Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-462-716/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-17
Bylos Nr.
II-462-716/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00527-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Mindaugas Striaukas (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Maris Banis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-462-716/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00527-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Laurai Matusevičienei,dalyvaujant atstovui advokato padėjėjui Mariui Baniui,skundą padavusiam asmeniui V. Ž.,vertėjai Agnei Milevičiūtei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2022 m. kovo 9 d. nutarimu (toliau ir – nutarimas) V. Ž. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta galutinė 1 100 eurų bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 19 d. gautas V. Ž. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti Institucijos priimtą nutarimą, t. y. panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį bei palikti pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį numatytą nuobaudą.

Skunde nurodoma, kad Institucija nesiekė įsigilinti į pareiškėjo veiksmus ir tai, kad jo veiksmuose nėra ANK 426 straipsnio 2 dalies sudėties, todėl neteisingai kvalifikavo jo veiksmus kaip pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjas neneigė, kad automobilį vairavo būtent jis, nebandė ginčyti eismo įvykio metu parduotuvės reklaminiams stendui padarytos žalos dydžio, kas rodo, kad jis nebuvo abejingas jo neteisėtais veiksmais atsiradusioms pasekmėms. Ši aplinkybė neabejotinai patvirtina jo išreikštą gailėjimąsi padarius administracinį nusižengimą bei rodo, kad pažeidėjas savo elgesį vertina kritiškai, todėl tikėtina, jog ateityje, vairuodamas transporto priemones, jis bus atidesnis. Pareiškėjas kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo supranta, kad sukėlė eismo įvykį, iš jo pasišalino. Matė, kad žala UAB „Maxima LT“ parduotuvės reklaminiam stendui buvo padaryta, tačiau jo įsitikinimu žala buvo nedidelė bei nenukentėjo joks kitas eismo dalyvis, įvykis nebuvo pavojingas, todėl jis sąžiningai suklydo, nepagalvojo apie įvykį pranešti policijai. Parduotuvės administracijai negalėjo pranešti iš karto, nes parduotuvė tuo metu nedirbo. Tačiau sekančią darbo dieną po eismo įvykio, 2021 m. gruodžio 13 d., pareiškėjas pats atvyko į parduotuvę su tikslu informuoti parduotuvę apie eismo įvykį ir tiesiogiai informavo parduotuvės direktorę V. M.. Pareiškėjui paaiškinus visas eismo įvykio aplinkybes buvo sudarytas parduotuvės pranešimas dėl draudiminio įvykio, kurį pasirašė tiek nukentėjusio asmens parduotuvės direktorė, tiek ir jis pats. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesiekė išvengti savo atsakomybės, jos nesišalino bei padėjo savo nusižengimą išaiškinti. Pažymima ir tai, kad po eismo įvykio pareiškėjas automobilį, kuriuo sukėlė eismo įvykį, pastatė parduotuvės stovėjimo aikštelėje, kuri yra filmuojama vaizdo kameromis, todėl padaryto pažeidimo nuslėpti neketino. Pareiškėjas nedelsdamas apie eismo įvykį informavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilių nuomos bendrovės operacijų vadovę E. R. ir laukė tolesnių jos nurodymų dėl eismo įvykio administravimo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareikėjo, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, sudėties, t. y. pareiškėjo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pasišalinti iš įvykio vietos.

Skunde taip pat nurodoma, kad Institucija nustatė pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog pareiškėjas pranešė „(duomenys neskelbtini)“ automobilių nuomos bendrovei, be kita ko, pats savo elgesiu parodė bei pripažino, padaręs pažeidimą, dėl kurio nuoširdžiai gailisi, padėjo tą nusižengimą išaiškinti. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Savo elgesiu pareiškėjas suprato padarytą pažeidimą, neigiamai vertina savo veiksmus, pasimokė iš jų, todėl užkirto kelią ateityje pasikartoti tokiems pažeidimams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas nurodo, kad Institucijos priimtame nutarime V. Ž. inkriminuojami Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 127 ir 222 punktų reikalavimų pažeidimai, kuriuose yra reglamentuojamos bendrosios eismo dalyvių pareigos, transporto priemonių vairuotojų reikalavimai, važiavimo greitis, transporto priemonių išdėstymas kelyje ir eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Pagal KET 222 punktą jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Pažymėtina, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl V. Ž., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą informuoti apie įvykį nukentėjusį arba policiją. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė, kitą dieną rūpinosi sudaužytos transporto priemonės išgabenimu iš eismo įvykio vietos ir tik ją išgabenus, kreipėsi į UAB „MAXIMA LT“ atsakingą asmenį. Institucijos nuomonė V. Ž. tyčiniais veiksmais t. y. ignoruodamas KET reikalavimus, neinformuodamas nei nukentėjusiojo, nei policijos, palikdamas sudaužytą transporto priemonę, be pateisinamos priežasties, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, todėl tokie jo veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Institucijos vertinimu, nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmęs pareigūnas objektyviai, visapusiškai išnagrinėjęs surinktą medžiagą ir kitus surinktus įrodymus, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatęs būtinus administracinio nusižengimo, numatyto 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, požymius, atsižvelgęs į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenybę, nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Tai, kad V. Ž. nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą todėl skunde visas išdėstytas aplinkybes vertiname kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Naikinti 2022 m. kovo 9 d. Institucijos, priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR N-4896-2022 ir tenkinti V. Ž. skundą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose, šiuo atveju KET, nustatytos tvarkos pažeidimą.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 eurų).

KET 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 127 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pažymima, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. Ž. 2021 m. gruodžio 12 d., apie 3.00 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio bei nepaliko tarpo iš šono, kliudė reklaminį stendą ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET reikalavimus. Eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius.

V. Ž.

teismo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kai įvyko avarija, iš karto po avarijos susisiekė su bendrove, kurioje nuomavosi mašiną. Parašė žinutę, kad įvyko avarija ir klausė, ką jam toliau daryti. Tokia situacija jam pirma, Lietuvoje jis gyvena tik apie porą metų. Sekančią dieną su juo susisiekė bendrovės kompanija, buvo bendrauta per asmeninį telefoną. Negavęs atsakymo, pastatė mašiną toje pačioje vietoje. Negavęs atsakymo, išvyko namo. Sekančią dieną su juo susisiekė E. iš bendrovės. Apie 13.00 val. jie išsivežė mašiną. Tada pasitarė su savo pažįstamu, kad reikia važiuoti į parduotuvę „Maxima“ ir prisistatyti, kas jis toks. Prisistatė parduotuvės „Maxima“ direktorei, ji pasakė, kad su juo susisieks. Išvyko iš parduotuvės „Maxima“ ir pranešė SMS žinute E. iš „(duomenys neskelbtini)“ kompanijos, kad pasisakė parduotuvės „Maxima“ direktoriui apie įvykį. E. pasakė jam, kad jis grįžtų į parduotuvę „Maxima“ ir užpildytų deklaraciją arba priešingu atveju, priduos jį už pabėgimą. Jis grįžo atgal, supildė deklaraciją, o parduotuvės „Maxima“ apsauga gal per 15-20 min. užpildė pabėgimo formą per e. policija. Dėl parduotuvei „Maxima“ padarytos žalos dar niekas su juo nesusisiekė. Tik gavo baudą valstybei susimokėti ir E. paskaičiavo nuostolius apie 6-7 tūkstančius. Yra padarytas mašinos nuostolis, arba grąžinti mašiną kaip sugadintą. Jeigu jis išsinuomoja mašiną ir ji sugadinta, bendrovei turiu sumokėti 2,5 tūkstančius eurų. Parduotuvei „Maxima“ buvo šiek tiek apgadintas ženklas. Parduotuvei žala neatlyginta, arba jis nežino. Tą dieną buvo pašalę, ledas, lanku ėjo gatvė. Jis nesuvaldė mašinos ir ši pradėjo čiuožti, nes spaudė ant stabdžio ir atsitrenkė į parduotuvės „Maxima“ ženklą. Mašina buvo sugadinta. Jis žino, kad turėjo pranešti mašinos bendrovei, todėl nevažiavo. Nenorėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Dabar jau žino, kad turėjo paskambinti policijai, tada nežinojo. Teises jis išsilaikė Anglijoje. Jis pranešė E., nes ji gavo jo žinutes. Asmeniškai jis nežinojo, kad E. žino apie įvykį tą pačią minutę. Nurodymų, kaip jam elgtis, iš E. negavo jokių. Išsikvietė taksi ir pastatęs mašiną aikštelėje išvažiavo namo. Tyrėja kėlė įtarimus, kad jis buvo neblaivus. Jis buvo blaivus, kadangi jie gyveno viešbutyje. Tyrėja apklausė ir apsaugą, kuri peržiūrėjo kameras, ir apklausė viešbučio generalinės direktoriaus asistentę. Tyrėja A. D. skambino tiesiogiai į viešbutį. Tuo metu jis gyveno „(duomenys neskelbtini)“. Buvo apsipykęs su drauge ir išvažiavo iš namų. Neturėjo tikslo, kur važiuoti, tiesiog išvažiavo iš namų. M. K. yra jo vaiko mama. Tą naktį su M. ne kartu gyveno. Jis apie 5.00 val. grįžo namo ir pas draugę. Netiesiogiai į namus važiavo, bet buvo viešbučio teritorijoje. Laikas buvo tarp 3.00-5.00 val. kai grįžo atgal į viešbutį.

Liudytoja M. K. apklausta teisme parodė, kad gavo žinutę apie 3.00 val. nakties, kad įvyko avarija. Ji jau miegojo. Vėliau V. Ž. grįžo. Ji nepamena tikslaus laiko, bet kažkur po 1.00-1.30 val. grįžo. Jie buvo susipykę. Ji tik paklausė, ar jis pranešė automobilio nuomos kompanijai. Jis pasakė, kad taip. Ji negali žinoti ir patikrinti neblaivumo, bet kiek pastebėjo, alkoholio kvapo nebuvo, jis buvo sąmoningas. Ji dirba viešbutyje, aukštoje pozicijoje. Kitą dieną ji paklausė pas žmogų, kuris dirba restorane. Šis pasakė, kad V. tą vakarą alkoholio nevartojo.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu V. Ž. pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino, tačiau neigė savo tyčią pasišalinti iš įvykio vietos tvirtindamas, jog jis sąžiningai suklydo. Pareiškėjas teigė, kad nepagalvojo, jog apie įvykį reikia pranešti policijai. Įvykio metu buvo blaivus. Parduotuvės administracijai pranešė kitą dieną, kadangi įvykio metu parduotuvė jau nebedirbo. Apie eismo įvykį iš karto pranešė „(duomenys neskelbtini)“, tačiau policijai nepaskambino.

Teismo vertinimu tokie pareiškėjo argumentai laikytini siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad V. Ž. važiuodamas buvo neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė išsinuomoto automobilio, nepaliko tarpo iš šono, kliudė reklaminį stendą ir jį apgadino, tokiu būdu padarydamas reklaminio stendo savininkui turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais V. Ž. pažeidė KET 9 ir 127 punktų reikalavimus, dėl ko sukėlė eismo įvykį. Tokia pareiškėjo veika teisingai kvalifikuota kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Iš eismo įvykio vietos V. Ž. pasišalino neatlikęs KET 222 punkte numatytų privalomų eismo įvykio dalyvio pareigų. Teismo vertinimu, kaltininko elgesys siekiant būti rūpestingu ir informuojant apie įvykį tik automobilio nuomos bendrovės atstovę yra svarbus ir reikšmingas civiliniams teisiniams santykiams dėl transporto priemonės nuomos, bet nešalina jo atsakomybės dėl padaryto administracinio pažeidimo. Toks kaltininko elgesys nebuvo pagrindas V. Ž. nevykdyti jam privalomos pareigos apie eismo įvykį nesant įvykio vietoje nukentėjusiojo atstovo pranešti policijai, juo labiau negavus jokio atsakymo iš asmens, kuriam jis rašė žinutę 3 valandą nakties. Faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. Ž. po sukelto eismo įvykio, apie kurį suprato ir paliko aikštelėje sugadintą jo vairuotą transporto priemonę, pats pasirinko sau palankų elgesio būdą ir iš įvykio vietos tyčia pasišalino pažeisdamas jau minėtus KET 222 punkto reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, kad apie tokius reikalavimus jis neva nežinojo, kaip ir jo aktyvios atgailos veiksmai po to apie įvykį pranešant nukentėjusio asmens UAB „Maxima“ atstovams siekiant atlyginti žalą – kaltininko atsakomybės nešalina ir kaltės savaime nepaneigia. Akivaizdus faktas yra tai, kad vairuotojo blaivumas dėl įvykio patikrintas ir nustatytas nebuvo, abejonės dėl jo pareiškėjo prašymu apklausus teisme liudytoją M. K. neišnyko.

Liudytoja M. K. teismui nurodė, kad alkoholio kvapo grįžus V. Ž. į viešbutį ji neužuodė, asmuo buvo sąmoningas. Visgi, liudytoja nurodė, kad patikrinti neblaivumo be prietaiso ar apie jį žinoti ji neturėjo galimybės. Liudytojos nurodytas bendravimo su pažeidėju laikas (nakties metas), būsena tuo metu (miegas), santykiai (abu asmenys nurodė, kad tuo metu buvo susipykę) ir ryšiai (liudytoja yra kaltininko vaiko mama, parodymus davė būdama neįspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą) verčia teismą pripažinti, kad liudytojos parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti patikimi ir objektyvūs duomenys, negali būti pagrindas tikrosios tiesos faktinių aplinkybių nustatymui. Dėl to kaltininko teiginiai teismui apie blaivią būseną įvykio metu, taip pat ir galimas jo neblaivumas, tėra prielaidos. Pažymėtina, kad pažeidėjo blaivumo būsena nebuvo ir nėra šios bylos įrodinėjimo dalykas, dėl ko teismas neturi pareigos šį požymį nustatyti tai pripažindamas ar jį paneigdamas.

Išnagrinėjus bylą liko abejonės dėl kaltininko parodymų tikrumo ir patikimumo, nes logiškai paties V. Ž. teismui nebuvo paaiškinti dėl to ir kritiškai įvertinti teiginiai apie tai, kad susipykęs su vaiko mama kaltininkas vidurnakty automobiliu išvyko šiaip sau bet kur ir atsidūrė kitoje Vilniaus miesto pusėje (duomenys neskelbtini) gatvėje daugiau nei už 28 km atstumu nuo gyvenamosios vietos viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, o po sukelto įvykio grįžęs taksi automobiliu dar kurį laiką leido viešbučio teritorijoje, į kambarį grįždamas tik paryčiais.

Tokiu būdu teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu pripažįsta, kad V. Ž. veiksmus dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus atliko veikdamas tiesiogine tyčia, būdamas atidus ir rūpestingas eismo dalyvis turėjo pareigą nesant įvykio vietoje žalą patyrusio asmens nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Teismas teigiamai vertina tai, kad kitą dieną po eismo įvykio V. Ž. pats nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“ ir pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, ką patvirtina ir byloje esantis pranešimas dėl draudiminio įvykio (b. l. 27, 36-37). Be to, V. Ž. tiek teismo posėdyje, tiek skundu nurodė, kad apie eismo įvykį iš karto informavo nuomojamo automobilio įmonę. Iš byloje esančių ekrano kopijų nuotraukų matyti, kad 3.12 val. V. Ž. rašė SMS žinutę „Sveiki E. papuoliau i avarija“, 3.25 val. išsiuntė dar vieną SMS žinutę su tekstu „Buvo pasale neivairavau ir paslydes dejau I stulpa kam tureciau pranest?“ (b. l. 29-35). Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog jis negalėjo pranešti parduotuvei „Maxima“ apie eismo įvyki, kadangi ši jau nebedirbo, o apie eismo įvykį jis SMS žinute pranešė įmonei, iš kurios nuomavosi automobilį, nesudaro pagrindo pripažinti, jog V. Ž. sąžiningai suklydo, kadangi pareiškėjas turėjo galimybę ir privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai tiesiogiai ar per Bendrosios pagalbos centrą, kurio pareigūnai nepertraukiamai dirba visą parą. Reikšmingas faktas šioje byloje yra tai, kad V. Ž. po eismo įvykio, kurio neginčija tokiu būdu patvirtindamas apie jo suvokimą įvykio vietoje, nesiekė surasti nukentėjusio asmens (jo atstovo) ir šio nesant įvykio vietoje apie eismo įvykį tyčia neinformavo policijos pareigūnų, iš eismo įvykio vietos pasišalino savarankišku sprendimu.

Teismo posėdžio metu V. Ž. nurodė, kad jis ilgą laiką negyveno Lietuvoje, Anglijoje išsilaikė teises, nežinojo, kad apie eismo įvykį privalo informuoti policiją. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Analogiška nuostata įtvirtinta ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia.

Atsižvelgiant į tai, kad V. Ž. padarė turtinę žalą, kuri viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. 750 eurų, ką patvirtino byloje esantis komercinis pasiūlymas (b. l. 25), taip pat į tai, kad V. Ž. supratęs, kad 3.00 val. negali pranešti parduotuvei „Maxima“ apie sukeltą eismo įvykį ir padarytą turtinę žalą, privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai. To kaltininkui tyčia nepadarius jo veiksmai teisingai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, nustatė, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, o asmuo kaltas dėl jų padarymo, taip pat įvertino įvykdytų nusižengimų pavojingumą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, dėl ko V. Ž. buvo paskirta ANK 426 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta tik minimali piniginė bauda. Paskirta minimali nuobauda aiškiai nėra per griežta. Iš priimto nutarimo nėra neaišku, kuria teisės norma vadovaujantis atsakomybę lengvinančia aplinkybe priėmusi nutarimą pareigūnė pripažino tai, kad V. Ž. apie eismo įvykį informavo tik „(duomenys neskelbtini)“ automobilių nuomos operacijų vadovę. Bet kokiu atveju, vertinant pareiškėjo argumentus teismas neturi pagrindo juos pripažinti pagrįstais, dėl ko atmeta pažeidėjo V. Ž. skundą, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutarimą kaip pagrįstą ir teisingą palieka galioti.

Kita vertus, KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą teismas nenustatė, kad V. Ž. įvykio metu važiuodamas keliu siekė persirikiuoti ar norėjo pakeisti važiavimo kryptį, ar nedavė kelio arba sukliudė kitiems eismo dalyviams. Sugadintas reklaminis stendas neatitinka eismo dalyvio sąvokos. Dėl to teismas šalina nepagrįstai priimtu nutarimu V. Ž. pripažintą KET 101 punkto pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

V. Ž. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4896-2022 palikti nepakeistą.

Pašalinti pripažintą nusižengimo turinį tai, kad V. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punkto reikalavimus.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas