- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-20
- Bylos Nr.
- A-143-1373-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01319-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. P. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 8–10), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro (toliau – ir atsakovas, Centras) Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) specializuotosios medicininės ekspertizės 2011 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 1534 (toliau – ir Pažyma, Sprendimas) pateiktą išvadą bei įpareigoti Centrą iš naujo atlikti tinkamumo vidaus tarnybai pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V-380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – Sąvadas) I skiltį procedūrą. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas. Buvo nusiųstas į CMEK spręsti, ar jis yra tinkamas dirbti pagal Sąvado I skiltį. CMEK skundžiamoje Pažymoje pateikė išvadą, kad jis yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I skiltį, bei rekomenduotas šeimos gydytojo stebėjimas. Pareiškėjas pažymėjo, kad ilgą laiką jį vargina nugaros skausmai (medialinė disko išvarža) ir didelis kraujospūdis, kurių simptomai žymiai išryškėja po tarnybos, daug laiko jis praleidžia gydydamasis šias ligas. Jo nuomone, su II° hipertenzija nėra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų reikalavimų I skiltį. Kad būtų paneigta kardiologų ir okulistų duota išvada bei išaiškinti jo ligos ir susirgimai, turėjo būti tiriamas stacionare. Ekspertiniame sprendime pagrindine liga ir (ar) sveikatos problema yra laikomi šio sprendimo turinį lemianti, daugiausia tinkamumo vidaus tarnybai apribojimams turinti įtakos liga ir (ar) sveikatos problema. Jeigu tokios ligos ir (ar) sveikatos problemos yra kelios, jos pagrindine liga ir (ar) sveikatos problema pripažįstamos visos. Taigi CMEK Pažymoje esanti išvada yra niekuo nemotyvuota. Be kita ko, tvirtino, kad atsakovas turėjo remtis ir Sąvado 27.2 punktu, kuriam priskiriama II° hipertenzija. Atkreipė dėmesį, kad šios komisijos posėdyje nedalyvavo, nes nebuvo kviečiamas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 20–27) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad priimtas CMEK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl neturėtų būti panaikintas. Pažymėjo, kad Pažymoje buvo padaryta aiški techninė klaida, nes nebuvo įrašytas Sąvado 27.3 punktas, nors 2011 m. gegužės 5 d. specializuotosios medicininės ekspertizės akte (toliau – ir SMEA) Nr. 1235/1534 ir 2011 m. gegužės 19 d. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindime buvo įrašytas Sąvado 27.3 punktas. Tvirtino, kad pareiškėjas CMEK posėdyje nedalyvavo, o Pažyma buvo išsiųsta trečiajam suinteresuotam asmeniui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo). Visi veiksmai buvo atlikti vykdant teisės aktų reikalavimus. Be kita ko, nurodė, kad pagrindinės ir gretutinės ligos bei sveikatos problemos pagal TLK-10 kodus buvo įrašytos į Pažymą, tačiau akcentavo, kad buvo įrašyti tik TLK-10-AM kodai, t. y. kad būtų apsaugoti pareiškėjo ypatingi asmens duomenys, kurie negali būti atskleisti tretiesiems asmenims: vidaus reikalų įstaigoms, nes Pažyma buvo pateikiama susipažinti ne tik pareiškėjui, bet ir Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. CMEK priėmė ekspertinį sprendimą dėl pareiškėjo tolesnio tinkamumo vidaus tarnybai pagal Sąvado I skiltį individualiai įvertindama jo sveikatos būklę ir nustatytas diagnozes. Nors pareiškėjui konstatuota hipertenzinė retinopatija, tačiau kitų organų taikinių pažeidimų nenustatyta. Indikacijų patvirtinti nurodytą diagnozę pareiškėjui stacionare nebuvo, jis buvo tirtas ambulatoriškai. Laikinojo nedarbingumo dėl arterinės hipertenzijos neturėjo, jokių vaistų nevartojo. Pabrėžė, kad CMEK ekspertinio sprendimo pagrindimas yra sudėtinė SMEA dalis. SMEA surinkti duomenys byloja, kad ekspertinis sprendimas, įrašytas į šio SMEA 4 dalį, į Pažymą ir jos patikslinimą, priimtas individualiai įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę ir jo, o ne kito asmens ar kolektyvo, tinkamumą vidaus tarnybai. Atsakovo nuomone, pareiškėjas nenurodė nė vienos objektyvios ir konkrečios priežasties ar objektyvių ir konkrečių faktų, naujų medicininių dokumentų, kurių CMEK nebūtų įvertinusi ekspertizės metu, ar argumentų, kad CMEK pažeidė teisės aktų reikalavimus, kad priėmė abstraktų ekspertinį sprendimą, kad individualiai neįvertino būtent jo sveikatos būklės, jo tinkamumo vidaus tarnybai eiti pareigas pagal Sąvado I skiltį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 5 d. sprendimu (b. l. 86–89) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl CMEK specializuotosios ekspertizės 2011 m. gegužės 19 d. pažymoje Nr. 1534 pateiktos išvados, pagal kurią pareiškėjas yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I skiltį. Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Pažymos teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – sveikatos būklės reikalavimai asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose mokymo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, bei ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos pagrindai. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalimi. Teismas įvertino faktines bylos aplinkybes. Pabrėžė, jog pareiškėjas nesutinka su Pažyma, laiko ją nemotyvuota ir nepagrįsta bei mano, kad turėjo būti taikyti Sąvado 27.2 ir 27.3 punktai, nes, nustačius II° hipertenziją, jis nėra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado I skiltį. Pažymėjo, jog byloje ginčo dėl Sąvado 34.2 ir 16.3 punktų taikymo nėra. Iš esmės byloje ginčas kilo dėl Sąvado 27 punkto taikymo. Be kita ko, pastebėjo, kad nors pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdyje tvirtino, kad jį kamuoja nugaros skausmai, aukštas kraujospūdis, tačiau pripažino, kad dėl to į medikus nesikreipė, medikamentų nevartojo, laikinojo nedarbingumo dėl arterinės hipertenzijos neturėjo. Iš byloje esančio 2011 m. gegužės 3 d. klausimyno matyti, kad pareiškėjas jį pildydamas nurodė, jog skundžiasi stuburo skausmais, tačiau jokių medikamentų nevartoja. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 1, 2, 4.3, 5, 6, 10.4, 54, 55, 56, 66, 69, 74, 76 punktais, Sąvado taikymo paaiškinimų 27 punktu. Teismas įvertino 2011 m. gegužės 19 d. ekspertinio sprendimo pagrindimą, kurio pagrindu CMEK priėjo išvadą, kad pareiškėjas tinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado I skiltį. Teismas vadovavosi ABTĮ 57 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi. Objektyviai ir visapusiškai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, teismas padarė išvadą, kad vertinti bylos faktines aplinkybes ir jas kvalifikuoti kitaip nei CMEK nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių CMEK padarytas išvadas. Teismas sutiko su atsakovo atstovo teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad vieno gydytojo vienkartinio kraujospūdžio matavimo rezultatai negali paneigti CMEK padarytos išvados. CMEK išvada pagrįsta byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie pareiškėjo sveikatos būklę. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis buvo nedarbingas dėl arterinės hipertenzijos. Pareiškėjas pats pripažino, kad jokių medikamentų nevartoja/-o. Nors pareiškėjui konstatuota hipertenzinė retinopatija, tačiau kitų organų taikinių pažeidimų jam nebuvo nustatyta. Teismo nuomone, Pažyma atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Vadovaudamasis Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (administracinės bylos Nr. A3-750/2004, Nr. A444-203/2005, Nr. A63-994/2008, Nr. A146-461/2009, Nr. A146-1026/2009, Nr. A756-1356/2010). Teismas nurodė, jog ginčo atveju ekspertinis sprendimas buvo įrašytas į SMEA 4 dalį, į 2011 m. gegužės 19 d. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindimą, į Pažymą, į jos patikslinimą, priimtas individualiai įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę ir jo tinkamumą vidaus tarnybai. Tai, kad Sąvado 27.3 punktas į pirminę Pažymą nebuvo įrašytas, nedaro jos neteisėta. Be to, padaryta techninė klaida buvo ištaisyta priimant Pažymos patikslinimą. Techninių klaidų ištaisymą leidžia tiek Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio, tiek Aprašo 76 punkto nuostatos. Bylos duomenimis, paminėtas punktas buvo įrašytas ir ekspertinio sprendimo pagrindime, ir SMEA. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėmis bylomis Nr. A438-537/2010, Nr. A143-319/2010. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad CMEK savo Sprendime (Pažymoje), individualiai įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę ir medicininius duomenis apie jo sveikatos būklę, pateikė pagrįstą atsakymą dėl pareiškėjo tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvado I skiltį. Pareiškėjui buvo taikytas Sąvado 27.3 punktas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, kurių CMEK nebūtų įvertinusi ekspertizės metu, ar argumentų, kad CMEK pažeidė nurodytų teisės aktų reikalavimus, kad priėmė abstraktų ekspertinį sprendimą, kad individualiai neįvertino būtent jo sveikatos būklės, jo tinkamumo vidaus tarnybai eiti pareigas pagal Sąvado I skiltį Sąvado taikymo paaiškinimų 27.2 punktą. Kitų pareiškėjo organų taikinių pažeidimų nustatyta nebuvo, pareiškėjas pripažino, kad dėl sveikatos būklės į medikus nesikreipė, medikamentų nevartojo, nors, kaip teigė, ir jautėsi blogai. Todėl CMEK pagrįstai pareiškėjui netaikė Sąvado taikymo paaiškinimų 27.2 punkto. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas tinkamai taikė ir aiškino tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, neveikė ultra vires, priimtas aktas neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių jis buvo įsteigtas. Todėl nurodytais motyvais ir kitais motyvais, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, panaikinti skundžiamą Pažymą (Sprendimą) nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.). Nurodytais motyvais atmetęs pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, teismas nepatenkino jo prašymo dėl 300 Lt atstovavimo išlaidų priteisimo pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 96–101) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Tiek CMEK, tiek teismas rėmėsi vienkartiniu kraujospūdžio matavimo, kuris buvo atliktas CMEK metu, rezultatu ir padarė išvadą, kad jam yra nustatoma pirminė hipertenzija. Nei viename CMEK akte nėra išdėstyti aiškūs ir pakankami motyvai, kodėl buvo atmestos gydytojų kardiologo ir oftalmologo išvados ir kodėl remiamasi CMEK atliktu vieno gydytojo vienkartinio kraujospūdžio matavimo rezultatu. Sąvado 27.2 papunkčiui priskiriama II° hipertenzija, nustatyta įvertinus anamnezę, kairiojo skilvelio funkciją, pakitimus akių dugne, atlikus funkcinius mėginius.
2. Jokioje hipertenzinių ligų diagnostikoje ligos nustatymas nėra siejamas su jau turėtu nedarbingumu ar medikamentų vartojimu, todėl teismo išvados: pareiškėjo organų taikinių pažeidimų nebuvo nustatyta, pareiškėjas pripažino, kad dėl sveikatos būklės į medikus nesikreipė, medikamentų nevartojo, nors, kaip teigė, ir jautėsi blogai, todėl CMEK pagrįstai pareiškėjo atžvilgiu netaikė Sąvado taikymo paaiškinimų 27.2 punkto – yra niekuo nepagrįstos.
3. Teismas neteisingai įvertino Sąvado 27 punkto normas, neteisingai jas pritaikė. Teismas, vertindamas, kad I° hipertenzija (Sąvado 27.3 p.) yra, kai nustatomas vieno organo pažeidimas, o, konstatuojant daugiau kaip vieno organo pažeidimą, šis punktas netaikomas, taikomi kiti ligą atitinkantys Sąvado punktai, kaip, pvz., 27.2 ar 27.1, neatitinka Sąvado visame 27 punkte išdėstytų normų. I° hipertenzija bei ribinė hipertenzija yra, kai nenustatoma nei vienos ligos. Teismas konstatavo, kad jam nustatyta hipertenzinė retinopatija, t. y. nustatyta liga, organo taikinis pažeidimas, todėl jam turėjo būti nustatyta II° hipertenzija.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106–107) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Visus savo motyvus, argumentus dėl 2011 m. gegužės 19 d. priimto ekspertinio sprendimo (CMEK 2011 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. 1534, CMEK 2011 m. gegužės 19 d. pažyma Nr. 1534 (patikslinta), specializuotosios medicininės ekspertizės akto Nr. 1235/1534 4 dalis) išsamiai išdėstė 2011 m. gegužės 19 d. CMEK ekspertinio sprendimo pagrindime.
2. CMEK jokių duomenų apie pareiškėjo pirminę arterinę hipertenziją iki specializuotosios medicininės ekspertizės atlikimo negavo.
3. Pareiškėjo, kaip ir kiekvieno vidaus tarnybos sistemos pareigūno, sveikata nuolat tikrinama privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų metu, tačiau duomenų apie pirminę arterinę hipertenziją konstatuota nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš bylos matyti, kad trečiojo suinteresuoto asmens siuntimu pareiškėjas buvo ištirtas atsakovo, siekiant tikslo nustatyti, ar pagal savo sveikatos būklę jis atitinka Sąvado I skiltyje nurodytas tinkamumo vidaus tarnybai sąlygas. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas nei paminėto siuntimo sveikatos būklei ištirti, nei atsakovo atliktos tokio patikrinimo procedūros teisėtumas. Nagrinėjamo ginčo esmė – šalių nesutarimai dėl pareiškėjo skundžiamos atsakovo pažymos (joje nurodytos išvados dėl pareiškėjo tinkamumo tolesnei vidaus tarnybai) pagrįstumo. Konkrečiai imant, pareiškėjas nesutinka su atsakovo išvada, kad jo hipertenzinė liga priskirtina prie Sąvade Io (švelni hipertenzija) nurodyto hipertenzinės ligos laipsnio. Pagal pareiškėją, Sąvado taikymo požiūriu jo liga turi būti apibūdinta kaip IIo (vidutinė hipertenzija) hipertenzinė liga. Atsižvelgiant į nurodytą nagrinėjamo ginčo esmę, konstatuotina, kad materialiuoju aspektu bylai yra reikšmingas Sąvado (Sąvado taikymo paaiškinimų) 27 punkto, kuriame yra pateikti paminėtų hipertenzinės ligos priskyrimo tam tikram sunkumo laipsniui aprašymai, taikymas.
Aukščiau nurodytų hipertenzinės ligos laipsnių (Io ir IIo) aprašymai ir jų nustatymo kriterijai nurodyti Sąvado (Sąvado taikymo paaiškinimų) 27 punkto aprašomojoje dalyje. Pagal Sąvado 27.2 papunktį, IIo hipertenzija nustatoma įvertinus anamnezę, kairiojo skilvelio funkciją, pakitimus akių dugne, atlikus funkcinius mėginius <...>. Pagal Sąvado 27.3 papunktį, Io hipertenzijos esminis požymis yra organų taikinių pažeidimų ir simptominės hipertenzijos nebuvimas. Aptariamame Sąvado (Sąvado taikymo paaiškinimų) punkte taip pat nurodytos pagrindinės medicininio tyrimo taisyklės, kurių atsakovas privalo paisyti, nustatant tikrinamo pareigūno hipertenzinio susirgimo laipsnį tinkamumo eiti pareigas vidaus tarnyboje aspektu.
Pasisakydama dėl nurodytos materialinės teisės normos taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pirmiausia pažymi, kad joje išdėstytos taisyklės ir ligos laipsnio nustatymo metodika skirti specialias žinias turintiems subjektams, kurie pagal savo kompetenciją įgalinti ir specialiai paskirti spręsti šių nuostatų taikymo klausimą kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl šios normos nuostatų taikymo teisingumo ir pagrįstumo, taip pat gali pasinaudoti specialias žinias turinčių specialistų (ekspertų) pagalba. Tačiau tai yra būtina padaryti tik tuo atveju, kai nagrinėjamoje byloje iškyla pagrįstos abejonės dėl tam tikrų atsakovo padarytų išvadų pagrįstumo. Paprastai tai būna, kai nesutinkantis su atsakovo padarytomis išvadomis asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) pateikia teismui kitų specialistų padarytas išvadas arba kitus įrodomąją reikšmę turinčius dokumentus (įrodymus), kurie paneigia atitinkamą atsakovo išvadą arba galutinių rezultatų nustatymo prasme nėra suderinami su atsakovo padarytomis išvadomis. Vien tik pareiškėjo subjektyvus suvokimas, kuris yra pagrįstas asmeniniais pojūčiais, nėra pakankamas pagrindas teismui suabejoti atsakovo padaryto tyrimo rezultatų objektyvumu ir jų pagrįstumu. Iš byloje esančių įrodymų bei atsakovo pateikto jo atlikto tyrimo aplinkybių paaiškinimo matyti, kad, skirtingai negu teigia pareiškėjas, atsakovas rėmėsi ne tik vienkartiniu pareiškėjo kraujospūdžio matavimo rezultatu, bet ir kitais medicininiais duomenimis, charakterizuojančiais (arba galinčiais charakterizuoti) pareiškėjo hipertenzinės ligos požymių buvimą ir jų vertinimą iki paminėto pareiškėjo sveikatos būklės patikrinimo pas atsakovą, t. y. pareiškėjo hipertenzinė liga buvo įvertinta ir istoriniu ligos aspektu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo teismui nurodyti ir apeliaciniame skunde pateikti argumentai nėra pakankami suabejoti paminėto atsakovo padaryto tyrimo išvadų pagrįstumu.
Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.