Telšių apylinkės teismo nutartis

skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Algimantui Laucevičiui, Edvinui Vaičaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinės darbo inspekcija) 2025 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. nubaustas už tai, kad jis nuo 2025 m. gegužės 20 d. 9.00 val. iki 2025 m. gegužės 20 d. 13.30 val. būdamas statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), statytojo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „S.“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad su darbuotoju R. Ž. prieš darbo pradžią būtų sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo darbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo numatytos darbo pradžios. Patikrinimo, atlikto 2025 m. gegužės 20 d. 13.00 val. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), metu namo stogo sandarinimo darbus kartu su kitais bendrovės darbuotojais atlikinėjęs R. Ž. nepateikė skaidriai dirbančiojo identifikavimo kodo (toliau – ir ID kodas), todėl jo darbas šiame statybos objekte laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. K. pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 22¹ straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymo) ir 56¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 3 dalyje. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. K. paskirta administracinė nuobauda – 2000 Eur bauda.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gegužės 20 d. Meldynų g. esančiame objekte su A. M. dirbo ant stogo, lydė midą. Atėjo nepažįstamas žmogus, vėliau sužinojo, kad tai R. Ž., kuris palipo ant stogo. Pasakė, kad kažkada turės čia dirbti. Pastovėjo apie kelias valandas, žiūrėjo, kaip jie dirba, laukė, kol atvažiuos direktorius. Norėjo paskambinti direktoriui ir informuoti, bet nespėjo, nes atėjo inspektoriai ir liepė rašyti paaiškinimą. Atvykę inspektoriai liepė nulipti nuo stogo, patikrino dokumentus. R. Ž. nuo stogo nenulipo, nes tikriausiai pasislėpė, tiesiog išsigando ir paliko viršuje. Inspektoriai jam ir R. Ž. liepė rašyti paaiškinimą, jei atsisakys, gąsdino policijos pareigūnais, tikino, kad nuobaudų nebus, priešingai, bus lengvinančios aplinkybės. Rašant paaiškinimą tekstas buvo diktuojamas, jam buvo daromas spaudimas. Bendrovės direktorius, jo sūnus, vėliau minėjo, kad turėjo R. Ž. įdarbinti.

L. R. Ž. nurodė, kad tikslaus laiko nepamena, pasiskambino UAB „S.“ vadovui V. dėl darbo statybose. Susitarė, kai turės laiko, susitikti ir pakalbėti. Nesusitarė dėl konkrečios susitikimo datos. Gegužės 20 d., apie 11 val., atvažiavo į (duomenys neskelbtini) esančią statybvietę ir paklausė vyrų, ar galėtų įsidarbinti. Jie pasakė, kad atvažiuos viršininkas ir galės pakalbėti. Į statybvietę atvažiavo su direktoriumi nesusitaręs, tikėjosi jį ten sutikti. Prieš susitikimą direktoriui neskambino, nes nenorėjo trukdyti, be to, neturėjo pasipildęs telefono sąskaitos. Kadangi negauna pensijos, siekė kuo greičiau įsidarbinti. Objekte vyrai dengė stogą, o jis tiesiog žiūrėjo, kaip dirba, vertino, ar pats sugebėtų, ar ne, tačiau nedirbo. Pralaukus apie dvi valandas, atvyko darbo inspekcijos inspektoriai. Kai inspektoriai liepė nulipti nuo stogo, išsigando, nes dar nebuvo įdarbintas. Nulipus, inspektoriai liepė rašyti paaiškinimą, todėl iš streso, nepamena ką parašė paaaiškinime. Inspektoriai jo nesiklausė, kad jis tik pažiūrėti atėjo, o tiesiog liepė rašyti paaiškinimą. Apklausos nelabai pamena, nes buvo išsigandęs, ką liepė inspektoriai, tą ir rašė, nors tai neatitiko realybės. Gąsdino, kad jei nerašys, tada iškvies policiją.

L. V. B. teismo nurodė, šių metu gegužės 20 d. dirbo objekte (duomenys neskelbtini) 11.00 val. pastebėjo, kad po statybvietę vaikšto pašalinis asmuo. Po vienos ar dviejų valandų, apie pietus, priėjo inspektorius ir paprašė pateikti leidimą darbti, patikrino dokumentus. Kadangi yra mažai bendraujantis, nematė ir nekreipė dėmesio, kas vyko toliau. Tą dieną vadovas į objektą nebuvo atvykęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad pagal 2025 m. kovo 1 d. statybos darbų rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S.“, kurios vadovas yra pareiškėjas V. K., įsipareigojo nuo 2025 m. kovo 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. atlikti stogo įrengimo, elektros instaliacijos ir grindų įrengimo darbus statybos objekte, (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 21 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal 2025 m. gegužės 19 d. pavedimą Nr. 471 vyriausieji darbo inspektoriai Algimantas Laucevičius ir Edvinas Vaičaitis atliko neplaninį statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimą nelegalaus darbo kontrolės klausimais. Prie statomo namo stogo sandarinimo darbus atliko UAB „S.“ darbuotojai V. B., A. K., A. M. ir J. P., kurie visi yra įdarbinti paminėtoje bendrovėje ir pateikė skaidriai dirbančių asmenų ID kodus. Be šių darbuotojų prie statomo namo stogo sandarinimo darbų nustatytas dirbęs R. Ž., kuris nebuvo įdarbintas UAB „S.“ ir neturėjo skaidriai dirbančio ID kodo. Iš VSDFV duomenų bazės išrašo matyti, kad R. Ž. 2025 m. gegužės 20 d. UAB „S.“ nebuvo įdarbintas. 2025 m. gegužės 22 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis darbo inspektorius Algimantas Laucevičius surašė V. K. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis nuo 2025 m. gegužės 20 d. 9.00 val. iki 2025 m. gegužės 20 d. 13.30 val. būdamas statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), statytojos UAB „S.“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad su darbuotoju R. Ž. prieš darbo pradžią būtų sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo darbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo numatytos darbo pradžios. Patikrinimo, atlikto 2025 m. gegužės 20 d. 13.00 val. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), metu namo stogo sandarinimo darbus kartu su kitais bendrovės darbuotojais atlikinėjęs R. Ž. nepateikė skaidriai dirbančiojo ID kodo, todėl jo darbas šiame statybos objekte laikomas nelegaliu. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) V. K. pažeidė Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies ir Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus. Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiasis inspektorius Edvinas Vaičaitis 2025 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-394-2025 nubaudė V. K. pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis pažeidė Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies ir Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir paskyrė jam 2000 Eur baudą.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingos institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 95 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą atliekant statybos darbus, ir šio nusižengimo padarymas užtraukia baudą statytojui (užsakovui) – fiziniam asmeniui nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų, statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui – fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ūkine komercine veikla, statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo – juridinio asmens vadovui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

Pagal Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu atliekant statybos darbus laikomi statybos darbai, kuriuos atlieka fiziniai asmenys, išskyrus trečiosios šalies piliečius, neturintys suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo, kai privalu jį turėti, arba skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų tais atvejais, kai skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodas negali būti suformuojamas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas, padaręs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, laikomas nelegaliai statybos darbus atlikusio asmens darbdaviu. Statybos įstatymo 22¹ straipsnis reglamentuoja, kad statybos darbus atliekantys asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 15¹ straipsnio 1 dalyje, privalo turėti šio įstatymo 15¹ straipsnyje nustatyta tvarka suformuotą galiojantį skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodą, o tais atvejais, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, privalo turėti kode užšifruojamus duomenis, nurodytus įstatymo 15¹ straipsnio 8 dalyje, pagrindžiančius dokumentus (toliau – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiantys dokumentai) ir pateikti jį (juos) patikrinimo metu pateikti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos prevenciją, patikrinimus vykdančioms institucijoms (Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir policijai), taip pat statytojui (užsakovui) ar jo vienam įgaliotam rangovui ar jų įgaliotiems asmenims, jam (jiems) pareikalavus. Be to, pažymėtina, kad statybvietėje gali būti asmenys, kurie: atlieka statybos darbus ir turi suformuotą galiojantį kodą arba, kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus. Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad Statytojas (užsakovas) ar jo vienas įgaliotas rangovas privalo užtikrinti, kad visi statybos darbus atliekantys fiziniai asmenys turėtų suformuotus galiojančius kodus (kai jiems kodas negali būti suformuojamas, – kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančius dokumentus), o kiti statybvietėje esantys asmenys turėtų statytojo (užsakovo) ar jo vieno įgalioto rangovo nustatytas identifikavimo priemones ir juos (jas) pateiktų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais ir tvarka.

P. V. K. skundžiamu 2025 m. birželio 30 d. nutarimu nubaustas už tai, kad pažeidė Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies ir Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. nuo 2025 m. gegužės 20 d. 9.00 val. iki 2025 m. gegužės 20 d. 13.30 val. būdamas statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), statytojos UAB „S.“ direktoriumi, atsakingu asmeniu, neužtikrino ir nekontroliavo, kad su darbuotoju R. Ž. prieš darbo pradžią būtų sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo numatytos darbo pradžios. Patikrinimo, atlikto 2025 m. gegužės 20 d. 13.00 val. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), metu namo stogo sandarinimo darbus kartu su kitais bendrovės darbuotojais atlikinėjęs R. Ž. nepateikė skaidriai dirbančiojo ID kodo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepripažįsta skundžiamame nutarime nurodytų faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių ir neigia, kad statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), R. Ž. atliko statybos darbus. Nurodo, kad įvykio dieną R. Ž. į statybos objektą atvyko be jo žinios ir neatliko jokių darbinių funkcijų, byloje esantys R. Ž. ir A. K. pirminiai paaiškinimai yra surašyti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų psichologinio spaudimo įtakoje ir neatitinka tikrųjų faktinių aplinkybių.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. gegužės 20 d. paaiškinime A. K. nurodė, kad UAB „S.“ vadovo V. K. leidimu 2025 m. gegužės 20 d. į (duomenys neskelbtini) esantį statybos objektą atsivedė pažįstamą R. Ž. midos lydimo darbų pabandymui ir jie kartu dirbo. 2025 m. gegužės 20 d. paaiškinime R. Ž. nurodė, kad ieškodamas darbo atvyko į statybos objektą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam davė pabandyti dengti midą, kad patikrintų jo tinkamumą darbui, kadangi dar nebuvo įdarbintas, neturėjo darbo sutarties. Nors pareiškėjas V. K. nurodo, kad paminėti R. Ž. ir A. K. paaiškinimai neatitinka realių susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir jie buvo surašyti esant Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių spaudimui, visgi, teismas sprendžia, kad šiuos teiginius paneigia byloje esantys inspektorių „Kūno kamerų“ vaizdo įrašai. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėti Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo dieną daryti vaizdo įrašai, kuriuose fiksuota, kaip į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyksta Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai. Vaizdo įraše, pavadinimu 2025_0520_175737_170, matyti, kad ant statomo namo stogo yra trys asmenys, kurių buvo paprašyta nuo stogo nulipti (vaizdo įrašas nuo 00:33 iki 00:42). Toliau nurodytame vaizdo įraše matyti, kad nuo stogo nulipo du asmenys, t. y. liudytojais byloje apklausti A. K. ir A. M., kuris Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriui nurodė, kad trečiasis asmuo statybos objekte buvo „tik taip užėjęs pasikalbėti, gal darbintis norėjo“ (vaizdo įrašas nuo 01:04 iki 03:00). Teismo posėdžio metu liudytojai A. K. ir A. M. nurodė, kad su jais ant stogo buvęs R. Ž. nuo stogo nenulipo, išsigando. Vaizdo įraše, pavadinimu 2025_0520_131005_335, užfiksuota, kaip A. K. ir R. Ž., šalia stovint Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriams, rašo paaiškinimus. Iš minėto vaizdo įrašo matyti, kad A. K. nurodo, kad „paskambino sūnus, sako „prisiimk“, pažiūrėk, kaip dirba“ (vaizdo įrašas nuo 04:00 iki 04:32). Vaizdo įraše, pavadinimu 2025_0520_131005_336, matyti, kaip A. K. rašydamas paaiškinimą sukonkretina, kokie darbai buvo dirbami ant stogo, t. y. midos lydimo darbai (vaizdo įrašas nuo 02:10 iki 02:12). Vaizdo įraše, pavadinimu 2025_0520_1180937_174, užfiksuota, kaip R. Ž. teigia, jog į statybos objektą atvyko ieškodamas darbo, o A. K. jį papildo, nurodydamas, kad R. Ž. į objektą buvo atvežtas ir jam paskambinęs sūnus pasakė „prisiimk pabandymui“ (vaizdo įrašas nuo 00:00 iki 03:00). Išanalizavus Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių patikrinimo metu darytus vaizdo įrašus, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad pirminiai R. Ž. ir A. K. paaiškinimai neatitinka nusižengimo faktinių aplinkybių ir yra padiktuoti pačių Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių. Kaip nurodyta prieš tai, atvykus į statybos objektą, esantį (duomenys neskelbtini), ant stogo buvo matyti trys asmenys. Nors vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad ant stogo buvęs R. Ž. dirbo statybos darbus (midos lydimo darbus), tačiau teismo manymu, tokia išvada darytina, atsižvelgiant į prieš tai paminėtus A. K. ir R. Ž. paaiškinimus. Pažymėtina, kad nei R. Ž., nei A. K., rašydami paaiškinimus, iš esmės kategoriškai neneigė, jog R. Ž. statybos objekte atliko statybos darbus. Sutiktina, kad inspektoriai iš dalies diktavo ir padėjo nurodytiems asmenims rašyti paaiškinimų tekstus, vis dėlto, teismo vertinimu, tai nelaikytina psichologinis spaudimas ar neteisėti veiksmai, o daugiau kaip siekis tikslaus ir aiškaus A. K. ir R. Ž. nurodytų aplinkybių suformulavimo. Akcentuotina, ir tai, kad nors nurodytuose vaizdo įrašuose ir R. Ž. bei A. K. paaiškinimuose minimas tik pabandymas dirbti, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekse nėra numatyta jokia teisinė forma, kuria asmuo galėtų ateiti pasimokinti dirbti, asmens apmokymas darbui gali būti pradėtas tik tuo atveju, kai darbdavys su darbuotoju sudaro darbo sutartį, o apie asmens įdarbinimą savalaikiai pranešama VSDFV teritorinei įstaigai, tai yra mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2025 m. gegužės 26 d. Valstybinei darbo inspekcijai savo iniciatyva pateiktuose paaiškinimuose A. K. ir R. Ž. nurodė priešingas aplinkybes, nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, t. y. kad R. Ž. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), jokių darbų nedirbo, o buvo atvykęs tik apžiūrėti objekto ir tikėjosi sutikti bendrovės vadovą V. K.. Tokias pačias aplinkybes savo paaiškinimuose iš esmės nurodė ir UAB „S.“ darbuotojai V. B., A. M. ir J. P.. Teismo posėdžio metu paminėti asmenys, apklausti kaip liudytojai, taip pat teigė, kad nė vienas nematė, kad R. Ž. butų atlikęs kokius nors darbus statybos objekte, tiek R. Ž., tiek A. K. bei A. M. teigė, kad R. Ž. objekte laukė atvykstančio UAB „S.“ vadovo V. K.. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką nelegalaus darbo bylose, pagrindiniai įrodymai jose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad liudytojo R. Ž. teismo posėdžio metu nurodyta įvykių eiga, kad jis į statybos objektą susitikti su UAB „S.“ vadovu V. K. atvyko jam nepranešęs ir nesusitaręs dėl konkretaus susitikimo laiko, laiko nelogiška ir mažai tikėtina, todėl R. Ž., A. K. bei kitų liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis padėti išvengti administracinės atsakomybės jų darbdaviui. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo įrodinėtinos faktinės aplinkybės, jog R. Ž. statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), neatliko jokių statybos darbų, o tiesiog laukė ir stebėjo vykdomus statybos darbus, nepatvirtina ir į bylą pateiktos A. K. telefono skambučių išklotinės, kurios laikytinos neinformatyviomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog Valstybinė darbo inspekcija pagrįstai pareiškėją V. K. nubaudė už tai, kad jis nutarime nurodytu laikotarpiu būdamas statybos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), statytojos UAB „S.“ direktoriumi, neužtikrino ir nekontroliavo, kad statybos darbus dirbęs R. Ž. turėtų skaidriai dirbančio asmens ID kodą, kad su juo prieš darbo pradžią būtų sudaryta darbo sutartis ir apie darbuotojo darbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki jo numatytos darbo pradžios. Konstatuotina, kad V. K. pažeidė Statybos įstatymo 22¹ straipsnio 4 dalies ir Užimtumo įstatymo 56¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o V. K. veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 3 dalį. Teismas vertina, kad V. K. paskirta administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą individualizuota tinkamai, todėl darytina išvada, kad Valstybinės darbo inspekcijos 2025 m. birželio 10 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pareiškėjo atstovas teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašo priteisti 1600 Eur bylinėjimosi išlaidų. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Remiantis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, asmens advokato išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Šioje byloje konstatuota, kad padarytas ANK 95 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį Telšių apylinkės teismą.