Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokykloje, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą bei per bausmės atlikimo laikotarpį kiekvieną dieną nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ar mokslu; bausmę atliko 2014-08-25;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-26 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bausmę atliko 2015-08-13;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant galutinę subendrintą 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 92 straipsnio nuostatomis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - per pirmus 6 mėnesius išdirbti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose; elgesio apribojimus – pirmus 6 mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; pirmus dvylika mėnesių tęsti mokslą arba dirbti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., atėmęs galimybę nukentėjusiajam asmeniui pasipriešinti, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2015 m. vasario 7 d., apie 03.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nakties metu netikėtai nukentėjusiajam P. B., priėjo prie nukentėjusio P. B. iš už nugaros, šiam nereaguojant staigiai praėjo pro šalį ir atsisuko į nukentėjusį P. B. ir kažką pasakė bei ranka pirštais parodė gestą, kad prašo rūkyti, po ko keletą kartų pasakė, kad duotų cigaretę, vėliau pasakė, kad duotų 50 centų, o nukentėjusiajam P. B. išsitraukus piniginę, piktu tonu liepė berti pinigus iš piniginės į saują, nukentėjusiajam išsigandus ir pradėjus bėgti, dėl ko piniginei iškritus, paėmė nuo žemės nukentėjusiajam P. B. priklausančią 14,48 eurų vertės piniginę, kurioje buvo P. B. asmens dokumentas, 30 eurų vertės „Swedbanko“ kortelė, Vilniečio kortelė, 1,16 eurų vertės, 2 eurai. Tokiu būdu pasinaudojęs netikėtumu, tamsia aplinka, piktu tonu išgąsdino nukentėjusį ir, taip atėmęs nukentėjusiajam P. B. galimybę pasipriešinti, pagrobė P. B. priklausantį 47,64 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P., atsakydamas į teismo klausimą, ar prisipažįsta kaltu, nurodė kaltę pripažįstantis pilnai, tačiau apklausiamas esminių faktinių inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių nepripažino. Kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kartu su draugu Aleksandru (A. J.) ėjo pas pastarąjį į namus. Draugas ėjo per kitą pusę, o jis ėjo kitu keliu, kur sutiko vaikiną, kurio paprašė duoti centų. Vaikiną sutiko prie Narbuto stotelės, prie namų. Nukentėjusysis buvo netoli nuo jo, maždaug 10 metrų atstumu. Prie nukentėjusiojo priėjo iš už nugaros, norėdamas paprašyti 50 centų. Tikina, kad jokio fizinio kontakto su nukentėjusiuoju nebuvo. Norėjo nusipirkit atsigerti, todėl ir priėjo paprašyti pinigų. Priėjęs paklausė, ar šis turi 50 centų. Prašymą išreiškė įprastu normaliu balso tonu, nei šaukė, nei grasino. Nukentėjusysis jam iš piniginės padavė centus, jis padėkojo, dar paklausė, ar pastarasis turi cigaretę, tačiau nukentėjusysis pasakė nerūkantis ir nežinia kodėl pradėjo bėgti. Pabėgdamas pametė piniginę. Tai, kad buvo pamesta piniginė, jis pamatė nukentėjusiajam jau bėgant. Jis šaukė nukentėjusiajam, kad šis pametė piniginę, tačiau pastarasis nesustojo. Nežino, kodėl nukentėjusysis pabėgo, gal pastarasis išsigando, nes buvo tamsu, bet jis šio specialiai tikrai negąsdino. Tada jis paėmė piniginę, kurioje rado korteles, pasą, banko kortelę bei Vilniečio kortelę. Korteles išmetė į krūmus, o piniginę pasiėmė su savimi. Grynų pinigų piniginėje nebuvo. Paskui iš krūmų atėjo draugas ir jie kartu ėjo link jo namų. Su A. J. sustojo prie parduotuvės „Iki“ (daugmaž už 700 metrų nuo tos vietos, kur sutiko nukentėjusįjį), kur prie jų privažiavo pareigūnai. Savo kaltę mato tame, kad pasiėmė nukentėjusiojo pamestą piniginę, tačiau jis nukentėjusiojo negąsdino, negrasino ir neturėjo jokio tikslo atimti piniginę. Dėl to, kad paėmė piniginę, gailisi (t. 2, b. l. 6-10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis A. P. savo kaltę pripažino pilnai. Nurodė, kad 2015 m. vasario mėn., tiksliai datos neatsimena, mėnesio pradžioje apie 2 val., nakties ėjo iš centro susitikti su draugu Aliku (A. J.). Įvykio metu jis su draugu dar nebuvo susitikęs. Buvo susitarę susitikti prie ,,IKI” parduotuvės esančios kebabinės, Karoliniškėse, Laisvės pr., tikslaus adreso nežino, norėdami pavalgyti. Jis pakilo į kalną, ėjo šaligatviu ir prie pėsčiųjų perėjos Vaitkaus g., namo numerio nežino, priėjo prie jaunuolio (kaip jis atrodė, negali apibūdinti) ir lietuviškai paprašė centų. Jis pats turėjo apie 30 centų, o kiek jam davė vaikinas, tamsoje nematė. Jis negrasino, be jokio pakelto tono prašė centų. Rūkyti neprašė. Vaikinas (apie 17-18 metų), sustojo, iš kažkur išsitraukė piniginę ir į vieną saują davė jam centų. Jis dar kažką šio paklausė. Jaunuolis po to piniginę įsidėjo atgal į galinę kišenę ir nubėgo. Vaikinui bėgant iškrito piniginė. Vaikinas neatsisuko ir nubėgo centro link. Jis paėmė piniginę, kuri jam patiko, ir įsidėjo sau į striukės kišenę, tada nuėjo kebabinės link. Netoli kebabinės (gatvėje) jį sustabdė policijos pareigūnai. Kartu jau buvo ir Aleksandras, kuris atėjo iš Sietyno stotelės pusės. Juos abu pareigūnai sulaikė ir dalinai apžiūrėjo. Pas jį rado juodą piniginę, tą pačią, kurią paėmė nuo žemės. Piniginėje buvusius dokumentus, banko kortelę „Swedbank“, „Vilniečio“ kortelę, jis išmetė prie vaikų darželio (kažkur į krūmus). Tą dieną jam reikėjo pinigų, centų, kadangi norėjo valgyti, nusipirkti kebabą. Piniginės neplėšė. Dėl padarytos veikos prisipažįsta ir gailisi taip pasielgęs. Žalą žada atlyginti (t. 1, b. l. 99). Apklausiamas papildomai nurodė 2015 m. vasario mėnesį Vilniuje, prie Narbuto stotelės prašęs pinigų ir paėmęs nuo žemės svetimą piniginę. Gailisi, pažada daugiau taip nebesielgti (t. 1, b. l. 102-103).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. B. parodė 2015-07-07 ėjęs iš miesto centro, eidamas nuo Narbuto stotelės tarp namų sutiko kaltinamąjį. Vaikinas priėjo prie jo iš už nugaros ir aplenkė, atsistojo priešais. Kaltinamasis jį sustabdė. Vien tik pamatęs jo išvaizdą ir veido išraišką išsigando, pastarasis atrodė grėsmingai. Buvo nakties metas, tamsu. Priėjusio vaikino veidas buvo piktas, jis buvo apsirengęs sportiniu kostiumu. Vaikinas paklausė, ar jis turi cigaretę. Kai jis pasakė neturintis, šis tokį savo prašymą pakartojo dar bent 3-4 kartus. Paskui jis liepė duoti jam 50 centų. Tai buvo ne prašymas, o aiškus reikalavimas, išreikštas pakeltu tonu. Asmuo jo ne prašė, o liepė (reikalavo) duoti 50 centų. Pastarasis neaiškino, kam jam reikalingi pinigai. Jokio fizinio kontakto nebuvo. Po tokio reikalavimo jis ištraukė piniginę ir padavė jam kažkiek centų. Tada jis liepė berti viską, ką turi, į jo ištiestą ranką. Tada nukentėjusysis išsigando ir pradėjo bėgti, bijojo, kad iš jo pareikalaus dar daugiau (pavyzdžiui, atiduoti telefoną), bijojo, kad gali būti sumuštas. Vienu metu bėrė pinigus kaltinamajam į ranką ir tuo pat metu pradėjo bėgti. Būtent tada piniginė ir iškrito. Matė, jog kaltinamasis ruošėsi link jo bėgti, tačiau tikrai nebandė jį sustabdyti, sakydamas, kad iškrito piniginė. Nubėgęs keletą metrų, atsisuko pažiūrėti, norėdamas įsitikinti, ar vaikinas jo nesiveja, po ko pamatė, kad vaikinas kelia nuo žemės piniginę ir ruošiasi bėgti link jo. Pabėgęs nuo jį užpuolusio vaikino iš karto iškvietė policijos pareigūnus, kartu su jais ieškojo minėto vaikino, jį kartu su kitu vaikinu (kuris įvykio metu buvo nuošalyje) surado prie parduotuvės. Neatsimena, ką tiksliai sakė kaltinamasis, kai jį sustabdė pareigūnai. Pareikštą civilinį ieškinį palaiko, be to, norėtų, kad būtų atlyginta ir neturtinė žala (2 000 eurų). Dėl to, kad prarado dokumentus, negalėjo išvykti dirbti į Angliją. Iki šio įvykio savo gyvenamajame rajone jautėsi saugiai, o po jo tamsiu paros metu baugu vaikščioti savo rajone, atsirado nerimo jausmas. Turtinę žalą sudaro piniginės vertė, kuri kainavo apie 15 eurų, Vilniečio kortelė prieš dvi savaites buvo papildyta 100 Lt, taip pat piniginėje buvo banko kortelė, kurią jam teko pasidaryti iš naujo (kainavo apie 30 Lt). Kvitų, patvirtinančių kortelės gaminimą, neturi. Banko kodų kortelė kainavo apie 10 Lt. Be to, piniginėje buvo 2 eurai su centais (t. 2, b. l, 6-10).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis P. B. parodė, kad 2015-02-07 pėsčiomis ėjo T. Narbuto gatve nuo prekybos centro „Panorama“ link Karoliniškių mikrorajono, visuomeninis transportas jau nevažiavo. Apie 3.20 val. užkilęs į kalną link V.Vaitkaus 13 namo pamatė vaikiną, kuris pasivijo jį, aplenkęs sustabdė ir paprašė parūkyti. Kai atsakė nerūkantis, vaikinas pasakė duoti jam 50 euro centų. Kai jis ištraukė piniginę, vaikinas jam pasakė atiduoti visus pinigus, liepė supilti visas monetas iš piniginės vaikinui į ranką. Kai jis tai padarė, vaikinas paklausė jo „Ką dar turi?“. Jis šiek tiek atsitraukė. Artėdamas vis arčiau, vaikinas patraukė jo ranką, kurioje jis laikė piniginę ir piniginė iškrito ant asfalto. Vaikinas buvo agresyviai nusiteikęs ir jis nieko nelaukdamas pradėjo bėgti nuo vaikino link T. Narbuto stotelės. Bėgdamas matė, kaip vaikinas paėmė nuo asfalto jo piniginę, 5 eurų vertės, kurioje buvo 2 eurai (euro cento monetomis), jo asmens tapatybės kortelė, 30 eurų vertės, „Swedbank“ elektroninės bankininkystės kodų ir banko mokėjimo kortelės, „Vilniečio“ kortelė, papildyta 27 eurais. Minėtas vaikinas buvo 16-18 metų amžiaus, 180-185 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apsirengęs juodais drabužiais. Matė, kai priėjo dar vienas, žemesnis, 170-175 cm ūgio, 16-17 metų amžiaus vaikinas ir matė, kad šie tarpusavyje pradėjo kalbėtis. Nubėgęs nuo laiptų paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė tuos asmenis. Pas vieną iš jų (aukštesnįjį) rado jo juodos spalvos piniginę, kuri buvo tuščia. Dėl šio įvykio jam padaryta 64 eurai turtinė žala. Apklausiamas papildomai P. B. parodė, kad iš už nugaros prie jo priėjo vienas vaikinas, apie 25 metų amžiaus, apsirengęs juodai, vaikinas buvo tamsių plaukų, spuoguotu veidu, kalbėjo lietuviškai su rusišku akcentu, jis vaikino negirdėjo, nes ėjo užsidėjęs kapišoną ir per ausines klausė muzikos. Vaikinas staiga praėjo pro jį ir šalia jo atsisuko, kažką pasakė bei ranka pirštais parodė gestą, jog prašo parūkyti. Jis nusiėmė ausines, paklausė, kas nutiko. Vaikinas kartojo duok cigaretę, keletą kartų pasakė tą pačią frazę. Vėliau pasakė duoti 50 centų. Jis iš išorinės striukės kišenės išsitraukė piniginę ir tada vaikinas piktu tonu liepė jam berti pinigus iš piniginės į saują (neprisimena ar vieną ar abi rankas), vaikinas laikė prieš jį saują rieškučių. Tada jis išsigandęs pradėjo bėgti ir piniginė nukrito ant žemės. Jis nenustojo, nes bijojo, o jaunuolis pakėlė nuo žemės jo gulinčią piniginę ir pasiėmė sau. Kur įsidėjo, nematė. Matė, kad netoliese buvo kitas vaikinas, maždaug už 20 metrų nuo jo, kur jis pametė piniginę. Antras vaikinas buvo tamsiai apsirengęs, maždaug 15-18 metų amžiaus ir žemesnis už jį užpuolusį asmenį. Kai jis bėgdamas atsisuko, matė, kaip antrasis vaikinas priėjo prie to, kuris rankose turėjo jo piniginę, ir šie kažką kalbėjo. Įvykio metu fizinio skausmo nepatyrė, jam nebuvo suduotas smūgis, iš jo jėga nebuvo traukiama piniginė, tačiau buvo nuolat reikalaujama pinigų, piniginė jau buvo paimta, kai jis pasileido bėgti. Jam padaryta materialinė žala yra 76,60 eurų. Iš jo pavogta juoda piniginė 50 Lt vertės, kurioje buvo jo vardu išduotas asmens dokumentas, 30 eurų vertės, ,,Swedbanko“ kortelė, kurią jis užblokavo po trijų dienų, tos kortelės banko kodai, „Vilniečio“ kortelė, 4 Lt vertės, kurioje buvo 100 Lt papildymas, ir 2 eurai piniginėje. Vėliau atvykus policijos pareigūnams ir su jais važiuojant Povilaičio gatve, jis atpažino asmenį, kuris pavogė jo piniginę (atpažino iš apsirengimo bei veido bruožų). Pareigūnai šį sulaikė kartu su draugu ir matė, kaip iš šio striukės kažkurios vidinės kišenės ištraukė jo tuščią piniginę, kurią policijoje atgavo, tačiau piniginė buvo suplėšyta (t. 1, b. l. 9, 11).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas E. M. parodė tarnybos metu vykęs pagal iškvietimą dėl apiplėšimo (du asmenys Narbuto gatvėje apiplėšė jaunuolį). Viskas vyko netoli Laisvės prospekto, Narbuto stotelėje pasitiko nukentėjusysis. Jaunuolis papasakojo, kad jam einant Narbuto gatve, prie jo priėjo du jaunuoliai, paprašė rūkyti. Kai asmuo nedavė cigaretės, jie pareikalavo atiduoti piniginę ir telefoną. Su nukentėjusiuoju pradėjo ieškoti galimai jį užpuolusių asmenų. Kol važiavo po teritoriją, vis klausinėjo nukentėjusiojo, ar jis neatpažįsta jokių asmenų. Tada buvo pastebėti du jaunuoliai, ateinantys nuo Narbuto gatvės, kuriuos atpažino nukentėjusysis. Išlipę iš automobilio, priėjo prie vaikinų ir pasakė, kad šie atitinka požymius asmenų, galimai padariusių nusikalstamą veiką. Buvo matyti, kad jaunuoliai ne pirmą kartą susiduria su policija, atrodė labai pasitikintys savimi. Paprašė jaunuolių ištraukti daiktus iš kišenių. Atliekant kaltinamojo A. P. dalinę apžiūrą, jo kelnių galinėje kišenėje rado piniginę, kurią nukentėjusysis atpažino. Kai pareikalavo ištraukti viską iš kišenių, kaltinamasis ištraukė kitus daiktus, tačiau piniginės neišėmė. Tiksliai nepamena, ką sakė kaltinamasis, kai ištraukė piniginę. Jei neklysta, sakė, kad ją rado, tačiau tikslios vietos nenurodė. Tikslesnius parodymus davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, teismui perskaičius juos, liudytojas patvirtino, kad jie užrašyti teisingai ir prašė jais vadovautis (t. 2, b. l. 23-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad 2015-02-07, apie 3.25 val., dirbant kartu su kolege O. J. gavo iškvietimą, kad Narbuto gatvėje buvo apiplėštas jaunuolis. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko jaunuolis, apie 20 metų, neaukštas, prisistatė kaip P. B., nurodė, kad buvo pavogta jo piniginė. Vaikinas pasakojo, kad prie jo priėjo du vaikinai, apie 20 metų amžiaus, vienas iš tų vaikinų paprašė parūkyti. Nukentėjusysis rūkalų neturėjo, po ko aukštesnis asmuo, kuris vėliau jėga atėmė iš nukentėjusio piniginę, paprašė duoti viską, ką turi. Nukentėjusysis kartu su pareigūnais sėdo į automobilį ir jiems važiuojant Povilaičio g. prie 12 namo jis pastebėjo einančius du asmenis. Nukentėjusysis paaiškino, kad tai tie patys jaunuoliai, kurie atėmė juodą odinę piniginę, kurioje buvo porą eurų ir nukentėjusio dokumentai. Nukentėjusysis pagal ūgį, veido bruožus atpažino vaikiną, paėmusį piniginę. Sulaikyti vaikinai neprisipažino padarę nusikalstamą veiką ir atėmę piniginę, o dalinės apžiūros metu apžiūrint nurodytą asmenį jo galinėje kelnių kišenėje buvo rasta nukentėjusiojo piniginė. Nei pinigų, nei dokumentų piniginėje jau nebuvo. Asmenys prisistatė kaip A. P. ir A. J., kurie tolimesniam aiškinimuisi pristatyti į 5 PK. Mažesnis asmuo sakė įvykio metu nebuvęs, tik vėliau susitikęs su draugu. Nukentėjusysis asmuo nesiskundė skausmais, sužalotas nebuvo (t. 1, b. l. 23).

Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja O. J. parodė, kad patruliuojant gavo pranešimą apie įvykdytą plėšimą. Atvykus prie Narbuto stotelės, pareigūnus pasitiko nukentėjusysis, kuris paaiškino, kad jį apiplėšė du vaikinai. Tada pareigūnai kartu su nukentėjusiuoju sėdo į tarnybinį automobilį bei kartu su nukentėjusiuoju, važinėdami aplinkui, ieškojo galimų įtariamųjų. Jeigu neklysta, Povilaičio gatvėje pastebėjo du įtartinus vaikinus, kuriuos atpažino nukentėjusysis. Priėjus prie minėtų vaikinų, jie sakė nieko nedarė ir nieko nežinantys, teigė nukentėjusiojo nepažįstantys. Nurodė vaikinams ištraukti visus su savimi turėtus daiktus, po ko pas vieną iš jų buvo rasta nukentėjusiojo piniginė. Vaikinas, pas kurį buvo rasta piniginė, paaiškino, kad piniginę tiesiog rado prie namo. Sakė, kad prie laiptinės ar tai balkono, konkrečią vietą vis tikslino. Abu vaikinai elgėsi nekultūringai, juokėsi, šaipėsi, nenoriai reagavo į pareigūnų prašymus. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, liudytoja O. J. jas patvirtino ir prašė jomis vadovautis (t. 2, b. l. 10-44).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. J. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas E. M., t. y. 2015-02-07, apie 3.25 val., dirbdama kartu su E. M. gavo iškvietimą, kad Narbuto gatvėje apiplėštas jaunuolis. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko jaunuolis, apie 20 metų, neaukštas, prisistatė kaip P. B., nurodė, kad buvo pavogta jo piniginė. Vaikinas pasakojo, kad prie jo priėjo du vaikinai, apie 20 metų amžiaus, vienas iš tų vaikinų paprašė parūkyti. Nukentėjusysis cigarečių neturėjo, po ko aukštesnis asmuo, kuris vėliau jėga atėmė iš nukentėjusio piniginę, paprašė duoti viską, ką turi. Nukentėjusysis kartu su pareigūnais sėdo į automobilį ir jiems važiuojant Povilaičio g. prie 12 namo jis (nukentėjusysis) pastebėjo einančius du asmenis. Nukentėjusysis paaiškino, kad tai tie patys jaunuoliai, kurie atėmė juodą odinę piniginę, kurioje buvo porą eurų ir nukentėjusio dokumentai. Nukentėjusysis pagal ūgį, veido bruožus atpažino vaikiną, paėmusį piniginę. Sulaikyti vaikinai neprisipažino padarę nusikalstamą veiką ir atėmę piniginę, o dalinės apžiūros metu apžiūrint nurodytą asmenį jo galinėje kelnių kišenėje buvo rasta nukentėjusiojo piniginė. Nei pinigų, nei dokumentų piniginėje jau nebuvo. Asmenys prisistatė kaip A. P. ir A. J., kurie tolimesniam aiškinimuisi pristatyti į 5 PK. Mažesnis asmuo sakė įvykio metu nebuvęs, tik vėliau susitikęs su draugu (t. 1, b. l. 21).

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad jam būnant namuose apie 1-2 valandą nakties paskambino A. P. ir pasiūlė susitikti. Jis sakė, kad nori atsigerti, paprašė jo išeiti į lauką. Su A. P. susitiko prie Narbuto g. esančios stotelės, joje stovėjo ir kalbėjosi. Daugmaž po 20-30 minučių, nuo to, kai susitiko, suskaičiavo centus, po ko paaiškėjo, kad atsigerti nusipirkti negalės, nes trūksta centų. A. J. nuėjus atlikti gamtinių reikalų, A. P. liko ten, kur jie abu prieš tai stovėjo. Sugrįždamas pamatė, kaip A. P. kalbasi su kažkokiu jaunuoliu. Jam priėjus jaunuolis pradėjo bėgti. A. P. dar bandė šaukti ir sustabdyti jaunuolį, nes jis pametė pinginę. Iš kur atsirado tas asmuo, tikina nematęs. Vėliau A. P. jam pasakojo minėto jaunuolio paprašęs poros centų, tačiau jų negavo. Nukentėjusysis sakė, kad pinigų neturi, bet būtų davęs keletą centų. A. P. sakė, kad bendravo su jaunuoliu gražiai. Vaikinas tiesiog pametė piniginę ir pradėjo bėgti. A. P. dar bandė jį vytis ir šaukė, kad šis pametė piniginę, tačiau vaikinas nesustojo. Pamestoje piniginėje buvo Vilniečio kortelė, banko kortelė, pasas ir 2 eurai su centais. Jie paėmė centus iš piniginės ir norėjo eiti nusipirkit atsigerti, bet priėjus prie kebabinės buvo sulaikyti pareigūnų. Pareigūnai pareikalavo ištraukti visus daiktus iš kišenių. Piniginė buvo pas A. P., ją iš kišenės ištraukė pareigūnas. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. J. nurodė, kad tuomet įvykio aplinkybes nurodė tiksliau, šiuo metu ne taip gerai viską atsimena, prašė vadovautis jo ankstesniais parodymais (t. 2, b. l. 23-26).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad šių metų vasario pradžioje, kuri diena tiksliai buvo neatsimena, žino, kad buvo šeštadienis, apie 4 valandą ryto išėjo iš namų, norėdamas susitikti su draugu A. P. prie kebabinės, Karoliniškėse, kur yra ,,IKI” parduotuvė. A. P. norėjo kebabo, klausė, ar jis turi eurų, nes pastarasis (A. P.) norėjo valgyti. Andžejus yra jo draugas nuo vaikystės, buvo jo kaimynas. Su Andžejumi apie jokį nusikaltimą nebuvo kalbėję ir taręsi. Kai susitiko su A. P., nematė pas šį jokios piniginės ir apie vagystę sužinojo, kai privažiavo policijos patruliai ir apieškojo juos, nes kažkoks vaikinas nurodė, kad buvo pavogta piniginė. Pas jį policijos pareigūnai nieko rasti negalėjo, nes jis su Andžejumi tą naktį nieko nevogė. Pas Andžejų rado piniginę, kieno ji, nežino. Įprastai žino, kad Andžejus su savimi piniginės nesinešioja. Jam su Andžejumi susitikus prie kebabines, maždaug po 5 minučių privažiavo policija. A. P. jam jokių pinigų neperdavė, dar nebuvo spėję nusipirkti kebabų. Policijos darbuotojai sulaikė ir pristatė dėl vagystės į policiją. Važiuojant į policijos komisariatą, jis Andžejaus klausė, iš kur pas šį atsirado piniginė, tačiau neatsimena, ką jam draugas atsakė. Jis gyvena netoli kebabinės, todėl ir išėjo naktį į kiemą, kad galėtų su draugu nusipirkti kebabų ir pavalgyti. Mama miegojo ir nežinojo, kad jis naktį išėjo iš namų. Išeiti naktį mama jam neleidžia, bet jis jos neklauso (t. 1, b. l. 25).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK P. B. pateiktame 2015-02-07 protokole – pareiškime užfiksuota, kad 2015-02-07, 03.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepažįstamas vaikinas priėjęs prie jo liepė atiduoti pinigus. Ištraukus piniginę, jis patraukė jį už rankos ir pasiėmė ant žemės nukritusią piniginę. Piniginėje buvo du eurai, asmens tapatybės kortelė, „Vilniečio“ kortelė, „Swedbank“ mokėjimo ir kodų kortelės. Padarytas 64 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 3).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulės O. J. 2015-02-07 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015-02-07, apie 03.25 val., patruliuojant gautas pranešimas, kad prie Narbuto stotelės užpultas vyras, iš jo atimta piniginė. Atvykus minėtu adresu, pareiškėjas paaiškino, kad prie jo priėjo du vaikinai ir paprašė cigaretės. Jam paaiškinus cigaretės neturint, vaikinai pareikalavo atiduoti piniginę. Pranešėjui ištraukus piniginę, minėti vaikinai ją atėmė ir pasišalino (t. 1, b. l. 5).

2015-02-07 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Prie protokolo pridėtas planas – schema (t. 1, b. l. 6-8).

2015-03-06 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėta odinė pinginė, kartu pridėtos apžiūrėto objekto fotonuotraukos (t. 1, b. l. 15-16).

2015-02-23 apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas bendrojo pagalbos telefono 2015-02-07, 03.23 val., garso įrašas, kuriame girdisi, kaip asmuo skambina į bendrąjį pagalbos telefoną ir praneša apie tai, kad iš jo Narbuto stotelėje prie „Panoramos“ buvo atimta pinginė. Minėtas pokalbis užfiksuotas prie bylos esančiame garso įraše (t. 1, b. l. 31-32, 33).

2015-03-31 atliekant parodymų patikrinimą vietoje A. P. parodė pareigūnams vietą, kurioje iš nukentėjusiojo prašė pinigų, bei vietą, kurioje paėmė ant žemės nukritusią pinginę. Parodymų patikrinimas vietoje užfiksuotas fotonuotraukose (t. 1, b. l. 104-106).

2015-02-07 asmens kratos protokolo duomenimis, buvo atlikta A. P. asmens krata, kurios metu pas jį rasta bei paimta: LR Pasas Nr. 23625591, du raktai, ausinės, juodos spalvos mobilaus ryšio telefonas „Nokia“, „Vilniečio“ kortelė, 82 euro centai (t. 1, b. l. 109).

Byloje pareikštas P. B. civilinis ieškinys dėl 76,60 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė, svetimą turtą. Pabrėžtina, kad kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-537/2011). Kitoks galimybės priešintis atėmimas baudžiamojoje teisėje paprastai suprantamas kaip grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje, perduoti nukentėjusįjį nusikalstamai grupuotei ir pan., todėl grėsminga situacija pasireiškia nebūtinai aktyviais smurtiniais veiksmais. Nors kaltinamasis A. P. savo kaltės įvykdžius plėšimą ir nepripažino, savo kaltę nurodė matantis tik tame, kad pasiėmė nukentėjusiojo pamestą piniginę ir tikino gražiuoju paprašęs nukentėjusiojo duoti jam pinigų, nukentėjusysis piniginę neva pametė netyčia, nežinia ko išsigąsdamas, tokie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis sušvelninti savo atsakomybę. Visų pirma negalima nepažymėti to, jog kaltinamojo parodymai proceso metu nebuvo nei logiški, nei nuoseklūs. Teismo neįtikino kaltinamojo versija neva jis pinigų paprašė geranoriškai, reikėjo tik 50 centų, kadangi norėjo nusipirkti atsigerti. Kaltinamasis painiojosi aiškindamas, kam jam reikėjo pinigų, nurodė skirtingas piniginės atsiradimo pas jį aplinkybes. Antai, apklausiamas pirmą kartą A. P. nurodė neva juodos spalvos piniginę rado atsitiktinai, ji gulėjo automobilių aikštelėje. Piniginėje nieko nebuvo. Jis ją įsidėjo į kišenę, nukentėjusįjį mato pirmą kartą gyvenime (t. 1, b. l. 93). Vėlesnėse apklausose A. P. pozicija pakito ir jis jau nurodė, jog piniginė visgi yra nukentėjusiojo, pastarojo prašė centų, šis jų davė, tačiau pradėjo bėgti ir pametė piniginę, kurią jis pasiėmė, o joje buvusius dokumentus ir korteles išmetė į krūmus, netoli vaikų darželio. Įvykio metu A. P. buvo vienas, centų prašė, kadangi norėjo pavalgyti, ėjo susitikti su A. J., kuris, kaip sutarta, turėjo laukti prie kebabinės (t. 1, b. l. 99, 102-103). Teisme kaltinamojo parodymai dar kiek pakito ir pastarasis jau teigė buvęs kartu su A. J. (šis tuo momentu buvo krūmuose ir nieko nematė bei negirdėjo), ėjo pas pastarąjį į namus. Norėjo atsigerti, o iki draugo namų kelias buvo tolimas, todėl nusprendė paprašyti nukentėjusiojo pinigų, prašė 50 centų, už kuriuos kebabinėje būtų nusipirkęs vandens. Centų paprašė gražiuoju, negąsdindamas ir nebaugindamas, nukentėjusysis pinigus padavė, jis savo ruožtu padėkojo, dar paklausė, gal pastarasis turi cigaretę, po ko nukentėjusysis, atsakęs, jog nerūko, pabėgo, pamesdamas piniginę. Jis šaukė nukentėjusiajam, kad šis pametė piniginę, tačiau P. B. nesustojo, po ko kaltinamasis piniginę pasiėmė, o joje buvusias korteles, pasą, išmetė į krūmus (t. 2, b. l. 6-10). Kaip matyti, kaltinamasis, iš pradžių nurodęs, jog piniginę rado aikštelėje ir neigė nukentėjusįjį apskritai kažkada anksčiau matęs, vėliau nurodė kur kas kitokias aplinkybes, taip pat skirtingai aiškino, kam jam reikėjo pinigų, painiojosi, ar buvo vienas, ar kartu su A. J. ir tt. Kaltinamojo parodymai prieštarauja ir liudytojo A. J., nurodžiusio dar kitokias aplinkybes, parodymams. Pastarasis teisme aiškiai stengėsi duoti kaltinamajam palankius parodymus, nors ir pažymėjo pats nieko nematęs ir negirdėjęs, kadangi tuo metu krūmuose atliko gamtinius reikalus, tačiau išlindęs spėjo pastebėti, kaip A. P. kalbėjosi su kažkokiu jaunuoliu, o šis nežinia, kodėl pradėjo bėgti, pamesdamas piniginę, nereagavo į A. P. šauksmus, kad nebėgtų, paimtų piniginę (t. 2, b. l. 23-26). Tuo tarpu ikiteisminiame tyrime A. J. apskritai nieko neužsiminė apie tai, jog A. P. būtų prašęs kažkokio jaunuolio centų ir apie tai, jog pastarasis turi piniginę, sužinojo tik atvykus policijos pareigūnams. Važiuojant į policijos komisariatą, jis draugo klausė, iš kur šis turi piniginę, tačiau neatsimena, ką A. P. jam paaiškino (t. 1, b. l. 25). Teismas neturi pagrindo tikėti nei kaltinamojo A. P., nei liudytojo A. J. parodymais. Kaip neįtikinama atmetama versija neva kaltinamasis buvo ištroškęs, norėjo nusipirkti atsigerti, todėl neturėdamas pakankamai pinigų, paprašė jų nukentėjusiojo. Tiek paties kaltinamojo, tiek liudytojo A. J. parodymai atskirai, tiek tarpusavyje yra prieštaringi. A. P. tikino neva su A. J. ėjo pas pastarąjį į namus, norėjo atsigerti, o iki A. J. namų buvo toli, apie 40 min. kelio. Tuo tarpu A. J. teisme teigė, jog jam naktį paskambino A. P., pasakė, jog nori atsigerti ir paprašė, kad jis išeitų į lauką. Absoliučiai neįtikinami parodymai, jog nakties metu nepilnamečiui A. P. iškilo neatidėliotinas būtinumas atsigerti, būtent dėl ko jis prašė nukentėjusiojo pinigų. Tokie pat neįtikinami ir A. J. parodymai, kad draugas naktį jam paskambino, norėdamas pasakyti, kad yra ištroškęs, juo labiau, nesuprantama, kodėl A. J., kuris buvo namuose, nepasiūlė užeiti atsigerti vandens, neišnešė jam gėrimo į lauką, galiausiai, kaip minėta, pats A. P. apskritai nurodė, jog jie abu ėjo pas A. J. į namus, iki kurių buvo tolimas kelias. Kaip matyti, tiek kaltinamasis, tiek liudytojas vengia nurodyti tikrąsias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Vienas jų, kuris yra kaltinamasis, turi neabejotiną suinteresuotumą kaip įmanoma labiau sumenkinti savo veiksmus, stengiantis sušvelninti gresiančią atsakomybę, kitas yra kaltinamojo draugas, ir, kaip matyti, siekia duoti pastarajam palankesnius parodymus. Tai, kad A. P. parodymai yra gynybinė versija, patvirtina nuoseklūs ir aiškūs nukentėjusiojo P. B., liudytojų E. M. ir O. J. parodymai, taip pat rašytinė bylos medžiaga. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti detaliais ir nuosekliais nukentėjusiojo P. B. parodymais, kurių metu pastarasis nurodė, jog kaltinamasis A. P. priėjo prie jo iš už nugaros ir aplenkė, atsistojo priešais, taip sustabdydamas. Kaltinamasis atrodė grėsmingai, tiek išvaizda, tiek veido išraiška kėlė baimę (buvo piktas, vilkėjo treningais). Iš pradžių vaikinas paklausė, ar nukentėjusysis turi cigaretę, nukentėjusiajam atsakius neigiamai, analogišką prašymą pakartojo dar bent 3-4 kartus, o paskui liepė duoti 50 centų. Nukentėjusysis P. B. kategoriškai patvirtino, jog kaltinamasis ne prašė, o akivaizdžiai reikalavo duoti pinigų, kalbėjo pakeltu tonu, reikalavimą pasakė laikydamas sugniaužtus kumščius. P. B. išsitraukus piniginę ir padavus kažkiek centų, kaltinamasis liepė berti viską, ką turi, po ko nukentėjusysis išsigando, pradėjo bėgti, bijodamas, kad reikalavimų gali būti ir daugiau, bėgdamas pametė piniginę, kurią, kiek spėjo pamatyti, kaltinamasis pakėlė nuo žemės (t. 1, b. l. 9, 11; t. 2, b. l. 6-10). Akivaizdu, jog nakties metu, netikėtai iš už nugaros prieinant prie nukentėjusiojo, aplink nesant jokių pašalinių žmonių, esant reikalui, galinčių ateiti į pagalbą, ir netoliese matant tik paties kaltinamojo draugą ar pažįstamą, nukentėjusysis tokioje situacijoje iš esmės neturėjo jokios galimybės pasipriešinti. Pastarasis prieš save matė grėsmingai nusiteikusį kaltinamąjį, kuris kalbėjo piktu pakeltu tonu, laikė sugniaužtus kumščius, iš pradžių išreiškė vieną prašymą (kelis kartus nurodydamas duoti cigaretę), po to reikalavo pinigų – pradžioje 50 centų, o po to liepė berti viską, ką šis turi. Tai, kad nukentėjusysis buvo išsigandęs, susijaudinęs, matyti ir iš garso įrašo, kuriame užfiksuota, kaip susijaudinęs vyriškas balsas praneša apie prieš jį įvykdytą nusikaltimą (t. 1, b. l. 31-33). Iš liudytojų E. M. ir O. J. parodymų matyti, jog nukentėjusysis jiems taip pat nurodė buvęs apiplėštas, detaliai papasakojo visas aplinkybes, iš karto atpažino buvusius jaunuolius. Tai, kad P. B. nurodė, jog nusikalstamą veiką įvykdė du asmenys, neduoda pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais ar laikyti juos nepatikimus. Pastarasis (P. B.), matydamas netoliese stovintį kitą vaikiną, kuris nukentėjusiajam nubėgus priėjo prie kaltinamojo, pareigūnams kaip tik ir nurodė buvus du asmenis, tačiau nedavė parodymų apie tai, kad antrasis vaikinas (A. J.) atliko prieš jį neteisėtus veiksmus. Pirminė asmens reakcija po įvykio, kuomet jis buvo susijaudinęs ir skambindamas BPC ar atvykus pareigūnams nurodė, kad jį užpuolė du asmenys, anaiptol, nedaro nukentėjusiojo parodymų nepatikimais. Tuo pačiu pažymėtina, jog kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai E. M. ir O. J. parodė, kad paprašius A. P. iš kišenių traukti visus daiktus, pastarasis piniginės neišėmė ir ši buvo rasta tik po pareigūnų apžiūros, kas rodo, jog kaltinamasis aiškiai siekė, kad piniginė nebūtų surasta, tokiu būdu norėdamas nuslėpti iš nukentėjusiojo pagrobtą svetimą turtą. Kaltinamojo akcentuota aplinkybė, jog jis nenaudojo jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį, nelaikytina kaip turinti reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, kadangi A. P. ir nebuvo inkriminuota, kad jo nusikalstami veiksmai pasireiškė fizinio smurto naudojimu prieš nukentėjusįjį.

Taigi teismas bylos duomenų visumą vertina kaip pakankamą daryti išvadą, jog kaltinamasis A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo nusikalstama veika yra baigta, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Pagal nustatytas aplinkybes veika teisingai kvalifikuota kaip plėšimas, t. y. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas A. P. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad A. P. įvykdė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuris padarytas veikiant tiesiogine apibrėžta tyčia, baigtas, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat įvertinami A. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys: būdamas nepilnametis, jau yra keletą kartų teistas (t. 1, b. l. 118-122, 123-125), administracine tvarka baustas (t. 1, b. l. 126-129), mokykloje nepažangus, be pateisinamų priežasčių praleidinėja pamokas (t. 1, b. l. 113), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (t. 1, b. l. 131, 133), į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b. l. 132). Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į nusikalstamą veiką ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, ir mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežtesnę BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Vadovaudamasis BK 92 straipsnio nuostatomis, teismas bausmės vykdymą atideda (ilgesniam nei vidurkis atidėjimo laikotarpiui), suteikdamas kaltinamajam galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus jos atlikimo. Pastarasis yra nepilnametis, mokosi, nors ir nėra pažangus mokinys, tačiau siekia įgyti profesiją, mokykloje ramus, elgesys nusiskundimų nekelia. Teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti atidedant terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tuo pačiu paskiriant kaltinamajam BK 87 straipsnyje numatytus elgesio apribojimus nepilnamečiui: 1) toliau tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu arba gydymusi; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalies 5 punktas).

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Analizuojamu atveju nukentėjusysis P. B. pareiškė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nors nukentėjusysis ir nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo turėtas išlaidas už naujo asmens dokumento (tai, kad nukentėjusysis tokį dokumentą, išsiėmė iš naujo, abejonių nekyla, pastarasis jį pateikė teismui asmenybės nustatymui), taip pat banko kortelės pasigaminimą, Vilniečio kortelės paradimą, abejoti pagrindo nėra. Nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, nurodyti daiktai įprastai kaip tik ir yra laikomi piniginėje, galiausiai ir pats kaltinamasis neneigė, jog piniginėje buvo asmens dokumentas, ir kortelės. Nukentėjusiojo prašomas atlyginti turtinės žalos dydis yra objektyviai protingas (naujų dokumentų pasigaminimo išlaidos atitinka viešai skelbiamas kainas (t. 2, b. l. ), piniginės vertė nelaikytina kelianti abejones), todėl turi būti kaltinamojo, o, jam neturint lėšų, jo įstatyminės atstovės, pilnai atlyginta.

Teismas plačiau neanalizuos ir nepasisakys dėl teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo P. B. išsakytų teiginių, kuriais pastarasis išreiškė pageidavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Visų pirma pažymėtina tai, jog nukentėjusysis tokį prašymą išreiškė tik žodžiu, teismui jį apklausiant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Tik atsakydamas į teismo klausimą, ar palaiko pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis P. B. nurodė ne tik palaikantis reikalavimą dėl nurodytos žalos atlygimo, bet ir nurodė visiškai naują aplinkybę, t. y. paprašė atlyginti 2 000 Lt neturtinę žalą. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinis ieškinys neabejotinai turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, atliekant įrodymų tyrimą bei apklausiant nukentėjusįjį, pastarojo apklausos metu žodžiu išsakyti teiginiai, susiję su reikalavimu atlyginti neturtinę žalą, negali būti prilyginami civiliniam ieškiniui. Teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai ieškinio turinys yra informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas. Nors šiuo atveju nukentėjusysis baudžiamajame procese teise į neturtinės žalos atlyginimą tinkamai nepasinaudojo, tačiau teismas atkreipia pastarojo dėmesį, kad jis jokiu būdu neprarado galimybės realizuoti šią teisę ir turi pilną pagrindą kreiptis su atitinkamu ieškiniu civilinio proceso tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2015 m. vasario 7 d., 04.10 val., iki vasario 7 d., 14.50 val. (t. 1, b. l. 108, 110). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.

A. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 94, 95), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Kompaktinė plokštelė su garso įrašu paliktina saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 punktu, 293 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 7 d., 04.10 val., iki vasario 7 d., 14.50 val. (vieną parą) bei laikotarpius ir bausmės dalį, įskaitytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 3 dalies 5 punktu, nustatyti šiuos elgesio apribojimus: įpareigoti toliau tęsti mokslą arba pradėti dirbti, arba registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su mokslu arba gydymusi; 3) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Įpareigojimų terminą nustatyti 12 (dvylikai) mėnesių.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo P. B. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. P., o pastarajam neturint lėšų, iš jo įstatyminės atstovės V. P., priteisti nukentėjusiajam P. B. 76,60 eurų (septyniasdešimt šešis eurus šešiasdešimt euro centų) turtinei žalai atlyginti.

Kompaktinį diską su garso įrašu palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.