Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto J. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo J. Z.:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, skirta administracinė nuobauda – 100 (vieno šimto) litų dydžio bauda;

už administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį skirta administracinė nuobauda – 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutine nuobauda J. Z., skirta 3000 (trijų tūkstančių) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Z. nubaustas už tai, kad 2013 m. vasario 17 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti (duomenys neskelbtini)), vairuodamas automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio dangos bei meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į du automobilius, stovėjusius aikštelėje bei juos apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 234 punktų reikalavimus. Apeliaciniu skundu J. Z. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-02-25 nutarimą ir sumažinti jam paskirtas administracines nuobauda.Skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo nutarimas keistinas, kadangi teismo nutarimas priimtas nepakankamai ištyrus ir išnagrinėjus visas bylos aplinkybes.Pasak apelianto, priimant nutarimą, privaloma konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos bei kokiais įrodymais tai grindžiama. ATPK 9 straipsnis nustato atsakomybę asmeniui tik už padarytą administracinės teisės pažeidimą, o to paties kodekso 20 straipsnis numato nuobaudų skyrimo asmeniui pagrindą - pažeidimo padarymą, tačiau teismas, objektyviai neišsiaiškinęs visos situacijos - neatlikęs visų bylos faktinių aplinkybių viseto išnagrinėjimo, nuėjo lengviausiu keliu - sutiko su pareigūnų kaltinimo argumentais, jų nuomone, išsakyta administracinio teisės pažeidimo protokole ir visą tai perrašė į savo nutarimą.Apeliantas nurodo, kad su padarytu pažeidimu sutinka. Padarė pažeidimą ir dėl to labai gailisi ir išgyvena, supranta savo netinkamą elgesį. Teismas jį teisingai nubaudė, bet neatsižvelgė į tai, kad jo automobilį įvykio metu sumėtė esant ypatingai slidžiai kelio dangai. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) mieste įvertino tą aplinkybę, kad kelio danga slidi, tačiau neįvertino, kad ji yra ypatingai slidi dėl ko tikrai yra kaltas. Automobilio greitis buvo nedidelis, tačiau pradėjus slysti jis tapo nevaldomas, todėl jau nepriklausomai nuo jo valios jo vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovinčius automobilius „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW 730“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuos apgadino. Avarijos metu, pamatęs, kad apgadino du automobilius labai išsigando, patyrė šoką ir nesuvokdamas kas įvyko, nesąmoningai nuvažiavo iš įvykio vietos. Nuvažiavo ne siekdamas nuslėpti pažeidimą ar išvengti atsakomybės už jį, o būdamas ištiktas šoko, nesuvokė ką daro, savo veiksmų nekontroliavo, nes buvo labai išsigandęs. Kai nusiramino ir suvokė, kad padarė pažeidimą, pats nuvyko į policiją ir nieko neslėpdamas papasakojo policijos pareigūnams apie savo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Mano, kad tai įrodo, jog neketino išvengti atsakomybės už padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teismas šios aplinkybės nevertino ir neatsižvelgė į tai.Apeliantas teigia, kad mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centro Statybos ir mechanikos dieniniame skyriuje, automobilio mechanikos specialybės. Gyvena su tėvais. Šeimoje niekas neturi teisės vairuoti automobilį, todėl tik jis vairuoja automobilį, kuris naudojamas šeimos poreikiams tenkinti. (duomenys neskelbtini) gyvena ligota jo močiutė D. D. Č., kuriai reikalinga priežiūra. Dažnai pas ją važiuoja su tėvais, kadangi niekas daugiau šeimoje vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl automobilį vairuoja jis. Močiutė dažnai serga todėl ją reikia vežioti pas gydytojus į (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini). Kadangi teismo sprendimu neteko teisės vairuoti automobilį, dėl to ne tik jis, bet ir jo šeimos nariai negali naudotis transporto priemone savo poreikiams tenkinti, negali tinkamai prižiūrėti močiutės (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, padarė pažeidimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir išgyvena. Šis jo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas yra daugiau atsitiktinis, ateityje tikrai nepadarys pažeidimų. Mokymosi įstaigoje yra charakterizuojamas tik teigiamai. Prašo įvertinti jo asmenybę, visas pažeidimo padarymo aplinkybes ir vadovaujantis ne tik formaliais įstatymo reikalavimais, bei ir teisingumo ir protingumo kriterijais, proporcingumo principu, suteikti jam malonę ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. O teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai gali būti užtikrinti tik individualizuojant bausmes, t. y. už konkretų nusižengimą konkrečiam asmeniui parenkant bausmę, kad kaltam asmeniui skiriama nuobauda būtų adekvati padarytam nusižengimui. Tuo pačiu šių principų įgyvendinimo užtikrinimas suponuoja teismui teisę paskirti mažesnę nuobaudą negu sankcijoje už padarytą nusižengimą numatytą minimalią, arba švelnesnę nuobaudos rūšį negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą teisės pažeidimą.Atkreipia dėmesį, kad policijos darbuotojas nurodydamas eismo įvykio vietą administracinio teisės pažeidimo protokole ir Šiaulių apylinkės teismas savo nutarime neteisingai nurodė eismo įvykio vietą, kadangi eismo įvykis įvyko ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti, kadangi iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą apylinkės teisme nebuvo apklausti administracinį teisės pažeidimą fiksavę ir tyrę policijos pareigūnai bei nukentėjusieji. Teismas apsiribojo formaliu konstatavimu, kad „pažeidimo faktas visiškai įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais“, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., LVAT nutartis Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 straipsnis) ir jų nepakeičia.

Atsižvelgiant į tai, kad už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymą yra numatytos itin griežtos nuobaudos, todėl nagrinėjamu atveju apylinkės teismas privalėjo teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnus fiksavusius eismo įvykį, apklaususius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir nukentėjusiuosius, taip pat apklausti nukentėjusiuosius, nustatyti kokia žala buvo padaryta, ištirti kitus įrodymus, ir tik visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes priimti atitinkamą sprendimą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus ( žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).

Aukštesnės instancijos teismas remdamasis anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ir betarpiškai neištyrė byloje surinktų įrodymų, nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimas J. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla perduotina nagrinėti ir naujo šiam teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo rūšį, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos visus apeliantas galės išdėstyti bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

n u t aria:

J. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 25 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.