Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-30 · Byla Nr. ATP-591-200/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-30
Bylos Nr.
ATP-591-200/2013
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00196-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Angelė Ikasalienė
Pažeidėjas
A. L.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-591-200/2013
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00196-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 45.4.2; 45.4.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gegužės 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo A. L. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., nubaustas 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., nubaustas įspėjimu; vadovaujantis ATPK 33 str. jam paskirta galutinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. L. pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. teismo nubaustas už tai, kad jis 2013 m. kovo 2 d. apie 9.20 val. A. Mickevičiaus g., Šalčininkų m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, kelio ženklų 332 punktuose nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis 1,66+- 5 proc. prom. girtumo laipsnis, sustojo ir paliko savo vairuojamą automobilį kelio ženklo 332 galiojimo zonoje.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. apeliaciniu skundu prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą pakeisti: panaikinti paskirtą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams ir nutarimo dalį, kuria jis patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124¹ str. 7 d.

Apeliantas nurodo, kad 2013-03-02 sūnėnas M. L. automobiliu „Ford Focus“, v. n. (duomenys neskelbtini) nuvežė jį į Šalčininkus pas tėvą ir pastatė automobilį netoli jo namų, kelio ženklo, draudžiančio stovėti, zonoje. Apeliantas pas tėvą buvo 10-15 minučių, kai paskambino M. L. ir pasakė, kad trumpam nuvažiuos pas draugą, todėl apeliantas pasiliko pas tėvą dar 35-40 minučių. Po to A. L. nuėjo prie palikto automobilio, kur stovėjo policijos pareigūnas, netoli stovėjo policijos tarnybinis automobilis. Tuo metu apeliantas buvo išgėręs ir tai aiškiai buvo matoma pareigūnui, jie bendravo. Pasak apelianto, pareigūnas pasakė, kad jeigu automobilis nebus nedelsiant iš tos vietos patrauktas, jis iškvies techninę pagalbą ir automobilis bus nugabentas į specialią aikštelę. Apeliantas pareigūnui pasakė, kad turi atsarginius raktus ir paprašė pareigūno perstatyti automobilį. Apeliantas nurodo, kad pripažino, jog yra išgėręs po tėvo gimtadienio. Pasak apelianto, pareigūnas nurodė jam pačiam sėsti už automobilio vairo ir lėtai važiuoti paskui policijos automobilį, ką apeliantas ir padarė. Policijos komisariate apeliantas buvo patikrintas dėl neblaivumo, buvo nustatyta, kad jis automobilį vairavo neblaivus. Apeliantas pažymi, kad apie tai, jog yra neblaivus, jis žinojo, to negalėjo nežinoti policijos pareigūnas, apeliantas prieš sėsdamas prie automobilio vairo apie tai buvo pranešęs. Apeliantas supranta, kad jo elgesys nėra teisėtas, tačiau pareigūno nurodymą lėtai važiuoti paskui policijos automobilį jis įvykdė, bet suprato, kad toks nurodymas buvo neteisėtas. Apeliantas pripažįsta, kad automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau, mano, jog toks vairavimas buvo priverstinis, vairuoti automobilį įpareigojo policijos pareigūnas. Apeliantas pažymi, kad pareigūnas galėjo surašyti protokolą dėl teisės pažeidimo – automobilio pastatymo draudžiamoje vietoje, tuo labiau, kad iš karto po jų išvažiavimo, greitai atėjo ir M. L., kuris faktiškai paėmė automobilį iš policijos komisariato. Apeliantas nurodo, kad būtent pareigūno nurodymas važiuoti automobiliu išprovokavo tai, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas taip pat pažymi, kad nepaliko automobilio stovėti kelio ženklo 332 galiojimo zonoje, t. y. nepadarė ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.

Apeliantas nurodo, kad šiuo metu jis dirba vairuotoju, jokių nuobaudų neturėjo, neigiamų charakterizuojančių duomenų apie jį nėra, jis nebuvo teistas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto pažeidimo, kuris nesukėlė sunkių pasekmių, niekam nebuvo padaryta žala. Apeliantas pažada ateityje nedaryti teisės pažeidimų, laikytis įstatymų. Apeliantas prašo atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. vairavo nurodžius policijos pareigūnui. Apeliantas mano, kad yra pagrindas vadovautis ATPK 30¹ str. nuostatomis ir paskirti švelnesnę negu numatyta įstatyme nuobaudą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas (toliau institucija) prašo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esamais faktiniais duomenimis, pagrįstai A. L. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., bei tinkamai paskyrė administracines nuobaudas. Institucijos nuomone, nuobauda paskirta vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Dėl ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.

A. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. už tai, kad neblaivus vairavo transporto priemonę, sustojo ir paliko savo vairuojamą automobilį kelio ženklo 332 galiojimo zonoje. Dėl A. L. neblaivumo įvykio metu ginčo nėra, apeliantas taip pat pripažįsta, kad automobilį vairavo neblaivus, tačiau nurodo, kad toks vairavimas buvo priverstinis, nes vairuoti automobilį įpareigojo policijos pareigūnas. Apeliantas taip pat pažymi, kad nepaliko automobilio stovėti kelio ženklo 332 galiojimo zonoje, t. y. nepadarė ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 126 str. 4 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. ATPK 124¹ str. 7 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. normos taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog A. L. 2013 m. kovo 2 d. apie 9.20 val. A. Mickevičiaus g., Šalčininkų m., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14, kelio ženklų 332 punktuose nustatytus reikalavimus, vairavo transporto priemonę – automobilį „Ford Focus“, v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis 1,66+- 5 proc. prom. girtumo laipsnis, sustojo ir paliko savo vairuojamą automobilį kelio ženklo 332 galiojimo zonoje, o jo keliama versija, kad jis automobilį vairavo priverstinai, nes vairuoti automobilį įpareigojo policijos pareigūnas, ir kad jis nepaliko automobilio stovėti kelio ženklo 332 galiojimo zonoje, vertinama kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde A. L. pripažįsta, kad automobilį vairavo neblaivus, tačiau nurodo, kad toks vairavimas buvo priverstinis, nes vairuoti automobilį įpareigojo policijos pareigūnas. Apeliantas taip pat pažymi, kad nepaliko automobilio stovėti kelio ženklo 332 galiojimo zonoje. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Policijos pareigūnas I. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-03-02, dirbdamas su patrule A. J. tarnybiniu automobiliu Šalčininkų mieste, A. Mickevičiaus g., 9 val. 20 min. pastebėjo automobilį „Ford Focus“, v. n. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo vingiuodamas ir sustojo kelio ženklo 332 galiojimo zonoje, minėtas automobilis buvo sustabdytas. Patikrinimo metu nustatyta, kad automobilį vairavo A. L., iš kurio burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1.66 promilių). Dėl šio fakto buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pažeidėjas su protokolu supažindintas, teisės ir pareigos, numatytos ATPK 272 str., jam išaiškintos. Automobilis „Ford Focus“, v. n. (duomenys neskelbtini) perduotas V. K. (b. l. 3). Paaiškinime surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą A. L. nurodė, kad gailisi, jog sustojo draudžiamoje vietoje (b. l. 1). Atkreiptinas dėmesys, kad A. L. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, buvo išklausytas. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad A. L. visiškai prisipažino padaręs pažeidimus ir gailisi dėl jų padarymo. Minėtus parodymus asmuo davė susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo byla ir protokolu, žinodamas kaltinimų turinį. Apeliaciniame skunde A. L. išdėstė visiškai priešingas 2013-03-02 užfiksuoto teisės pažeidimo aplinkybes, tačiau jokiais objektyviais duomenimis ir rašytiniais įrodymais iškeltos versijos nepagrindė. Jokios informacijos, kad automobilį neblaivus A. L. vairavo verčiamas policijos pareigūnų, teismui jis nenurodė. Todėl tokia apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija vertintina kritiškai kaip pasirinkta gynybinė pozicija, nes ją paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d., yra visiškai įrodyti.

Dėl nuobaudos.

ATPK 126 straipsnio 4 dalis numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų. ATPK 124¹ str. 7 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo dvidešimties iki keturiasdešimties litų.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliantui skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu už ATPK 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, už ATPK 124¹ str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirtas įspėjimas, t. y. minimalios ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. sankcijose numatytos administracinės nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 str. A. L. paskirta galutinė nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams.

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad yra pagrindas vadovautis ATPK 30¹ str. nuostatomis ir paskirti švelnesnę negu numatyta įstatyme nuobaudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos. Nagrinėjamu atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vairuotojams yra privaloma nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs apeliantą kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., negalėjo neskirti šios nuobaudos. Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas.

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apelianto nurodyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p., jau buvo įvertinta pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartą jos vertinti nėra pagrindo. Apelianto nurodomos aplinkybės (šiuo metu jis dirba vairuotoju, jokių nuobaudų neturėjo, neigiamų charakterizuojančių duomenų apie jį nėra, jis nebuvo teistas ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių, niekam nebuvo padaryta žala) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra aiškinama, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-653-648/2011). Todėl nors nubaustasis užsiima veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau ši aplinkybė nelaikytina išskirtine.

A. L. padarė šiurkštų administracinį teisės pažeidimą transporto srityje, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį, jam nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (1,66 promilių) žymiai viršijo leistiną (0,41 promilių) normą, be to, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. L. vairuojamas automobilis važiavo vingiuodamas kelyje, tuo jis neabejotinai kėlė pavojų aplinkai ir kitiems eismo dalyviams. ATPK 126 str. 4 d. numatytas teisės pažeidimas yra vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Pažeidėjui neabejotinai buvo žinomos jo darbinės veiklos pobūdis, kitos aplinkybės, dėl ko jam reikalinga naudotis automobiliu, be to, jis turėdamas ilgą vairavimo stažą, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys kelia grėsmę visuomenei ir kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės nesulaikė pažeidėjo nuo šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad A. L., nagrinėjamą administracinį teisės pažeidimą padarė turėdamas 2 galiojančias administracines nuobaudas už KET pažeidimus (b. l. 11-12), kas neigiamai apibūdina A. L. atsakomybę. Pirmosios instancijos teismo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė nagrinėjamu atveju visų šios bylos aplinkybių kontekste nėra tiek reikšminga, kad jos pagrindu būtų galima žymiai švelninti nuobaudą. Sankcijoje numatytos minimalios nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, A. L. paskirta nuobauda yra proporcinga jo padarytiems teisės pažeidimams, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimas šioje dalyje paliekamas nepakeistu.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad A. L. pažeidimai yra visiškai įrodyti, o pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Angelė Ikasalienė