- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- eA-1362-556/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04166-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, užsienietė) padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 14 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S31525 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 6K-1341 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
2. Pareiškėja paaiškino, kad pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, kurį grindė tuo, jog jos tėvai norėjo ją ištekinti už tėvo pusbrolio, kuris yra už ją daug vyresnis. Kai pareiškėja atsisakė tekėti, tėvai suvaržė jos laisvę – laikė uždarytą, naudojo prievartą. Pareiškėja negalėjo net eiti į mokyklą. Pareiškėja 2020 metais pabėgo iš namų ir glaudėsi pas vieną draugę, draugės mama norėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas ir rašyti pareiškimą, tačiau pareiškėja neiškęsdama susidariusios padėties išvyko į Lietuvos Respubliką.
3. Nesutikdama su atsakovo sprendimu, pareiškėja nurodė, jog Departamentas ginčijame sprendime pateikė bendro pobūdžio informaciją, leidžiančią daryti išvadą, jog pareiškėjos kilmės šalis nesusiduria su jokiais sunkumais, susijusiais su pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir laisvėmis. Atsakovas pareiškėjos kilmės šalį pateikia kaip išsivysčiusią, netgi tam tikrose srityse pralenkiančią kai kurias Europos Sąjungos šalis, tačiau tokia informacija tikėti nėra pagrindo, kadangi Departamento pateikta informacija nevisapusiška, neteisinga.
4. Atsakovo sprendime nepateikiama jokios informacijos apie priverstines vedybas pareiškėjos kilmės valstybėje, ar jos vis dar yra aktualios. Neanalizuojama situacija, kas nutinka jaunoms moterims, kurios atsisako tekėti už joms parinkto vyro, ar taip pasielgdamos pažeidžia vietinius papročius, kokių neigiamų pasekmių dėl to gali sulaukti. Pareiškėjos įsitikinimu, Departamentas visiškai neatliko jokios analizės apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos kilmės šalis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų įvardijama kaip viena pavojingiausių moterims, pasižyminti bene didžiausiu seksualinės prievartos skaičiumi, dažniausiai jos aukomis yra moterys, tačiau šių duomenų Departamentas neanalizavo. Neturėdamas tokių duomenų, atsakovas negalėjo įvertinti pareiškėjai kilmės valstybėje kylančios grėsmės.
5. Departamentas nevertino pareiškėjai kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą kilmės šalyje. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie pareiškėjos kilmės šalį.
6. Pareiškėja nesutiko su ginčijamo sprendimo dalimis išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Sprendimas uždrausti pareiškėjai atvykti ir ją išsiųsti yra išvestinis iš sprendimo nesuteikti prieglobsčio, tad panaikinus ginčijamo sprendimo dalį, kuria pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis, turėtų būti naikinama ir ši sprendimo dalis.
7. Pabrėžtina, kad pareiškėja savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padariusi pažeidimų, jos pateiktas pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies priėmus jai nepalankų sprendimą nesuteikti prieglobsčio. Departamento sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.
8. Pareiškėjos įsitikinimu, draudimas jai atvykti yra maksimalus ir visiškai neproporcingas jos lūkesčiui gauti prieglobstį, o pernelyg ilgas draudimas atvykti sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kuomet, pablogėjus situacijai, pareiškėjai būtų uždrausta atvykti ir prašyti prieglobsčio. Departamento sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias pareiškėjai Šengeno erdvėje prašyti prieglobsčio ateityje, jei pasikeistų saugumo ar individuali pareiškėjos padėtis kilmės valstybėje.
9. Pareiškėja nurodė, kad prieglobstis jai nesuteiktas nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, surinkti naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Pareiškėjos nuomone, Departamento sprendimas turi būti naikinamas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.
10. Pareiškėja nesutiko ir su Komisijos sprendimu. Pareiškėjos skundas Komisijoje turėjo būti išnagrinėtas žodinio nagrinėjimo tvarka, pareiškėjai turėjo būti sudaryto galimybės būti išklausytai. Nepagrįsta išvada, kad pareiškėjai negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėja nurodė tikras faktines aplinkybes, atvirai deklaravo, kad ieško saugumo ir apsaugos, o į savo kilmės šalį negali sugrįžti dėl tikėtinos prievartos ir persekiojimo. pajutusi realią grėsmę savo gyvybei nusprendė bėgti iš šalies ir bijodama prievartos ir persekiojimo išvyko į Lietuvą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nurodo, kad pareiškėjos pasakojimas buvo išsamus ir konkretus, grindžiamas ne prielaidomis, o konkrečiais teiginiais, įvardinant detales ir išsamiai atsakant į patikslintus klausimus. Pareiškėjos skundas Komisijoje buvo iš esmės nenagrinėtas, neįvertintas pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumas.
12. Pareiškėja Departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodžiusi faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja mano, kad pateikė pakankamai informacijos bei duomenų ir įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas.
13. Pareiškėja nesutiko su Komisijos sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje ji nesulaukė nei teisėsaugos pareigūnų, nei artimųjų pagalbos. Pareiškėjos nuomone, jei bus grąžinta į savo kilmės šalį jai, tikėtina, gresia mirtis ir susidorojimas. Be to, nepagrįstai nesudaryta galimybė savanoriškai išvykti.
14. Taigi ir Komisija atidžiai ir teisingai neišnagrinėjo pareiškėjos skundo, teisingai neįvertino motyvų, nevertino argumentų dėl pareiškėjo išsiuntimo, nesudarė galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos, teisingai neįvertino maksimalaus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką proporcingumo bei būtinybės. Komisijos sprendimas neišsamus, todėl naikintinas, kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.
16. Departamentas paaiškino, kad surinko aktualią, su pareiškėjos pasakojimu susijusią kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) tėvai žudo dukras dėl to, kad jos atsisako tekėti už jų išrinktų vyrų. Bendras pareiškėjos patikimumas yra abejotinas, kadangi tyrimo metu pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių, teigė, kad suklastojo pasą atvykdama į (duomenys neskelbtini).
17. Atsakovas nurodė, kad deklaratyviais laikytini pareiškėjos skundo teiginiai, kad Departamentas nepateikė informacijos apie priverstines vedybas pareiškėjos kilmės šalyje, nes ginčijamame sprendime yra pateikta išsami informacija apie tradicinėse (duomenys nskelbtini) šeimose sudaromas santuokas. Pažymėtina, jog duomenų, galinčių paneigti Departamento išvadas, pareiškėja skunde nepateikė.
18. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteigė, kad kilmės valstybėje buvo patyrusi seksualinę prievartą ar su ja būtų elgiamasi netinkamai. Šias aplinkybes patvirtinantys duomenys tyrimo metu nebuvo nustatyti, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėja. Kadangi tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog pareiškėjos grįžimo į kilmės valstybę atveju jai grės persekiojimas dėl jos individualių savybių, Departamentas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio ir jai pagrįstai nebuvo suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje.
19. Departamentas akcentavo, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Departamento teigimu, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko aktualiausią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą sprendimą, o informacijos bei duomenų, paneigiančių Departamento išvadas, nepateikė ir pati pareiškėja. Be to, jokie aktualūs teisės aktai neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais.
20. Atsakovas pažymėjo, kad užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjai prieglobstį, vengdama grąžinimo, ji gali pasislėpti. Be to, pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjai nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Be to, iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
21. Pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Departamento nuomone, jis pagrįstai nustatė pareiškėjai maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius.
22. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad Komisijoje nebuvo surengtas žodinis jos atvejo nagrinėjimas, Departamentas nurodo, kad skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pareiškėja. Vien tai, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
23. Nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad jai nebuvo sudarytos galimybės savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėja nei skundžiamų sprendimų priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai išvykti į kilmės valstybę. Jeigu pareiškėja nori savanoriškai grįžti, ji gali kreiptis į Departamentą ar kitą atsakingą instituciją.
24. Departamentas pažymėjo, kad tarptautinė teisė nesuteikia pabėgėliams teisės pasirinkti prieglobsčio šalį. Ji taip pat neleidžia jiems neteisėtai judėti tarp gretimų valstybių siekiant pasinaudoti geresnėmis sąlygomis. Pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai turi pareigą gerbti nacionalinius įstatymus ir priemones viešajai tvarkai palaikyti, įskaitant pareigą bendradarbiauti prieglobsčio suteikimo procese, kuri gali apimti prisistatymą valdžios institucijoms ir greitą prieglobsčio prašymo pateikimą arba sąlygų, susijusių su jų buvimo reguliavimu, laikymusi. Pareiškėja legaliai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, o nusprendė neteisėtai kirsti sieną ir atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjos veiksmai neapibūdina jos elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad ji būtų siekusi kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmę.
25. Departamento teigimu, visos pareiškėjos individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjos situacija neatitinka prieglobsčio suteikimo pagrindų. Deklaratyvūs pareiškėjos skundo teiginiai, kad Departamentas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą, o sprendimai yra neteisėti ar nepagrįsti, nesant šiuos teiginius galinčių pagrįsti dokumentų, t. y. iš esmės vien pareiškėjos nesutikimas su priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neišsamiais, nepagrįstais ar naikintinais.
II.
26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: 1) pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; 2) atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį dėl Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punkto; 3) kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė.
27. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:
27.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. liepos 5 d. pasienio sargybos pareigūnai sulaikė pareiškėją. Pareiškėja prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietė, gimusi (duomenys neskelbtini) (nepilnametis asmuo), asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų nepateikė bei nurodė, kad jos pasas liko (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 17 d. pasiprašė prieglobsčio, nurodė, kad atgal į savo šalį grįžti negali, kadangi jos šeima norėjo, kad pareiškėja susituoktų su vyresniu už ją vyru.
27.2. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorija 2021 m. rugsėjo 17 d. pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog biologinis pareiškėjos amžius yra apie 22 +/– 2 metai, t. y. 20–24 metų intervale.
27.3. Departamente 2021 m. spalio 7 d. atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu pareiškėja nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad tėvai prieš jos valią norėjo ją ištekinti už daug už ją vyresnio tėvo pusbrolio, kurį ji laiko kaip artimą giminaitį, dėl to neįsivaizdavo, kad galėtų už jo tekėti. Nesutikus tekėti tėvai grasino savo dukrą nužudyti, tėvas net minėjęs, jog pareiškėjos tėvo sesę yra nužudę, nes ji taip pat nesutiko tekėti. Pareiškėja paaiškino, jog žudyti jos šalyje yra normalu, tai tradicija. Pareiškėja gimė ir iki išvykimo iš savo kilmės šalies gyveno (duomenys neskelbtini) sostinėje (duomenys neskelbtini) su tėvais. Ji yra (duomenys neskelbtini) tautybės, krikščionė, netekėjusi, iš giminių ar artimųjų niekas negyvena ir nėra gyvenęs Europos Sąjungoje. Kilmės valstybėje yra toks paprotys ištekinti dukras už artimų giminaičių, o pasipriešinus tėvų valiai jas nužudo. Pareiškėjai tekėti buvo siūlyta 2018, 2019 metais. Kadangi prieglobsčio prašytoja buvo tuo metu dar vaikas, ji griežtai atsisakė tekėti, dėl ko tėvai uždarė ją atskiroje patalpoje, izoliavo nuo seserų ir brolių, kitų aplinkinių, neduodavo valgyti, neduodavo lėšų mokyklai, o 2019 metais ji iš viso nustojo lankyti mokyklą. Mergina net norėjo nusižudyti, nes jautėsi vieniša. Dėl nervinės įtampos pareiškėją išbėrė, bet tėvai nedavė jai losjono, vaistų, ant odos liko dėmių. 2020 metais pareiškėja pabėgo iš namų, 2 dienas praleido gatvėje, tuomet atsikraustė pas savo draugę, pas kurią gyveno apie 1,5 mėnesio. Draugės motina sutiko merginą priglausti ir jai padėti, nes turi daug pinigų ir galimybių. Tėvai jos ieškojo, klausinėjo ir draugės motinos apie savo dukrą, tačiau ši pasakė, kad merginos jų namuose nėra. Draugės motina norėjo rašyti pareiškimą policijai dėl prieglobsčio prašytojos šeimos elgesio su dukra, tačiau gera motinos draugė ją atkalbėjo tai padaryti, aiškindama galimu „raganavimo“ pavojumi (kas paplitę jų šalyje). 2020 m. rugsėjį pareiškėja kartu su vyresne drauge atskrido į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) mokytis. Mokslus merginoms apmokėjo draugės motina. Tų pačių metų lapkritį mirė draugės tėvas ir ji turėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini), o pareiškėja liko gyventi ir mokytis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) universitete. Ji lankė (duomenys neskelbtini) rusų kalbos parengiamuosius kursus. Išvykus draugei, prieglobsčio prašytoja liko be finansavimo šaltinio. Kitos studentės stengėsi jai padėti – pirko maistą ir smulkius daiktus. Tačiau mergina liko universitetui skolinga už mokslą ir bendrabutį, universiteto administracija pareikalavo sumokėti už mokslus, už bendrabutį ir grasino merginą grąžinti namo atgal į (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjos, universiteto administracija konfiskavo jos pasą už skolas. Pareiškėja taip pat nurodė jog atvyko į (duomenys neskelbtini) turėdama suklastotą pasą, kuriame nurodytas amžius – 18 metų. Užsienietė 2021 m. liepos 2 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą taksi. Apie Lietuvą ji paskaičiusi internete, ten radusi informacijos, jog (duomenys neskelbtini) prezidentas (duomenys neskelbtini) atidarė sienas su Lietuva. Vėliau neteisėtai kirto (duomenys neskelbtini)-Lietuvos sieną su grupe kitų asmenų ir buvo sulaikyta.
27.4. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (ginčui aktualiomis redakcijomis) (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniais, nurodė, kad suteikiant pabėgėlio statusą turi būti įrodyta, kad persekiojimo veiksmų priežastis yra asmens rasė, religija, pilietybė, tautybė, priklausymas tam tikrai socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai. Baimė būti persekiojamam turi būti pagrįsta konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Teismas analizavo Lietuvos ir tarptautinių teismų praktiką prieglobsčio bylose.
29. Vertindamas pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį motyvus, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) (toliau – ir Aprašas) 22 punkte nustatyta, jog prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų
30. Įvertinęs Departamento sprendimo turinį, teismas konstatavo, jog atsakovas įvertino pareiškėjos paaiškinimus, jos individualią situaciją, surinko ir įvertino pareiškėjos kilmės valstybės situaciją, tačiau, pareiškėjos pasakojimą apie galbūt patirtą persekiojimą (grasinimai nužudyti) atmetė dėl patikimumo stokos. Teismo vertinimu, Departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino, kad (duomenys neskelbtini) Demokratinėje Respublikoje tėvai žudo dukras dėl to, kad jos atsisako tekėti už jų išrinktų vyrų, todėl pareiškėjos pasakojimą laikė pramanytu. Buvo atkreiptas dėmesys, jog pareiškėja savo pareiškimą dėl jai kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nei teismui, nei Departamentui objektyvių įrodymų dėl pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą, nepateikė.
31. Teismas taip pat sutiko su Departamentu, kad bendras pareiškėjos patikimumas yra abejotinas, kadangi Departamentas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių, apklausos metu pareiškėja nurodė, kad suklastojo pasą atvykdama į (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu pareiškėja toliau laikėsi pozicijos, kad yra nepilnametė, t. y. teigė, kad gimė (duomenys neskelbtini), nors 2021 m. rugsėjo 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos išvada įrodė, jog biologinis pareiškėjos amžius yra apie 22 +/- 2, t. y. 20-24 metų intervale.
32. Vadovaudamasis Įstatymo 83 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teismas vertino, kad pareiškėja tyrimo metu sąmoningai teikė tikrovės neatitinkančią informaciją, pareiškėjos pasakojimas turėjo esminių formos ir turinio trūkumų, pasakojimas neatitiko Departamento surinktos informacijos apie kilmės valstybę, pareiškėja jokių objektyvių įrodymų dėl baimės patirti persekiojimą nepateikė, todėl sprendė, pareiškėjos pasakojimas pagrįstai atmestas, kaip nepatikimas.
33. Teismo nuomone, byloje esančių duomenų visuma patvirtino, kad Departamentas vertindamas pareiškėjos teiginius, surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų šaltinių, Departamento sprendime yra pateikta išsami informacija apie tradicinėse Afrikos šeimose sudaromas santuokas. Todėl buvo nepagrįsti pareiškėjos skundo argumentai, kad Departamentas ginčijame sprendime nepateikė jokios informacijos apie priverstines vedybas pareiškėjos kilmės valstybėje. Teismas pabrėžė, kad pareiškėja duomenų, galinčių paneigti Departamento išvadas nepateikė nei iki ginčijamų sprendimų priėmimo, nei skunde, nei teismo posėdžio metu.
34. Teismas atmetė skundo teiginius, kad Departamentas neatliko jokios analizės apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini) bei nerinko ir neanalizavo informacijos apie seksualinę prievartą patiriančių moterų skaičių, kadangi pareiškėja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteigė, kad kilmės valstybėje buvo patyrusi seksualinę prievartą. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir teismo posėdžio metu. Teismas darė išvadą, jog Departamentas neturėjo pareigos rinkti tokios informacijos, be to, kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus, o Įstatymas ir Aprašas neįpareigoja Departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais.
35. Teismas pažymėjo, kad Departamentas nenustatė individualių aplinkybių, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjai gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teismo vertinimu, Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį, surinko aktualiausią informaciją apie pareiškėjos kilmės valstybę, susijusią su individualia pareiškėjos situacija, įvertino prieglobsčio prašytojos pasakojimo formos ir turinio trūkumus, nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos baimė grįžti nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nebuvo įvykdyta, teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai savo sprendimu jai nesuteikė pabėgėlio statuso.
36. Teismas nenustatė pagrindų, kad pareiškėjai suteiktina papildoma apsauga. Pareiškėja be aplinkybių, kurios buvo vertinamos dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nei Departamentui, nei teismui neįvardijo kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių nenurodė. Kaip jau byloje nustatyta, pareiškėjos pasakojimas apie gresiantį pavojų buvo atmestas. Įvertinęs bylos duomenis, teismas pripažino pagrįstomis Departamento išvadas, nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.
Žemesnės instancijos teismas
37. Teismas pažymėjo, kad Departamentas pagrįstai vertino informaciją apie kilmės valstybę tuo aspektu, ar prieglobsčio prašytojos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Įvertinęs atsakovo analizuotus duomenis, paremtus tarptautinių organizacijų informacija apie kilmės valstybę ir pareiškėjos gyvenamąją vietovę (buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste, pareiškėjos gyvenamoje vietoje kilmės valstybėje nevyksta karinis konfliktas), teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto. Teismas pažymėjo, kad vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.
38. Vadovaudamasis Direktyvos 2008/115/EB 6 ir 7 straipsnių nuostatomis, įvertinęs pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes, pažymėjęs, kad pareiškėja iki bylos išnagrinėjimo nepateikė prašymo leisti jai savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, teismas pripažino pagrįsta Departamento sprendimo dalį išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).
39. Teismas pažymėjo, kad negali sutikti su Departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K 128 redakcija) patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 10 skirsnio nuostatomis ir pažymėjo, kad pagal Tvarkos 44.4.1 papunktį, nustačius dvi ir daugiau aplinkybių, nurodytų Tvarkos 44.3 papunktyje, gali būti nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjai nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negalėjo būti laikomas proporcingu ir protingu.
40. Tačiau buvo pabrėžta, kad pareiškėjos pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, pareiškėja Lietuvos Respublikos sieną kirto neturėdama asmens tapatybės patvirtinančių dokumentų taip galbūt siekdama apsunkti pareiškėjos tapatybės nustatymą ir grąžinimą bei pareiškėja buvo pateikusi melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę (nurodžiusi netikrą gimimo datą). Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas pakeitė Sprendimo dalį, kuria pareiškėjai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, sumažindamas šį terminą iki 3 metų.
41. Teismas nenustatė pagrindo neteisėt pripažinti Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
42. Vadovaujantis Aprašo 222 punkto nuostatomis, buvo atmesti pareiškėjos argumentai, kad jos skundas Komisijoje turėjo būti išnagrinėtas žodine tvarka. Teismas nurodė, kad dėl kitų pareiškėjos argumentų dėl Komisijos sprendimo nepasisako, kadangi jie yra iš esmės analogiški pareiškėjos argumentams dėl Departamento sprendimo.
43. Kadangi išnagrinėjęs bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento sprendimą ir Komisijos sprendimą, teismas atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.
III.
44. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.
Šalies argumentai
45. Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja turėtų būti tiesiogiai išklausyta.
46. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių nustatytų reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo.
Šalies argumentai
47. Pareiškėjos teigimu, kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) jau ilgą laiką vyksta ginkluoti konfliktai, kurių metu žūsta šimtai žmonių. 2019 metais (duomenys neskelbtini) buvo išrinktas naujas prezidentas, pareiškėjos kilmės valstybėje nėra demokratijos, nėra užtikrinamos žmogaus teisės ir laisvės bei civilių saugumas. Pažymima, jog (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prekyba žmonėmis, moterys išlieka smurto dėl lyties ir priverstinių santuokų aukomis. Dėl (duomenys neskelbtini) tradicijų egzistuoja seksualinių nusikaltėlių nebaudžiamumo kultūra, o išprievartautos moterys išgyvena socialinę stigmą, nes laikomos netinkamomis santuokai. Pažymėtina, kad pareiškėja yra moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir prieglobsčio institucijų nustatytus reikalavimus priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei. Į šiuos reikalavimus atsakovas neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės.
48. Pareiškėja pakartoja skundo argumentus, kad atsakovas iš viso neatliko jokios analizės apie moterų padėtį (duomenys neskelbtini). Žinoma, jog pareiškėjos kilmės šalis tarptautinių žmogaus teisių organizacijų įvardijama kaip viena pavojingiausių moterims, pasižymi bene didžiausiu seksualinės prievartos skaičiumi.
49. Pareiškėja taip pat nurodo, kad analizuodamas jos prašymą suteikti prieglobstį atsakovas pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip ekonominio pobūdžio priežastys, todėl neatitinka teisės aktais nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, o būtent, neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Atsakovas skundžiamame sprendime neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, kadangi skirtumas tarp šių atvejų kartais neryškus.
50. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jai turėjo būti suteikta papildoma apsauga. Departamentas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas EŽTT suformuluotą praktiką, Įstatyme ir Apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai ir nevisapusiškai, apsiribojo abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos. Pareiškėjos nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jos apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas bei nekils grėsmė sveikatai/gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės šalį jos teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
51. Dėl vertinimo, kad pareiškėjos pasakojimas buvo nenuoseklus, prieštaringas, jos nurodoma grėsmė nesiejama su rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei ar politiniais įsitikinimais, pareiškėja pažymi, kad ji nuoširdžiai papasakojo savo situaciją, o teisiškai ją kvalifikuoti turi atsakovas. Taigi pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių ji negali pasilikti savo kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą. Pareiškėjos detalus pasakojimas apie asmeniškai patirtą smurtą, patvirtina realią grėsmę jos gyvybei ir sveikatai. Atsakovas taip pat nevertino, kad grąžinus pareiškėją į kilmės šalį, gyvenimo šalys būtų nežmoniškos. Atsakovas vadovavosi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ESPA) išskirtais padidintos rizikos asmenų profiliais, į kuriuos reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, tačiau šio vertinimo pareiškėjai netaikė, nors tokią pareigą turėjo.
52. Pareiškėjai prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, taip pat visapusiškos ir naujausios informacijos. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
53. Panaikinus Atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.
Atsiliepimas
54. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
55. Pakartodamas pirmosios instancijos teismui teikto atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, atsakovas pabrėžia, kad tyrimo metu surinko aktualią pareiškėjos kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Demokratinėje Respublikoje tėvai žudo dukras dėl to, kad jos atsisako tekėti už jų išrinktų vyrų. Bendras pareiškėjos patikimumas yra abejotinas, kadangi tyrimo metu pareiškėja teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių, teigė, kad yra nepilnametė ir suklastojo pasą atvykdama į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai tenka pareiga įrodyti jai kylančias grėsmes ir jų realumą, tačiau nei kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjos pasakojimas neleidžia identifikuoti nei tariamo persekiotojo, nei persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją bei, atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Atsižvelgiant, kad pareiškėja prieglobsčio prašymo metu neteigė, kad kilmės valstybėje patyrė seksualinę prievartą, nebuvo pagrindo analizuoti moterų padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje.
56. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas pareiškėjos nepriskyrė prie padidintos rizikos asmenų grupės, Departamentas nurodo, jog ESPA išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Irako Respublikos piliečiams, tačiau pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, todėl skunde minimas ESPA išskiriamas padidintos rizikos asmenų profilis pareiškėjos atveju nėra aktualus ir netaikytinas.
57. Departamentas pažymi, kad pareiškėja negrindė savo prieglobsčio prašymo, kad kilmės valstybė prieš ją naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Priimdamas ginčijamą sprendimą atsakovas rėmėsi daugelio skirtingų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste.
Atsiliepimas
58. Atsakovas nesutikimą su apeliacinio skundo teiginiais, jog naikintinos ir skundžiamų sprendimų dalys, kuriomis nuspręsta išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką, grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui teiktame atsileipime.
59. Atsakovo teigimu, ir Departamentas, ir pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamų sprendimų išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
60. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
61. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ji pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, pareiškėjos prašymas netenkinamas.
62. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
63. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.). Pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).
64. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3615- 789/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA- 3776- 415/2021).
65. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).
66. Teisėjų kolegija dėl įrodymų vertinimo pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo, ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
67. Teisėjų kolegija, atlikusi pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrą, patvirtina, jog Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą. Įvertinus pareiškėjos nurodytus motyvus, padaryta pagrįsta išvada, kad nėra jokių individualių aplinkybių, kurios pagrįstų prieglobsčio prašytojos baimę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepagrindė visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, dėl ko jai galėtų būti suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės (žr. nutarties 4 p.) neatspindi realios rizikos, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui.
68. Atsakovo atliktas pareiškėjos nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjos nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjos individualią padėtį. Pasikartotina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).
69. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad prieglobsčio prašytojas (ji) neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pagrįstai buvo nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, o nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pareiškėjai negali būti suteikta ir papildoma apsauga Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies pagrindu.
70. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą (žr. nutarties 44 p.), tačiau nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos Departamento Sprendimas bei Komisijos sprendimas (žr. nutarties 26 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.
69. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esančių duomenų pakako pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjos nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.