Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. G., L. P. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, dalyvaujant byloje trečiajam suintertesuotam asmeniui UAB “Geraldis”.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos V. G. ir L. P. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinusios prašo panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos

prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018-08-31 direktoriaus įsakymą Nr.V4-246; priteisti iš atsakovo valstybei bylinėjimosi išlaidas (e. b. l. 45-48).

Skunde nurodė, kad pareiškėjos yra buvusios BUAB “(duomenys neskelbtini) ” darbuotojos. Įmonei bankrutavus, su pareiškėjomis nebuvo pilnai atsiskaityta. BUAB duomenys neskelbtini bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB “Geraldis”. Pareiškėjos kreipėsi į bankroto administratorių dėl jų kreditorinių reikalavimų patvirtinimų, tačiau administratorius neįtraukė pareiškėjų į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą motyvuodamas tuo, kad neturi duomenų apie bankrutuojančios įmonės įsiskolinimą pareiškėjoms, nes įmonės dokumentacija jam neperduota.

Pareiškėjos apskundė bankroto administratoriaus veiksmus Tarnybai. Tarnyba atliko administratoriaus veiksmų tyrimą, kurio pagrindu surašė 2018-08-30 Išvadą, kurioje nurodė, kad administratorius įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Tarnybos patikrinimo pagrindu buvo priimtas 2018-08-31 direktoriaus įsakymas Nr.V4-246, kuriame nuspręsta, kad bankroto administratorius UAB “Geraldis”, administruodamas BUAB “ duomenys neskelbtini bankroto procesą, nepažeidė įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų bei LR finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr.lK-286 patvirtinto Bankroto restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatų.

Pareiškėjos mano, kad Tarnybos 2018-08-30 Išvada Nr.D4-1228 nepagrįsta, todėl 2018-08-31 tarnybos direktoriaus įsakymas Nr.V4-246 naikintinas.

Pareiškėjos nurodo, kad bankroto administratoriui buvo pateikti jų prašymai dėl išmokų bei Darbo ginčų komisijos sprendimas, kiti dokumentai. Administratoriaus reikalaujamo įrodymo - dokumento, įrodančio, kad su pareiškėjomis neatsiskaityta, neegzistuoja, todėl pareiškėjos tokio dokumento administratoriui nepateikė. Pareiškėjos pateikė administratoriui visus jų turimus su darbo santykiais bankrutuojančioje įmonėje susijusius dokumentus. Būtent administratorius, būdamas informuotas apie bankrutuojančios įmonės buvusių darbuotojų (pareiškėjų) pretenzijas įmonei dėl neišmokėto darbo užmokesčio, turėjo galimybę ir prievolę imtis reikiamų veiksmų - surinkti įrodymus apie įmonės atsiskaitymą/ neatsiskaitymą su pareiškėjomis, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad šį klausimą išspręstų.

Pareiškėjos nurodo, kad bankroto administratorius Įmonių bankroto įstatymo normose įtvirtintų pareigų neatliko, be jokio pagrindo perkeldamas pareigą pagrįsti iš darbo santykių kylančius kreditorinius reikalavimus buvusioms bankrutuojančios įmonės darbuotojoms - pareiškėjoms.

Pareiškėjų vertinimu, priešingai nei teigiama skundžiamame Tarnybos 2018-08-31 direktoriaus įsakyme Nr.V4-246, neatsakingai ir aplaidžiai atlikdamas savo pareigas, administratorius pažeidė ir LR finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr.lK-286 patvirtinto Bankroto restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatas.

Pareiškėjos nurodo, kad užveda šią administracinę bylą dėl Tarnybos 2018-08-31 direktoriaus įsakymo Nr.V4-246 panaikinimo, nes ketina pareikalauti iš administratoriaus jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Kol nepanaikintas skundžiamas įsakymas, kuriame teigiama, kad visi bankroto administratoriaus veiksmai administruojant BUAB “ duomenys neskelbtini ” bankroto bylą teisėti, reikalauti iš administratoriaus žalos atlyginimo pareiškėjos neturi galimybės.

Teismo posėdyje pareiškėjos bei jų atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Pareiškėjos nurodo, kad anksčiau joms atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, sumokant tai po 10, tai po 20 eurų kas savaitę. Nurodė, kad atlyginimo nemokėjo nuo 2016 metų gegužės mėnesio. Vis buvo žadama, kad atsiskaitys vėliau. Į teismą dėl atlyginimo priteisimo nesikreipė.

Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjų skundą su juo nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 63-66).

Nurodė, kad 2017-03-23 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau - Įmonė) iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Geraldis“ (toliau - Administratorius).

2018-05-02 gautas pareiškėjų skundas dėl Administratoriaus veiksmų.

Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjų teisę paduoti skundą dėl galimai padaryto nusižengimo užtikrina Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos (toliau – ir VAĮ). Remiantis VAĮ 2 straipsnio 14, 15 ir 16 dalių nuostatomis, kuriose apibūdinamos skirtingos asmenų kreipimosi į viešojo administravimo institucijas formos ir būdai, laikytina, kad pareiškėjos Tarnybai pateikė ne prašymą (skundą) dėl jų pažeistų teisių ir teisėtų interesų, o pranešimą (informaciją) apie galimai padarytą nusižengimą. Todėl institucija sprendžia dėl savo teisių ar teisėtų interesų galimo pažeidimo ir turi pareigą tik informuoti apie galimą nusižengimą pranešusį asmenį, kaip reaguota į jo pranešimą. Tai ir buvo padaryta Tarnybos 2018-08-31 raštu Nr. (10.4)D2-2623 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ veiksmų“. Toks institucijos pranešimas pareiškėjoms nesukelia teisinių pasekmių, t. y. joms nėra suteikiamos jokios naujos teisės ir (ar) sukuriamos pareigos. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu Tarnyba prižiūri bankroto administratorių veiklą ir gali skirti įspėjimą arba viešą įspėjimą. Atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) praktikoje pripažįstama, kad nuobaudos skyrimas arba neskyrimas yra Tarnybos direktoriaus diskrecija.

Pažymi, jog patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Administratoriui vykdant Įmonės bankroto procedūrą Įmonės dokumentai Administratoriui perduoti nebuvo ir viso Įmonės bankroto proceso metu, nepaisant Administratoriaus pastangų (Administratoriaus prašymu teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurį Administratorius pateikė antstoliui vykdyti), dokumentai taip ir nebuvo perduoti. Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodyta, jog iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Iš aukščiau nurodytų įstatymo nuostatų, aiškiai matyti, jog pareiga pagrįsti kreditorinius reikalavimus yra keliama patiems kreditoriams o ne bankroto administratoriui vykdančiam bankroto procedūrą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Administratorius ne kartą prašė pareiškėjų pateikti pareiškėjų kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, kadangi pagal viešų registrų duomenis buvo matoma, jog su pareiškėjomis atsiskaityta, tačiau pareiškėjos tokių dokumentų pateikti negalėjo. Be to, patikrinimo metu, Tarnyba taip pat prašė pareiškėjų pateikti kreditorinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, tačiau ir patikrinimo metu pareiškėjos to padaryti negalėjo. Pažymi, jog pareiškėjos teigdamos, jog su jomis galimai nebuvo atsiskaityta, nesikreipė dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, nors pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatas, kuriose nurodoma, jog kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po 21 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos, tokią teisę turėjo. Tarnyba laikosi pozicijos, kad susiklosčiusią situaciją lėmė pats pareiškėjų neveikimas, kadangi apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjoms buvo žinoma. Administratorius, teisės aktų jam suteiktos kompetencijos ribose, veikė tinkamai ir teisėtai, bendradarbiavo su pareiškėjomis prašydamas kreditorinį reikalavimą patvirtinančių dokumentų, o pačių pareiškėjų neveikimas įgyvendinant savo, kaip kreditorių teises, kad būtų patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, niekaip nepriklauso nuo Administratoriaus valios.

Nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog Administratorius pažeidė tiek bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus, tiek Elgesio kodeksą, dėl ko skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriau 2018-08-31 įsakymo Nr.V4-246 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo ir pagrįstumo (e.b.l. 10).

Byloje nustatytos sekančios faktinės aplinkybės reikšmingos bylos išsprendimui.

2017-03-23 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „duomenys neskelbtini“ iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Geraldis“. Nutartyje iškelti bankroto bylą nustatyta, kad kreditoriai per 40 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos.

2018-05-02 pareiškėjos kreipėsi į Tarnybą, kuriame kėlė klausimą dėl BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ veiksmų bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjų, kaip buvusių UAB „Geraldis“ darbuotojų, kreditorinių reikalavimų tvirtinimo ir tenkinimo.

Atsižvelgdama į pareiškėjų skunde keliamus klausimus, Tarnyba nusprendė pradėti neplaninį administratoriaus veiklos patikrinimą ir 2018-05-30 raštu Nr. (10.4)D2-1847 Tarnyba informavo pareiškėjas apie priimtą sprendimą pradėti neplaninį Administratoriaus patikrinimą, administruojant Įmonės bankroto procesą.

2018-05-30 raštu Nr. (10.4)D2-1848 Tarnyba informavo Administratorių apie priimtą sprendimą pradėti neplaninį Administratoriaus patikrinimą, administruojant Įmonės bankroto procesą. Minėtu raštu Administratoriaus paprašyta iki 2018-06-12 pateikti išsamų paaiškinimą į pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes ir teiginius pagrindžiančių dokumentų kopijas.

2018-06-08 raštu Administratorius pateikė paaiškinimus ir pateikė jį pagrindžiančius dokumentus (e.b.l. 105-106).

2018-08-30 Tarnyba surašė išvadą „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Geraldis“ veiksmų, administruojant BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto procesą“ Nr. D4-1228 (toliau - Išvada), kurioje konstatuojama, kad atlikus patikrinimą pagal pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad Administratorius įmonių bankroto procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė (e.b.l. 11-13).

Tarnybos direktorius susipažinęs su Išvada priėmė ginčo Įsakymą, kuriame konstatuota, kad Administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, nepažeidė įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-13 įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatų.

Pareiškėja ginčydama Įsakymą nurodo, kad Administratorius neatliko Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14, 16, 19 punktuose bei 11 straipsnio 13 dalies 2 punkte numatytų pareigų, be jokio pagrindo perkėlė pareigą pagrįsti iš darbo santykių kylančius kreditorinius reikalavimus pareiškėjoms, neatsakingai ir aplaidžiai atlikdamas savo pareigas, Administratorius pažeidė tiek įstatymą, tiek Elgesio kodeksą, todėl Įsakymas turi būti panaikintas.

Tarnyba yra įgaliota institucija, vykdanti bankroto administratoriaus veiklos priežiūrą ir šio ginčo apimtyje tikrinamas jos veiksmų teisėtumas Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies apimtimi, t. y., ar atsakovė, nagrinėdama pareiškėjų skundą, veikė savo kompetencijos ribose, ar nepažeidė įstatymo ar kito teisės akto.

Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta, kad administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija (Tarnyba). Pagal ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalį, už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda (įspėjimas, viešas įspėjimas arba bankroto administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimas (pritarus Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai).

Nurodytos IBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalies nuostatos apibrėžia Tarnybos kompetencijos, nagrinėjant suinteresuotų asmenų skundus dėl bankroto administratoriaus veiksmų, ribas, t. y. tikrinama tiek, kiek tai yra susiję su bankroto administratoriaus funkcijomis vykdyti bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

ĮBĮ 37 straipsnio 6 dalis paveda Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti bankroto administratorių veiklos priežiūros tvarką.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (toliau – ir Taisyklės) skirtos reguliuoti asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūrą, kurią, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais, atlieka Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad administratorių veiklos priežiūra apima planinius ir neplaninius administratorių veiklos patikrinimus. Taisyklių 19 punktas nustato, kad patikrinimo rezultatai išdėstomi išvados dėl administratoriaus veiklos tikrinimo projekte. 20 punktas nustato, kad išvados projekte nurodomos faktinės aplinkybės, nustatyti veiklos pažeidimai, jų pobūdis, mastas, pasikartojimas ir (arba) siūloma nuobauda arba konstatuojama, kad veiklos pažeidimų nenustatyta, taip pat teisės aktai, kuriais vadovaujantis parengtas išvados projektas, ir parengimo data, tikrintojo (-ų) parašas (-i). Išvados projekte taip pat gali būti pateiktos rekomendacijos administratoriui. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po išvados projekto parengimo dienos jis išsiunčiamas administratoriui registruotu paštu, elektroninėmis priemonėmis ar kitu sutartu būdu (21 punktas). Administratorius turi teisę per 3 darbo dienas nuo išvados projekto gavimo dienos Priežiūros institucijai raštu arba elektroninėmis priemonėmis pateikti savo nuomonę dėl išvados projekto ir (ar) papildomus paaiškinimus ir dokumentus (22 punktas). Pasibaigus Taisyklių 22 punkte nurodytam terminui tikrintojas (-ai), įvertinęs (-ę) administratoriaus pateiktą nuomonę arba jei administratorius per nustatytą terminą ir nepateikia savo nuomonės, per 5 darbo dienas parengia išvadą dėl administratoriaus veiklos tikrinimo, kurią pateikia Priežiūros institucijos vadovui (23 punktas). Priežiūros institucijos vadovas, susipažinęs su išvados turiniu ir atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį, jo mastą, žalos dydį ir pasikartojimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą: skirti administratoriui išvadoje siūlomą nuobaudą; neskirti administratoriui išvadoje siūlomos nuobaudos; priimti sprendimą skirti kitą nei siūlomą išvadoje nuobaudą (Taisyklių 24 punktas). Priežiūros institucijos vadovo sprendimas dėl veiklos patikrinimo rezultato įforminamas įsakymu (Taisyklių 25 punktas). Apie priimtą sprendimą administratorius informuojamas raštu arba elektroninėmis priemonėmis per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos (Taisyklių 26 punktas).

Taigi bankroto administratorių veiklos priežiūros tikslas – tikrinti, kaip laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių administratorių veiklą, reikalavimų ir (arba) užkirsti kelią galimiems pažeidimams atsirasti (Taisyklių 3 punktas). Priežiūros institucija tikrina administratorių veiklą organizuodama tame tarpe ir neplaninius patikrinimus, kurie atliekami Priežiūros institucijos vadovo sprendimu esant Viešojo administravimo įstatyme nustatytiems pagrindams (Taisyklių 7.2. punktas).

Neplaniniai patikrinimai organizuojami vadovaujantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos direktoriaus 2016-08-30 įsakymu Nr. V1-341 patvirtintomis Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėmis ( toliau – ir Patikrinimų taisyklėmis), kurių 19 punktas numato, kad neplaninio administratoriaus veiklos patikrinimo tikslas – įvertinti faktus ar aplinkybes, dėl kurių buvo inicijuotas neplaninis patikrinimas, užkirsti kelią naujiems teisės aktų pažeidimams atsirasti. Neplaninis patikrinimas Tarnybos sprendimu gali būti atliekamas gavus asmenų pareiškimą, ar kitą dokumentą dėl administratoriaus veiklos, turint informacijos ar kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus veiksmų ar neveikimo, kurie gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų (20.2. punktas). Priežiūros institucija, gavusi asmenų prašymą (skundą), jį įvertina, ir priima sprendimą pradėti ar nepradėti neplaninį patikrinimą ir apie priimtą sprendimą raštu informuoja prašymą (skundą) pateikusį asmenį (21 punktas). Priežiūros institucija, vertindama prašymą (skundą), turi teisę kreiptis į administratorių dėl informacijos, ją pagrindžiančių dokumentų ir paaiškinimų pateikimo (22 punktas).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimas, kurį priima Tarnyba, atlikusi bankroto administratoriaus veiklos neplaninį patikrinimą, gali lemti tik bankroto administratoriaus, o ne kitų asmenų, tarp jų ir skundą padavusių, teises ar įstatymų saugomus interesus, kadangi, atsižvelgiant į tokioje administracinėje procedūroje priimamų sprendimų pobūdį, asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, veiklos priežiūra nėra tiesiogiai skirta asmenų, esančių įmonių bankroto proceso dalyviais, teisių ir teisėtų interesų gynimui. Taigi Tarnybai priėmus vienokį ar kitokį sprendimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų administruojant bankroto procedūrą (tiek skirti nuobaudą, tiek jos neskirti, pripažinti ar nepripažinti pažeidus bankrotą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas) kitų asmenų, išskyrus bankroto administratoriaus, teisėms ir pareigoms padariniai nekyla. Tokiu atveju atsakovas turi pareigą tik informuoti apie galimą bankroto administratoriaus pažeidimą pranešusį asmenį (pareiškėją), kaip buvo reaguota į jo pranešimą. Asmenys, esantys įmonių bankroto proceso dalyviais, savo teises ir teisėtus interesus turi galimybę ginti bankroto byloje civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka. Administracinėje byloje tokio asmens interesas galėtų ginamas atsakovo (Tarnybos) atliktos gautų skundų / pareiškimų dėl bankroto administratoriaus veiklos nagrinėjimo procedūros (ne)pažeidimo prasme (2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1080-552/2015; 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-910-624/2018; 2018 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1205-502/2018).

Ginčo atveju, Administratoriaus veiklos neplaninis patikrinimas buvo pradėtas pagal pareiškėjų kreipimąsi.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Administratoriui vykdant Įmonės bankroto procedūrą Įmonės dokumentai Administratoriui perduoti nebuvo ir viso Įmonės bankroto proceso metu, nepaisant Administratoriaus pastangų (Administratoriaus prašymu teismas išdavė vykdomąjį raštą, kurį Administratorius pateikė antstoliui vykdyti), dokumentai taip ir nebuvo perduoti. Administratorius patikrinimo metu paaiškinime nurodė, kad neturėdamas Įmonės dokumentų, duomenis apie Įmonės darbuotojus gavo iš valstybinių registrų, o konkrečiai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau - VMI). Pasak Administratoriaus, buvo nustatyta, jog pagal VSDFV pateiktas deklaracijas pareiškėjoms buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, o pagal VMI pateiktas deklaracijas buvo nustatyta, kad pareiškėjoms priskaičiuotas darbo užmokestis buvo išmokėtas, kadangi gyventojų pajamų mokestis mokamas tada, kai darbuotojui išmokamas, o ne priskaičiuojamas darbo užmokestis. Administratorius atkreipė dėmesį, jog Įmonė buvo deklaravusi su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimą pareiškėjoms. Administratorius taip pat pabrėžė, kad kitiems Įmonės darbuotojams VSDFV ir VMI deklaruoti duomenys nesutapo - pagal VSDFV duomenis darbo užmokestis buvo priskaičiuotas, o pagal VMI pateiktus duomenis - neišmokėtas. Todėl dėl šios priežasties Administratorius patikrinimo metu Paaiškinime nurodė, jog 2017-06-08 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti penkių Įmonės darbuotojų kreditoriniai reikalavimai, o vėliau pateikta paraiška Garantiniam fondui ir darbuotojams išmokėtos skirtos lėšos, todėl 2017-09-04 Kauno apygardos teismo nutartimi, po Garantinio fondo lėšų išmokėjimo, patikslintas Įmonės kreditorių sąrašas, kuris buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2017-06-08 nutartimi.

Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatose nurodyta, jog iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Taigi teisinis reglamentavimas apibrėžia, kad pareiga pagrįsti kreditorinius reikalavimus yra keliama patiems kreditoriams o ne bankroto administratoriui vykdančiam bankroto procedūrą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Administratorius ne kartą prašė pareiškėjų pateikti pareiškėjų kreditorinį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, kadangi pagal viešų registrų duomenis buvo matoma, jog su pareiškėjomis atsiskaityta, tačiau pareiškėjos tokių dokumentų pateikti negalėjo. Pareiškėjos teigdamos, jog su jomis galimai nebuvo atsiskaityta, nesikreipė dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, nors pagal ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Kai kreditorių reikalavimus nustatantis arbitražo sprendimas priimtas po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, teismas tvirtina kreditorių reikalavimus kaip kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimą, jeigu tie kreditorių reikalavimai nebuvo patvirtinti anksčiau. Kreditorių pareiškimai dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, patvirtinimo, pateikti po šio straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto termino, priimami iki teismo nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos.

Teismas daro išvadą, kad Tarnyba šiuo atveju priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į bankroto administratoriaus ĮBĮ įtvirtintas funkcijas ir kompetencijos ribas, šiuo atveju jis negali būti atsakingas už veiksmus, kuriuos skunde nurodo pareiškėjos. Pareiškėjų skundo teiginiai, kad bankroto administratorius nevykdė įstatymu nustatytų įpareigojimų bei pareiškėjų teisėtų reikalavimų, pažeidė profesinės etikos reikalavimus yra abstraktaus pobūdžio. Teismo vertinimu Tarnyba padarė pagrįstą išvadą, kad susiklosčiusią situaciją lėmė pareiškėjų neveikimas, kadangi apie bankroto bylos iškėlimą pareiškėjoms buvo žinoma.

Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog Administratorius pažeidė tiek bankroto procesą reglamentuojančius teisės aktus, tiek Elgesio kodeksą, dėl ko Skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 132 str., 133 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų V. G. ir L. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.