- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- II-8-586/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00314-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pareiškėjas
- H. P.
- Advokatai
- Audrius Stonkus
dalyvaujant pareiškėjui H. P., jo atstovui advokatui Audriui Stonkui, Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK atstovui Gediminui Radzevičiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo H. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2017-11-23 nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyresnioji tyrėja V. C. 2017-11-23 priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos prieš D. M. ir A. Š., nesant įrodymų, liudijančių, kad šie asmenys padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 481 ir 115 straipsniuose. Nurodė, kad 2017-11-17 Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariate, įvykių registre Nr. 0117000642616 registruotas H. P. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2017-11-14, apie 14.30 val., jis iš Priekulės Evangelikų Liuteronų parapijos pirmininkės sužinojo, jog į parapijos namus braunasi nepažįstami žmonės. Atvykęs nurodytu adresu ir sulaukęs dar 2 parapijos narių (E. B., K. F.), buvo kieme, pamatęs, kad vyriškis iš automobilio pasiėmė spynos širdelę, supratęs, jog jis eis į vidų, aplenkė jį. Priėjęs prie durų ir atidaręs jas, viduje pamatė kunigą D. P., tarybos narį A. Š., D. M. ir dar keletą žmonių. Tada A. Š. sugriebė už striukės ties krūtine ir bandė išstumti iš kambario. Po to, priėjęs D. M. sugriebė už pečių, tuo metu buvo suplėšyta striukės kairės pusės rankovė bei padaryta 100 eurų vertės žala. Taip pat nurodyta, jog aiškinantis įvykio aplinkybes buvo bendrauta su E. B. bei K. F., kurios nurodė, jog į parapiją braunasi pašaliniai asmenys, todėl atvyko į parapijos namų teritoriją. Ten būnant kieme, atvažiavo H. P., pamatė vaikščiojant žmones, kurie jiems neprisistatė bei neįleido į pastato vidų. Joms likus stovėti prie pagrindinių durų, H. P. nuėjo prie šoninių durų, grįžęs po kelių minučių nurodė, jog A. Š. bei D. M. jį išstūmė ir suplėšė striukę. Telefonu buvo susisiekta su antstole V. D. bei padėjėju L. V., kurie nurodė, jog 2017-11-14, apie 14.00 vai. buvo atvykę į Priekulės Evangelikų Liuteronų parapijos namus, nes turėjo faktinių aplinkybių nustatymui patekti į parapijos namų patalpas. Parapijos namų viduje buvo kunigas D. P., parapijos tarybos pirmininkas D. M., tarybos narys A. Š. ir spynų keitimo meistras. Keičiant šoninių durų spyną prie durų priėjęs vyriškis, kuris pradėjo brautis j vidų, vyriškis buvo neadekvačiai nusiteikęs, šaukė, rankomis stūmė duris, net ir prašomas liautis, toliau brovėsi j vidų. Tada parapijos pirmininkas D. M. ir tarybos narys A. Š. pristūmė duris tam, kad spynų meistras galėtų pakeisti spyną. Antstolė paaiškino, jog nei A. Š., nei D. M. nenaudojo fizinės jėgos prieš minėtą pilietį, priešingai pilietis buvo agresyviai nusiteikęs visų asmenų esančių patalpų viduje atžvilgiu. Antstolės teigimu tikėtina, jog striukę minėtas vyriškis susiplėšė braudamasis į vidų pats. D. M. nurodė, jog jis yra Priekulės Evangelikų Liuteronų bažnyčios parapijos pirmininkas, pasikeitus pirmininkui vadovaudamiesi Lietuvos Liuteronų Evangelikų parapijos statutu buvo paprašyta buvusios pirmininkės perduoti naujai išrinktai tarybai parapijos turtą, neįvykdžius, 2 kartus raštiškai buvo kreiptasi, tačiau ir tai nepadėjo, todėl buvo nutarta teisinėmis priemonėmis susigrąžinti parapijos turtą. 2017-11-14, apie 14.00 val. į parapijos namus atvykus antstolei V. D., buvo keičiamos spynos. Keičiant spynas į parapiją atėjęs H. P. agresyviais veiksmais trukdė antstolės darbą, todėl jam bandant įsibrauti per duris į patalpas, D. M. ir A. Š. durimis išstūmė H. P., taip leido spynų meistrui keisti spynas. Abu teigė, jog fizinio kontakto su H. P. nebuvo, jie abu tik prirėmę duris, jomis išstūmė jį iš parapijos patalpų, striukės nesuplėšė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas H. P. pateikė dėl minėto nutarimo skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, įpareigoti instituciją pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nurodė, kad pateiktas pareiškimas buvo ištirtas paviršutiniškai, neobjektyviai ir neišsamiai, nebuvo apklausti visi su įvykiu susiję asmenys, kiti buvo apklausti telefonu. Taip pat nurodo, kad byloje pateikė teisingus parodymus, dėl ko buvo padaryta turtinė žala, pats nesusiplėšė striukės, į patalpas nesibrovė, kadangi jau buvo įėjęs į parapijos namus ir jis kaip parapijos narys turėjo teisę ten būti.
Teismo posėdžio metu visi apklausti asmenys iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir buvo nurodę vyresniajai tyrėjai V. C..
Antstolė V. D. ir jos padėjėjas L. V. patvirtino, kad niekas jėgos nenaudojo prieš H. P., išskyrus, kad jį bandė išstumti iš parapijos namų A. Š. ir D. M., už striukės niekas nebuvo paėmęs, taip pat paaiškino, kad pats H. P. buvo agresyviai nusiteikęs.
Analogiškai parodė ir liudytojai A. Š., D. M. bei D. P..
Liudytojos E. B. ir K. F. patvirtino, jog kaip buvo suplėšyta H. P. stiukė nematė, tik apie tai pasakė pats H. P..
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šiuo atveju iš surinktos medžiagos bei teisme apklaustų liudytojų nustatyta, kad apie H. P. tyčinį striukės suplėšymą nurodo tik jis pats, kiti asmenys tokių aplinkybių nepatvirtino, todėl galima daryti tik prielaidą, kad A. Š. ar D. M. galėjo suplėšyti striukę, tačiau prielaidomis kaltinimo grįsti negalima ir visos abejonės aiškintinos administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų naudai. Ir priešingai, iš visos bylos medžiagos darytina išvada, kad konfliktą sukėlė pats pareiškėjas, kadangi manant, kad kaip nors yra pažeidžiamos jo teisės, jis turėjo teisėtomis priemonėmis spręsti jo teisių pažeidimą, tačiau jis pats jėga brovėsi į patalpas. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, jog administracinė teisena A. Š. ir D. M. atžvilgiu negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo požymių. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyresniosios tyrėjos V. C. 2017-11-23 skundžiamas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir pareiškėjo H. P. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
pareiškėjo H. P. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK vyresniosios tyrėjos V. C. 2017-11-23 nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.