Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-08 · Administracinė byla Nr. eI4-861-595/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-08
Bylos Nr.
eI4-861-595/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09383-2023-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Vita Valeckaitė, Indrė Žvaigždinienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“
Atsakovas
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai
Kategorijos
  • 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Administracinė byla Nr. eI4-861-595/2025Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09383-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos:30.1; 55.1.3. (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 8 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Indrės Žvaigždinienės,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui D. U.,atsakovės atstovėms S. G., A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skundą atsakovei Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Dainavos elektra“ (toliau – ir UAB „Dainavos elektra“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti atsakovės Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – ir VERT, ir Taryba) 2023 m. spalio 16 d. nutarimą Nr. 03E-1525 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2024 metams perskaičiavimo“ (toliau – ir Nutarimas) ir įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą iš naujo nustatyti skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugos viršutines kainų ribas, nekoreguojant viršutinių kainų ribų dedamųjų, dėl kurių nėra ginčo, įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą iš naujo išspręsti klausimą dėl UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertės pripažinimo, nustatant UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę pagal UAB „Dainavos elektra“ parengtame 2023 m. Metodikos priede Nr. 2 pateiktus duomenis; 2) įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą nustatyti persiuntimo paslaugos kainos viršutines ribas, taikomas prie pareiškėjos elektros energijos skirstomojo tinklo prijungtiems gamintojams, kurių pagaminta elektros energija persiunčiama į perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID AB) tinklą; 3) priteisti iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos UAB „Dainavos elektra“ naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad Nutarimu Taryba nusprendė nustatyti UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2024 metams: 1. Vidutinės įtampos tinklais - 1,555 ct/kWh be PVM; 2. Žemos įtampos tinklais - 2,826 ct/kWh be PVM.

Pažymi, jog Taryba spręsdama dėl pareiškėjos skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2024 metams perskaičiavimo, netinkamai įvertino/pripažino pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę (toliau – ir Turtas arba RAB Turtas). Akcentuoja, kad skaičiuojant elektros energijos skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutines ribas, RAB Turto vertė turi esminę įtaką šių kainų dydžiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-09-01 sprendimo administracinėje byloje Nr. eA- 2595-968/2021 24 pastraipa). Esamu atveju, netinkamas RAB Turto vertės pripažinimas sąlygojo nepagrįstai žemų kainų viršutinių ribų kainų nustatymą.

Nurodo, kad Taryba yra institucija, be kita ko, nustatanti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas. Atlikdama šią funkciją Taryba, be kita ko, vadavosi Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymu (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) bei Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau - ir Komisijos) 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 03-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau- ir Metodika), taip pat Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašu, patvirtintu Komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 03E468 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Taryba perskaičiuodama pareiškėjos skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas, taip pat vadovavosi Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus (toliau – ir Elektros skyrius) 2023 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 05E-872 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2024 metams perskaičiavimo“ (toliau – ir Pažyma).

Pareiškėja nurodo, jog reguliuojamoje veikloje naudojamą turtą įgijo gavusi apmokėjimą už jos išleistų akcijų emisiją. Akcijos buvo apmokėtos 2018-01-19 akcijų pasirašymo sutartyje (toliau – ir Akcijų pasirašymo sutartis) nurodytu ilgalaikiu turtu, kurio vertė buvo nustatyta nepriklausomo turto vertintojo ir sudarė 3 000 000 Eur. Tačiau, 2019 metais Taryba pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamo RAB Turto vertę pakoregavo savo nuožiūra. Taryba vienašališkai vertino, jog Akcijų pasirašymo sutarties pagrindu įgyto Turto vertė 2019 m. sausio 1 d. tesudarė 95 105 Eur. Skirtumą tarp Tarybos pripažintos vertės ir 3 000 000 Eur sumos (kuria RAB Turtas buvo įvertintas nepriklausomo turto vertintojo) Taryba grindė tariamu RAB Turto perkainavimu (t. y. teigė, kad pareiškėja atliko RAB Turto perkainavimą), nors pareiškėja visuomet nuosekliai Tarybai įrodinėjo, jog turto įgijimas gavus akcijų emisijos apmokėjimą nėra ir negali būti laikomas turto perkainavimu.

Nurodo, kad pareiškėja 2019 metais pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau - ir VAAT), kuriuo prašė panaikinti VERT 2019-10-17 nutarimą Nr. 03E-568 „Dėl UAB „Dainavos elektra" skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo“ bei 2019-11-08 nutarimą Nr. 05E-691, kuriuo buvo ištaisytos 2019-10-17 nutarime VERT padarytos klaidos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-12-07 sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nusprendė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-12-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti VERT 2019-10-17 nutarimą Nr. 03E-568 ir 2019-11-07 nutarimą Nr. 05E-624, įpareigoti VERT klausimą dėl UAB „Dainavos elektra" teikiamų paslaugų kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo išnagrinėti iš naujo.

VERT 2021-10-15 posėdyje priėmė 2021-10-15 nutarimą Nr. O3E-1306 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2022 metams perskaičiavimo“, kuriame viršutines paslaugų kainų ribas nustatė pripažindama pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamą turtą iš esmės tokia pačia verte (atsižvelgiant į pokyčius dėl nusidėvėjimo ir investicijų) kaip ir nutarimuose, kurie buvo panaikinti LVAT 2021-09-01 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2595-968/2021.

Nurodo, kad pareiškėja RAB Turto dydžiui nustatyti 2024 metams Tarybai raštu Nr. 23/08-01 pateikė užpildytą Metodikos 2 priedą, kuriame 2023-01-01 dienai nurodytas reguliuojamos veiklos turto dydis sudaro 3 068 257 Eur (iš jų 1 519 703 Eur VĮ tinkle ir 1 548 554 Eur ŽĮ tinkle), o prognozuojamas reguliuojamos veiklos turto dydis 2023-12-31 dienai - 2 980 896 Eur, iš jų priskiriant 1 476 723 Eur VĮ tinklams ir 1 504 173 ŽĮ tinklams. Taryba reikalavo, kad pareiškėja koreguotų RAB Turto dydį pagal Tarybos reikalavimus, tačiau pareiškėja laikydamasi nuoseklios pozicijos tai daryti atsisakė, todėl Pažymoje (15 psl.) yra konstatuota, jog, pareiškėjai atsisakius pateikti informaciją apie turto dydį, vadovaujantis Tarybos ankstesnių metų pažymose nurodytais turto dydžio apskaičiavimo principais, Elektros skyrius RAB Turto dydį 2024 m. siūlo apskaičiuoti iš reguliuojamos veiklos turto dydžio 2023 m. sausio 1 dienai, pateikto 2022 m. spalio 14 d. pažymoje Nr. O5E-1201, kuris lygus 591 463 Eur (iš jų 164 817 Eur VĮ tinkle ir 426 646 Eur ŽĮ tinkle), eliminavus priskaitytą nusidėvėjimą per 2023 metus ta pačia apimtimi kaip ir ankstesniais metais ir įvertinus 2023 m. įvestų į eksploataciją ilgalaikio turto vienetų planuojamas nusidėvėjimo sąnaudas, pateiktas 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 23/09-21 bei įvertinus 2023 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. O3E-1303 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ 2023 m. bendrai derinamų investicijų sąrašo derinimo“ suderintų, įvestų į eksploataciją investicijų vertę. Elektros skyrius pasiūlė Tarybai vienašališkai nustatyti reguliuojamo turto dydį, kuris sudaro 581 441 Eur, iš jų 160 848 Eur VĮ tinkle ir 420 593 Eur ŽĮ tinkle. Pažymoje nurodoma, kad įvertinus siūlomą nustatyti reguliuojamo turto dydį 2024 metams bei tai, kad pareiškėja nepateikė Tarybos nurodytu principu apskaičiuoto RAB Turto dydžio, taip pat tai, kad vis dar vyksta teisminis procesas dėl pagrįsto reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydžio, nusidėvėjimo sąnaudas 2024 metams siūloma nustatyti tuo pačiu principu kaip buvo nustatoma 2021, 2022 bei 2023 metams įvertinus 2023 m. įvestų į eksploataciją ilgalaikio turto vienetų planuojamas nusidėvėjimo sąnaudas, pateiktas 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. 23/09- 21 - 923 Eur, t. y. siūlytina į 2024 m. skirstymo veiklos paslaugų kainas įtraukti analogišką kaip ankstesniais metais nusidėvėjimo sąnaudų dydį.

Pažymi, kad Pažymoje, kuria Taryba rėmėsi priimdama skundžiamą Nutarimą, nedetalizuojami motyvai dėl kurių RAB Turto dydis nustatytas ne pagal pareiškėjos pateikto Metodikos priedo Nr.2 duomenis. Pažymoje nurodoma, kad nebus atkartojami turto dydžio, nustatyto 2020-2024 m. reguliavimo periodui ir kiekvieniems metams atskirai nustatymo motyvai, nes jie detaliai aprašyti Tarybos 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1273, 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1223, 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1316 ir 2022 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. O5E-810.

Pareiškėjos vertinimu, Pažymoje siūlomas nustatyti RAB Turto dydis ir siūlomos nustatyti skirstymo paslaugos kainos viršutines ribos nėra pagrįstos motyvais. Referavimas į anksčiau Tarybos priimtus dokumentus nelaikytinas tinkamu ir pakankamu motyvavimu, taigi Nutarimo dalis dėl RAB Turto dydžio nustatymo laiko visiškai nemotyvuota.

Akcentuoja, kad Taryba laikosi nepagrįstos pozicijos dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo ir nepagrįstai interpretuoja teisės aktų nuostatas numatančias viršutinių kainų ribų nustatymo procesą.

Pažymi, kad pareiškėja yra įregistruota 2017-10-26, taigi akivaizdu, kad pareiškėjos reguliuojamos veiklos pradžia negali būti ankstesnė negu ši data. Pareiškėjos apskaitos dokumentai, patvirtina, kad jos apskaitoje ginčo turtas buvo įtrauktas 3 000 000 Eur verte ir niekada nebuvo perkainuotas, todėl akivaizdu, kad būtent ši RAB vertė buvo aktuali reguliavimo laikotarpio pradžiai. Tokią RAB Turto vertę (su tam tikrais pokyčiais dėl investicijų, nusidėvėjimo ir kt.) pareiškėja nuosekliai nurodo ir Metodikos 2 priede, kuriuo, kaip minėta, Taryba privalo vadovautis. Akcentuoja, kad RAB vertė reguliavimo laikotarpio pradžiai yra nustatoma pagal neperkainotą grynąją buhalterinę vertę, jeigu nebuvo investicijų į turtą (pavyzdžiui į turto remontą, modernizavimą atnaujinimą). Jeigu tokių investicijų buvo, tuomet jos yra pridedamos ir didina buhalterinę RAB vertę. Taigi, RAB vertei nustatyti reguliavimo laikotarpio pradžiai yra neperkainuota buhalterinė vertė. Pareiškėjos RAB Turto buhalterinę vertė patvirtina pareiškėjos apskaitos dokumentai.

Pabrėžia, kad Taryba neturėjo pagrindo remtis sąnaudų pagrįstumo principu, ignoruodama teisės normose įtvirtintą konkretų teisinį reguliavimą dėl RAB Turto vertės apskaičiavimo. Taryba užuot remdamasi Formule, nepagrįstai pritaikė ir interpretavo sąnaudų pagrįstumo principą ir nepagrįstai sprendė, kad RAB turėtų būti prilyginama likutinei šio turto vertei (kito juridinio asmens apskaitoje) tai dienai, kai šis turtas buvo perduotas pareiškėjai. Pareiškėjai teisėtai įsigijus ginčo turtą už konkrečią sumą, būtent įsigijimo suma turėjo būti imama kaip RAB.

Neginčijama ir nepriklausomo turto vertintojo nustatyta pareiškėjos RAB Turto vertė įgijimo dieną buvo 3 000 000 Eur. Kuomet šis turtas Tarybai nustatant kainų viršutines ribas yra „nuvertinamas“ iki apytiksliai 95 000 Eur, tokia situacija akivaizdžiai neatitinka Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto protingumo principo ir iš esmės paneigia pareiškėjos įstatyminę teisę gauti nuosavybės grąžą, nes esamu atveju, pareiškėjos nuosavybės grąža skaičiuojama apytiksliai nuo 3,17 procentų RAB Turto rinkos vertės.

Taryba nustatinėdama RAB Turto vertę ir skirstymo kainos viršutines ribas nepagrįstai taikė teisės normas reglamentuojančias turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams. Tarybos pažymose nurodomas teisinis reguliavimas, be kita ko, Aprašo 6.1 papunktis, 12 punktas, 13.5 papunktis, reglamentuojantys ilgalaikio turto paskirstymą reguliuojamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) negalėjo būti taikomi.

Nurodo, kad pakeistas Aprašas naujai reguliuoja RAB Turto vertės nustatymą įmonės įstatinio kapitalo didinimo atveju (kaip ir pareiškėjos atvejis). Tačiau pažymi, kad tokio reguliavimo iki 2020 m. sausio 21 d. (Aprašo pakeitimas įsigaliojimo data) nebuvo. Pareiškėjos teikiamų paslaugų kainos 2020-2024 m. laikotarpiui nustatytos pagal teisės aktus, galiojusius 2019 metais ir numatančius, kad RAB apskaičiavimui taikoma Formulė. Teisės normose, kurios turi būti taikomos priimant skundžiamą Nutarimą, nebuvo įtvirtintas šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, numatantis RAB Turto vertės nustatymą įmonės įstatinio kapitalo didinimo atveju. Todėl Aprašo pakeitimas ginčo atveju, akivaizdžiai, negali būti taikomas.

Dėl Tarybos teiginių, kad pareiškėjos auditoriaus - UAB „Nexia JK“ audito išvadoje buvo nurodyta, kad RAB turto vertė lygi 95 045 Eur (pagal UAB „Dirbtinis pluoštas“ buhalterinės apskaitos duomenis), o ne 3 000 000 Eur, pažymi, kad tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir komunikacijoje su Taryba (nuo pat pareiškėjos veiklos pradžios), pareiškėja visuomet nuosekliai laikėsi pozicijos, kad RAB vertė yra 3 000 000 Eur (su neesminiais pokyčiais atitinkamais laikotarpiais dėl nusidėvėjimo ir investicijų). Pareiškėja visuomet laikėsi pozicijos, kad Tarybos vienašališkai bandoma nustatyti RAB Turto vertė yra nepagrįsta, taigi Tarybos bandymai sudaryti įspūdį, kad pareiškėja (ar pareiškėjos Auditorius) neva pati sutiko su Tarybos bandoma primesti RAB Turto verte neturi visiškai jokio pagrindo. Teigia, kad dėl RAB Turto vertės vykstant nesutarimams tarp Tarybos ir pareiškėjos, RAB Turto vertė minimoje reguliuojamos veiklos ataskaitoje buvo išskaidyta nurodant Tarybos pripažintąją vertę ir likusią jos dalį dėl kurios vyksta ginčas. Pareiškėja neturėjo kitos išeities kaip tik reguliuojamos veiklos ataskaitoje išskirti tą RAB Turto dalį, nuo kurios Taryba faktiškai skaičiuoja viršutines kainų ribas. Kitu atveju, atsirastų reikšmingi neatitikimai apskaitoje. Tačiau, akcentuoja, jog tai negali reikšti, kad UAB „Nexia JK“ audito išvada dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų kažkaip keitė nuoseklią pareiškėjos poziciją dėl RAB Turto vertės ar, kad tai neva galėtų reikšti pareiškėjos sutikimą pripažinti RAB Turto vertę 95 045 Eur sumai. Kadangi Taryba vienašališkai pripažino tik dalį pareiškėjos nurodomos RAB Turto vertės, pareiškėja buvo privesta ieškoti išeičių kaip apskaityti tokius neatitikimus kol bus galutinai išspręstas ginčas su Taryba (vienas iš variantų buvo atlikti pirmiau minėtą verčių išskaidymą).

Skunde taip pat reiškiamas reikalavimas susijęs su pareiškėjos tinkle esančių elektros energijos gamintojų pagamintos elektros energijos persiuntimu.

Pažymi, jog faktiškai gamintojas (UAB „Forsita“ ) esantis pareiškėjos tinkle už pagamintos elektros energijos persiuntimą į LITGRID AB tinklus pareiškėjai nemoka elektros energijos persiuntimo kainos. Pareiškėja ne kartą prašė Tarybos spręsti susidariusią situaciją dėl pareiškėjos teikiamos persiuntimo paslaugos (gamintojams) apmokestinimo, tačiau nors Taryba ne kartą pripažino egzistuojančią problemą, tačiau deja, Taryba ne vienerius metus vengia imtis veiksmų sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos teikiamos persiuntimo paslaugos (gamintojams) apmokestinimo.

Pareiškėjos įsitikinimu, Taryba nepagrįstai vengia pasinaudoti Tarybos turima diskrecija ir išspręsti susidariusią situaciją dėl atsiskaitymo už persiuntimo paslaugą. Pareiškėjos nuomone, Taryba nepagrįstai savo neveikimą bando pagrįsti tuo, jog Taryba negauna atsakymo iš Energetikos ministerijos ar, kad Energetikos ministerija nesureagavo į Tarybos siūlymus ar pan. Pareiškėjos įsitikinimu, esamą situaciją Taryba turi tiek galimybę, tiek ir pareigą išspręsti pasinaudojant Tarybai suteikta diskrecija, tačiau Taryba tai padaryti nepagrįstai vengia. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, Taryba įpareigotina nustatyti persiuntimo paslaugos kainos viršutines ribas, taikomas prie pareiškėjos elektros energijos skirstomojo tinklo prijungtiems gamintojams, kurių pagaminta elektros energija persiunčiama į perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID AB) tinklą.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais, kad Nutarimas nemotyvuotas. Nurodo, kad Pažymoje, kurios pagrindu buvo priimtas Nutarimas ir kuri yra Skundžiamo nutarimo dalis, buvo pateikti pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamą turto dydžio nustatymo teisiniai ir faktiniai pagrindai, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Akcentuoja, kad aplinkybės, kodėl Taryba nustatė ginčijamą (t. y. mažesnį nei jį vertina pareiškėja) pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamą turto dydį, buvo detaliai aprašytos Skyriaus Pažymoje, be to, joje buvo pateiktos nuorodos į Skyriaus 2021 m. pažymą Nr. O5E-1273, 2021 m. pažymą Nr. O5E-1223, 2021 m. pažymą Nr. O5E-1316 ir 2022 pažymą Nr. O5E-810, nurodant, kad jose yra pateikti turto dydžio, nustatyto 2020-2024 m. reguliavimo periodui ir kiekvieniems metams atskirai nustatymo motyvai, todėl Pažymoje toks įvertinimas atskirai nebekartojamas.

Pasisakydama dėl skundo teiginių, jog Taryba remiasi sąnaudų pagrįstumo principu, ignoruodama pareiškėjos skunde nurodytus teisės aktus, pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos reguliuojamo turto vertės nustatymo yra vadovaujamasi tiek bendraisiais reguliuojamų paslaugų kainodaros principais, tiek ir konkrečiomis teisės aktų nuostatomis.

Pažymi, kad reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydis svarbus nustatant kapitalo kaštus – nusidėvėjimą ir investicijų grąžą, kurių dydis yra įtraukiamas skaičiuojant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas. Vienas esminių reguliuojamų paslaugų (įskaitant ir skirstymo paslaugos) kainodaros principų yra sąnaudų pagrįstumo principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (toliau – ir Energetikos įstatymas), Elektros energetikos įstatyme ir Metodikoje.

Nurodo, kad Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatos įtvirtina būtinų sąnaudų (sąnaudų pagrįstumo) principą, kuris reiškia, kad Taryba, vykdydama įstatymais nustatytas funkcijas, yra įpareigota vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai, ir į kainas vartotojams) įtraukdama tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti.

Tarybos vertinimu, pareiškėja klaidingai traktuoja būtinųjų sąnaudų principą, teigdama, kad reguliuojamoje veikloje turėtų būti pripažįstama 3 mln. Eur turto vertė bei kapitalo kaštų dydis nuo šios turto vertės.

Pažymi, kad pareiškėja nuo 2018 m. birželio 1 d. pradėjo vykdyti licencijuojamą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio teikimo veiklą. Pareiškėja šias reguliuojamas veiklas perėmė iš UAB „Dirbtinis pluoštas“ pagal 2018 m. sausio 15 d. susitarimą Nr. 18/01/15 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų perėmimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja įsipareigoja iki 2018 m. vasario 12 d. pateikti prašymą Tarybai (tuometinei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai) dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijų galiojimo išdavimo; iki 2018 m. sausio 20 d. sudaryti sutartį su UAB „Dirbtinis pluoštas“ dėl elektros energijos skirstymo veikloje naudojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pirkimo / perėmimo; iki 2018 m. vasario 8 d. sudaryti su UAB ,,Dirbtinis pluoštas“ ilgalaikę elektros skirstomojo tinklo (elektros tinklo) sutartį bei prisiimti kitus svarbius įsipareigojimus.

Pastebi, kad pareiškėjos įstatinis kapitalas Tarybos 2018 m. kovo 23 d. duomenimis (pareiškėja pateikė Akcijų pasirašymo sutartį) buvo lygus 5 000 Eur, UAB „Dirbtinis pluoštas“ padidino pareiškėjos įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur, už akcijas įnešdamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. dalį UAB „Dirbtinis pluoštas“ priklausiusių įrenginių. Pareiškėjos skirstymo veiklos teritorijoje anksčiau veiklą vykdė UAB „Dirbtinis pluoštas“. UAB „Dirbtinis pluoštas“ analogiškoje teritorijoje vykdant skirstymo veiklą, įrenginių (turto) reikalingų šiai veiklai vykdyti reguliacinė vertė bendrai sudarė 390 000 Eur, iš jo pareiškėjai vėliau perduotas turtas – 95 000 Eur, tačiau pareiškėja nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas prašė įvertinti daugiau nei 30 kartų didesnę turto vertę (t. y. 3 mln. Eur), nors Tarybos turimais duomenimis turto, naudotino skirstymo veiklai, apimtis nesikeitė. Tuo pagrindu papildomai Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 prašė pareiškėjos pateikti įrenginių įvedimo į eksploataciją datą bei istorinę įsigijimo vertę. Pareiškėja 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 (reg. Nr. R1-8685), kuriuo buvo tikslinamas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektas pagal Tarybos pastabas, nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81 Eur, nes ne visas UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtas perduotas pareiškėjai.

Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėja neatliko jokių investicijų, dėl kurių būtų padidėjęs reguliuojamo turto dydis iki 3 mln. Eur, taip pat nepatyrė papildomų sąnaudų, sukuriant reguliuojamos veiklos turtą (Tarybos žiniomis turto apimtis nepakito). Pareiškėjos nurodomas turtas jau anksčiau dalyvavo reguliuojamoje veikloje ta verte, kuri yra nurodoma auditoriaus ataskaitoje dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų (95 045 Eur). Atitinkamai nuosekliai ši turto vertė turėtų atsispindėti ir sekančiais metais nustatant reguliuojamos veiklos kainas. Įvertinus tai į reguliuojamas skirstymo paslaugų kainas vartotojams neturėtų būti traukiamos priskaitomos papildomos sąnaudos, kurios be kita ko nėra pagrįstos realiomis pareiškėjos patirtomis sąnaudomis. Tarybos įsitikinimu, vadovaujantis anksčiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu ir argumentais, skirstymo paslaugų kainose turėtų atsispindėti tik tos būtinosios sąnaudos, kurios atitinkamai atspindėtų ir padengtų įmonės patirtas sąnaudas vykdant veiklą (įskaitant ir turto sukūrimą ar jo įsigijimą), o tuo tarpu pareiškėjos nurodoma 3 mln. Eur vertė neatitinka šių kriterijų, todėl negali būti pripažinta pagrįsta ir vertinama pilna apimti nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas.

Akcentuoja, kad Taryba, nustatydama skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas 2020-2024 metams ir skirstymo paslaugų kainas 2024 metams pagrįstai naudojo turto likutinę vertę nustatytą šio turto perdavimo momentu ir koreguojama eliminuojant nusidėvėjimą ir pridedant su Taryba suderintas investicijas.

Pažymi, kad nustatant reguliuojamo turto vertę pareiškėjai negali būti taikomas kitoks reguliavimas, kaip prašo pareiškėja, nei taikomas kitiems reguliuojamiems ūkio subjektams, nes tai pažeistų reguliavimo objektyvumo ir nuoseklumo principus, o pareiškėjos vartotojams būtų nustatytos sąnaudomis nepagrįstos skirstymo paslaugų kainos bei pažeistas vartotojų nediskriminavimo principas.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad sąnaudų pagrįstumo principas, į kurį referuoja Taryba, nėra skirtas, nereguliuoja ir negali būti taikomas tais atvejais, kuomet turtas įgyjamas didinant įstatinį kapitalą (apmokant akcijų emisiją turtu), taigi statinio kapitalo didinimo atvejai nepatenka į sąnaudų pagrįstumo principo reguliavimo sritį, Taryba dar kartą akcentuoja, kad aukščiau nurodytos Energetikos įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatos įtvirtina būtinų sąnaudų (sąnaudų pagrįstumo) principą, kuris reiškia, kad Taryba, vykdydama įstatymais nustatytas funkcijas, yra įpareigota vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai, ir į kainas vartotojams) įtraukdama tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti.

Akcentuoja, kad reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydis ir jo sąlygojami kapitalo kaštai turi būti pagrįsti, pagrįstai priskiriami reguliuojamai veiklai ir susiję su įmonės patirtomis išlaidomis sukuriant ar įsigyjant turtą.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja neatliko jokių investicijų, dėl kurių būtų padidėjęs reguliuojamo turto dydis, taip pat nepatyrė papildomų sąnaudų, sukuriant reguliuojamos veiklos turtą (Tarybos žiniomis turto apimtis nepakito). Pažymi, kad vadovaujantis kainodarą ir sąnaudų apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis (Energetikos įstatymu, Elektros energetikos įstatymu, Metodika, Aprašu) reguliuojamų paslaugų kainose negali būti įvertinta didesnė turto vertė, nei kad kainavo šį turtą sukurti ar įsigyti, todėl atitinkamai reguliuojamų paslaugų kainose turėtų būti naudojama ta turto vertė, kuri figūravo jį sukuriant ir vėliau perleidžiant šį turtą kitam analogišką veiklą planuojančiam vykdyti subjektui įvertinus kiek turtas yra nusidėvėjęs, t. y. naudojama perleidžiamo reguliuojamo turto likutinė vertė perleidimo dieną.

Tarybos vertinimu, pareiškėja klaidingai traktuoja ir supranta reguliavimą, susijusį su turto ir jo sąlygojamų sąnaudų paskirstymu / priskyrimu reguliuojamai veiklai.

Pažymi, kad Tarybos nutarimais nustatant reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas 2020-2024 m. laikotarpiui ir perskaičiuojant jas 2024 metams nebuvo vadovaujamasi Aprašo redakcija, kuri įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., o buvo vadovaujamasi teisės aktų nuostatomis, numatančiomis, kad reguliuojamo turto dydis ir atitinkamai kapitalo kaštai turi būti pagrįsti, susiję su įmonės patirtomis išlaidomis sukuriant ar įsigyjant turtą. Taigi, nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog nustatant skirstymo paslaugų kainų ribas 2020-2024 m. laikotarpiui ir jas perskaičiuojant 2022 m. Aprašas buvo taikomas atgaline tvarka.

Teigia, kad vadovaujantis pareiškėjos pateikta auditoriaus išvada dėl 2018 m. gruodžio 31 d. elektros energijos reguliuojamos veiklos ataskaitų, turto, susijusio būtent su tuo metu reguliuojama pareiškėjos elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veikla, vertė buvo lygi 95 045 Eur, todėl Taryba, nustatydama skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas 2024 metams, neturėjo naudoti pareiškėjos užpildyto Metodikos 2 priedo duomenų, kuriame buvo nurodytas pareiškėjos pageidaujamas reguliuojamos veiklos turto dydis (~3 000 000 Eur (2023 m. gruodžio 31 dienai.)). Pažymi, kad Taryba, nustatydama reguliuojamų paslaugų kainų viršutines ribas patikrina reguliuojamų įmonių pateiktus duomenis ir reguliuojamų paslaugų kainose įvertina tik tas sąnaudas, kurios yra pagrįstos ir būtinos reguliuojamai veiklai vykdyti, kaip tai numato Elektros energetikos įstatymas ir Metodika.

Akcentuoja, kad nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas svarbu įtraukti ekonomiškai pagrįstus ūkio subjekto patirtus kaštus. Taryba, atlikdama jai priskirtas funkcijas ir užtikrindama skaidrią bei objektyvią reguliuojamų paslaugų, teikiamų vartotojams, kainodarą, neprivalo į reguliuojamų paslaugų kainas įtraukti reguliuojamų įmonių pageidaujamų sąnaudų, pajamų ar turto dydžių, bet turi pareigą įtraukti pagrįstus ir reguliuojamų įmonių realias sąnaudas atitinkančius dydžius. Pareiškėja nepatyrė sąnaudų sukuriant pareiškėjos deklaruojamą, daugiau kaip 3 mln. Eur siekiantį turtą, neatliko jokių investicijų ir tokia apimtimi neinvestavo, todėl reguliuojamų paslaugų kainose turėtų dalyvauti tokio dydžio turtas, kuris atspindėtų realią patirtų sąnaudų apimtį šį turtą sukuriant ir vėliau perleidžiant eksploatuoti pareiškėjai, t. y. 95 164,81 Eur 2019 m. sausio 1 d.

Pasisakydama dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti nustatyti persiuntimo paslaugos atlyginimą, akcentuoja, kad viešojo administravimo subjektų veikla ir sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus. Tarybos vertinimu, Taryba savo priimtuose teisės aktuose turi teisę nusistatyti (detalizuoti) tam tikras įstatymuose nustatytas procedūras, skaičiavimo principus ir pan. Tačiau aptariamu atveju, kadangi situacija, kai elektros energija persiunčiama per pareiškėjos tinklą ir patenka į kitų operatorių tinklą ir pareiškėjos tinklais tampa tarpine grandimi, nėra reglamentuota šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, Taryba neturi jokio pagrindo šią situaciją reglamentuoti savo priimtais norminiais teisės aktais ar individualaus pobūdžio sprendimais (nutarimais).

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėsto savo poziciją dėl atsakovės atsiliepimo argumentų.

Pabrėžia, kad prie pareiškėjos skirstomojo tinklo yra prijungtas elektros energijos gamintojas (biokuro elektrinė ) UAB „Foksita“ (toliau – ir Gamintojas). UAB „Foksita“ pagaminta elektros energija yra pareiškėjos skirstomuoju tinklu persiunčiama į LITGRID AB tinklus, tačiau šis Gamintojo pagamintos ir persiųstos elektros energijos kiekis nėra įvertinamas apskaičiuojant pareiškėjos persiuntimo paslaugos kainų viršutines ribas. Pareiškėjai nėra nustatytas joks persiuntimo paslaugos kainos tarifas, taigi šią paslaugą pareiškėja yra priversta teikti privačiam Gamintojui visiškai neatlygintinai, nors 30 - 40 procentų paskirstyto elektros energijos kiekio (tinklo apkrovimo) sudaro būtent UAB „Foksita“ pagamintas elektros energijos kiekis, kuris yra persiunčiamas į elektros energijos perdavimo tinklą. Dėl susidariusios situacijos yra ne tik pažeidžiami pareiškėjos interesai, tačiau ir diskriminuojami kiti skirstomojo tinklo vartotojai. Elektros energijos persiuntimo paslauga tiekėjams (šiuo atveju Gamintojui) nėra neatlygintinė paslauga, todėl pareiškėja ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydama spręsti susidariusią situaciją, tačiau persiuntimo paslaugos kainų viršutinės ribos (tarifas) Gamintojo persiunčiamam elektros energijos kiekiui taip ir nebuvo nustatytas. Pažymi, kad viršutinės kainos ribos (tarifas) nėra nustatytas ir ateinančiam 2025 - 2030 m. reguliavimo laikotarpiui.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės pozicija, kad norint nustatyti persiuntimo paslaugos kainos viršutines ribas, taikomas prie pareiškėjos elektros energijos skirstomojo tinklo prijungtiems gamintojams (kurių pagaminta elektros energija persiunčiama į perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID AB) tinklą) yra būtina papildyti Elektros energetikos įstatymo 40 straipsnį ir 58 straipsnį. Pareiškėjos įsitikinimu, esamas teisinis reglamentavimas aiškiai numato persiuntimo paslaugos atlygintinumą ir aiškiai įtvirtinta atsakovės funkcijas nustatant tokio pobūdžio tarifus (suteikia įgaliojimus tokio pobūdžio tarifus nustatyti).

Rašytiniuose paaiškinimuose aptaria ginčo situaciją reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir akcentuoja, kad persiuntimo paslauga yra atlygintinė, o funkcija tvirtinti valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodiką, bei kainų viršutines ribas yra priskirta būtent atsakovei (kuri įgyvendindama savo funkcijas turi plačią diskreciją). Pareiškėjos nuomone, remiantis pateikta teisės aktų analize ir argumentais, akivaizdu, jog atsakovė turi ne tik diskreciją, bet ir pareigą nustatyti persiuntimo paslaugos kainos viršutines ribas, taikomas prie pareiškėjos elektros energijos skirstomojo tinklo prijungtiems gamintojams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus jame ir Rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovės su skundu nesutiko atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Tarybos 2023 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3E-1525 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2024 metams perskaičiavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo įpareigoti Tarybą iš naujo nustatyti skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais viršutines kainų ribas, nekoreguojant viršutinių kainų ribų dedamųjų, dėl kurių nėra ginčo, įpareigoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą iš naujo išspręsti klausimą dėl UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertės pripažinimo, nustatant UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę pagal UAB „Dainavos elektra“ parengtame 2023 m. Metodikos priede Nr. 2 pateiktus duomenis. Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti Tarybą nustatyti persiuntimo paslaugos kainos viršutines ribas, taikomas prie pareiškėjos elektros energijos skirstomojo tinklo prijungtiems gamintojams, kurių pagaminta elektros energija persiunčiama į perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID AB) tinklą.

Ginčas tarp šalių kilo dėl Bendrovės reguliuojamoje veikloje naudojamo Turto vertės .

Byloje nustatyta, kad UAB „Dainavos elektra“ (buvusi UAB „Mažasis energijos skirstymo operatorius“) nuo 2018-06-01 pradėjo vykdyti licencijuojamą elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklą. Šias reguliuojamas veiklas pareiškėja perėmė iš UAB „Dirbtinis pluoštas“ pagal 2018-01-15 susitarimą Nr. 18/01/15 „Dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo veiklų perėmimo“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja įsipareigoja iki 2018-02-12 pateikti prašymą VERT (tuometinei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai) dėl elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo licencijų galiojimo išdavimo; iki 2018-01-20 sudaryti sutartį su UAB „Dirbtinis pluoštas“ dėl elektros energijos skirstymo veikloje naudojamo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto perėmimo ir iki 2018-02-08 sudaryti su UAB „Dirbtinis pluoštas“ ilgalaikę elektros skirstomojo tinklo (elektros tinklo) sutartį bei prisiimti kitus įsipareigojimus.

Tarybos 2018 m. kovo 23 d. duomenimis (Tarybai pateikta Akcijų pasirašymo sutartis) buvo lygus 5 000 Eur, UAB „Dirbtinis pluoštas“ padidino pareiškėjos įstatinį kapitalą 3 000 000 Eur, už akcijas įnešdamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, t. y. dalį UAB „Dirbtinis pluoštas“ priklausiusių įrenginių. Pareiškėjos skirstymo veiklos teritorijoje anksčiau veiklą vykdė UAB „Dirbtinis pluoštas“. UAB „Dirbtinis pluoštas“ analogiškoje teritorijoje vykdant skirstymo veiklą, įrenginių (turto) reikalingų šiai veiklai vykdyti reguliacinė vertė bendrai sudarė 390 000 Eur, iš jo pareiškėjai vėliau perduotas turtas – 95 000 Eur, tačiau pareiškėja nustatant skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas prašė įvertinti daugiau nei 30 kartų didesnę turto vertę (t. y. 3 mln. Eur), nors Tarybos turimais duomenimis turto, naudotino skirstymo veiklai, apimtis nesikeitė. Taryba 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. R2-(E)-2079 prašė pareiškėjos pateikti įrenginių įvedimo į eksploataciją datą bei istorinę įsigijimo vertę. Pareiškėja 2018 m. spalio 3 d. raštu Nr. 19/08-44 (reg. Nr. R1-8685), kuriuo buvo tikslinamas skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų projektas pagal Tarybos pastabas, nurodė, kad reguliuojamo turto vertė yra 95 164,81 Eur, nes ne visas UAB „Dirbtinis pluoštas“ turtas perduotas pareiškėjai.

Taryba 2019-10-17 nutarimu Nr. 03E-568 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo“ (toliau - 2019 m. Nutarimas I) nustatė, o 2019-11-08 nutarimu Nr. 03E-691 „Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 03E-568 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais bei visuomeninio tiekimo paslaugos kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo“ klaidos ištaisymo“ (toliau - 2019 m. Nutarimas II) patikslino UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos kainų viršutines ribas, ir nustatė vidutinės įtampos tinklais skirstymo paslaugos kainos viršutinę ribą 1,067 ct/kWh be PVM, skirstymo žemos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinę ribą nustatė 2,531 ct/kWh be PVM ir visuomeninio tiekimo paslaugos kainos viršutinę ribą 0,297 ct/kWh be PVM.

Taryba, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-09-01 sprendimą byloje Nr. eA-2595-968/2021, kuriuo buvo panaikinti 2019 m. Nutarimas I ir 2019 m. Nutarimas II, klausimą dėl Bendrovės teikiamų paslaugų kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo išnagrinėjo iš naujo ir Tarybos 2021-10-29 nutarimu Nr. 03E-1382 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo“ (toliau - 2021 m. nutarimas Nr. 03E-1382), nustatė skirstymo paslaugų kainų viršutines ribas Bendrovei 2020-2024 metams vidutinės įtampos (toliau - VĮ) tinklais 1,067 ct/kWh be PVM ir žemos įtampos (toliau - ŽĮ) tinklais 2,531 ct/kWh be PVM.

Regionų administracinis teismas 2023-02-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-523-566/2023 atmetė pareiškėjos skundą dėl Tarybos 2021-10-29 nutarimo Nr. 03E-1382 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo“ panaikinimo. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024-03-27 Lietuvos vyriausiąjam administraciniam teismui atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą ir Regionų administracinio teismo 2023-02-02 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-523-566/2023 palikus nepakeistą (Administracinė byla Nr. eA-339-415/2024). Minėtoje byloje ginčas taip pat buvo keliamas dėl pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamo Turto vertės.

Bendrovė 2023-08-31 raštu Nr. 23/08-01 „Aiškinamasis raštas 2024 m. skirstymo paslaugos kainų viršutinių ribų nustatymui“ (reg. Nr. Rl-12668; toliau – ir Raštas Nr. 23/08-01) pateikė Tarybai informaciją skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų korekcijai 2024 metams - užpildytą Metodikos 2 priedą (Bendrovės licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertės skaičiavimo lentelę), 10 priedą (Bendrovės duomenų suvestinė kainos viršutinei ribai koreguoti; toliau - Kainų projektas) bei aiškinamąjį raštą.

Taryba 2023-09-15 raštu Nr. R2-(E)-6970 „Dėl prašymo patikslinti dokumentus skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugų kainų viršutinių ribų korekcijų atlikimo ir informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas Nr. R2-(E)-6970) kreipėsi į Bendrovę, prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus dėl Kainų projekte nurodytų dydžių, turto dydžio, Tarybos suderintų ir įgyvendintų 2023 m. investicijų, planuojamų papildomų OPEX be DU sąnaudų bei kitos 2024 m. kainų viršutinių ribų koregavimui reikalingos informacijos pateikimo. Bendrovė informaciją Tarybai pateikė 2023-09-04 el. laišku (reg. Nr. Rl-12742), 2023-09-21 raštu Nr. 23/09-21 „Dėl prašymo patikslinti dokumentus skirstymo vidutinės ir žemos įtampos tinklais paslaugų kainų viršutinių ribų korekcijų atlikimui bei informacijos pateikimo“ (reg. Nr. Rl-13775), 2023-09-26 el. laišku (reg. Nr. Rl-14002) ir 2023-09-27 el. laišku (reg. Rl-14008) (toliau kartu - ir Papildomi raštai).

Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyrius surašė 2023-10-10 pažymą Nr. O5E-872 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2024 metams perskaičiavimo“. Išvados 6 skyriuje „Reguliuojamos veiklos turto dydis ir kapitalo kaštai 2024 metams“.

Taryba, atsižvelgdama į Tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus 2023-10-10 pažymą Nr. O5E-872 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2024 metams perskaičiavimo“, priėmė ginčijamą Nutarimą „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2024 metams perskaičiavimo“ ir nustatė UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos kainos viršutines ribas 2024 metams: 1. Vidutinės įtampos tinklais - 1,555 ct/kWh be PVM; 2. Žemos įtampos tinklais - 2,826 ct/kWh be PVM.

Pareiškėja nesutikdama su ginčijamu Nutarimu pateikė skundą teismui, skundą grįsdama tuo, kad Taryba, spręsdama dėl pareiškėjos skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2024 metams perskaičiavimo, netinkamai įvertino/pripažino pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas, Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015-01-15 nutarimu Nr. 03-3 „Dėl Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“ bei Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas, patvirtintas Komisijos 2018-12-21 nutarimu Nr. 03E468 „Dėl Elektros energetikos įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo" bei kiti teisės aktai.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba yra institucija nustatanti elektros energijos skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas.

Tarnyba, remdamasi Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 6 punktu, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina teikiamų paslaugų sąnaudas, atsižvelgdama į protingumo kriterijus atitinkančią investicijų grąžą.

Vadovaujantis Energetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi būti numatytos būtinos energijos išteklių gavybos, energijos gamybos, pirkimo, perdavimo, skirstymo, tiekimo ir šio įstatymo 8 straipsnio 18 dalyje numatytos išlaidos, įvertinta protingumo kriterijus atitinkanti investicijų grąža ir (ar) nuosavybės grąža, taip pat gali būti atsižvelgiama į energetikos sektoriaus plėtrą ir energijos efektyvumą, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimą. Energetikos įmonėms, diegiant energetikos inovacijas, su šia veikla susijusios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis, vadovaujantis Tarybos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų interesus, kad inovacijomis būtų siekiama energetikos sektoriaus efektyvumo, lankstumo ir tvarumo.

Remiantis Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Taryba elektros energijos skirstymo paslaugų teikėjams nustato įpareigojimus teikti paslaugas sąnaudomis pagrįstomis kainomis, atsižvelgiant į protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą.

Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viršutines perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų ribas nustato Taryba, vadovaudamasi Energetikos įstatymu, šiuo įstatymu ir viršutinių kainų ribų nustatymo metodikomis. Taryba, nustatydama perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainų viršutines ribas, atsižvelgia į šių paslaugų teikimo sąnaudas.

Remiantis šių teisės aktų nuostatomis Taryba realizuodama savo diskrecijos teisę reguliuojamojoje veikloje privalo vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai, ir į kainas vartotojams) įtraukdama tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Tarybai nustatant valstybės reguliuojamų paslaugų kainas privalo vadovautis esminių būtinų sąnaudų (sąnaudų pagrįstumo) principu.

Vadovaujantis Metodikos 19 punktu, įmonių reguliuojamų paslaugų kainų viršutinės ribos nustatomos 5 metų reguliavimo laikotarpiui bei atlieka šių kainų viršutinių ribų korekcijas. Šių įmonių leistinas metinis pajamų lygis nustatomos susumavus ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kaštus konkrečiai paslaugai teikti.

Remiantis Metodikos 20 punktu, ekonomiškai pagrįsti kapitalo kaštai nustatomi atsižvelgiant į nusidėvėjimo kaštų dydį ir investicijų grąžos dydį, kurie nustatomi nuo paslaugai ir (ar) produktui priskirtino reguliuojamo turto vertės. Pagal Metodikos 20.2.1 papunktį šis turto dydis nustatomas įvertinus reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydį bei atliktas investicijas.

Nurodyto teisinio reguliavimo pagrindu konstatuotina, kad reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydis ir dėl to atsirandantys kapitalo kaštai turi būti pagrįsti ir tiesiogiai susiję su įmonės patirtomis išlaidomis sukuriant ar įsigyjant tą turtą.

Priimdama nutarimus Taryba remiasi Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus parengtomis pažymomis, kuriose yra išdėstytos faktinės aplinkybės, nutarimo priėmimo motyvai ir teisiniai pagrindai. Pažymos yra neatsiejamos Tarybos nutarimų dalys.

Gičo atveju Pažymoje nustatyta, kad reguliuojamo turto dydžiui nustatyti 2022 metams, Bendrovė Tarybai 2021-09-23 elektroniniu laišku (reg. Nr. Rl-12833) pateikė Metodikos 2 priedą, kuriame nurodė, kad prognozuojamas reguliuojamos veiklos turto dydis 2021-12-31 lygus 3 136 420 Eur, kurio priskiriama 1 540 279 Eur VĮ ir 1 596 141 Eur ŽĮ. Pažymoje atkreiptas dėmesys, kad Taryba skaičiuodama 2020-2024 m. skirstymo paslaugų kainas 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1273 pateikė pagrindimus ir paaiškinimus kaip nustatytas reguliuojamo turto dydis pirmiesiems reguliavimo periodo metams. Taip pat 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1223 ir 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1316 pateikiama informacija ir vertinimai dėl reguliuojamo turto dydžio nustatymo 2022 metams. Bendrovė 2022 metų reguliuojamo turto dydžio nustatymui nebuvo pateikusi patikslinto reguliuojamo turto dydžio, turto dydis 2022 metams buvo nustatytas analogišku principu kaip 2020 metais. Tai yra prognozuojamas turto dydis 2021-12-31 nustatomos vadovaujantis 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1273 nustatytu turto dydžiu 2019-12-31 dienai, kuris lygus 634 488 Eur, atitinkamai iš jų 180 354 Eur VĮ ir 454 134 Eur ŽĮ ir 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1223 nurodytu turto dydžiu 2020-12-31 dienai, kuris lygus 620 146 Eur, atitinkamai iš jų 175 175 Eur VĮ ir 444 971 Eur ŽĮ. Nustatant 2022 m. prognozuojamą turto dydį iš nustatyto turto dydžio 2021-01-01, kuris identiškas 2020-12-31 (620 146 Eur, atitinkamai iš jų 175 175 Eur VĮ ir 444 971 Eur ŽĮ) eliminuojant nusidėvėjimo sąnaudas už 2021 metus 14 342 Eur, iš kurių 5 179 Eur VĮ tinkluose ir 9 163 Eur ŽĮ tinkluose. Nustatytas reguliuojamo turto dydis 2022-01-01 sudarė 605 805 Eur, atitinkamai iš jų 169 996 Eur VĮ ir 435 808 Eur ŽĮ. Bendrovė reguliuojamo turto dydžiui nustatyti 2023 metams Tarybai Raštu Nr. 22/08-01 pateikė užpildytą Metodikos 2 priedą, kuriame 2022-01-01 dienai nurodytas reguliuojamos veiklos turto dydis sudaro 3 162 742 Eur (iš jų 1 566 601 Eur VĮ tinkle ir 1 596 141 Eur ŽĮ tinkle), o prognozuojamas reguliuojamos veiklos turto dydis 2022-12-31 dienai 3 068 599 Eur, iš jų priskiriama 1 520 202 Eur VĮ tinklams ir 1 548 397 ŽĮ tinklams. Taryba Raštu Nr. R2-(E)-5841 kreipėsi į Bendrovę, nurodydama, kad kadangi dėl Bendrovės turto vertės nustatymo vyksta teismo procesas (Vilniaus apygardos administracinis teismas, bylos Nr. eI4-1339-566/2022, proceso Nr. 3- 61-3-03745-2021-7), o sprendimas dėl Bendrovės 2020-2024 metų reguliavimo periodo ir 2022 m. turto vertės nėra priimtas, Taryba paprašė Bendrovės pateikti apskaičiuotą turto dydį pagal Tarybos 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1223 ir 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1316 indikuotus reguliuojamo turto verčių dydžius, nustatytus Tarybos bei atitinkamai pakoreguoti nusidėvėjimo ir investicijų grąžos skaičiavimus, t. y. vertinant informaciją, kad turto vertė 2021-12-31 yra 605 805 Eur (atitinkamai iš jų 169 996 Eur VĮ tinkle ir 435 808 Eur ŽĮ tinkle). Bendrovė neatsižvelgė į Tarybos Raštu Nr. R2-(E)-5841 pateiktą prašymą pateikti patikslintą reguliuojamos veiklos turto dydį, teigdama, jog Taryba neteisingai apskaičiuoja Bendrovės reguliuojamoje veikoje naudojamo turto dydį.

Bendrovė reguliuojamo turto dydžiui nustatyti 2024 metams Tarybai Raštu Nr. 23/08-01 pateikė užpildytą Metodikos 2 priedą, kuriame 2023-01-01 dienai nurodytas reguliuojamos veiklos turto dydis sudaro 3 068 257 Eur (iš jų 1 519 703 Eur VĮ tinkle ir 1 548 554 Eur ŽĮ tinkle), o prognozuojamas reguliuojamos veiklos turto dydis 2023-12-31 dienai 2 980 896 Eur, iš jų priskiriama 1 476 723 Eur VĮ tinklams ir 1 504 173 ŽĮ tinklams. Aiškinamajame rašte Bendrovė nurodė, kad dėl reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydžio laikosi nuoseklios pozicijos ir nesutinka su Tarnybos vienašališkai nustatyta turto verte bei nustatant Bendrovės paslaugų kainų viršutines ribas, prašo taikyti turto vertę nurodytą Metodikos 2 priede (2 980 896 Eur). Taryba Raštu Nr. R2-(E)-6970 kreipėsi į Bendrovę, nurodydama, kad kadangi dėl Bendrovės turto vertės nustatymo vyksta teismo procesas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylos Nr. eA- 1541-415/2023), o sprendimas dėl Bendrovės 2020-2024 metų reguliavimo periodo turto vertės nėra priimtas, Taryba informavo Bendrovę, kad laikosi anksčiau išsakytos pozicijos ir prašo pateikti duomenis atsižvelgus į 2020-2024 metų reguliuojamam periodui nustatytą turto vertę. Tai yra, įvertinus perimto iš UAB „Dirbtinis pluoštas“ turto vertę pagal jo įsigijimo savikainą bei įgyvendintas suderintas su Taryba investicijas, pateikti patikslintus reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydį 2023-01-01 ir gruodžio 31d., per 2023 m. priskaitytą patikslintą nusidėvėjimo dydį ir prognozuojamą 2024 m. nusidėvėjimo dydį. Bendrovė neatsižvelgė į Tarybos Raštu Nr. R2-(E)-6970 pateiktą prašymą pateikti patikslintą reguliuojamos veiklos turto dydį, teigdama, jog Taryba neteisingai apskaičiuoja Bendrovės reguliuojamoje veikoje naudojamo turto dydį.

Pažymoje nurodyta, kad joje neatkartojami turto dydžio, nustatyto 2020-2024 m. reguliavimo periodui ir kiekvieniems metams atskirai nustatymo motyvai, kadangi jie detaliai aprašyti Tarybos 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1273, 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1223 ir 2021 m. pažymoje Nr. 05E-1316 ir 2022 m. birželio 10 d. pažymoje Nr. O5E-810 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2021 metams perskaičiavimo“.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas.

Ginčo atveju aktualu tai, kad Regionų administracinis teismas 2023-02-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI4-523-566/2023 atmetė pareiškėjos skundą dėl Tarybos 2021-10-29 nutarimo Nr. 03E-1382 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais kainų viršutinių ribų 2020-2024 metams nustatymo“, kurioje pareiškėja analogiškai ginčijo aplinkybes, jog nustatant kainas Tarnyba nesivadovavo pareiškėjos nurodoma reguliuojamo veikloje naudojamo RAB Turto verte 3 000 000Eur, o vienašališkai nustatė turto vertę 95 105 Eur. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024-03-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2024 sutiko su atsakovo argumentais, kad į reguliuojamas skirstymo paslaugų kainas vartotojams neturi būti įtraukiamos sąnaudos, kurios nėra pagrįstos realiomis Bendrovės patirtomis sąnaudomis. Nustatant skirstymo paslaugų kainas, reikšmingos tik tos būtinosios sąnaudos, kurios padengtų įmonės patirtas sąnaudas vykdant reguliuojamą veiklą, tarp jų – sąnaudos turto sukūrimui ar jo įsigijimui. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai bei teisėtai nustatė, kad pareiškėjo reguliuojamos veiklos turto dydis skirstymo paslaugos veikloje 2019-12-31 lygus 634 488 Eur.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-339-415/2024, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba priimdama ginčijamą Nutarimą nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjos pateikta informacija, kad 2023-01-01 dienai nurodytas reguliuojamos veiklos turto dydis sudaro 3 068 257 Eur (iš jų 1 519 703 Eur VĮ tinkle ir 1 548 554 Eur ŽĮ tinkle), o prognozuojamas reguliuojamos veiklos turto dydis 2023-12-31 dienai - 2 980 896 Eur, iš jų priskiriant 1 476 723 Eur VĮ tinklams ir 1 504 173 ŽĮ tinklams, o Turto dydį 2024 m. apskaičiavo iš reguliuojamos veiklos turto dydžio 2023-01-01 dienai, pateikto 2022-10-14 pažymoje Nr. O5E-1201, kuris lygus 591 463 Eur (iš jų 164 817 Eur VĮ tinkle ir 426 646 Eur ŽĮ tinkle), eliminavus priskaitytą nusidėvėjimą per 2023 metus ta pačia apimtimi kaip ir ankstesniais metais ir įvertinus 2023 m. įvestų į eksploataciją ilgalaikio turto vienetų planuojamas nusidėvėjimo sąnaudas, pateiktas 2023-09-21 raštu Nr. 23/09-21 bei įvertinus 2023-09-08 nutarimu Nr. O3E-1303 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ 2023 m. bendrai derinamų investicijų sąrašo derinimo“ suderintų, įvestų į eksploataciją investicijų vertę.

Teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad Pažymoje, kuria Taryba rėmėsi priimdama skundžiamą Nutarimą, nedetalizuojami motyvai dėl kurių RAB Turto dydis nustatytas ne pagal pareiškėjos pateikto Metodikos priedo Nr. 2 duomenis.

Teismo vertinimu Pažymoje yra detaliai aprašyta turto dydžio nustatymo veiksmų seka, išsamiai paaiškinant, kokią turto vertę pareiškėja Tarybai nurodė teikdama informaciją skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų nustatymui 2020 metams, taip pat kokią, kada ir kodėl pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę nustatė Taryba, aprašyti tarp Bendrovės ir Tarybos vykę/tebevykstantys teisminiai procesai ir teismų priimti sprendimai pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertės nustatymo klausimais. Pažymoje nurodyta, kaip buvo nustatyta pareiškėjos reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydis skaičiuojant 2020-2024 m. skirstymo paslaugų kainas, taip pat jas perskaičiuojant bei pateikė nuorodas į atitinkamas Skyriaus pažymas.

Kaip nurodyta aukščiau, Taryba, vykdydama įstatymais nustatytas funkcijas, yra įpareigota vadovautis ekonominio pagrįstumo, mažiausių sąnaudų ir poveikio elektros energijos kainai galutiniams vartotojams kriterijais, į reguliuojamos veiklos sąnaudas (atitinkamai, ir į kainas vartotojams) įtraukti tik tas sąnaudas, kurios yra būtinos konkrečiai reguliuojamai veiklai vykdyti. Ginčo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja atliko investicijas, dėl kurių būtų padidėjęs reguliuojamo turto dydis, taip pat byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja būtų patyrusi papildomų sąnaudų sukuriant reguliuojamos veiklos turtą. Pažymėtina, kad Tarybai raštu paprašius pateikti patikslintą reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydį, pareiškėja nereagavo, motyvuodama, kad Taryba neteisingai apskaičiuoja jos reguliuojamoje veikloje naudojamo turto dydį, tačiau kaip nurodyta ši aplinkybė yra paneigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

Teismo vertinimu, Taryba nustatydama reguliuojamo turto vertę pagrįstai ir teisingai taikė Metodikos 20 punkto, Aprašo 6, 12, 131 punktų nuostatas, nurodė aiškius motyvus, dėl kurių nesivadovauja Bendrovės nurodyta turto verte. Teismas daro išvadą, kad Taryba tinkamai nustatydama reguliuojamo turto vertę vykdė įstatymais nustatytas funkcijas ir veikė savo kompetencijos ribose.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Byloje nenustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų dėl kurių Nutarimas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir turėtų būti panaikinamas.

Pareriškėja kelia ir išvestinį reikalavimą - įpareigoti Tarybą iš naujo nustatyti skirstymo paslaugos vidutinės ir žemos įtampos tinklais viršutines kainų ribas, nekoreguojant viršutinių kainų ribų dedamųjų, dėl kurių nėra ginčo, įpareigoti Tarybą iš naujo išspręsti klausimą dėl UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertės pripažinimo, nustatant UAB „Dainavos elektra“ reguliuojamoje veikloje naudojamo ilgalaikio turto vertę pagal UAB „Dainavos elektra“ parengtame 2023 m. Metodikos priede Nr. 2 pateiktus duomenis. Teismui konstatavus, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas taipogi netenkintinas.

Dėl persiuntimo paslaugos kainos nustatymo.

Pareiškėja skunde prašo įpareigoti Tarybą nustatyti persiuntimo paslaugos kainos viršutines ribas, taikomas prie pareiškėjos elektros energijos skirstomojo tinklo prijungtiems gamintojams, kurių pagaminta elektros energija persiunčiama į perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID AB) tinklą.

Nurodo, kad prie pareiškėjos skirstomojo tinklo yra prijungtas elektros energijos gamintojas (biokuro elektrinė ) UAB „Foksita“. UAB „Foksita“ pagaminta elektros energija yra pareiškėjos skirstomuoju tinklu persiunčiama į LITGRID AB tinklus, tačiau šis Gamintojo pagamintos ir persiųstos elektros energijos kiekis nėra įvertinamas apskaičiuojant pareiškėjos persiuntimo paslaugos kainų viršutines ribas. Elektros energijos persiuntimo paslauga tiekėjams (šiuo atveju Gamintojui) nėra neatlygintinė paslauga, todėl pareiškėja ne kartą kreipėsi į atsakovę prašydama spręsti susidariusią situaciją, tačiau persiuntimo paslaugos kainų viršutinės ribos (tarifas) Gamintojo persiunčiamam elektros energijos kiekiui taip ir nebuvo nustatytas.

Nustatyta, kad pareiškėja 2018-09-05 raštu Nr. 18/08-39 „Dėl persiunčiamos elektros energijos“ informavo Tarybą, kad prie jos elektros tinklo yra prijungtas gamintojas UAB „Foksita“ ir atitinkamai šio gamintojo pagamintas elektros energijos kiekis yra persiunčiamas pareiškėjos tinklais į LITGRID AB elektros tinklą. Pareiškėja nurodė, kad už persiuntimo paslaugą sumoka galutiniai elektros vartotojai, kurie nėra pareiškėjos tinkle. Pareiškėja 2019-08-30 raštu Nr. 19/08-03 „Dėl UAB „Dainavos elektra“ skirstymo paslaugų kainų viršutinių ribų perskaičiavimo investicijų sąrašo derinimo“, 2020-12-22 raštu Nr. 20/12-04 „Dėl leistinosios galios koregavimo“, 2021-09-03 raštu Nr. 2021/09/03 pakartotinai kreipėsi į Tarybą, atkreipdama dėmesį, kad iki šiol nėra išspręstas minėtas klausimas dėl gaminančių vartotojų, kurie persiunčia elektros energiją pareiškėjos tinklais. 2021 m. rugsėjo mėn. pareiškėja nurodė, jog yra gavusi dar kelių potencialių klientų prašymus prijungti elektros energijos gamybos įrenginius. Rašte Nr. 23/08-01 pareiškėja nurodė, kad situacija, kai elektros energija persiunčiama per jos tinklą ir patenka į kitų operatorių tinklą ir pareiškėjos tinklais tampa tarpine grandimi, nėra reglamentuota šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose bei pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos kompetencija yra formuoti valstybės politiką elektros energetikos sektoriuje, organizuoti, koordinuoti jos įgyvendinimą, įskaitant ir nustatyti energijos ir energijos išteklių perdavimo, skirstymo, tiekimo ir vartojimo taisykles. Rašte Nr. 23/08-01 pareiškėja prašė išspręsti šį klausimą.

Taryba 2021-04-12 rašto Nr. R2-(RPS)-2702 „Dėl Švarios energijos paketo perkėlimo į nacionalinę teisę“ priede siūlė Energetikos ministerijai Elektros energetikos įstatymo 40 straipsnyje apibrėžti atsiskaitymą už persiuntimo paslaugą, kuomet gamintojas yra prijungtas prie skirstomųjų tinklų operatoriaus, aptarnaujančio mažiau kaip 100 000 vartotojų (toliau – ir mažasis STO) tinklo ir elektros energija, persiunčiama šiuo tinklu, patenka į kitų operatorių tinklą bei yra suvartojama kitų, ne mažojo STO vartotojų bei Elektros energetikos įstatymo 58 straipsnyje apibrėžti remiamos elektros energijos supirkimo tvarką, kai gamintojas yra prisijungęs prie skirstomųjų tinklų operatoriaus, aptarnaujančio mažiau kaip 100 000 vartotojų, tinklo. Taryba pakartotinai dėl šio klausimo 2021-10-29 raštu Nr. R2-(E)-6441 „Dėl elektros energijos gamintojų, prijungtų prie UAB „Dainavos elektra“ skirstomojo tinklo, pagamintos elektros energijos persiuntimo į LITGRID AB perdavimo tinklą“ kreipėsi į Energetikos ministeriją, tačiau atsakymo negavo.

Teismas pažymi, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jis atliko jam priskirtus atlikti veiksmus įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, nustatymas. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-406/2003). Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2012).

Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog, prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas.

Teismas, išnagrinėjęs ginčo situaciją, neturi pagrindo konstatuoti, kad Tarnyba vilkina atlikti jai priskirtas pareigas, ko pasekoje teismas galėtų konstatuoti Tarnybos neveikimą ir atitinkamai įpareigoti atlikti veiksmus.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas įtvirtina įstatymo viršenybės principą, kuris reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla ir sprendimai turi būti pagrįsti teisės normomis, o sprendimų turinys turi atitikti teisės normų reikalavimus.

Šiuo aspektu paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra nurodęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, inter alia, reiškia, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra atkreipęs dėmesį, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo kompetencijos ribose gali detalizuoti administravimo procedūrų, kurių metu bus įgyvendinami atitinkamos įstatymų leidėjo numatytos pareigos, eigą (žr., pvz., LVAT 2006 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-444-04/2006).

Teismas pažymi, kad administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1951-08).

Teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo argumentais, kad Taryba savo priimtuose teisės aktuose turi teisę nusistatyti (detalizuoti) tam tikras įstatymuose nustatytas procedūras, skaičiavimo principus ir pan. Tačiau aptariamu atveju, kadangi situacija, kai elektros energija persiunčiama per pareiškėjos tinklą ir patenka į kitų operatorių tinklą ir pareiškėjos tinklais tampa tarpine grandimi, nėra reglamentuota šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose, Taryba neturi jokio pagrindo šią situaciją reglamentuoti savo priimtais norminiais teisės aktais ar individualaus pobūdžio sprendimais (nutarimais).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Taryba yra išnagrinėjusi pareiškėjos keliamą klausimą, pateikusi pareiškėjai atsakymus į jos paklausimus, taip pat yra kreipusis į Energetikos ministeriją, kuri vadovaujantis Energetikos įstatymo 6 straipsnio 1 punktu formuoja valstybės politiką energetikos sektoriuje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl pareiškėjos keliamo klausimo teisinio reglamentavimo.

Teismas neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos teikiamais paaiškinimais, kad dabar egzistuojantis teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą Tarnybai nustatyti persiuntimo paslaugos atlyginimą. Teismas pažymi, kad šiam momentui nei Elektros energetikos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau – ir AIEĮ) nenustato, kad elektros energijos gamintojai turėtų būti apmokestinami už jų pagamintos energijos persiuntimą perdavimo tinklais.

Teismo vertinimu, pareiškėja apeliuodama į Elektros energetikos įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, kuris jos vertinimu nustato atlyginimą už persiuntimo paslaugas, painioja sąvokas elektros energijos tiekėjo ir elektros energijos gamintojo. Elektros energijos tiekėjas (toliau – tiekėjas) – visuomeninis ar nepriklausomas elektros energijos tiekėjas, turintys atitinkamai veiklos licenciją ar leidimą vykdyti šią veiklą arba teisę vykdyti šią veiklą be leidimo, tuo tarpu Elektros energijos gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, gaminantis elektros energiją ir turintis leidimą arba teisę vykdyti šią veiklą be leidimo.

Šiuo metu galiojančio Elektro energetikos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad vartotojai, išskyrus buitinius vartotojus, kurių įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų ir kurie yra sudarę su nepriklausomu tiekėju elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, privalo sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su skirstomųjų tinklų operatoriumi ir laiku atsiskaityti už elektros energijos persiuntimą perdavimo tinklais, įskaitant už papildomų paslaugų įsigijimo dedamąją prie perdavimo paslaugos kainos, ir skirstomaisiais tinklais, taip pat už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas, išskyrus už elektros energijos kiekį, persiųstą energijos kaupimo įrenginiams, kurių įrengtoji elektrinė galia yra ne mažesnė negu 1 MW, įkrauti energija, kada energijos kaupimo įrenginiams įkrauti patiektas elektros energijos kiekis, išskyrus technologinius nuostolius, vėliau yra grąžinamas į operatorių elektros tinklus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, kurie išvardinti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėdamas ginčus, administracinis teismas vertina ginčijamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jo kompetencijai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, taip pat ir nepriima sprendimų, kurie priskirti viešojo administravimo subjektams. Įgyvendinant valdžių padalijimo principą administraciniai teismai, pagal jiems suteiktą kompetenciją, sprendžia ginčus viešojo administravimo srityje. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Atsižvelgiant į nustatytą, teismas neturi pagrindo konstatuoti Tarybos neveikimo ir įpareigoti ją nustatyti persiuntimo paslaugos kainos viršutines ribas, taikomas prie pareiškėjos elektros energijos skirstomojo tinklo prijungtiems gamintojams, kurių pagaminta elektros energija persiunčiama į perdavimo sistemos operatoriaus (LITGRID AB) tinklą.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos žmogaus teisių teismas (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos elektra“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jolita RasiukevičienėVita ValeckaitėIndrė Žvaigždinienė