- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- 1A-537/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00234-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Svajūnas Knizleris, Albinas Bielskis (pran.)
- Nuteistasis
- T. V., S. V.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo T. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu ketveriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu (pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2011 m. vasario 4 d. nuosprendžiu) ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, bei T. V. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas S. V. , tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. V. , 2010 m. balandžio 13 d., apie 2.30 val., Mažeikių m., ties Žemaitijos g. 19 ir 23 namais, iš V. I. pareikalavo pinigų ir atėmė pirkinių krepšelį, kuriame buvo 0,5 litro degtinės butelis, 2 litrų talpos plastikinis butelis alaus, kurių bendra vertė 20 litų, tikrino kišenes. V. I. bandant priešintis, sudavė vieną smūgį ranką į galvą, taip sukeldami fizinį skausmą, kišenėse nieko neradę liepė vestis į namus ir duoti pinigų. Einant į V. I. namus, sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį, kas sukėlė jam fizinį skausmą. Visiems atėjus į V. I. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute ieškojo pinigų, neradę pinigų, pagrobė 40 litų vertės rankinį vyrišką laikrodį, 20 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną “NOKIA 6100”. T. V. paėmus 700 litų vertės monitorių “LG” ir išėjus iš buto, S. V. toliau reikalavo pinigų, vieną kartą dūrė V. I. peiliu į kairįjį šoną, tuo padarydamas durtinę-pjautinę, kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės žaizdą su nukraujavimu į pleuros ertmę ir kairio plaučio pažeidimu, po to paėmė namų kiną 500 litų vertės ir iš buto išėjo. Taip T. V. , veikdamas bendrininkų grupe su S. V. , įsibraudami į patalpą, o S. V. ir panaudodamas peilį, apiplėšė V. I. pagrobdami jam priklausantį 1280 litų vertės turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Nuteistasis T. V. savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl Šiaulių apygardos teismo nuosprendis keistinas. Be to, apygardos teismo nuosprendis negali būti pripažįstamas pagrįstu ir bausmės skyrimo dalyje. Nuteistasis skunde neneigia apygardos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis pagrobęs nukentėjusiojo V. I. turtą, tačiau tvirtina nei psichologinio, nei fizinio smurto prieš jį nevartojęs. Pasak apelianto, tokius parodymus jis davė viso proceso metu, tačiau pirmosios instancijos teismas juos nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė, tokiu būdu pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 305 straipsnio reikalavimus. Tą aplinkybę, kad prieš nukentėjusįjį nebuvo naudojamas fizinis ar psichologinis smurtas, patvirtina ir nukentėjusiojo V. I. parodymai apie tai, kad jis pats atsivedė abu nuteistuosius į savo namus. Bylos medžiagoje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas naudojo intensyvų fizinį ir psichologinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, visos abejonės turi būti vertinamos kaltininko naudai, todėl T. V. inkriminuota nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.
Iš nuteistojo T. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu ir dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžio. Pasak apelianto, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Šalies argumentai
Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo nuosprendį pakeisti, nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti paskirtąją bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. V. apeliacinis skundas atmetamas.
Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu T. V. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su S. V. , panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą, įsibraudamas į patalpą, pagrobė nukentėjusiojo V. I. turtą. Nuteistasis T. V. apeliaciniu skundu nesutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvadomis, jog jis prieš nukentėjusįjį vartotojo fizinį bei psichinį smurtą ir tokiu būdu atėmė jam galimybę priešintis. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą ir įvertinusi byloje esančius duomenis, šiuos apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais ir konstatuoja, kad apygardos teismas T. V. nusikalstamą veiką kvalifikuodamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 180 straipsnio 1 dalį numatyta tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuota plėšimo sudėtis ir kaltininko veika pagal šią BK 180 straipsnio dalį kvalifikuojama tuomet, kad plėšimas įvykdytas įsibraunant į patalpą arba panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio arba automobilį. Taigi turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei kitokiu būdu neatima galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuotini kaip plėšimas pagal BK 180 straipsnio atitinkamą dalį. Kaip plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais, taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam.
Nukentėjusysis V. I. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime nuosekliai ir vienodai tvirtino, kad 2010 m. balandžio 13 d., apie 2. 30 val., jį einantį iš parduotuvės sustabdė du vaikinai ir paprašė cigaretės. Nukentėjusiajam atsakius, kad cigarečių neturi, vaikinai pareikalavo pinigų. Vienas iš vaikinų, kurį ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaip T. V. , atėmė pirkinių maišelį su maisto produktais bei alkoholiu, o S. V. apieškojo nukentėjusiojo kišenes. Reikalaudami pinigų abu vaikinai grasino panaudoti fizinį smurtą. Neradęs pinigų, S. V. pareikalavo vestis juos pas save į namus. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, todėl šiam reikalavimui nesipriešino. Einant į V. I. butą, S. V. ėjo priekyje nukentėjusiojo, o apeliantas T. V. iš paskos. Vesdami nukentėjusįjį vaikinai sudavė jam du smūgius, iš kurių vieną smūgį į nugarą sudavė T. V. . Pastarasis eidamas taip pat grasino panaudoti šaunamąjį ginklą ir kažką buvo įrėmęs nukentėjusiajam į nugarą. Atėję į V. I. butą, abu nuteistieji ieškojo pinigų. Neradęs pinigų, T. V. nuo stalo paėmė kompiuterio monitorių ir iš buto išėjo. Tuo tarpu S. V. , paėmęs virtuvinį peilį, juo grasino V. I. reikalaudamas pasakyti, kur laikomi pinigai ir netrukus rankoje turėtu peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairį šoną. T. V. į butą grįžęs nebuvo, o S. V. , paėmęs namų kino sistemą, taip pat iš buto pasišalino (1 t., 32-34, 36-37, 38-39 b.l.). Tokius nukentėjusiojo V. I. parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas nuteistasis S. V. . Iš pastarojo parodymų matyti, kad 2010 m. balandžio 13 d., naktį, jis su T. V. ėjo į parduotuvę, prie kurios susitiko nukentėjusįjį V. I. . S. V. paklausė nukentėjusiojo, ar šis turi pinigų bei patikrino jo kišenes. T. V. tuo metu iš nukentėjusiojo atėmė pirkinių maišelį. Neradę pinigų, abu V. grasino panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir pareikalavo vestis juos į namus. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, todėl šiam reikalavimui nesipriešino. S. V. negalėjo nurodyti, ar sudavė nukentėjusiajam smūgius, kadangi įvykio metu buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. V. I. bute nuteistieji toliau jam grasino bei ieškojo pinigų. T. V. nuo stalo paėmė kompiuterio monitorių ir iš buto išėjo, o jam ketinant pagrobti televizorių, nukentėjusysis bandė jį sulaikyti, todėl S. V. sudavė vieną smūgį peiliu V. I. į kairį šoną (4 t., 5-7 b.l.). Iš esmės analogiškus parodymus teisiamajame posėdyje davė ir apeliantas. Jis patvirtino, jog 2010 m. balandžio 13 d., naktį, prie parduotuvės sutiko nukentėjusįjį V. I. ir pareikalavo iš jo pinigų. Atėmęs V. I. pirkinių maišelį, o S. V. apieškojus jo kišenes, abu jie, grasindami panaudoti fizinį smurtą, privertė nukentėjusįjį vestis juos į namus. Nuteistasis T. V. taip pat patvirtino, jog nukentėjusysis sutiko parsivesti nuteistuosius į butą dėl prieš jį panaudoto psichinio smurto. T. V. negalėjo paaiškinti, ar sudavė smūgius nukentėjusiajam, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir visų įvykio aplinkybių neprisimena (4 t., 3-5 b.l.).
Taigi pirmiau aptartais bylos duomenis patikimai nustatyta, kad: T. V. , veikdamas bendrai su S. V. , naktį, atokioje vietoje, susistabdė nukentėjusįjį V. I. ir pareikalavo atiduoti pinigus bei maišelį su pirkiniais; neradę pinigų, pareikalavo nusivesti juos pas save į namus, kur taip pat ketino ieškoti pinigų; tam, kad nukentėjusysis pats perduotų grobiamą turtą bei parodytų, kur gyvena, abu nuteistieji panaudojo fizinį bei psichinį smurtą, tokiu būdu darydami poveikį jo valiai. Neabejotina, - to pirmosios instancijos teisme neneigė ir pats apeliantas, jog nukentėjusysis nuteistuosius atsivedė į namus bei aktyviais veiksmais nesipriešino turto pagrobimui tik dėl to, jog bijojo, kad prieš jį gali būti panaudotas fizinis smurtas. Vieta, kurioje nuteistieji susistabdė nukentėjusįjį ir pareikalavo jo daiktų, pastarajam buvo nesaugi, nes tuo metu aplinkui nebuvo žmonių, buvo nakties metas. Be to, nukentėjusysis buvo užkluptas netikėtai, jis buvo vienas, o užpuolikai dviese. Reikalavimas atiduoti pinigus bei parsivesti į savo namus minėtomis aplinkybėmis nukentėjusiajam neabejotinai reiškė, jog atsisakymo atveju bus panaudotas aktyvesnis fizinis smurtas. Šis grasinimas buvo realus, neapsiribojo vien tik nukentėjusiojo subjektyviu įsivaizdavimu, kadangi, kaip savo parodymuose tvirtino nukentėjusysis, nuteistieji ne tik grasino, bet ir panaudojo fizinį smurtą jo atžvilgiu. Todėl T. V. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis aktyviais veiksmais nesipriešino nuteistųjų reikalavimui atsivesti juos į namus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nukentėjusysis veikė prieš savo valią. Akivaizdu, jog V. I. buvo paveiktas fizinės bei psichinės prievartos, todėl jo valia aktyviais veiksmais priešintis į jo turtą besikėsinančių asmenų veiksmams buvo palaužta. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. V. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, sprendžia, jog nėra jokio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą apygardos teismo nuosprendį ir bausmės T. V. skyrimo dalyje.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, skiria tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, BK 54 straipsnio reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė tiek į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek į kitas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. V. , atsižvelgė į tai, kad jo padarytas nusikaltimas yra sunkus, baigtas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantas niekur nedirba, praeityje buvo teistas keturis kartus, tarp jų ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo jo polinkį elgtis nusikalstamai. Nuosprendį priėmęs teismas įvertino ir tai, kad apeliantas yra neįgalus. Byloje nustatyta viena T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupe. T. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį į tai, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė jo atžvilgiu nenustatyta. Įvertinęs pirmiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas T. V. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, t.y. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį, nei šio BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog T. V. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtoji laisvės atėmimo bausmė dėl savo griežtumo negali būti vertinama kaip neteisinga, todėl nešvelnintina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo T. V. apeliacinį skundą atmesti.