- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-30
- Bylos Nr.
- 1A-173-361/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13865-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Aurelija Sadauskaitė, Regina Bertašienė
- Nuteistasis
- N. V.
- Advokatai
- Marius Navickas
Pranešėjas D. Jocys Teisėjas E. Mockaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-173-361/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13865-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.2; 1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1; 1.1.8.7.1; 1.2.14.12.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUOSPRENDIS
2017 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. V. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
N. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. V. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo didelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, o būtent už tai, kad, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, žinodamas, kad automobilis BMW 530D, VIN numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui H. R. H. (H. R. H.), kurio vidutinė rinkos vertė 10 000 Eur, pavogtas 2015-02-13 Vokietijos Federacinėje Respublikoje, automobilis BMW 530xd, VIN numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Vokietijos Federacinės Respublikos pilietei S. M. K. (S. M. K.), kurio vidutinė rinkos vertė 11 500 Eur, pavogtas laikotarpiu nuo 2015-02-16 18.20 val. iki 2015-02-17 8.30 val. Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir automobilis BMW 330XI, VIN numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis Vokietijos Federacinės Respublikos piliečiui M. M. (M. M.), kurio vidutinė rinkos vertė 13 000 Eur, pavogtas laikotarpiu nuo 2015-02-24 17.30 val. iki 2015-02-25 9.00 val. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, juos įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir tokiu būdu įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, bendros 34 500 Eur vertės. Tęsdami šią nusikalstamą veiką, šiuos BMW markės automobilius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys Vokietijos Federacinėje Respublikoje pakrovė ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio MERCEDES BENZ, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe LOHR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo automobiliai buvo pargabenti į Lietuvos Respubliką. Už jų pargabenimą iš Vokietijos Federacinės Respublikos N. V. 2015-03-08, apie 11.00 val., Marijampolės mieste, degalinėje AB „(duomenys neskelbtini)“, susitikęs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininku Z. K., jam sumokėjo. 2015-03-08, apie 20.00 val., tuo pačiu autovežiu visi trys BMW markės automobiliai buvo atgabenti į (duomenys neskelbtini), S. B. nuomojamą angarą, kur buvo sulaikyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų.
Šalies argumentai
N. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendį ir dėl jo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Skunde argumentuojama, jog teismas nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas. Kaltinamajame akte N. V. inkriminuotą nusikalstamą transporto priemonių įgijimo veiką teismas praplėtė iki kitų veiksmų. Tačiau kaltinimo dėl neteisėto transporto priemonių pargabenimo, naudojimosi jomis ar jų realizavimo N. V. pareikšta nebuvo. Be to, aplinkybių, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys pakrovė automobilius Vokietijoje ant vilkiko iš anksto pasiskirstę vaidmenimis su N. V. ar pastarojo nurodymu ar paliepimu, byloje nenustatyta. Todėl mano, jog teismas nepagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso normomis, lietuvių kalbos žodynu ir išplėstai aiškino įgijimo sąvoką. Išplėtęs kaltinimo ribas ir apie tai iš anksto nepranešęs N. V., teismas neleido pasiruošti gynybai.
N. V. inkriminuotas kaltinimas suformuluotas netinkamai, t. y. pažeidžiant imperatyvias baudžiamojo procesinio įstatymo nuostatas. N. V. nuteistas dėl užsienyje padaryto nusikaltimo, tačiau nenurodyta šios veikos padarymo vieta (tik šalis – Vokietijos Federacinė Respublika), laikas, būdas. Aprašydamas N. V. veiką, teismas nurodė, jog jis, kaip BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bendravykdis, koordinavo vogtų automobilių pervežimą į Lietuvą – atsiskaitė su automobilių vežėju, surado vietą pargabentiems automobiliams iškrauti. Tačiau vėlgi tokie veiksmai N. V. neinkriminuoti ir ne už tokius veiksmus, o už automobilių įgijimą skundžiamu nuosprendžiu jis yra nepagrįstai ir neteisėtai nuteistas. Pašalindamas aplinkybę dėl automobilių pakrovimo Vokietijoje N. V. nurodymu, teismas tokiu būdu pripažino, jog pastarasis su šių automobilių pakrovimu, gabenimu, taigi ir inkriminuota įgijimo veika nėra susijęs.
Skunde nurodoma, jog N. V. inkriminuota veika padaryta ir baigta Vokietijoje, todėl teismas turėjo vadovautis BK 5, 8 straipsnių nuostatomis, atsižvelgti į kasacinio teismo byloje Nr. 2K-213/2013 pateiktus išaiškinimus dėl veikos abipusiškumo sąlygos realizacijos ir dėl N. V. nuteisimo spręsti tik gavęs duomenis iš Vokietijos apie ginčo nusikalstamos veikos baudžiamumą, sankcijų už tokią veiką dydžius.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog teismas jo kaltę grindė vien Kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) nustatyta tvarka užfiksuotais ir į bylą pateiktais telefoniniais pokalbiais. Nurodo, jog iš išslaptintos byloje medžiagos matyti, jog iš pradžių operatyvinis tyrimas pradėtas tik dėl M. L. galimai daromų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje. 2015-02-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartyje, kuria pratęstas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka M. L. ir sankcionuotas tokių priemonių taikymas N. V., nurodyta, jog taip siekiama surinkti informaciją apie M. L. ir N. V. daromas nusikalstamas veikas – vagystes iš gyvenamųjų bei negyvenamųjų patalpų. Taigi šių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo objektas nebuvo BK 189 straipsnyje saugomos vertybės. Teismas neįvertino aplinkybės, jog tokiu būdu gauti ir pateikti į bylą duomenys yra surinkti nesant sankcionuoto būtent nagrinėjamai bylai techninių priemonių panaudojimo bei apskritai nesant pradėto ikiteisminio tyrimo N. V. dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo. Teismas nepagrįstai susiaurino Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 162 straipsnio nuostatų taikymą. Duomenų, jog telefoninių pokalbių įrašai buvo perduoti ir pridėti prie šios bylos BPK 162 straipsnio nustatyta tvarka, byloje nėra. Šie įrašai negalėjo būti teismo analizuojami bei vertinami. Taip pat neaišku, kada ir kuo remiantis buvo išslaptinti 2016-02-05 suvestinėje Nr. 85-F(DS)-129-RN pateikti duomenys. Byloje nepateiktas, nors privalomas surašyti, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas. Todėl nėra pagrindo vertinti minėtoje suvestinėje užfiksuotų duomenų, t. y. telefoninių pokalbių įrašų, teisėtumo. Nesutinka su teismo motyvais, jog šis pažeidimas yra tik formalus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip nepatikimus, prieštaringus apeliantas vertina liudytojo E. Z. parodymus bei šio pareigūno 2015-09-08 tarnybiniame pranešime užfiksuotus duomenis. E. Z. tik praėjus pusei metų po ginčo įvykių apklaustas kaip liudytojas, o šio liudytojo keliamos versijos nepavyko nei patvirtinti, nei paneigti. Be to, su N. V. tyrėjai pradėjo bendrauti tik praėjus 9 mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. N. V. versiją, jog jis nepažįstamų asmenų prašymu tik sumokėjo už automobilių pargabenimą į Lietuvą, patvirtino liudytojų Z. K. bei A. J. parodymai. Teismo motyvai, jog N. V. už automobilius sumokėjo kito asmens prašymu, nepagrįsta bylos įrodymais. Aplinkybė, jog tyrėjai nepaėmė N. V. veikos metu naudotų telefonų ir nepateikė pokalbių jais išklotinių, negali būti vertinama jo nenaudai, t. y. kaip jo parodymus pagrindžiančių duomenų nebuvimas. Taip pat N. V. niekada netvirtino, jog buvo įsigijęs ar ketino įsigyti automobilius ar kam nors už šiuos automobilius būtų sumokėjęs, nėra šių automobilių matęs.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, jog jam inkriminuotą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupe ar bendrininkaudamas. Taigi teismas nepagrįstai pasunkino apelianto teisinę padėtį. Taip pat teismas nepagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikaltimą jis padarė iš savanaudiškų paskatų. Inkriminuota apeliantui veika savo esme yra savanaudiška, o be to, kaltinime ši aplinkybė nebuvo nurodyta.
Prokurorė teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias baudžiamąją atsakomybę už užsienyje padarytus nusikaltimus, ir nepagrįstai laikė, jog nusikalstama veika padaryta Lietuvoje. Šie apelianto argumentai, teisėjų kolegijos vertinamu, yra nepagrįsti.
Baudžiamojo įstatymo galiojimo erdvėje klausimus reglamentuoja BK 4 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai ta pati nusikalstama veika padaryta ir Lietuvos valstybės teritorijoje, ir užsienyje, laikoma, kad ta veika padaryta Lietuvos valstybės teritorijoje, jeigu šioje teritorijoje ji buvo pradėta, baigta arba nutrūko.
Iš N. V. inkriminuoto kaltinimo turinio matyti, jog nusikalstama veika, už kurios padarymą jis nuteistas, buvo pradėta Vokietijoje, tačiau nutrūko Lietuvoje, t. y. tuo metu, kai autovežiu visi trys nusikalstamu būdu gauti BMW markės automobiliai buvo atgabenti į (duomenys neskelbtini), S. B. nuomojamą angarą, kur ir buvo sulaikyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.
Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į BK 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantas nusikalstamą veiką padarė užsienyje (Vokietijoje).
Pasak apelianto, žinojimas, kad jis gali būti nuteistas esant iš esmės skirtingoms faktinėms aplinkybėms, būtų lėmęs kitokią gynybos taktiką, tačiau apie aplinkybių pakeitimo galimybę pirmosios instancijos teismas jam iš anksto nepranešė, taip peržengė kaltinimo ribas ir pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalį, 256 straipsnio nuostatas.
Asmens teisės į gynybą (BPK 10 straipsnis) baudžiamajame procese įgyvendinimas, be kita ko, yra tiesiogiai susijęs ir su teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teisės pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis) užtikrinimu.
Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai reglamentuojami BPK 255, 256 straipsniuose. Pagal BPK 255 straipsnio 2 dalį kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje įtvirtintas kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo procesas teisme.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-233/2008, 2K-381/2011, 2K-651/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014).
Nagrinėjamu atveju apeliantas kaltinimo ribų peržengimą ar praplėtimą aiškina tuo, jog kaltinimas dėl neteisėto automobilių pargabenimo, naudojimosi jais ar jų realizavimu jam pareikštas nebuvo, tačiau teismas šias veikas jam inkriminavo ir už tai nuteisė. Tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.
Vien tai, jog apylinkės teismas pašalino iš kaltinimo aplinkybę dėl automobilių pakrovimo Vokietijoje apelianto nurodymu ir išsamiais motyvais atskleidė jo vaidmens pobūdį, t. y. koordinuojant, be kita, ko telefoniniais pokalbiais duodant konkrečius nurodymus, tariantis dėl atsiskaitymo už pargabentas vogtas transporto priemones bei sumokant už pargabentus automobilius ir kt., savaime nereiškia, jog teismas praplėtė apeliantui kaltinimo apimtį ar dėl to kaltinimas pasunkėjo ar iš esmės pasikeitė. Taigi, pagrindo manyti, jog apeliantas nuteistas ne vien už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, o dar ir už kitą veiką (-as) ir tai galėjo turėti įtakos jo gynybai, nėra. Todėl nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad apylinkės teismas turėjo iš anksto pranešti jam apie neva faktinių aplinkybių pakeitimą ir sudaryti galimybę pasirengti gynybai. Darytina išvada, kad apylinkės teismas BPK 255, 256 straipsnių nuostatų nepažeidė ir nuteistojo N. V. teisės į gynybą nesuvaržė.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).
Patikrinusi nagrinėjamą bylą fakto ir teisės taikymo aspektais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apskųstame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismas, priimdamas nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir atlikdamas teisinį nusikalstamos veikos vertinimą, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.
Priešingai, nei teigia apeliantas, žvalgybiniai veiksmai dėl jo sankcionuoti nepažeidžiant įstatymo, todėl jokio pagrindo abejoti šių veiksmų atlikimo metu užfiksuotais, išslaptintais ir pateiktais į bylą telefoninių pokalbių įrašais ir kitais duomenimis nėra.
Pirmosios instancijos teismas nuteistojo N. V. nuteisimą pagal BK 189 straipsnio 2 dalį motyvavo įvertinęs surinktų įrodymų visumą, taip pat ir kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotus telefoninius pokalbius, vykusius tarp nuteistojo ir kitų asmenų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir vertino duomenis, užfiksuotus: 2015-09-18 tarnybiniame pranešime, kuriame užfiksuoti telekomunikaciniai įvykiai tarp N. V., A. J., Z. K. ir nežinomo abonento užsienio valstybėje laikotarpiu nuo 2015-03-08 8.49 val. iki 2015-03-08 18.13 val. (t. 2, b. l. 87–88); 2016-02-05 pokalbių suvestinėje, kurioje užfiksuoti pokalbiai laikotarpiu nuo 2015-03-02 20.33 val. iki 2015-03-08 18.12 val. tarp N. V., A. J., Z. K., nežinomų abonentų užsienio valstybėje (t. 2, b. l. 99–108); 2016-04-27 tarnybiniame pranešime, kuriame pokalbių suvestinė Nr. 85-7(DS)-129-RN papildyta ikiteisminio tyrimo pareigūno aiškiais komentarais (t. 2, b. l. 114–120).
Teismas neturi pagrindo abejoti, jog išvardyti ir apylinkės teismo išsamiai įvertinti faktiniai duomenys surinkti, užfiksuoti ir pateikti į bylą teisėtai, todėl yra leistini ir patikimi apelianto kaltės įrodymai. Nors apeliantas kelia abejones dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo ir faktinio pagrindo atlikti šiuos veiksmus buvimo, tačiau apygardos teismas tokius jo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, be kitų aplinkybių, nustatyta, kad pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą yra, kai nusikalstamos veikos požymiai yra nenustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba nusikaltimą rengiančius, darančius ar padariusius asmenis.
KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas, be kita ko, atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas.
Pažymėtina, jog, priešingai, nei teigia apeliantas, 2015-02-03 Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria pratęstas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka M. L. ir sankcionuotas tokių priemonių taikymas N. V. (t. 2, b. l. 111), priimta motyvuojant ne tik tuo, jog tokiu būdu siekiama surinkti informaciją apie M. L. ir N. V. daromas nusikalstamas veikas – vagystes iš gyvenamųjų bei negyvenamųjų patalpų (BK 178 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tuo, jog šiomis priemonėmis siekiama surinkti papildomos informacijos apie galimą M. L. ir N. V. vykdomą nusikalstamą veiklą, rengiamus padaryti nusikaltimus, atsižvelgus į tai, jog pateiktoje medžiagoje yra informacijos apie daromas nusikalstamas veikas, numatytas minėtame KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Taigi apelianto argumentai, jog šių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo objektas nebuvo BK 189 straipsnyje saugomos vertybės, vertinami kaip formalūs, deklaratyvūs, su ginčo veikos atskleidimo faktine situacija nesusiję teiginiai. Tokiu būdu apeliantas siekia paneigti neva neteisėtai užfiksuotų telefoninių pokalbių įrodomąją reikšmę bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apelianto ginčijami telefoniniai pokalbiai apylinkės teismo teisingai įvertinti kaip įrodantys apelianto kaltę (tiesioginę tyčią) dėl jam inkriminuotos veikos padarymo.
Minėti kriminalinės žvalgybos metu surinkti įrodymai, kompleksiškai įvertinus jų visumą, laikytini organiškai susijusiais su kitais, apylinkės teismo tinkamai įvertintais bylos faktiniais duomenimis. Šie duomenys atskleidžia: apelianto nusikalstamos veikos dalyko požymius (visi trys automobiliai pavogti Vokietijoje; t. 1, b. l. 104, 126, 129); būtent apelianto tapatybę, telefonu kalbantis apie vogtų automobilių pargabenimą, atsiskaitymą už jų parvežimą su A. J., Z. K. bei nenustatytos tapatybės asmenimis (t. 3, b. l. 138–142); automobilių įvežimo ir sulaikymo Lietuvoje aplinkybes (teismo posėdyje apklaustų liudytojų E. Z., A. S., L. R., A. J., B. J., Z. K., S. B. parodymai, kratos protokolai; t. 1, b. l. 14–16). Aptartų faktinių duomenų visuma leidžia kaip nepagrįstus atmesti apelianto teiginius, jog liudytojo E. Z. parodymai nepatikimi, prieštaringi ar šio pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys yra neteisingi.
Tiek iš apelianto telefoninių pokalbių turinio, tiek iš kitų minėtų bylos įrodymų galima daryti išvadą, jog apeliantas suprato, jog veikia nusikalstamai, t. y. siekia įgyti savo nuosavybėn užsienyje vogtus automobilius. Tuo tikslu apeliantas koordinavo, kontroliavo vogtų automobilių judėjimą iš Vokietijos iki norimo paskirties punkto Lietuvoje ir norėjo taip veikti. Aplinkybė, jog apeliantui nepavyko galutinai fiziškai užvaldyti automobilių, savaime nešalina jo baudžiamosios atsakomybės, tačiau į tai atsižvelgtina sprendžiant klausimą dėl jam skirtos bausmės dydžio sumažinimo.
Kiti apelianto argumentai, jog: nėra duomenų, kad telefoninių pokalbių įrašai buvo perduoti ir pridėti prie šios bylos BPK 162 straipsnio nustatyta tvarka; neaišku, kada ir kuo remiantis buvo išslaptinti 2016-02-05 suvestinėje Nr. 85-F(DS)-129-RN pateikti duomenys; byloje nėra privalomo surašyti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo; neįvertinta, kad apeliantas niekada netvirtino, jog buvo įsigijęs ar ketino įsigyti automobilius ar kam nors už šiuos automobilius būtų sumokėjęs, nėra šių automobilių matęs, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus motyvuotai atsakė ir teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria, todėl jo nekartoja.
Kita vertus, teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą, jog N. V. pagrobtus automobilius įgijo, suprasdamas ir žinodamas, kad jie užsienio valstybėje yra pagrobti, sustiprina ir tai, jog aktualūs šiai bylai apelianto telefoniniai pokalbiai su Z. K., A. J. ir nenustatytais asmenimis apie vogtų automobilių gabenimą, atsiskaitymą už gabenimą, atgabenimą į Tauragės rajoną užfiksuoti laikotarpiu nuo 2015-03-02 iki 2015-03-08, t. y. po minėtos 2015-02-03 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria sankcionuotas techninių priemonių naudojimas specialia tvarka N. V., priėmimo. Vadinasi, kriminalinės žvalgybos turėta informacija apie N. V. galimai daromą BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą pasitvirtino, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu tinkamai užfiksuoti duomenys leido tyrėjams ir teismui atskleisti apelianto padarytą nusikaltimą.
Apygardos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pastebi, jog spręsdamas bausmės skyrimo N. V. klausimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Ši aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies kaip nepagrįsta.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, ir kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdžiai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Tokie asmenys, kurie būtų veikę išvien su N. V. Lietuvoje įsigyjant nusikalstamu būdu gautą turtą nenustatyti (nuosprendyje jie ir įvardijami kaip nenustatyti asmenys). Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog tuo atveju, jeigu kaltininkas nusikalstamą veiką padaro veikdamas su nenustatytu asmeniu, jam negali būti inkriminuojama ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Pažymėtina, kad bendrininkų grupės, kaip apelianto baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pašalinimas susijęs tik su šios aplinkybės apelianto veiksmuose nepripažinimu. Kitų apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė. Teismo įrašytas teiginys, jog apeliantas padarė nusikalstamą veiką dėl savanaudiškų paskatų, nereiškia, jog tokia aplinkybė įvertinta kaip jo atsakomybę sunkinanti BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apelianto nusikaltimas savo esme yra savanaudiškas, todėl vien tokio aptariamą nusikalstamą veiką apibūdinančio požymio nurodymas apelianto teisinės padėties jokiu būdu nepasunkino.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pašalinus iš aprašomosios dalies minėtą apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę, sumažėja nuteistojo N. V. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnis, todėl. N. V. paliktina nuosprendžiu skirta švelniausia bausmės už padarytą nusikaltimą rūšis – bauda, tačiau skirtos 300 MGL baudos dydis mažintinas iki 250 MGL.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį dėl N. V. skirtos bausmės ir jam pagal BK 189 straipsnio 2 dalį skirtą 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą sumažinti iki 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudos.
Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad nuteistojo N. V. atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Kitą Tauragės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.