Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas Egidijus Žironas, susipažinęs su T. A. ir UAB „T. A. klinika“ pareiškimu dėl Kauno apygardos teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-6158-199/2013, Nr. 2-9277-429/2013, Nr. 2-18823-435/2013 ir Nr. 2-19614-192/2013 nagrinėjimo ir bylų perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas T. A. ir UAB „T. A. klinika“ pareiškimas dėl Kauno apygardos teismo teisėjų ir Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų teisėjų nušalinimo nuo šių Kauno apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų nagrinėjimo:

Civilinės bylos Nr. 2-6158-199/2013 pagal ieškovo UAB „T. A. klinika“ prevencinį ieškinį atsakovui UAB „Plastinės chirurgijos centras“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę (uždraudimo trukdyti naudotis patalpomis ir nutraukti nuomos sutartį), tretieji asmenys – L. B., V. B.;Civilinės bylos Nr. 2-9277-429/2013 pagal ieškovo UAB „Plastinės chirurgijos centras“ ieškinį atsakovui UAB „T. A. klinika“ dėl 60 000 Lt skolos, 13 420 Lt delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo;Civilinės bylos Nr. 2-18823-435/2013 pagal ieškovo UAB „T. A. klinika“ ieškinį atsakovui UAB „Plastinės chirurgijos centras“ dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys – V. B., L. B.;Civilinės bylos Nr. 2-19614-192/2013 pagal ieškovo T. A. ieškinį atsakovui UAB „Plastinės chirurgijos centras“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo , kuriuo prašoma atšaukti iš pareigų vienasmenį atsakovo valdymo organą – direktorę V. K. ir sušaukti atsakovo visuotinė akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje būtų įtrauktas klausimas dėl naujo vadovo paskyrimo bei būtų nustatytas terminas naujo vadovo kandidatūroms pateikti, tretieji asmenys – S. V., UAB „T. A. klinika“.

Nušalinimo pareiškimą grindžia Kauno apygardos teisme ir šio teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų šališkumu, ką įrodo T. A. ir UAB „T. A. klinika“ priimami nepalankūs teismo procesiniai sprendimai. Šių teismų ir teisėjų šališkumui turi įtakos Kauno apygardos teismo pirmininkas N. M., kuris yra įmonėje UAB „Plastikos chirurgijos centras“ dirbančio L. M. brolis ir įmonę UAB „Plastikos chirurgijos centras“ atstovaujančio advokato M. V. buvęs bendradarbis ir artimas draugas. Be to, D. M., galimai L. M. ir N. M. giminaitis, yra S. V. (kito UAB „Plastinės chirurgijos centras“ akcininko) verslo partneris – D. M. tiesiogiai ar per kitus asmenis priklauso tose pačiose patalpose su S. V. klinika esanti grožio klinika „Estetus“. Tokiu būdu S. V. galėjo ieškoti kontaktų per L. M., D. M. bei M. V. su Kauno apygardos teismo pirmininku N. M. ir tokiu būdu bandyti paveikti Kauno apygardos teismo bei Kauno apylinkės teismo teisėjus, siekdamas palankių teismo sprendimų.

Pareiškimas dėl nušalinimo netenkinamas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, garantuoja teisę kreiptis į teismą kaip vienintelę instituciją, vykdančią teisingumą (Konstitucijos 30, 109 straipsniai). Taigi asmens teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą visų pirma yra konstitucinė teisė. Ši teisė taip pat yra įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalis), 6 straipsnyje. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas ir nešališkumas kaip vienas civilinio proceso principų įtvirtintas ir CPK 21 straipsnyje. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK I dalies VI skyriaus normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, jog egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, kad byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo nešališkumu. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant bei aiškinant garantijas, įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007; kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. Hauschildt v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. Wettstein v. Switzerland, no. 33958/96, § 44, ECHR 2000-XII; Ferrantelli and Santangelo v. Italy, 7 August 1996, Reports 1996-III, § 58). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., Miller and Others v. United Kingdom, nos. 45825/99, 45826/99 and 45827/99, 26 October 2004; Mežnarić v. Croatia, no. 71615/01, 15 July 2005, § 36 Wettstein, cited above, § 47 ir kt.).

T. A. ir UAB „T. A. klinika“ visiems Kauno apygardos teismo ir šio teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjams pareikštas nušalinimas yra grindžiamas objektyviais faktais, kurie, pareiškėjų manymu, kelia abejonių dėl šių teisėjų nešališkumo – Kauno apygardos teismo pirmininką N. M. ir UAB „Plastinės chirurgijos centras“ atstovą advokatą M. V., kaip buvusius kolegas, siejančią bičiulyste bei teisėją N. M. ir UAB „Plastinės chirurgijos centras“ darbuotoją L. M. siejančiais giminystės ryšiais (broliai), o taip pat galimais jo giminystės ryšiais su D. M., kuris yra S. V. verslo partneris.

Pažymėtina, jog tas faktas, kad teisėjas N. M. ir UAB „Plastinės chirurgijos centras“ atstovas advokatas M. V. tam tikrą laikotarpį iki 2004 m. liepos mėnesio, kai N. M. buvo paskirtas teisėju, yra dirbę toje pačioje darbovietėje, nesudaro pagrindo abejoti minėtas civilines bylas Kauno apylinkės teisme nagrinėjančių teisėjų nešališkumu. Tai taip pat nesudaro pagrindo abejoti ir Kauno apygardos teismo teisėjų, apeliacine tvarka nagrinėjančių atskirus šiose bylose iškilusius procesinius klausimus ar visą bylą iš esmės, nešališkumu. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje dalyvaujančio asmens atstovas turi ne materialinį teisinį, bet procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, dėl ko jis nėra suinteresuotas bylos baigtimi materialiąja prasme. Be to, net ir remiantis LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu atstovavimo apribojimu, asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Remiantis šia nuostata, kaip įstatymo analogija, pripažįstama, jog tas pats atstovavimo apribojimas taikytinas ir dalyvaujančių byloje asmenų atstovams, kai šie savo atstovaujamąjį atstovauja teisme, kuriame mažiau nei prieš vienerius metus jie ėjo teisėjo, valstybės tarnautojo ar kito darbuotojo pareigas. Todėl praeityje buvę ir anksčiau nei prieš metus pasibaigę teisėjo N. M. ir advokato M. V. darbo vienoje institucijoje santykiai, ypač įvertinus tai, kad pastarojo dalyvavimas ir suinteresuotumas bylos baigtimi yra tik procesinio pobūdžio, negali būti vertinami kaip galintys sukelti abejonę tiek Kauno apygardos teismo, tiek jo veiklos teritorijoje esančių apylinkės teismų teisėjų nešališkumu. Šios aplinkybės galėtų turėti reikšmę tik sprendžiant dėl paties teisėjo N. M. nešališkumo, jeigu jis būtų paskirtas minėtose civilinėse bylose atlikti procesinius veiksmus, susijusios su atskiro procesinio klausimo ar civilinės bylos išnagrinėjimu iš esmės apeliacine tvarka.

Kita nušalinimo pareiškime nurodyta aplinkybė, kuria įrodinėjamas nušalinimo pagrindų buvimas – tai Kauno apygardos teismo pirmininko N. M. giminystės ryšiai su įmonėje UAB „Plastinės chirurgijos centras“ dirbančiu L. M. (broliai). Šį giminystės faktą patvirtino ir pats teisėjas N. M.. Pažymėtina, jog pagal proceso įstatymą teisėjo šališkumas preziumuojamas tais atvejais, kai jis pats yra dalyvaujantis byloje asmuo ar jį su dalyvaujančiu byloje asmeniu sieja santuokos, giminystės ar svainystės ryšiai (CPK 65 str. 1 d. 1, 2, 3 p.). Be to, tie atvejai, kai byloje dalyvaujančiu asmeniu yra teisėjas, teisėjo artimas giminaitis, sutuoktinis ar teisėjo sutuoktinio artimas giminaitis sudaro ne tik teisėjo nušalinimo, bet ir visos bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui pagrindą (CPK 34 str. 5 d.).

Nagrinėjamu atveju L. M. nėra nei dalyvaujantis byloje asmuo, nei dalyvaujančiu byloje asmeniu esančios įmonės UAB „Plastinės chirurgijos centras“ savininkas (akcininkas) ar jos atstovas. Jį su UAB „Plastinės chirurgijos centras“ sieja darbo teisiniai santykiai. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog civilinių bylų, kuriose pareikštas nušalinimas, baigtis galėtų turėti kokią nors reikšmę jo, kaip darbuotojo, teisėms ir pareigoms, kas sąlygotų jo materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir keltų objektyviai pagrįstą abejonę dėl N. M., kaip teisėjo ar kaip vidinio/išorinio administravimo subjekto, nešališkumo. Pažymėtina, jog teisėjas N. M. nei pats asmeniškai, nei teisėjų kolegijos sudėtyje nenagrinėjo ir nėra paskirtas nagrinėti nė vienos nušalinimo pareiškime nurodytos civilinės bylos, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra UAB „Plastinės chirurgijos centras“, o jo artimos giminystės ryšys su asmeniu, kuris nėra dalyvaujantis byloje asmuo, nesudaro kitų Kauno apygardos teismo ir Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo pagrindo. Tais pačiais argumentais atmestinas ir pripažintinas neturinčiu teisinės reikšmės civilines bylas nagrinėjančių teisėjų nušalinimui galimas teisėją N. M. ir D. M. siejantis giminystės ryšys, kuriam pagrįsti nebuvo pateikta jokių įrodymų.

Pažymėtina, jog vienai iš šalių nepalankus procesinis sprendimas nereiškia jį priėmusio teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl jo nešališkumo. Kadangi nušalinimo pareiškimą pateikusių asmenų T. A. ir UAB „T. A. klinika“ argumentai dėl Kauno apygardos teismo teisėjų ir šio teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkės teismų teisėjų šališkumo grindžiami tik prielaida, todėl nepaneigia preziumuojamo jų asmeninio nešališkumo principo ir nėra pagrindas daryti išvadai, jog teisėjai subjektyviąja ar objektyviąja prasme buvo ir yra šališki nagrinėdami jų nurodytas civilines bylas. Todėl T. A. ir UAB „T. A. klinika“ nušalinimo pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 66 straipsniu, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas

nutaria:

Atmesti T. A. ir UAB „T. A. klinika“ prašymą dėl Kauno apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų nušalinimo nuo Kauno apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų Nr. 2-6158-199/2013, Nr. 2-9277-429/2013, Nr. 2-18823-435/2013, Nr. 2-19614-192/2013 nagrinėjimo ir šių civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitos apygardos veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.