Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-21 · Civilinė byla Nr. 2-12343-955/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-21
Bylos Nr.
2-12343-955/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08462-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Imbrasienė
Ieškovas
E. I.
Atsakovas
D. R.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Rasa Užkuraitienė, Vida Kabečienė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12343-955/2014;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08462-2014-7;Procesinio sprendimo kategorijos:116.1; 116.4; 78.2.1; 99.5; 99.7 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės E. I. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovui D. R., jo atstovei advokatei Vidai Kabečienei, institucijos duodančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Eimučiui Blažiui, nedalyvaujant ieškovei E. I.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. I. ieškinį atsakovui D. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. I. (toliau – ieškovė) ieškiniu (3-7 b. l.) teismo prašo:

- pakeisti 2005-08-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai E. R., gim. (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo D. R. (toliau – atsakovas) jo nepilnametei dukrai E. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise bei priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys grindžiamas tuo, jog šalys yra nepilnametės E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, jų santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal minėtą sutartį dukters E. R. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatyta su motina, o jos tėvas įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Šiuo metu dukrai E. jau 14 metų, ji yra paauglė, kurios poreikiai ženkliai didesni nei 2005 m. kai buvo nustatyta atsakovo pareiga mokėti dukrai išlaikymą po 200 Lt per mėnesį. Dukra turi talentą šokiams, kuris turi būti ugdomas, taip pat yra smalsi, aktyvi, nori pažinti pasaulį, keliauti ir šie jos poreikiai turi būti įgyvendinti. Be to, per šį laiką ženkliai padidėjo įvairių prekių ir paslaugų kainos, o tuo pačiu ir išlaidos vaiko poreikiams tenkinti. Su atsakovu taikiai išspręsti dukrai skiriamų lėšų didinimo klausimo nepavyko. Šiuo metu 200 Lt nepakankama suma vaiko poreikiams patenkinti, todėl ji keistina. Dukrai iš atsakovo turėtų būti priteista po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes dukters poreikiams per metus reikalinga apie 18 570 Lt, kad per mėnesį sudaro apie 1 547 Lt. Jos padėtis neleidžia patenkinti padidėjusių vaiko poreikių. Jos darbo užmokestis 450 Lt bei pajamos pagal verslo liudijimą, kurios į mėnesį 2013 m. vidutiniškai sudarė apie 4 700 Lt, atskaičius veiklos sąnaudas. Iš šių pinigų ji turi pragyventi pati, išlaikyti du vaikus, kadangi turi dar (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą S. I., mokėti komunalinius ir kitus mokesčius, be to, dar dengia du kreditorinius įsipareigojimus. Šiuo metu yra nėščia, gimdymas numatytas (duomenys neskelbtini), todėl negali dirbti pagal verslo liudijimą taip intensyviai. Nuo 2014 m. birželio 1 d. jos pajamas sudarys tik nėštumo ir gimdymo pašalpa iš darbovietės, kuri kaip matyti iš gaunamo atlyginimo bus nedidelė. Atsakovo turtinė padėtis jai nėra žinoma, tačiau atsakovas yra sveikas ir darbingas žmogus, todėl gali uždirbti pinigus ir teikti didesnį išlaikymą dukrai.

Ieškovė E. I. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, jos interesams atstovauja jos atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė (8 b. l.).

Ieškovės atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė palaikė ieškovės ieškinį, pagrindė jį teisiniais argumentais. Papildomai paaiškino, kad išlaikymas mergaitei priteistas kai jai buvo 5 metai, šiuo metu mergaitė jau paauglė, vaiko poreikiai per tiek metų pasikeitė. Tuo metu mergaitė nelankė būrelių, o dabar mergaitė moksleivė, papildomai ugdoma. Išlaidos yra detalizuotos ieškinyje. Mergaitė turi ir regėjimo problemų. Atsakovas to neginčija. Iki ieškinio padavimo ieškovės darbo užmokestis buvo 450 Lt, o iš individualios veiklos gaudavo 4 700-5 000 Lt. Dukrą padeda išlaikyti sutuoktinis iš antros santuokos. Pažymėjo, kad ieškovė turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti. Atsakovas nenori dirbti. Nėra duomenų, kad atsakovas negalėtų dirbti ir gauti daugiau pajamų. Atsakovas sveikas, darbingas, o dirba 1 val. per dieną už 125 Lt. Atsakovas maitinasi restoranuose, jis pats pripažino, kad maistui išleidžia 20-30 Lt. Byloje esantys įrodymai paneigia, kad atsakovas yra išlaikomas savo tėvų, nes tėvų pajamos yra labai mažos. Ieškovė su sutuoktiniu deda visas pastangas pagerinti savo, o tuo pačiu ir savo vaikų turtinę padėtį, dirba. Atsakovas taip pat turėtų daryti tą patį. Pažymėjo, kad minimalūs vaikų poreikiai patenkinami tik tuo atveju, kai tėvai dėl objektyvių priežasčių negali gauti daugiau pajamų. Negalėjimas dirbti turi būti objektyviai įrodytas. Atsakovas nenori dirbti, o pagal kasacinio teismo praktiką nedirbantis tėvas negali reikšti reikalavimą mažinti išlaikymą vaikui. Šiuo atveju nėra pagrindo apsiriboti minimaliais vaiko poreikiais. Nurodyti poreikiai yra protingi, mergaitė paauglė, todėl reikalingos ir higienos priemonės, skirtingiems sezonams reikalinga skirtinga avalynė ir pan. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad vaiko poreikiams reikia patenkinti mažiau. Prašo ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas D. R. atsiliepime nurodė, kad dukrai (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu nustatytą išlaikymą teikia, bendrauja su dukra, ja rūpinasi. Su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad duktė auga, jos poreikiai didėja, todėl sutinka išlaikymą padidinti iki 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės nurodyta 1 547 Lt suma vaiko poreikiams patenkinti yra nereali, atsižvelgiant į nustatytą šalyje minimalią algą, nepagrįsta įrodymais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Šiuo metu jo turtinė padėtis sunki, yra registruotas darbo biržoje ir dirba (duomenys neskelbtini). Jam priskaičiuojamas 125 Lt atlyginimas per mėnesį, nekilnojamojo turto neturi, turi seną automobilį. Be to, turi 20 903,87 įsiskolinimą valstybinei mokesčių inspekcijai ir 377,70 Lt vykdymo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, prašo ieškinį tenkinti iš dalies – išlaikymo dydį padidinti iki 300 Lt.

Atsakovas teismo posėdyje savo atsiliepimą palaikė, paaiškino, kad negali vaikui mokėti daugiau. Kiek galėjo, tiek išlaikymą dukrai teikė. Ieškovės „apetitas“ didėja – iš pradžių reikėjo 300 Lt, vėliau 500 Lt, o dabar 700 Lt. Pripažįsta, kad vaiko poreikiai išaugo, kad sveikatos sutrikimų neturi, kitų išlaikytinių neturi. Gauna šiek tiek papildomų pajamų iš treniravimo paslaugų. Šias paslaugas teikia žmonėms gera valia, nuvažiuoja į gamtą pasportuoti, jis parodo pratimus, vieni duoda kažkiek pinigų, kiti neduoda. Vaiko išlaikymui 300 Lt surinktų. Kai gali dukrai pinigų duoda ir papildomai, yra prisidėjęs 300 Lt prie „aipodo“ pirkimo, prisidėjo ir seneliai, taip pat pinigų duoda drabužėliams. Dukra nueina į kokią „Zara“ ir su mama nusiperka. Jo abu tėvai yra pensininkai. Tėvai jo neišlaiko, tik kartais iš jų pinigų pasiskolina, būna, kad ir negrąžina. Jam padeda ne tik tėvai, bet ir brolis. Paskutinį kartą iš tėvų skolinosi praeitą savaitę 100 Lt. Taip pat nurodė, kad tėvai padeda ne tik jam, bet ir broliui. Jo telefono Nr. skelbimuose dėl namo pardavimo nurodytas todėl, kad tėvai nemoka naudotis kompiuteriu, tai jis jiems padeda, atsiliepia į skambučius, tačiau pažymėjo, kad jo tėvų turtinė padėtis visiškai nesusijusi su šia byla.

Atsakovo atstovė advokatė Vida Kabečienė atsakovo paaiškinimus pilnai palaikė, pagrindė juos teisiniais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas dukrai gali teikti išlaikymą tik po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Priteisiant išlaikymą turi būti vertinama konkretaus vaiko ir konkretaus tėvo turtinė padėtis. Ieškovės prašoma suma per didelė. Pietūs, vakarienė – 720 Lt, laisvalaikis 12 kartų per mėnesį – tikrai nebūtini vaiko poreikiai. Kelionės – 1 400 Lt. Tiek ir ne kiekvienas suaugęs žmogus sau gali leisti. Drabužiai perkami prabangūs, higienos prekės nepagrįstos. Tai nėra būtinieji vaiko poreikiai. Pateikti kvitai neįrodo, kad batai pirkti dukrai, be to, sumos 424 Lt, 219 Lt yra pakanakamai didelės. Pagal CK 3.192 str. turi būti užtikrinti vaiko būtinieji poreikiai. Abu tėvai turi išlaikyti vaiką adekvačiai savo turtinei padėčiai. Atsakovas aiškina, kad jo turtinė padėtis jam leidžia teikti dukrai išlaikymą tik iki 300 Lt. Šiuo metu minimali alga 1 035 Lt, vaikui negali būti skiriama daugiau nei galima uždirbti. Pažymėjo, kad teismo sprendime neturėtų būti pasisakoma apie atsakovo tėvų pajamas, kadangi jie nedalyvauja byloje. Prašo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.

Institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo rašytinėje išvadoje (40 b. l.) ir atstovas teismo posėdžio metu duotoje išvadoje nurodė, kad ieškinį dėl išlaikymo padidinimo palaiko, ieškinys paduotas vaiko interesais. Mergaitė mokosi Kauno V. Kudirkos progimnazijoje, 7 kl., lanko papildomus užsiėmimus Kauno choreografijos mokykloje, tam reikalingos atitinkamos priemonės, mergaitei diagnozuota trumparegystė. Akivaizdu, kad sprendimu priteistas 200 Lt išlaikymo dydis neatitinka bendrųjų poreikių tenkinimo. Minimaliai turėtų būti priteistas bent jau 500 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų, šalių bei jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad šalys yra E. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai. D. R. ir E. R. (šiuo metu I.) santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (9-10 b. l.). Pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalių nepilnametės dukters E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina, o jos išlaikymui tėvas D. R. įsipareigojo mokėti po 200 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės. Kadangi šalių santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, t. y. šalys dėl santuokos nutraukimo ir visų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų susitarė taikiai, nutraukiant santuoką nei vaiko poreikiai, nei šalių turtinė padėtis nebuvo nustatinėjama ir analizuojama. Šalių sutartas išlaikymas yra mokamas, byloje duomenų apie išlaikymo įsiskolinimą nėra. E. R. gyvena kartu su savo motina E. I., kuri rūpinasi visais kasdieniais vaiko poreikiais, t. y. suteikia vaikui būstą, moka komunalinius mokesčius, perka ir gamina maistą, rūpinasi vaiko sveikata, jo higiena ir ugdymu, rūpinasi vaiko laisvalaikiu, slaugo kai serga ir t. t. Mergaitė yra sveika, tik turi regėjimo problemų, dėl ko reikia nešioti akinukus, šiuo metu mokosi bendrojo lavinimo mokykloje ((duomenys neskelbtini)), lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Ieškovė nurodė, kad mergaitė papildomai ugdoma – lanko šokius (duomenys neskelbtini). Nutraukiant santuoką šalys dalintino turto neturėjo (9-10 b. l.). Po santuokos nutraukimo ieškovė sudarė kitą santuoką, šioje santuokoje susilaukė dar dviejų vaikų: (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. I. ir bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. I. (30, 148 b. l.). E. I. šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose. Iki nėštumo ir gimdymo atostogų dirbo (duomenys neskelbtini), vidutinis išmokėtinas mėnesinis darbo užmokestis 455 Lt (23, 24 b. l.). Taip pat dirbo pagal verslo liudijimą (20-22, 31-33 b. l.). Ieškovė ir jos atstovė nurodė, kad mėnesinės pajamos iš individualios veiklos, atskaičius sąnaudas apie 4 700-5 000 Lt, tačiau šių pajamų neliks ieškovei išėjus vaiko auginimo atostogų. Ieškovė kartu su sutuoktiniu L. I. yra įsigijusi nekilnojamojo turto (126-133 b. l.), turi kreditorinių įsipareigojimų bankui (14-17, 160-169 b. l.). Iš gaunamų pajamų sumoka komunalinius ir kitus mokesčius, išlaiko vaikus ir pragyvena patys. Netikėti šiais ieškovės bei jos atstovės paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Akivaizdu, kad per 10 metų po santuokos nutraukimo ieškovė dėjo visokeriopas pastangas pagerinti savo, o tuo pačiu ir savo vaikų gyvenimo ir buities sąlygas, ir tai jai pavyko. Šiandien jos ir jos sutuoktinio pastangomis yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi ir ugdytis. Teismui nekyla abejonių, jog visi ieškovės vaikai yra tinkamai prižiūrimi, pagal galimybes užtikrinami ne tik būtinieji, bet ir visi kiti jų poreikiai, sudaromos sąlygos vaikams papildomai ugdytis ir tobulėti. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius duomenų dėl vaikų nepriežiūros neturi, todėl plačiau dėl ieškovės turtinės padėties teismas nepasisako, juo labiau, kad ieškovė neprašo nukrypti nuo tėvų lygybės principo – ji iš atsakovo prašo priteisti pusę vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų. Bylos duomenys patvirtina, kad iš ieškovės sutuoktinio sąskaitos yra apmokami šeimos komunaliniai ir kiti mokesčiai, taip pat apmokamas šalių dukters papildomas ugdymas (duomenys neskelbtini) (149-159 b. l.). Pažymėtina, kad ieškovės sutuoktiniui nekyla pareiga išlaikyti ieškovės ir atsakovo nepilnametę dukrą E., nes pareiga išlaikyti vaiką yra tėvų ir jie šios pareigos vykdyti negali atsisakyti (CK 3.192 str.). Ieškovė į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo kreipėsi 2014-05-06. Ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais. Nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikia apie 1 547 Lt.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad 200 Lt išlaikymas neatitinka nepilnamečio vaiko bendrųjų ir specialiųjų poreikių tenkinimo, todėl ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išlaikymo dydį. Nagrinėjamu atveju mažiausia išlaikymo suma turėtų būti ne mažiau kaip 500 Lt.

CK 3.201 str. 1 d. įstatymų leidėjas numatė galimybę peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia įstatymo nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju maksimaliai individualizuoti CK normų taikymą ir išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrėtas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Paprastai nepilnamečių vaikų poreikiai didėja jiems augant. Teismas turi įvertinti ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką nustatant poreikių pasikeitimą būtina atsižvelgti, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Įstatymų leidėjas nustatė, kad CK 3.192 str. 2 d. paskirtis – užtikrinti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nepažeidžiant jį teikiančių vaiko tėvų teisėtų interesų, proporcingumo principo, reikalaujančio nustatyti vaikų ir tėvų turtinių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė ieškinį grindžia iš esmės padidėjusiais vaiko poreikiais. Teismas vertina, kad nuo po priimto teismo sprendimo, vaiko poreikiai padidėjo, kadangi po teismo sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 9 metai, vaikas per šį laiką užaugo – susitarimo dėl išlaikymo metu mergaitei buvo 5 metai, ji dar nėjo į mokyklą, o šiuo metu mergaitė jau paauglė, lanko (duomenys neskelbtini) klasę. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto, būsto, paslaugų ir kitų kainų augimą. Tai, kad vaiko poreikiai iš esmės padidėjo pripažino ir pats atsakovas. Konstatavus vaiko poreikių padidėjimą, įvertinus šiuo metu atsakovo skiriamą išlaikymo dydį (200 Lt per mėnesį), akivaizdu, kad didžioji vaiko išlaikymo ir auginimo naštos dalis tenka ieškovei. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1 547 Lt. Iš atsakovo prašo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos – 700 Lt (7 b. l.). Teismo nuomone, ieškovės nurodytos pinigų sumos, reikalingos nepilnamečio vaiko išlaikymui iš esmės atitinka bylos aplinkybes, tačiau yra šiek tiek padidintos. Ieškovės teigimu vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga apie 1 547 Lt, tačiau ieškovė įrodymais šios sumos nepagrindė. Ieškovė pateikė tik įrodymus, pagrindžiančius turimas išlaidas komunaliniams mokesčiams bei keletą lapų pirkimo čekių. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirkimo čekiai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar vaistai, maisto ir pramoninės prekės ir būtent kurios, buvo pirktos šiam vaikui. Savaime suprantama, kad ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių skaičiuotėje neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi vieną mėnesį išlaidų gali būti daugiau, kitą mažiau, be to, gali atsirasti ir nenumatytų išlaidų, o ir kiekvieno asmens galimybės tenkinti savo vaiko poreikius taip pat skirtingos. Todėl vertinant vaiko poreikius vadovaujamasi protingumo kriterijumi. Atsižvelgiant į tai teismas mano, kad 1 547 Lt išlaikymo suma, kuri praktiškai atitinka beveik dvi minimalias algas be mokesčių, 14 metų vaikui yra neprotingai didelė, juolab, kad mergaitė yra sveika, neturi specialių poreikių, išskyrus regėjimo problemą dėl kurios tenka nešioti akinukus ir tai, kad lanko (duomenys neskelbtini). Tačiau tai nereiškia, kad ieškovė tokios sumos vaiko poreikiams neskiria ar neturi teisės skirti. Ieškovė, jai turint finansinę galimybę, turi teisę pirkti dukrai batus už 400 Lt ar striukę už 300 Lt, skirti vien jos maistui per mėnesį 600 Lt (kas ieškovės visai šeimai per mėnesį sudarytų 3 000 Lt), taip pat du kartus per savaitę su šeima pietauti ar vakarieniauti kavinėse, išvykti kasmet į užsienį, vasaros stovyklą, tačiau vertinant šalies mastu, tokia pinigų suma vaiko poreikiams yra neprotingai didelė. Tačiau savaime suprantama, kad vaikas valgo, jo sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikui reikalinga apranga ir avalynė, vaikui tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės, žaislai ir kt. Taip pat savaime suprantama, kad vaikas kartas nuo karto serga, kad reikia pirkti vaistus, vitaminus. Natūralu, kad augant vaikams keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės, be to, nuolat kyla kainos. Nesutiktina su atsakovo atstovės nuomone, kad turi būti tenkinami tik būtinieji vaiko poreikiai. Priešingai, pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Tam, kad vaikas užaugtų pilnaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, reikia užtikrinti net tik būtinųjų poreikių tenkinimą, bet ir sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai tobulėti. Atsakomybė už šių sąlygų tinkamą sudarymą tenka abiems tėvams. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Todėl įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, ekonominę situaciją šalyje, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), vertintina, kad nepilnametės E. R. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas išlaikymo vaikui dydis po 200 Lt kas mėnesį yra akivaizdžiai per mažas, negali garantuoti vaikui socialiai priimtino poreikių patenkinimo lygio, todėl išlaikymo dydis keistinas. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas į ateitį. Kaip jau minėta mergaitei 14 metų, po keleto metų jai teks ruošis brandos egzaminams, kurių rezultatai neabejotinai turės didelę įtaką tolimesniam jos gyvenimui, todėl vertinant vaiko poreikius į šią aplinkybę taip pat atsižvelgtina. Teismui įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nepilnametės E. R. protingiems poreikiams per mėnesį patenkinti 1 200 Lt suma yra pakankama.

Todėl toliau vertintinos atsakovo finansinės galimybės prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių.

Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis yra sunki, todėl jis didesne dalimi prie dukters išlaikymo prisidėti negali – jis gali dukrai skirti 300 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad nutraukiant santuoką šalys dalintino turto neturėjo (9 b. l.), atsakovo vardu buvo ir yra registruotas 1987 m. gamybos automobilis VW Golf, tačiau nutraukiant santuoką buvo nurodyta, jog jis yra parduotas tik neišregistruotas, todėl šalys nutraukdamos santuoką jo nesidalino. Po santuokos nutraukimo atsakovas savo vardu registruotino turto neįsigijo (9, 52, 53 b. l.), dirba (duomenys neskelbtini) 1 valandą per dieną (144 b. l.), jo mėnesinis darbo užmokestis 125 Lt (51 b. l.), nuo (duomenys neskelbtini) registruotas darbo biržoje (50 b. l), turi 20 903,87 Lt įsiskolinimą valstybei pagal valstybinės mokesčių inspekcijos (duomenys neskelbtini) sprendimą, kuris priverstinai vykdomas antstolio (duomenys neskelbtini) kontoroje (54, 55 b. l.). Pagal pirmiau paminėtus įrodymus atsakovo turtinė padėtis sunki, t. y. atsakovas jokio registruotino turto neturi, jo mėnesinės pajamos tik 125 Lt, turi didelį įsiskolinimą valstybei, tačiau teismo vertinimu šie įrodymai neparodo tikrosios atsakovo turtinės padėties, kadangi iš paties atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis gyvena pakankamai plačiai. Teismo vertinimu, atsakovas šioje byloje nėra sąžiningas ir neatskleidžia tikrosios savo turtinės padėties. Iš bylos duomenų matyti, kad oficialiai atsakovas dirba tik 1 valandą per dieną, gauna tik 125 Lt darbo užmokestį, tačiau atsakovas moka dukrai išlaikymą po 200 Lt, įsiskolinimo nėra, prisidėjo perkant dukrai „aipodą“, duoda pinigų rūbams Zaroje, pietauja kavinėse, naudojasi ne valstybės garantuojama teisine pagalba, o mokamomis advokato paslaugomis ir sutinka teikti dukrai išlaikymą po 300 Lt. Taigi, nors teigia, kad gauna itin mažas pajamas, tačiau sugeba vykdyti savo įsipareigojimus ir tenkinti savo poreikius. Akivaizdu, kad atsakovas turi pajamų šaltinį, kurio teismui nenurodė ir, kad tos neoficialios pajamos pakankamai nemažos. Teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad turi šiokių tokių neoficialių pajamų – už geranoriškai parodytus fizinius pratimus kartais jam geri žmonės duoda šiek tiek pinigų. Atsakovas taip pat nurodė, kad skolinasi pinigų iš tėvų, padeda brolis, tačiau šių aplinkybių įrodymais pagrindė. Teismui pradėjus aiškintis jo tėvų finansines galimybes padėti sūnui, buvo nurodyta, jog to daryti nereikia, kadangi tai nesusiję su šia byla. Pažymėtina, kad atsakovas savo paaiškinimuose painiojasi – parengiamojo teismo posėdžio metu aiškino, kad jam tėvai padeda, o teismo posėdžio metu jau aiškino, kad tėvai materialiai jam nepadeda, kad iš tėvų pinigų tik kartais skolinasi, tačiau ne visada grąžina, tačiau padeda brolis, kuriam kaip nurodė vėliau, padeda tie patys tėvai. Taigi atsakovas aplinkybių, kad jam pragyventi padeda kiti asmenys neįrodė, o akivaizdu, kad iš savo gaunamo darbo užmokesčio (125 Lt per mėnesį), jis pragyventi niekaip negalėtų, o juo labiau vykdyti įsipareigojimus dukrai, pilti kurą automobiliui ir dar pietauti kavinėse. Atsakovas pats nurodė, kad pietauja kavinėse, išleidžia per kartą 25-30 Lt, o tai, kad atsakovas vairuoja automobilį patvirtina 2014-07-18 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (LITEKO duomenys). O jei vis dėlto atsakovą išlaiko jo tėvai, brolis ar kiti asmenys, tai teismo vertinimu, atsakovas tokiu būdu nesąžiningai elgiasi minėtų asmenų atžvilgiu, veda parazitinį gyvenimo būdą, kai būdamas jaunas, sveikas, darbingo amžiaus su aukštuoju išsilavinimu vyras savo prievoles užkrauna kitiems asmenims. Teismo nuomone, atsakovas turi pakankamas galimybes darbui susirasti, tačiau darbo neieško. Atsakovo darbo (duomenys neskelbtini) 1 val. per dieną teismas tinkamu darbu nelaiko. Teismas negali pasakyti, kokiu tikslu atsakovas dirba minėtoje bendrovėje, tačiau akivaizdu, kad tikrai ne dėl to, jog užsidirbtų pragyvenimui. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ėmėsi nors kokių pastangų susirasti darbą visai dienai, o ne vienai valandai. Teismo vertinimu registracija darbo biržoje (atsakovas registruotas darbo biržoje nuo (duomenys neskelbtini) m. balandžio mėnesio) taip pat nerodo aktyvių atsakovo veiksmų ieškant darbo. Priešingai, teismo nuomone, registracija darbo biržoje suteikė atsakovui galimybę naudotis nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis bei nemokėti kitų mokesčių valstybei. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. R. A., bylos Nr. 3K-3-307/2006). Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jį tenkina esama padėtis ir jis neketina imtis jokių aktyvių veiksmų gauti didesnes pajamas. Juolab, kad atsakovui tai finansiškai nenaudinga, kadangi jis turi finansinių įsipareigojimų ne tik dukrai, bet ir didelių finansinių įsipareigojimų valstybei, o po 2014-07-18 Kauno apylinkės teismo priimto nuosprendžio dar ir nukentėjusiajai V. J., ERGO Insurance SE (LITEKO duomenys). Atsakovui įsigijus savo vardu turto ar pradėjus gauti didesnį darbo užmokestį, iš jų būtų išieškomi įsiskolinimai. Todėl atsakovas visiškai nesuinteresuotas gauti didesnes oficialias pajamas ar įsigyti turtą savo vardu. Atkreiptinas dėmesys, kad tūkstantinis įsiskolinimas valstybei yra susidaręs dėl nesumokėto akcizo mokesčio, kad atsakovas jau du kartus yra teistas už etilo alkoholio skiedinio laikymą su tikslu realizuoti, kas dar sykį patvirtina, jog atsakovas galimai turėjo neoficialių pajamų iš neteisėtos veiklos, o tuo pačiu ir paneigia atsakovo sąžiningumą. Nors atsakovas pripažįsta, kad vaiko poreikiai padidėję ir sutinka dukrai išlaikymo dydį padidinti iki 300 Lt per mėnesį, tačiau teismo vertinimu, atsakovas gera valia net neketina teikti didesnio išlaikymo dukrai. Byla teisme nagrinėjama jau pusę metų, tačiau iki šiol atsakovas nei karto dukrai didesnio išlaikymo neteikė. Pažymėtina, kad atsakovas, nesiimdamas jokių veiksmų savo turtinei padėčiai pakeisti, elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai ne tik valstybės ir kitų asmenų, kuriems turi finansinių įsipareigojimų, atžvilgiu, bet ir savo dukters atžvilgiu. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas, kaip ir ieškovė, privalo užtikrinti, kad būtų patenkinti ne tik kasdieniai nepilnametės dukters poreikiai, bet ir sudarytos sąlygos mergaitei tobulėti. Tai reiškia, kad nepilnametei dukrai nuolatos turi būti teikiamas pakankamo dydžio išlaikymas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 str. 1 d.), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas nededa jokių pastangų gauti didesnes oficialias pajamas ir teikti didesnį nei 200 Lt išlaikymą nepilnametei dukrai. Atsakovas yra jaunas 39 metų vyras, darbingo amžiaus, sveikatos problemų, kitų išlaikytinių neturi (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų teismui nepateikė), todėl negali atsisakyti iš įstatymų, o taip pat Konstitucijos nuostatų kylančios pareigos materialiai išlaikyti dukrą tol, kol ji taps pilnamete ir galės pati save išlaikyti. Teismo vertinimu atsakovo siūloma 300 Lt išlaikymo suma yra aiškiai per maža, atsakovas turi finansinę galimybę lygia dalimi su ieškove prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo. Pažymėtina, kad jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ir jo esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiui vaikui tinkamą išlaikymą, nes pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra ne tik tėvo, bet ir motinos. Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 str. 1 d.). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Šiuo metu padidėjusius vaiko poreikius tenkina viena ieškovė, tačiau tėvų teisės lygios, negalima visos vaikų išlaikymo naštos perkelti tik vaiko motinai. Pažymėtina, kad tėvui ar motinai su kuriuo gyvena vaikas ir taip tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų prie kurių atskirai gyvenantis tėvas ar motina dažniausiai neprisideda.

Teismui kompleksiškai įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada atsakovas slepia savo tikrąją turtinę padėtį, turi kitą pajamų šaltinį, kurio oficialiai nenurodė. Teismas taip pat daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog jis neturi pakankamų darbinių pajamų dėl objektyvių priežasčių. Todėl teismui įvertinus ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų pastangas patenkinti vaiko poreikius, paties vaiko poreikius, ekonominę situaciją šalyje, šalių paaiškinimus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, taip pat įvertinus tai, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, daugiau išlaikytinių neturi, pirmiau nurodytais motyvais, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškovės ieškinys dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinas iš dalies – pakeistina 2005-08-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl išlaikymo dydžio E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteistina iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt nuo ieškinio padavimo dienos (2014-05-06) iki jos pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str. 1 d., 3.198 str., 3.201 str., CPK 178, 197, 185 str.). Teismo vertinimu, atsakovas privalo būti pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovė E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 str., 3.203 str.).

CPK 93 str. 3 d. numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei ir atsakovui proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Ieškovė pateikė įrodymus, kad ji patyrė 970 Lt advokato pagalbai apmokėti (143 b. l.). Teismas tenkino 80 procentų ieškovės ieškinio reikalavimo, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovei priteistina 776 Lt advokato pagalbai apmokėti (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė.

Valstybė šioje byloje patyrė 32 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šios išlaidos paskirstytinos šalims. Ieškinys tenkintas 80 proc., todėl iš atsakovo valstybei priteistina 25,60 Lt, o iš ieškovės 6,40 Lt. Iš atsakovo valstybei taip pat priteistina ir 144 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą. Todėl bendra iš atsakovo valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 169,60 Lt (CPK 79 str., 80 str., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str., 83 str. 1 d. 3 p., 85 str. 1 d. 3 p. ). Kadangi ieškovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl jai tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis (6,40 Lt) atlygintina iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2005-08-16 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl išlaikymo priteisimo E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukrai E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt (šešis šimtus litų) (nuo 2015 m. sausio 1 d. – 174 Eur) nuo ieškinio padavimo dienos (2014-05-06) iki jos pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovę E. I., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 776 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt šešis litus) ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 25,60 Lt (dvidešimt penkis litus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio už išlaikymo dydžio pakeitimą, iš viso 169,60 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt devynis litus 60 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Imbrasienė