Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje padarymą ir jam paskirta 90 MGL, 4 500 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirta bauda nuteistajam sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 60 MGL, 3 000 eurų dydžio bauda. Į bausmę įskaičius laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. laikytina, kad galutinė bausmė nuteitajam G. T. yra 56 MGL, 2 800 eurų dydžio bauda.

G. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždrausta 1 metus 6 mėnesius naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, taip pat paskirta išieškoti iš G. T. konfiskuotino turto – automobilio „Mazda 323“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskeltini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 650 eurų. Priteista išieškoti iš G. T. 45,50 eurų proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės

1. G. T. nuteistas už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent: 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 11.45 val. (duomenys neskeltini) vairavo J. B. vardu registruotą automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskeltini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatytos 2,32 promilės alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis G. T. prašo skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, prašo pripažinus jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirti jam 20 MGL dydžio baudą, konfiskuoti automobilį Mazda 323, valstybinis Nr. (duomenys neskeltini), o draudimą vairuoti transporto priemones sutrumpinti iki 1 metų.

3. Nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas turi būti švelninamas. Laiko, kad šiuo atveju turėjo būti konfiskuotas pats nusikaltimo įrankis, tai yra automobilis, o ne iš jo priteista automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

4. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bauda yra per didelė, pažymi, jog teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į nusikaltimo veikos pobūdį, pavojingumą, jo asmenybę bei teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

5. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nurodo, kad vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktui už nesunkų nusikaltimą skiriama bauda iki 500 MGL dydžio, o minimali bauda yra 1 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 2 dalis). Pažymi, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu jam paskyrė 60 MGL dydžio baudą, kuri jo nuomone yra per griežta, neproporcinga padarytos nusikalstamo sveikos pobūdžiui ir pavojingumui. Nuteistojo teigimu, jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Tuo tarpu analogiškoje byloje Nr.1A-300-175/2015 apygardos teismas sumažino nuteistajam baudą iki 20 MGL.

6. Nuteistojo teigimu, teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad jis yra faktinis automobilio Mazda 323, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskeltini) savininkas, todėl mano, kad formaliajai savininkei negalėtų kilti turtinių padarinių konfiskavus automobilį.

7. Apelianto nuomone, kadangi jis automobilį vairavo uždaroje saugomoje teritorijoje ir nesukėlė pavojaus aplinkiniams pavojingai vairuodamas judriomis gatvėmis ar pavojinguose ruožuose, todėl uždraudimas vairuoti transporto priemones vieneriems metams būtų pagrįstas.

III. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta

IV. Teismo posėdyje nuteistojo advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti

V. Apeliacinis skundas atmetamas

8. Šioje baudžiamojoje byloje nėra ginčo dėl veikos faktinių aplinkybių, tačiau nuteistasis prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, prašo sumažinti jam paskirtą baudą iki 20 MGL, sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą iki 1 metų bei paskirti automobilio konfiskavimą, o ne išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 650 eurų.

9. Įvertinus bylos medžiagą, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei apygardos teisme posėdžio metu proceso dalyvių išsakytus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, nuteistajam pagrįstai parinko tokią bausmės rūšį – baudą, bei teisingai nustatė jos dydį, kuri šiuo atveju nelaikytina per griežta ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Šiuo konkrečiu atveju neįžvelgus jokių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, pasisakytina tik apeliacinio skundo ribose.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas nustato taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

11. Skiriant bausmę kaltinamajam įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, atskiri nusikalstamos veikos požymiai, jų turinys, pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo motyvai ir tikslai, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, galiausiai įvertinama, kokia bausmė kiekvieno konkretaus kaltinamojo atžvilgiu yra teisinga ir galėtų paveikti asmenį taip, jog ateityje jis nenusikalstų, kad ši bausmė sulaikytų kitus asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo ir pasiektų kitus įstatymų leidėjo numatytus ir bausmės paskirtį atspindinčius tikslus. Patikrinus byloje esančius duomenis laikytina, jog visi šie bausmės skyrimui svarbūs aspektai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai.

12. G. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Nors apylinkės teismas nustatė, jog yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi, tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad jis prisipažino po to, kai buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis transporto priemonę, tai yra kai buvo nustatyti iš esmės neginčytini duomenys patvirtinantys nuteistojo padarytus nusikalstamus veiksmus ir iš esmės esant tokioms faktinėms aplinkybėms jis buvo priverstas prisipažinti, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė ir tai neabejotinai įvertino pastarajam skirdamas bausmę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atidžiai vertino bylos aplinkybes, G. T. asmenybę (nors teistas jis ankščiau nebuvo, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už tai, kad viešose vietose pasirodė neblaivus, nuobaudos galiojančios (t.1, b.l.151-162), padarytos veikos pavojingumą bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima pasiekti skiriant nuteistajam baudą artimą minimaliai (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), be to, teismas vadovaudamasis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtą bausmę sumažino 1/3. Taigi atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, nelaikytina, kad nuteistajam paskirta bauda yra akivaizdžiai per didelė, ar neproporcinga padarytai nusikalstamai veikai.

13. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė G. T. šia teise naudotis ir nustatė 1 metų 6 mėnesių terminą. Apeliantas nesutinka su paskirtu baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir mano, kad buvo galima paskirti 1 metų jos taikymo terminą. Su tokia pozicija visiškai nesutiktina.

14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą G. T. padarė, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija net 2,32 promilės etilo alkoholio. Padarytą nusikaltimą galima vertinti kaip labai pavojingą ir konstatuoti, kad G. T. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Nuteistasis veikė tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nuoširdžiai gailisi, kad tokio ilgo baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas, iš esmės apsunkins jo galimybes dirbti, nepaneigia anksčiau aptartų išvadų. G. T. patiriami sunkumai vykdant darbo funkcijas, arba tenkinant jo asmeninius poreikius nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar sutrumpinti paskirtą uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Konstatuotina, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismo nustatytas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, ženkliai mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkis, yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Apelianto patiriami nepatogumai nelaikytini pakankamu pagrindu trumpinti teismo nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Tas aplinkybes, kurias apeliantas nurodė kaip apsprendžiančias jam būtinumą naudotis transporto priemone, jis žinojo ir prieš sėsdamas už vairo būdamas neblaivus ir žinojo kad jos atsiras padarius pažeidimą, tačiau nekreipdamas į tai dėmesio padarė nusikalstamus veiksmus, kas duoda pagrindą laikyti, kad jo nurodytos aplinkybės, kurias jis dabar nurodo siekdamas poveikio priemonės termino sutrumpinimo, jam iš esmės nėra itin svarbios ir esant tokiam paties apelianto vertinimui, negali būti laikomos pagrindu keisti apylinkės teismo sprendimą. Tyčinių veiksmų padarymas nekreipiant dėmesio į nurodomas pasekmes yra ir apeliantą neigiamai charakterizuojanti aplinkybė.

15. Nors apeliantas savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas nustatė per didelę automobilio vertę, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ankščiau paminėto automobilio vertė atitinkanti pinigų suma – 650 eurų apylinkės teismo nustatyta vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, vidutinė tokio tipo transporto priemonės kaina Lietuvoje (t.1.,b.l.34). Apeliantas savo skunde nurodo, kad iš jo bus išieškoma didesnė pinigų suma nei realiai kainuoja šioje byloje nurodytas automobilis. Atsakant į šį apelianto argumentą pažymėtina, kad teismas neturi pagrindo nesivadovauti byloje esančiais duomenimis, tame tarpe ir VšĮ „Emprekis“ pažyma, jokių kitų duomenų, paneigiančių nustatytą automobilio vertę byloje nėra, todėl apelianto skundo argumentai dėl apylinkės teismo nustatyto automobilio vertės dydžio laikytini nepagrįstais, atsižvelgiant į bylos duomenis dėl automobilio vertės nustatymo, laikytina, kad teismai pasirinko tinkamą konfiskuotino automobilio vertės nustatymo būdą ir taip BPK nuostatų nepažeidė. Apeliantas taip pat nurodo, kad realiai automobiliu naudojasi jis pats, o ne formali automobilio savininkė J. B. ir, kad teismas galėtų konfiskuoti ne automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, o patį automobilį. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai konfiskuotinas turtas, priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, tai yra J. B. (t.1., b.l.35-38), šio fakto neginčija ir apeliantas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti, taip pat nesant kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatytų kitiems asmenims priklausančio konfiskuotino turto konfiskavimo pagrindų, transporto priemonės apylinkės teismas nekonfiskavo pagrįstai, visiškai teisingai iš kaltinamojo išieškoma konfiskuotino turto vertė, kuri, pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje – 650 eurų. Ši pirmosios instancijos teismo išvada yra logiška ir pakankamai motyvuota, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis neteisingas, atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Nors nuteistojo teigimu, šiuo konkrečiu atveju turėtų būti konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonė, kas iš esmės yra teisinga, tačiau pažymėtina, kad pastarasis nusikaltimas padarytas, automobiliu, kuris nuosavybės teise nepriklauso nuteistajam, byloje nėra duomenų, jog faktinis transporto priemonės savininkas, tai yra J. B. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, todėl jos teisės į automobilio nuosavybę neturi būti prarastos.

17. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. sausio 30 d. nuosprendžio keisti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. T. apeliacinį skundą atmesti.