- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-1101-232/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12852-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- G. G.
- Ieškovas
- UAB „Efektyvūs procesai“
- Kategorijos
- 3.1.2.2.5Sutartinis teismingumas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Efektyvūs procesai“ ieškinį atsakovei G. G. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Efektyvūs procesai“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 15 000 Eur nuostolių, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė G. G. prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos teismams. Nurodė, jog atsakovė gyvena Latvijoje ir niekada negyveno Lietuvoje, neturėjo Lietuvoje turto. Šalys nėra susitariusios, jog turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos teismuose, o susitarimas buvo dėl ginčų iš darbo sutarties. Pareikštas ieškinys yra dėl žalos atlyginimo, o ne dėl darbo sutarties. Šalių darbo santykiai yra pasibaigę ir nutraukiant darbo sutartį nebuvo jokio susitarimo dėl šalių ginčų nagrinėjimo po darbo sutarties nutraukimo.
Šalies argumentai
3. Ieškovas su prašymu nesutiko. Nurodė, kad atsakovė klausimą dėl teismingumo iškėlė po metų nuo ieškinio pateikimo, tokiu būdu vilkindama procesą ir elgdamasi nesąžiningai. Pagal 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, sutartinė jurisdikcija turi išimtinės jurisdikcijos galią, jeigu konkretus ginčas patenka į susitarimo apimtį. Pažymėjo, kad tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje šalys susitarė dėl ginčų iš šios sutarties nagrinėjimo Lietuvos teismuose ir toks susitarimas taikomas ir į darbo sutartį inkorporuotam susitarimui dėl nekonkuravimo. Ginčas šioje byloje kilo dėl nekonkuravimo susitarimo pažeidimo. Tai, jog darbo sutartis pasibaigė, neturi reikšmės, nes ginčas kilo ne iš susitarimo nutraukti darbo sutartį, o iš darbo sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.
5. Nustatė, kad šalių pasirašytos 2016 m. kovo 24 d. darbo sutarties (toliau – Sutartis) 9.6 punkte šalys susitarė dėl nekonkuravimo įsipareigojimų, o 14 punkte šalys susitarė, jog ginčai dėl šios sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose. Ieškovas, kurio buveinė yra Lietuvos Respublikoje, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos teisme atsakovei, kurios gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje, kurį grindė Sutarties 9.6 punkte numatyto įsipareigojimo dėl nekonkuravimo pažeidimu ir prašydamas priteisti žalą.
6. Sprendė, jog tarp šalių kilusio ginčo jurisdikcijos klausimas turi būti sprendžiamas remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas).
7. Nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl žalos atlyginimo už nekonkuravimo įsipareigojimų pažeidimą nepriskiriamas Reglamento 24 straipsnyje numatytiems išimtinės jurisdikcijos atvejams, pagal pobūdį jis nesusijęs su draudimo, vartojimo sutartimis ir individualiomis darbo sutartimis (darbo ginčais), todėl šalių Sutarimą dėl jurisdikcijos laikė galiojančiu (Reglamento 23 straipsnio 5 dalis).
8. Pažymėjo, jog ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo remdamasis šalių pasirašytos Sutarties 9.6 punkto pažeidimu. Sutarties 14 punkte šalys susitarė dėl ginčų dėl šios Sutarties nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, todėl teismas padarė išvadą, jog ginčas yra kilęs iš Sutarties, ir šalys susitarė jį nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, todėl remiantis Sutarties 14 punktu ir Reglamento 25 straipsnio 1 dalimis, sprendė, jog jis teismingas Lietuvos teismams ir nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Atsakovė atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį palikti nenagrinėtu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10. Nurodė, kad ieškovo pareikšti reikalavimai nepatenka į nuostatos dėl teismo vietos pasirinkimo apimtį. Teigė, kad teismas nesiaiškino ar išlyga dėl jurisdikcijos apima ieškovo reiškiamą reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Šalių sudarytame susitarime dėl jurisdikcijos yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta „ginčai dėl šios sutarties“, o ne pvz. kaip įprasta tokio pobūdžio susitarimuose „ginčai, kylantys iš šios Sutarties ar susiję su ja“ ar pan. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas ne „dėl darbo sutarties“, tačiau dėl „žalos atlyginimo“. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, nors ir kyla iš darbo sutarties, tačiau tai nėra ginčas „dėl sutarties“. Paaiškino, kad situacija, susijusi su sutartiniu teismingumu, nesusiklostė, nes nagrinėjamas ginčas nepatenka į ieškovo ir atsakovės sudaryto susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo sritį, kadangi reiškiami reikalavimai, nors ir susiję su sutartimi, tačiau nėra dėl pačios sutarties (jos aiškinimo, pakeitimo, nutraukimo, galiojimo ar pan.). Pažymėjo, kad Lugano konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas dėl jurisdikciją nustatančios sąlygos turinio, t. y. kad susitarimas turi apimti ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių.
11. Nurodė, kad šalių darbo santykiai yra pasibaigę, o šalių sudaryta Sutartis yra nutraukta 2017 m. balandžio 13 d. susitarimu, nenumatant jokio teismingumo dėl šalių ginčų, kilusių po darbo sutarties nutraukimo. Nutraukus darbo sutartį, nebegalioja ir jos 14 p. sąlyga dėl teismingumo. 2017 m. balandžio 13 d. susitarime, nenumatant jokio teismingumo dėl šalių ginčų, kilusių po darbo sutarties nutraukimo, ar nenumatant, kad darbo sutarties sąlyga dėl teismingumo lieka galioti, šalys tik patvirtino savo valią, kad darbo sutarties 14 p. neapima ginčų, kylančių iš sutarties vykdymo ar susijusių su ja.
12. Nurodė, kad tiek Sutarties, tiek 2017 m. balandžio 13 d. susitarimo tekstas buvo paruoštas ieškovo (darbdavio). Tokiu būdu, iškilus abejonei dėl Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos apimties, minėta darbo sutarties 11 p. sąlyga aiškintina ne ieškovo, tačiau darbuotojo naudai, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad šalių sudaryti darbo santykiai yra pasibaigę ir atsakovė neturi jokio ryšio su Lietuva.
Atsiliepimas
13. Ieškovas atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
14. Nurodė, kad ginčai dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo patenka į šalių susitarimo dėl jurisdikcijos apimtį. Byloje nekyla ginčo, kad susitarimas dėl jurisdikcijos yra įtvirtintas Sutarties 14 p. Sutartyje nenumatyta jokių atvejų/ išimčių, kai iš jos kylantys ginčai nepatektų į susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo sritį. Taigi susitarimas dėl jurisdikcijos yra taikytinas ir į Darbo sutartį (9.6 p.) inkorporuotam nekonkuravimo susitarimui. Nurodė, kad atsakovė nepateikia jokių racionalių argumentų, kodėl formuluotę „ginčai dėl šios Darbo sutarties“ aiškina tik kaip ginčus dėl Sutarties aiškinimo, sudarymo, nutraukimo, pakeitimo, specifiškai atmesdama ginčus dėl Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo/ nevykdymo ir iš to kylančios pareigos padengti Sutartimi numatyto dydžio nuostolius.
Šalies argumentai
15. Atkreipė dėmesį, kad angliškoje Sutarties redakcijoje, kurios tekstas, preziumuotina, buvo skirtas būtent atsakovei ir jai suprantamas, yra teigiama, jog Lietuvos Respublikos jurisdikcijai yra priskirtini „ginčai, kylantys pagal šią Darbo sutartį“. Nors Sutarties 15 p. yra numatyta pirmenybę teikti Sutarties tekstui lietuvių kalba, tačiau angliškas Sutarties variantas patvirtina, kad atsakovės interpretacijos, siekiant apriboti jurisdikcijos apimtį, yra nepagrįstos.
16. Nurodė, kad tarp šalių nekyla ginčo, kad Sutarties 9.6 p. įtvirtintas nekonkuravimo susitarimas, dar dvejus metus ribojantis atsakovės galimybes laisvai pasirinkti darbą, galioja ir po Sutarties pabaigos. Tai patvirtina ir 2017 m. balandžio 13 d. šalių sudarytas susitarimas dėl Sutarties nutraukimo (6 p.). Atsižvelgiant į tai, kad po darbo santykių nutraukimo atitinkamos Sutarties nuostatos dėl nekonkuravimo liko galioti, atitinkamai yra galiojantis ir Sutarties 14 p. numatytas susitarimas dėl teismingumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pasisakyta dėl bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra vienas iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 str. 2 d. 2 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).
20. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šioje byloje ieškovas, kurio buveinė yra Lietuvos Respublikoje, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos teisme atsakovei, kurios gyvenamoji vieta yra Latvijos Respublikoje, kurį grindė Sutarties 9.6 punkte numatyto įsipareigojimo dėl nekonkuravimo pažeidimu, prašydamas priteisti žalą.
21. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo.
22. Bendroji jurisdikcijos taisyklė, nustatyta Reglamento 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, yra ta, kad ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Susitarimus dėl jurisdikcijos nustato reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
23. Nagrinėjamu atveju 2016 m. kovo 24 d. darbo sutarties 9.6 punkte ginčo šalys susitarė dėl nekonkuravimo taisyklių, be kita ko, dėl minimalios ir neginčijamos nuostolių sumos (15 000 Eur) pažeidus nekonkuravimo nuostatas. Sutarties 14 punkte susitarė, kad ginčai dėl darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose. Taigi galima daryti išvadą, kad ieškovo pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo patenka į ginčo šalių suderintas nuostatas dėl teismo vietos pasirinkimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutarties formuluotė „ginčai dėl darbo sutarties“ apima visus ginčus dėl sutarties, be kita ko, ir ginčus dėl žalos atlyginimo pažeidus nekonkuravimo taisykles numatytas toje pačioje sutartyje.
24. CK 6.221 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. 2016 m. kovo 24 d. Darbo sutartis buvo nutraukta 2017 m. balandžio 17 d. susitarimu, kuriame šalys paliko galioti Sutarties nuostatas dėl nekonkuravimo termino ir atsakomybės. Kadangi atitinkamos Sutarties nuostatos dėl nekonkuravimo liko galioti, liko galioti ir susitarimas dėl teismingumo.
25. Nurodytų aplinkybių kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčas yra kilęs iš Sutarties ir šalys susitarė jį nagrinėti Lietuvos Respublikos teismuose, todėl jis teismingas Lietuvos teismams.
26. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.