrįsti dokumentų duomenimis. Specialisto išvadoje turi būti nurodomos specialisto nustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės nusikalstamai veiklai tirti, pateikiami trumpi, motyvuoti atsakymai į kiekvieną užduotyje pateiktą klausimą, nurodant ūkinės finansinės veiklos pažeidimus, jų požymius bei pasekmes, pažeistus ar nevykdomus įstatymus bei kitus teisės aktus. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje atlikdamas tyrimą specialistas aiškiai nesilaikė šių reikalavimų: tyrimas atliktas paviršutiniškai tik surašius tam tikrus duomenis nesistengiant paaiškinti, kodėl skaičiuojant buvo paimti būtent tokie duomenys ir ką jie reiškia, kaip matyti iš nutartyje pateiktų duomenų, dažnai imami skirtingi duomenys nesigilinant į jų reikšmę. Nors apžiūrėjus sąsiuvinius matyti, kad atliekant tyrimą buvo galima patikrinti kaip gautą atlygį fiksuotus duomenis (sąsiuviniuose yra nurodytos kiaušinių kainos ir kiekiai), tačiau nebuvo pasivarginta ir duomenys tikrinti nebuvo. Be to, specialisto išvada surašyta neaiškiai ir nemotyvuotai, nėra atskleista, kokie duomenys kokią turi reikšmę ir kodėl būtent tuos duomenis specialistas laikė gautu atlygiu. Specialistas tyrimą atliko ir išvadą surašė aiškiai aplaidžiai.

Lietuvos Respublikos BPK 1 str. nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 164 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. BPK 218 str. nustato, kad prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, paskelbia proceso dalyviams apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Atlikęs proceso dalyvių supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išsprendęs prašymus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą. BPK 219 str. nustatyta, kad be kitų duomenų kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Tokios pat nuostatos dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo, vadovavimo jam ir vykdymo principų yra Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d., 3 str., 17 str., 20 str. Vertinant šias BPK ir Prokuratūros įstatymo nuostatas sistemiškai matyti, kad viena iš prokuroro pareigų yra rinkti duomenis apie tiriamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys turi būti renkami vadovaujantis įstatymu ir baudžiamojo proceso principais, siekiant užtikrinti teisėtumą ir padėti teismui vykdyti teisingumą (Prokuratūros įstatymo 2 str.). Nors nei BPK, nei Prokuratūros įstatyme nėra tiesiogiai pasakyta, kad prokuroro renkami duomenys turi būti tikri ir teisingi, prokuroras turi kontroliuoti, kad jo surinkti duomenys atitiktų šiuos reikalavimus, tačiau iš nurodytų įstatymų nuostatų analizės ir baudžiamojo proceso teorijos tai yra aišku, juk BPK 1 str. nurodyta, kad procese būtina išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kas neįmanoma, jei duomenys yra netikslūs ar neteisingi. Be to įstatymas nurodo, kad prokuroras turi surašyti kaltinamąjį aktą remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tačiau tinkamai surašyti kaltinamojo akto prokuroras negalės, jei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys bus neteisingi. Nėra svarbus, kas ikiteisminio tyrimo metu rinko ar pateikė duomenis – ikiteisminio tyrimo tyrėjas, ekspertas, specialistas, prokuroro pareiga yra kontroliuoti ir užtikrinti duomenų teisingumą. Susipažinus su specialisto išvada šioje baudžiamojoje byloje ir nustačius joje klaidas, neatitikimus ir nesant išsamaus tyrimo aprašymo ir motyvuotų išvadų susidaro įspūdis, kad prokuroras specialisto išvados neanalizavo, jos nevertino, o pasitenkino mechaniškai perrašydamas specialisto padarytas išvadas į kaltinamąjį aktą. Toks prokuroro elgesys neatitinka Lietuvos Respublikos BPK ir prokuratūros įstatymo reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BPK 219 str. yra nurodyti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Pagal BPK 219 str. 1 d. 3 p. kaltinamajame akte turi būti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, o to paties straipsnio ir dalies 4 p. nurodyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

E. K. yra kaltinamas padaręs BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Ši sudėtis yra materiali, tai reiškia, kad vienas iš pagrindinių sudėties požymių yra pasekmės, o vykdant įstatymų reikalavimus, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties būvimas kaltinamojo veiksmuose, pasekmes nustatyti ir įrodyti yra būtina. Materialiose nusikalstamų veikų sudėtyse tikslus pasekmių nustatymas ir nurodymas kaltinamajame akte yra ir teisės į gynybą tinkamas užtikrinimas. Be to, priimdamas nuosprendį teismas turi galimybę švelninti kaltinamojo padėtį, tačiau turi mažai galimybių ją sunkinti (BPK 255 str.). Šioje byloje be specialaus tyrimo teismui pačiam nustatyti žalą, nėra galimybių, kaip ir spėlioti, ar ši naujai paskaičiuota žala bus didesnė už inkriminuotą (teismas nežino, ar tokiu atveju prokuroras prašys keisti kaltinimą, ar ne), ar mažesnė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi principai reikalauja, kad prokuroro byloje padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2K-7-337/2006). Todėl teismui nagrinėjimo teisme metu nustačius, kad surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduotina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 3 d., teismas

nutarė:

Baudžiamąją bylą Nr. 1-202-654/2012 (ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10060-09), kurioje E. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 202 str. 1 d., perduoti Kauno m. apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui.

Nustatyti 2 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Ši nutartis per 7 dienas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.