Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinusi su pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) buvusiai vadovei I. V., išsprendė pareiškimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) buvusiai vadovei I. V. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir už laiku neinicijuotą UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą ir paskirti I. V. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą maksimalią baudą.

Pareiškime nurodoma, kad Bendrovės vadovė I. V., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą, nustatyta, kad I. V. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Taip pat pareiškime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė I. V., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. I. V. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB (duomenys neskelbtini) ir taip padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą, nes priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės sąskaitų ir turto vykdomas jau nuo 2023 m. sausio 5 d., kas leidžia daryti išvadą, jog Bendrovė jau tada turėjo finansinių sunkumų.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus, šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Nors ANK 590 straipsnio 4 dalyje iš esmės nėra įtvirtinti konkretūs reikalavimai nurodyto pobūdžio pareiškimo turiniui, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą dėl galimybės iškelti administracinio nusižengimo bylą pagal akcininko pateiktą pareiškimą, negali būti ignoruojamos ir nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi, darytina išvada, kad tokiu atveju turėtų būti taikomos ANK 608-609 straipsnių, reglamentuojančių administracinio nusižengimo protokolo surašymą, nuostatos, protokolas iš esmės turi atitikti administracinio nusižengimo protokolui keliamus reikalavimus bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nes būtent šiuo pareiškimu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos.

Tai, kad dėl atitinkamų nusižengimų nėra surašomas protokolas, nereiškia, kad pareiškimas, kuriuo iš esmės yra inicijuojamas atitinkamos administracinio nusižengimo bylos iškėlimas, gali būti neaiškus. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, pareiškime, kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo pažeidimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, tarp jų ir teisės į pilnavertę gynybą, užtikrinimui. Pagal ANK nuostatas bei teismų praktiką pareiškimas surašomas būtent tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš pareiškimo galima suvokti, už kokią veiką (veikas) konkrečiam asmeniui norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija. Todėl ANK 609 straipsnyje aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek administracinei atsakomybei už padarytą administracinį nusižengimą teisingai nustatyti, tiek ANK 39 straipsnio nuostatoms taikyti, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalyje ir kituose ANK straipsniuose nustatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-41-354/2022).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Susipažinus su pareiškėjos pareiškimu, teismas sprendžia, jog jis neatitinka visų tokios rūšies procesiniam dokumentui keliamų būtinų turinio ir formos reikalavimų.

Teismas pažymi, kad pareiškime, kuriuo prašoma asmeniui pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnį, turi būti koncentruotai išdėstytos galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė bei pažeisti teisės aktai, nustatantys atsakomybę). Paprastai koncentruotai galimo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės išdėstomos pareiškimo pradžioje arba pabaigoje, kad būtų galima aiškiai jas atskirti nuo kitų pareiškime nurodomų aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškime nėra koncentruotai suformuluotas kaltinimas (kaltinimai) I. V. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu tik toks koncentruotai suformuluotas kaltinimas, nurodant administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką ir esmę, gali būti laikomas tinkamu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos pareiškime aprašomojo pobūdžio aplinkybių išdėstymas negali būti laikomas tinkamu kaltinimo suformulavimu. Šiame kontekste pasakytina, kad tokio pobūdžio bylose teismas, pradėdamas administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, priima nutartį, kurioje kartu nurodoma ir asmeniui reiškiamo kaltinimo esmė, kuri perkeliama iš pareiškimo. Nagrinėjamu atveju teismas tokioje nutartyje pats turėtų atrinkti atskiras faktines aplinkybes (I. V. galimai neteisėtus veiksmus (neveikimą), jų padarymo laiką, vietą, esmę, ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitus atsakomybę už šį nusižengimą nustatančius teisės aktus, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, t. y. teisinį pagrindą), o ne remtis koncentruotai pareiškime suformuluotu kaltinimu. Tai, teismo nuomone, nesuderinama su administracinių nusižengimų teisenos paskirtimi. Galiausiai teismas pažymi, kad pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės gali būti laikomos tik kaip paaiškinančios jau suformuluoto I. V. reiškiamo kaltinimo esmę, tačiau nelaikytinos pačiu kaltinimu. Būtų ydinga praktika, kad teismas iš atskirų pareiškimo dalių pats suformuluotų koncentruotą kaltinimą I. V..

Taip pat iš pareiškėjos pareiškimo turinio sudėtinga nustatyti, ar pareiškėja mano, jog I. V. padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 120 straipsnio 1 dalyje, t. y. kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą ir neiniciavimą laiku UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo proceso, ar vieną administracinį nusižengimą, kurio objektyvinę pusę sudaro minėtos dvi veikos. Tokia abejonė teismui kyla todėl, kad pareiškimo rezoliucinėje dalyje I. V. prašoma pripažinti kalta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kartu už abi veikas ir skirti jai baudą, tuo tarpu pareiškimo motyvuojamojoje dalyje aptariami abu administraciniai nusižengimai atskirai ir kiekvienas jų kvalifikuojamas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį bei nurodoma, kad I. V. įvykdė kelis skirtingo pobūdžio kreditorės VMI teisių pažeidimus, kas duoda pagrindą spręsti, jog galimai yra padaryti du administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje atsakomybė numatyta tame tarpe ir už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui. Iš pareiškėjos pareiškimo negalima vienareikšmiškai spręsti, ar UAB (duomenys neskelbtini) vadovė I. V. kaltinama pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu, ar nemokumo proceso neinicijavimu. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgęs į tai, kad pareiškimo baigiamojoje dalyje prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą I. V. už laiku neinicijuotą UAB (duomenys neskelbtini) nemokumo procesą, tuo tarpu pareiškimo motyvuojamojoje dalyje taip pat nurodoma ir tai, kad ji nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo. Juridinio asmens nemokumo proceso inicijavimas suprantamas ne vien kaip nemokumo bylos iškėlimas teisme, bet kaip visuma veiksmų, kurie turi būti atliekami, siekiant iškelti nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylą teisme (įskaitant bankroto procesą ne teismo tvarka). Tuo tarpu pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimas teismui yra tik viena iš juridinio asmens nemokumo proceso stadijų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja turi sukonkretinti I. V. galimai padaryto administracinio nusižengimo objektyvinę pusę sudarančius veiksmus (neveikimą).

Pažymėtina, kad tai, jog teismas turi būti aktyvus, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, negali būti aiškinama kaip pareiga teismui atlikti kaltinimą pareiškiančio subjekto, šiuo atveju kreditoriaus ANK 120 straipsnio prasme, funkcijas, o būtent, suformuluoti aiškų ir konkretų kaltinimą. Teismas gali ir turi būti aktyvus bylos nagrinėjimo metu – rinkdamas atitinkamus įrodymus, pašalindamas tam tikrus neaiškumus ir spręsdamas kitus klausimus, tačiau vertintina, kad teismo aktyvumas administracinio nusižengimo bylos iškėlimo stadijoje, pavyzdžiui, suformuluojant aiškų ir konkretų kaltinimą asmeniui (nurodant administracinio nusižengimo padarymo laiką, vietą ir esmę), būtų nesuderinamas su iš Konstitucijos kylančia teismo pareiga bylas nagrinėti nešališkai ir nepriklausomai.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškime suformuluotas kaltinimas nėra aiškiai apibrėžtas ir konkretus ir tai sudarys prielaidas pažeisti siekiamo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir jo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, be to, ir į aplinkybę, kad ANK nenustato pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo trūkumų šalinimo instituto, VMI pareiškimą atsisakoma priimti, pareiškimas su priedais grąžintinas pareiškėjai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 590 straipsnio 4 dalimi, 591 straipsnio 7 punktu, 627 straipsniu, 656 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) buvusiai vadovei I. V. ir baudos jai paskyrimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį ir jį grąžinti kartu su priedais pareiškėjai.

Išaiškinti, kad, pašalinus pareiškimo trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 39 straipsnyje nustatytus terminus, neprarandama teisė vėl pateikti pareiškimą su medžiaga teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja V. D.