Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis, II-31-1113/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-25
Bylos Nr.: II-31-1113/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00005-2022-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Renata Maziliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: L. J.
Institucija: ,,Registrų centras"

Kategorijos

9.46Juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimas (ANK 223 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-31-1113/2022Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00005-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.10.4 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Renata Maziliauskienė,sekretoriaujant J. S.,dalyvaujant pareiškėjui administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. J.,

nedalyvaujant nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Valstybės įmonės Registrų centro atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybės įmonės Registrų centro (toliau - VĮ Registrų centras) vyriausios specialistės G. S. 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) L. J. nubaustas 250 Eur bauda už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktuose, kuriuose numatyta, jog juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikti Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinių ataskaitų rinkiniai privalėjo būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 1 d., o 2020 m. – ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38, 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas (b. l. 11–14).

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. sausio 4 d. per nutarimą ne teismo tvarka priėmusią instituciją gautas L. J. skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti VĮ Registrų centro skirtą 250 Eur baudą, nes neįžvelgia savo kaltės. Mano, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas nepadarė finansinės ir moralinės žalos nei VĮ Registrų centrui, nei Lietuvos Respublikai. Nurodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. sausio nevykdo veiklos, todėl neturėjo ką pateikti VĮ Registrų centrui. Teigia, kad jis nebedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. „Sodra“ savo iniciatyva 2020 m. birželį, iš anksto nepranešusi, atleido jį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų, todėl įmonėje neliko darbuotojų, atsakingų už deklaracijų ir kitų dokumentų pateikimą valstybinėms įstaigoms. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra dirbančių darbuotojų. Teigia, jog VĮ Registrų centro vyriausioji specialistė G. S. surado ‚,atpirkimo ožį“, t. y. buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą L. J., ir skyrė maksimalią baudą, nerasdama nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių (b. l. 34).

Šalies argumentai

2.1. Teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. pateiktą skundą palaikė, prašė panaikinti paskirtą baudą. Paaiškino, kad nuo 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdo, kadangi iš varžytinių pardavė turtą. Įmonėje liko darbuotojai iki kol susiras darbą. Norėjo susitvarkyti skolas, ketino kažką daryti, tačiau vieną dieną sužinojo, kad visi darbuotojai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) yra atleisti be jų žinios dėl skolos ir įmonė liko be vadovo. Kadangi įmonė buvo be vadovo ir buhalterės, niekas nebepateikė ataskaitų. Nėra vadovo, nėra ir atsakomybės. Kadangi veikla nuo 2019 m. nebevykdoma, tai ir nebuvo ką teikti. Pagal įstatymus gal ir reikėjo ką pateikti, tačiau jis nėra buhalteris, tai ir nežinojo ką reikėjo pateikti. Mano, jog, jei būtų teikęs metines finansines ataskaitas, tai būtų buvę laikoma nelegaliu darbu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo likviduota, nes buvo likęs įsiskolinimas „Sodrai“, be to, įmonei skolingas futbolo klubas, kurio sumokėta skola padengtų skolą „Sodrai“. Kadangi nenorėjo, kad būtų skelbiamas bankrotas, todėl ir paliko neveikiančią įmonę. Juridinių asmenų registrų centrui nepateikė jokių duomenų apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nebevykdo, pajamų negavo. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas dėl jo, kaip bendrovės vadovo, atšaukimo iš pareigų nebuvo sušauktas, kadangi akcijos yra areštuotos antstolio. Mano, jog nepadarė žalos nei valstybei, nei VĮ Registrų centrui, nei finansiškai, nei morališkai. Turi 5 vaikus, nepilnametį sūnų, skolą, susidariusią dėl išlaikymo vaikams nemokėjimo. Mano, jog paskirta per griežta nuobauda.

Atsiliepimas

3. VĮ Registrų centras atsiliepimu prašo L. J. skundo netenkinti, nes skundžiamas nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK nuostatomis. Nurodoma, kad L. J. teiginys, jog neturėjo „<...> ką pateikti <...> VĮ Registrų centrui“, yra gynybinė versija, kuri teisiškai nepagrįsta bei prieštaraujanti suformuotai teismų praktikai analogiškose bylose. Pažymima, kad analogiškais atvejais teismai ne kartą yra išaiškinę, jog apie sprendimą sustabdyti įmonės veiklą informuojama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir VMI duoda leidimą neteikti jai finansinių deklaracijų. Toks VMI sprendimas laikinai atleisti bendrovę nuo mokesčių deklaravimo apibrėžia tik bendrovės pareigas mokesčių administratoriaus atžvilgiu, tačiau neapima įpareigojimų kitų valstybės subjektų atžvilgiu. VĮ Registrų centro tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl, remiantis teisės aktais, visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių, todėl Skunde dėstomi teiginiai, jog finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimu nebuvo padaryta finansinė, moralinė žala, vertinami kritiškai ir Nutarimo teisėtumui įtakos neturi. Teigiama, jog būtent L. J., kaip Bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad Pareiškėjo teiginiai dėl VSDFV iniciatyvos atleisti jį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų teisiškai nepagrįsti, nes VSDFV nėra suteikta teisė atleisti privataus juridinio asmens vadovų ar jo darbuotojų. Atsiliepime į skundą taip pat teigiama, kad L. J. Skunde nepagrįstai nurodo, kad iš VĮ Registrų centro duomenų matosi, jog Bendrovėje nėra dirbančių darbuotojų, tačiau VĮ Registrų centro darbuotoja surado „atpirkimo ožį“, buvusį vadovą L. J., ir skiria jam maksimalią baudą nerasdama „nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių“. Pažymima, jog VĮ Registrų centre nėra kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinių asmenų darbuotojus ir jų skaičių. Juridinių asmenų registro duomenimis, L. J. buvo paskirtas Bendrovės vadovu nuo 2018 m. liepos 1 d. Teisės aktų nustatyta tvarka Registro tvarkytojui nebuvo pateikti duomenys apie esamo Bendrovės vadovo atsistatydinimą iš pareigų ar jo atšaukimą ir naujojo vadovo paskyrimą. Atsiliepime teigiama, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas bei Nutarimu skirta bauda yra tinkamam subjektui. Tai, kad Bendrovė galbūt nevykdo veiklos, nei aplinkybė, jog Bendrovėje nėra jokių darbuotojų, nėra priežastys, dėl kurių asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, galėtų būti netaikoma administracinė atsakomybė ir neskiriama bauda. Priimant Nutarimą L. J. atžvilgiu, nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima neskirti administracinės nuobaudos arba skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme. VĮ Registrų centras, skirdamas baudą L. J., įvertino visas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, kurių visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog paskirta bauda yra neadekvati padarytam administraciniam nusižengimui ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei. Nuobauda individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta ir yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir ANK 22 straipsnyje nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį, todėl nėra pažeisti nei protingumo, nei teisingumo principai. Prašo bylą nagrinėti VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

4. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

5. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

6. L. J. byloje neneigia 2019 m. ir 2020 m. neteikęs jokių UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Šioje byloje kilo ginčas, ar L. J. turėjo tokią pareigą, t. y. ar jis yra tinkamas atsakomybės subjektas.

7. Pagal ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 10 punktus Bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą <...> bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės išplėstinio išrašo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruota 2002 m. gruodžio 12 d., o nuo 2018 m. liepos 10 d. iki šiol direktoriumi paskirtas L. J.. Teisės aktų nustatyta tvarka Registro tvarkytojui nepateikti duomenys apie paskutinio Bendrovės vadovo atsistatydinimą iš pareigų arba jo atšaukimą ir naujojo vadovo paskyrimą, Bendrovė nėra likviduota ABĮ numatyta tvarka. Todėl teismas sprendžia, jog L. J. 2019, 2020 m. buvo ir šiuo metu yra juridinio asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ - vadovas bei tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

8. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio Teismų informacinės sistemos LITEKO išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš VSDFV prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, jog laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 6 d. iki 2019 m. lapkričio 13 d. apie L. J. teikti duomenys kaip apie asmenį, gaunantį atlyginimą už darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnyje numatyta galimybė į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą neįrašyti duomenų apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas, nustačius, minėto straipsnio 2 dalies tvarka, kad draudėjas veiklos nevykdo. Pažymėtina, jog „Sodroje“ tvarkomi tik socialinio draudimo duomenys, o duomenų apie draudėjo veiklos nevykdymą įrašymas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą niekaip neįtakoja asmens, kaip ABĮ nustatyta tvarka išrinkto Bendrovės vadovo, teisinio statuso ir teisės aktais jam numatytų pareigų.

9. Kitas L. J. keliamas klausimas dėl 2019 m. ir 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių turinio. L. J. teigimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. sausio veiklos nevykdo, todėl neturėjo ką pateikti VĮ Registrų centrui. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai nepagrįsti - remiantis 2, 3, 6, 10-11 ir 18 nacionalinių verslo apskaitos standartų logika, jeigu įmonė nevykdo veiklos ir negauna pajamų iš prekių ar paslaugų pardavimo, nepatiria jokių ūkinės komercinės veiklos sąnaudų, tai atitinkamose balanso, pelno (nuostolių) eilutėse reikia įrašyti nulius, o apie veiklos sustabdymą įrašyti aiškinamajame rašte.

10. Taip pat L. J. teigia, jog administracinėn atsakomybėn jis patrauktas nepagrįstai, kadangi dėl metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo nebuvo padaryta turtinės ar neturtinės žalos VĮ Registrų centrui ar Lietuvos Respublikai. Teismas nesutinka su tokiu argumentu. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, kas reiškia, kad atsakomybė kyla nepaisant, ar atsirado neigiamų pasekmių (žalos). Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai, jog finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų nepateikimu nepadaryta finansinė, moralinė ar kitokia žala laikytini nepagrįstais ir Nutarimo teisėtumui įtakos nedaro.

11. Remiantis aptartais argumentais, teismas konstatuoja, jog L. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienasmeniu vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2019 m. ir 2020 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta atitinkamuose, anksčiau minėtuose, teisės aktuose, todėl jis skundžiamu VĮ Registrų centro nutarimu pagrįstai patrauktas atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

12. L. J. skundžiasi, kad VĮ Registrų centras nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių ir paskyrė maksimalią 250 Eur baudą. Pažymėtina, jog už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, numatyta bauda nuo 200 Eur ik 3 000 Eur. Išnagrinėjęs skundą, teismas, kaip ir VĮ Registrų centras, nenustatė L. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įtvirtintų ANK 35-36 straipsniuose, todėl sprendžia, jog VĮ Registrų centras pagrįstai neatsižvelgė į tokias aplinkybes.

13. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

14. Teismo įsitikinimu, pareiškėjui skirta 250 Eur bauda, kuri yra artima minimaliam ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytam baudos dydžiui, nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, tinkamai individualizuota ir yra būtina, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Įvertinęs ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens posėdžio metu išsakytus argumentus, jog turi nepilnametį vaiką, įsiskolinimų, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių paskirtos baudos dydis galėtų būti pripažintas pernelyg dideliu ir sumažintas. Taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir švelninti paskirtą nuobaudą, neskiriant administracinės nuobaudos – baudos, jokių pagrindų nėra.

15. Išnagrinėjus L. J. pateikto skundo argumentus, asmens duotus paaiškinimus teismui, išanalizavus bylos medžiagą, patikrinus visus byloje esančius įrodymus, teismui nekyla jokių abejonių, kad institucija, skyrusi nuobaudą, faktines aplinkybes nustatė išsamiai, visapusiškai, nešališkai ir objektyviai, kad priėmė motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjo L. J. skundas atmetamas, o VĮ Registrų centro 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria

netenkinti pareiškėjo L. J. skundo.

VĮ Registrų centro 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Renata Maziliauskienė