- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-18
- Bylos Nr.
- AN2-166-651/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00314-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pareiškėjas
- H. P.
- Advokatai
- Audrius Stonkus
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo H. P. atstovo advokato Audriaus Stonkaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK) tyrėja V. Capienė 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo bylos teisenos prieš D. M. ir A. Š., nesant įrodymų, liudijančių, kad šie asmenys padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 481 ir 115 straipsniuose.Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą bei įpareigoti instituciją pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną.Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo H. P. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyresniosios tyrėjos Violetos Capienė 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos paliko nepakeistu.Apeliaciniu skundu pareiškėjo H. P. atstovas advokatas A. Stonkus prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį, kuria atsisakyta panaikinti 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, ir įpareigoti instituciją pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nurodo, kad byloje yra besąlygiškai nustatyta, kad 2017-11-14 konfliktas įvyko P. evangelikų liuteronų parapijos namuose, kuomet buvo keičiama parapijos namų spyna. Visi liudytojai patvirtino, kad pareiškėjas H. P. bandė pro duris įeiti į parapijos namus, tačiau D. M. ir A. Š. prieš jį naudojo fizinę prievartą ir jėga bandė išstumti pro duris. Pasak apelianto, akivaizdu, kad būtent šios fizinės prievartos metu ir buvo suplėšyta pareiškėjo striukė. Mano, kad neturi jokios reikšmės kaip striukė buvo suplėšyta: ar buvo suplėšyta sugriebus pareiškėją ranka už peties ar jį stumiant ir jam užkliuvus už parapijos namų durų. Kunigas D. P. patvirtino, kad minėti du asmenys jėga išstūmė pareiškėją pro duris. Faktą, kad buvo suplėšyta striukė iš karto po konflikto nurodė ir kiti apklausti liudytojai: D. P., E. B., K. F., V. D., A. V., įskaitant ir D. M. bei D. Š.. Mano, kad iš medžiagoje surinktų įrodymų akivaizdu, kad striukė buvo suplėšyta būtent D. M. ir A. Š. naudojant fizinę jėgą prieš pareiškėją ir tai nėra jokios prielaidos ar abejonės, kurios galėtų būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Anot apelianto, surinkta medžiaga akivaizdžiai rodo, kad buvo tyčia padaryta turtinė žala, pareiškėjas pats nesuplėšė striukės, nesibrovė į patalpas, o jau buvo įėjęs į parapijos namus, kur turėjo teisę būti. Dėl to būtina pradėti administracinės bylos teiseną. Atsiliepimu į skundą Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK prašo palikti nutartį nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nėra pakankamai duomenų, kad pareiškėjo striukė buvo suplėšyta fizinės prievartos prieš jį metu, kad tai buvo padaryta tyčia, todėl pagrįstai nurodė, kad visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymi, kad nebuvo nustatytas net konkretus asmuo, kuris galėjo suplėšyti striukę, jo tiksliai negalėjo įvardyti ir pats pareiškėjas, faktines aplinkybes nurodė tik abstrakčiai. Nesant nešališkų liudytojų, mačiusių įvykio aplinkybes ir nenustačius kaltų asmenų, buvo priimtas nutarimas nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, kurį apylinkės teismas pagrįstai paliko nepakeistą. Apeliacinis skundas atmestinas. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo išvada, jog nepakanka medžiagos, leidžiančios atitinkamus asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn. Mano, kad visi surinkti duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjo striukė buvo suplėšta panaudojus fizinę prievartą, kuri pasireiškė išstumiant pareiškėją pro duris.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga bei apeliacinio skundo argumentais, neturi pagrindo nesutikti su institucijos, priėmusia skundžiamą nutarimą, bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų konstatuoti, kad buvo sugadintas pareiškėjo turtas dėl ko jis patyrė turinę žalą ir kad tai buvo padaryta tyčia. ANK 591 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 str. 1 p.). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Pagal ANK 115 straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sugadino turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti objektyviuosius požymius, t. y. turto sunaikinimo ir sugadinimo faktą ir kad dėl to asmuo patyrė žalą, neviršijančią trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Būtina nustatyti ir subjektyviąją nusižengimo pusę, t. y. asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal šį straipsnį, tyčią sunaikinti ar sugadinti turtą. Pareiškėjas nurodė, kad D. M. ir A. Š. prieš jį panaudoję fizinę prievartą suplėšė striukę ir dėl to patyrė 100 Eur žalą. Pirminiame pareiškime nurodė, kad A. Š., jam įėjus į patalpas, sugriebė už striukės ties krūtine ir bandė išstumti iš kambario. Po to priėjęs D. M. suėmė jam už pečių ir išstūmė lauk. Tuo metu buvo suplėšyta jo striukė (kairės pusės rankovė). Ginčo, kad striukė nebuvo suplyšusi, nėra, tačiau ginčas yra dėl to, ar striukė buvo suplėšyta dėl A. Š. ir D. M. prieš pareiškėją panaudoto smurto. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismu, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl minėtų asmenų neva panaudoto smurto buvo suplėšyta pareiškėjo striukė ir kad tai buvo padaryta tyčia. Nesutiktina su pareiškėju, jog kunigas D. P., antstolė V. D., antstolio padėjėjas L. V. bei patys A. Š. ir D. M. patvirtino, jog pareiškėjas buvo išstumtas pro duris ir taip suplėšyta jo striukė. Liudytojai antstolė V. D. ir antstolės padėjėjas L. V. parodė, kad 2017-11-14, apie 14.00 val., jie buvo atvykę į P. Evangelikų Liuteronų parapijos namus fiksuoti faktines aplinkybes. Parapijos namų viduje buvo kunigas D. P., parapijos tarybos pirmininkas D. M., tarybos narys A. Š. ir spynų keitimo meistras. Keičiant šoninių durų spyną pro duris į vidų pradėjo brautis vyriškis, kuris buvo neadekvačiai nusiteikęs, šaukė, rankomis stūmė duris, net ir prašomas liautis, toliau brovėsi j vidų. Tada parapijos pirmininkas D. M. ir tarybos narys A. Š. pristūmė duris tam, kad spynų meistras galėtų pakeisti spyną. Antstolė nurodė, kad nei A. Š., nei D. M. nenaudojo fizinės jėgos prieš minėtą pilietį, o priešingai, pilietis buvo agresyviai nusiteikęs ir antstolės V. D. manymu, striukę pareiškėjas susiplėšė pats braudamasis į vidų. Liudytojas kunigas D. P. parodė, kad pareiškėjas bandė prasiveržti pro duris į pastato vidų, kurias laikė A. Š. ir D. M.. Patys A. Š. ir D. M., priešingai nei tvirtina pareiškėjas, taip pat nepatvirtino, jog prieš pareiškėją buvo naudota fizinė prievarta. Abu liudytojai nurodė, kad jį stūmė durimis, kad nepatektų į patalpas ir netrukdytų antstolės darbui. Nurodė, kad pareiškėjo už rūbų netampė, nestumdė, buvo tik prirėmę duris, kad pareiškėjas nepateiktų į vidų. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, liudytojos E. B. ir K. F. nematė paties konflikto, todėl remtis jų parodymais, kaip patvirtinančiais pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nebuvo pagrindo. Taigi pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, kad A. Š., jam įėjus į patalpas, sugriebė už striukės ties krūtine ir bandė išstumti iš kambario, o po to priėjęs D. M. suėmė jam už pečių iš išstūmė lauk, nepatvirtintos. Iš liudytojų parodymų matyti, kad A. Š. ir D. M. laikė prirėmę duris, kad pareiškėjas nepatektų į vidų. Neginčijamų duomenų, kad pareiškėją būtų stūmęs bent vienas iš jo nurodytų asmenų ir tokiu būdu suplėšę striukę, nėra. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad A. Š. ar D. M. būtų atlikę pareiškėjo nurodytus veiksmus. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad A. Š. ar D. M. laikė prirėmę duris, kad į patalpų vidų negalėtų pateikti pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks veiksmas negali būti tapatinamas su asmens tiesioginiu išstūmimu iš patalpų naudojant fizinę prievartą. Taigi, nors byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad buvo laikomos durys ir dėl to į patalpas negalėjo patekti pareiškėjas, tačiau to nepakanka konstatuoti, kad dėl tokių A. Š. ar D. M. veiksmų tyčia buvo sugadintas pareiškėjo turtas (suplėšyta striukė), dėl ko pareiškėjas patyrė 100 Eur žalą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismu, kad nesant neginčijamų duomenų, nebuvo galima A. Š. ir D. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115 straipsnį. Jų veiksmuose neįžvelgtina ir ANK 481 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių.Esant išdėstytiems argumentams, konstatuotina, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus duomenis ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2017 m. lapkričio 23 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti minėtą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo atstovo advokato Audriaus Stonkaus apeliacinio skundo netenkinti.