Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Daiva Šabanskienė, raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009, 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010, 2011-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

4. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

5. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog T. S., mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjo A. K. sugyventinė. T. S. 2012 m. spalio 19 d. testamentu visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, paliko asmeninės nuosavybės teise A. K.. A. K. sugyventinės T. S., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), turtą sudaro butas su rūsiu, esantys (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Šiaulių filialo pažymėjimas. (duomenys neskelbtini) duomenimis A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame A. K. sugyventinei T. S., gyvena nuolatos nuo (duomenys neskelbtini) metų bei po T. S. mirties minėtame bute liko gyventi, jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, bute gyvena ir šiuo metu. Iš pareiškėjo A. K. pateiktos informacijos matyti, kad mirus T. S., jos turtą prižiūrėjo ir išlaikė pareiškėjas, tai patvirtina (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, pažyma. Kitų įpėdinių, kurie galėtų ir pageidautų pretenduoti į T. S. palikimą, nėra.

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. A. K. laiku į notarą dėl palikimo, atsiradusio po sugyventinės mirties, priėmimo nesikreipė, kadangi buvo surašytas palikėjos testamentas, o jam paliktą butą ketinant įsiregistruoti savo vardu, notaro kontora paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, nes nėra nustatyta kas priėmė mirusiosios T. S. palikimą, tačiau pareiškėjas iš karto po palikėjos mirties naudojosi jos turtu, rūpinosi juo kaip savu, mokėjo mokesčius t. y. palikimą priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti. A. K. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitinka įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnis).

7. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, jog A. K. mirusios sugyventinės T. S. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas pareiškėjo A. K. prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sugyventinės T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.