Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo J. Z. nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda,

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 3 000 Lt (trijų tūkstančio litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams,

vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir J. Z. galutinė subendrinta nuobauda paskirta 3 000 Lt (trijų tūkstančio litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Šiuo nutarimu paskirta 3 000 Lt baudą pakeista 150 (vieno šimto penkiasdešimties) valandų nemokamais viešaisiais darbais, juos atliekant per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. nubaustas už tai, kad 2013 m. vasario 17 d., apie 00.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos bei meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į du automobilius – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusius aikštelėje, bei juos apgadino. J. Z. iš eismo įvykio vietos pasišalino.

J. Z. manymu, Šiaulių apylinkės teismo nutarimas keistinas, nes apylinkės teismas neatsižvelgė į apygardos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes ir naują nutarimą priėmė pilnai neįvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių.

Skunde pažymima, kad ATPK 257 straipsnyje nurodyta, jog organas, nagrinėjantis administracinio teisės pa­žeidimų bylą, įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Pasak apelianto, jo atveju teismas byloje esančius įrodymus vertino nepilnai ištyręs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes.

Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 248, 257 straipsniuose, 284 straipsnio l dalyje yra nurodyta, jog asmuo gali būti traukiamas admi­nistracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškintos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos. Nagrinėjant ad­ministracinio teisės pažeidimo bylas turi būti įvertinti tiek asmenį kaltinantys, tiek jį teisinantys įrodymai. Priimant nutarimą privaloma nurodyti, kurios aplinkybės yra nustatytos, kurios nenustatytos bei kokiais įrodymais tai grindžiama. Taipogi pažymima ir tai, jog ATPK 9 straipsnis nustato atsakomybę asmeniui tik už padarytą administracinės teisės pažeidimą, o to paties kodekso 20 straipsnis numato nuobaudų skyrimo asmeniui pagrindą – pažeidimo padarymą. J. Z. įsitikinimu, teismas, objektyviai neišsiaiškinęs visos situacijos – neišnagrinėjęs visų bylos faktinių aplinkybių, nuėjo lengviausiu keliu – sutiko su pareigūnų kaltinimo argumentais, jų nuomone, išsakyta administracinio teisės pažeidimo protokole.

Be to, J. Z. teigimu, jis gyvena su tėvais ir šeimoje be jo niekas neturi teisės vairuoti automobilį. Taip pat nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena jo ligota močiutė D. D. Č., kuriai reikalinga priežiūra, todėl jam dažnai tenka savo tėvus vežti pas močiutę, o močiutę tenka dažnai vežti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Jam netekus teisės vairuoti transporto priemones, nebus galimybės tinkamai padėti sergančiai močiutei.

Apelianto įsitikinimu, teismas, vertindamas jo padarytą pažeidimą, neatsižvelgė, kad jis yra jauno amžiaus, padarė klaidą, tačiau tai supratęs pats nuvyko į policiją. Teigia, jog tai jam bus didžiausia pamoka, ateityje jis pažeidimų tikrai nebepadarys. Pastebi, kad visi klysta ir daro klaidas. Pavyzdžiui, iš policijos surašyto administracinės teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jame neteisingai nurodyta eismo įvykio vieta, todėl teismas savo nutarime patikslino kaltinimą ir nurodė, kad eismo įvykis buvo (duomenys neskelbtini), prekybos centro aikštelėje, o ne (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad tai dvi skirtingos vietos ir todėl vėliau dėl to atsirado daug neaiškumų ir nesusipratimų jam ginantis nuo pareikšto kaltinimo.

Skunde pažymima, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami atitinkami reikalavimai, yra procesinis dokumentas, kuriame formuojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuotas aiškiai, nurodant kur, kada, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kuriuo jis kaltinamas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtu gintis nuo kaltinimo. Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas grubiai pažeidžiant procesinių normų reikalavimus, todėl jis turi būti ištaisytas ir teismas savo iniciatyva to protokolo ištaisyti negali. Kad teismas savo iniciatyva administracinio teisės protokolo trūkumus ištaisyti negali, savo bylose pasisakė ir Vyriausiasis administracinis teismas (nutartis Nr. 575-2341/2009, nutartis Nr. N3-802/2007, nutartis Nr. N-575-3758-11). Apelianto teigimu, jo atveju teismas turėjo grąžinti bylą policijos institucijai iš naujo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau teismas šią policijos padarytą klaidą ištaisė pats, todėl tikriausiai nebetikslinga grąžinti policijai naujai surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą – tai būtų nereikalingas bylos nagrinėjimo vilkinimas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Kaip jau minėta, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. Z. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 nutarimu J. Z. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 100 Lt bauda, o pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, t. y. J. Z. paskirtos minimalios minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos.

Apeliaciniame skunde J. Z. neneigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus ir kaltės dėl šių pažeidimų padarymo neginčija, tačiau kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo sumažinti jam paskirtas nuobaudas.

Pažymima, kad galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pvz.. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti J. Z. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis gailisi dėl padarytų pažeidimų, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią apylinkės teismas atsižvelgė skirdamas jam minimalias straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas. Dar kartą vertinti minėtą aplinkybę ir tuo vadovaujantis dar labiau švelninti J. Z. paskirtą nuobaudą nėra pagrindo.

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės, kad ankstesnį apylinkės teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismas buvo panaikinęs, viena iš autoįvykio priežasčių buvo nepalankios meteorologinės sąlygos, jis po įvykio nuvyko į policiją ir viską papasakojo policijos pareigūnams, yra jauno amžiaus, niekas kitas iš jo šeimos neturi vairuotojo pažymėjimo, jis ir jo tėvai rūpinasi sergančia močiute, yra svarbios, jos teigiamai apibūdina pastarojo asmenybę, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Taikyti minėto straipsnio nuostatas nesudaro pagrindo ir J. Z. nurodyta aplinkybė, kad jis, baigęs mokslus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės dirbti pagal specialybę. Pirma, atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamu apylinkės teismo sprendimu teisė vairuoti transporto priemones J. Z. yra atimta terminuotai – 3 metams, antra, net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, ši aplinkybė savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą ir nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1378/2007, Nr. N63?940/2010).

Duomenų, patvirtinančių, kad be J. Z. niekas kitas iš šeimos narių negalės pasirūpinti jo močiute, byloje nėra. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad pats apeliantas nurodė, jog močiute rūpinasi jo tėvai.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnį J. Z. pagrindo nesudaro ir jo nurodyta aplinkybė, kad klysta visi, ne tik jis, kad administracinės teisės pažeidimo protokole buvo padaryta klaida nurodant įvykio vietą. Juolab, kad skunde pats apeliantas pažymėjo, jog minėtą klaidą skundžiamu nutarimu ištaisė pirmosios instancijos teismas, todėl grąžinus policijai bylą iš naujo surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą būtų bereikalingai vilkinamas bylos nagrinėjimas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones, ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tai, kad J. Z. pablogino savo ir savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio rezultatas.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, teismas visumoje įvertino visas reikšmingas ATPK 30¹ straipsnio taikymui aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus duomenis, todėl sutikti su skundo argumentu, kad teismas sprendimą priėmė neįvertinęs visų byloje nustatytų aplinkybių, nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad J. Z. paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tenkinti apelianto skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarimą nepakeistą, J. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.