- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-04-07
- Bylos Nr.
- e1-1901-1202/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49007-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Justas Pažarskis
- Kaltinamasis
- R. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Vitos Gedvilienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirba, teistas, paskutinį kartą Vilniaus m. apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, paskirta bauda (50 MGL) 2500 Eur į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas (1 diena), paskirta galutinė bausmė – bauda 48 MGL (2400 Eur) (įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. M. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentus, o būtent: jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 13 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo nukentėjusiojo K. T. vardu išduotą ir priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią laikė prie savęs bei šią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , panaudojo, 2024 m. gruodžio 13 d., apie 21.00 val., pateikdamas ją įmonės „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) N. T., tikslu lankytis lošimo įstaigoje.
R. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
2024 m. gruodžio 14 d. K. T. pareiškime nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) įmonėje „(duomenys neskelbtini) “ asmuo neteisėtai disponavo K. T. asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu. Pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole liudytojas K. T. parodė, kad prieš maždaug 3 mėn. buvo pametęs asmeninius daiktus tarp jų ir piniginę su dokumentais. Kreipėsi į policiją bei padarė visus naujus dokumentus, vėliau sulaukė iš savo pažįstamos N. skambučio jog su jo asmens tapatybes kortele atėjęs asmuo prašo iškeist pinigus lošimui nes ji dirba „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 1-4).
2025 m. gruodžio 17 d. K. T. apklausos protokole nurodyta, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. viduryje, bet tikslios datos neprisimena buvo praradęs savo asmeninius daiktus, tarp kurių buvo jo vardu išduoti galiojantys dokumentai: asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, neįgaliojo pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė. Dokumentai buvo prarasti adresu (duomenys neskelbtini) šalia esančios „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės. Visus dokumentus jam teko atsinaujinti, tuo tarpu ir asmens tapatybės kortelę. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 21.10 val. jam paskambino pažįstama N. T., kuri dirba „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini) , kuri pranešė, kad į minėtą „(duomenys neskelbtini) “ buvo atėjęs jai nepažįstamas vyras, kuris pateikė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Kadangi taip sutapo, kad N. T. jį pažįsta, todėl ji iš karto jam paskambino ir apie tai pranešė. Iš N. T. sužinojo, kad nepažįstamas vyras kartu su jo vardu išduotu dokumentu iš „(duomenys neskelbtini) “ patalpų pasišalino. Kas galėjo pasinaudoti jo asmens tapatybės kortele be jo žinios, jam nėra žinoma, nieko neįtaria. Mano, kad tuo metu, kai buvo pametęs savo dokumentus, svetimas asmuo galėjo pasisavinti jo asmens tapatybės kortelę ir ją bandė pasinaudoti „(duomenys neskelbtini) “. Nuo dokumentų praradimo momento iki šiol nėra gavęs informacijos, kad jo dokumentais buvo kur nors pasinaudota. Prarasta (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele pasinaudota nebuvo, pinigai iš sąskaitos išgryninti be jo žinios nebuvo. Prarastos asmens tapatybės kortelės atnaujinimas jam kainavo 100,00 Eur, kadangi paslaugą atlikinėjo per vieną darbo dieną. Prašo dėl įvykio atlikti tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju dėl jam patirtos turtinės žalos, kadangi nežinomas jam asmuo neturėdamas teisėto pagrindo laikė ir bandė panaudoti mano dokumentu savo tikslams. Teisė pareikšti civilinį ieškinį šioje byloje buvo jam išaiškinta, ji yra pasiryžęs teikti, kai bus nustatytas dėl įvykio kaltas asmuo (1 t., el. b. l. 21-24).
2025 m. vasario 17 d. papildomame K. T. apklausos protokole nurodyta, kad jis lieka prie savo duotų parodymų. Dar nori paaiškinti, kad 2024 m. rugpjūčio mėn. viduryje, bet tikslios datos neprisimena buvo praradęs savo asmeninius daiktus, tarp kurių buvo jo vardu išduoti galiojantys dokumentai: asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, neįgaliojo pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė. Dokumentai buvo prarasti adresu (duomenys neskelbtini) , šalia esančios „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės. Kadangi dokumentai buvo prarasti ir prieš jį jokia nusikalstama veika įvykdyta nebuvo. Visus dokumentus jam teko atsinaujinti, tuo tarpu ir asmens tapatybės kortelę. Minėti dokumentai buvo juodos spalvos, odinėje piniginėje. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 21.10 val., jam paskambino pažįstama N. T., kuri dirba „(duomenys neskelbtini) “, kuri pranešė, kad į minėtą „(duomenys neskelbtini) “ buvo atėjęs jai nepažįstamas vyras, kuris pateikė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Kadangi taip sutapo, kad N. T. jį pažįsta, todėl ji iš karto jam paskambino ir apie tai pranešė. Iš N. T. sužinojo, kad nepažįstamas vyras kartu su jo vardu išduotu dokumentu iš „(duomenys neskelbtini) “ patalpų pasišalino. Kas galėjo pasinaudoti jo asmens tapatybės kortelę be jo žinios, jam nėra žinoma, nieko neįtaria. Mano, kad tuo metu, kai buvo praradęs savo dokumentus, svetimas asmuo galėjo pasisavinti jo asmens tapatybės kortelę ir ją bandė pasinaudoti „(duomenys neskelbtini) “. Nuo dokumentų praradimo momento iki šiol nėra gavęs informacijos, kad jo dokumentais buvo kur nors pasinaudota. Prarasta „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo kortele pasinaudota nebuvo, pinigai iš sąskaitos išgryninti be jo žinios nebuvo. Prarastos asmens tapatybės kortelės atnaujinimas jam kainavo 101,00 Eur, kadangi paslaugą atlikinėjo per vieną darbo dieną, o vairuotojo pažymėjimą mokėjo 37,44 Eur, neįgaliojo pažymėjimą ir AB „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo kortelę jam išdavė nemokamai. Piniginę vertina 46 Eur. Bendrai jis sumokėjo 184,44 Eur (1 t., el. b. l. 103-106).
2025 m. kovo 5 d. įtariamojo R. M. apklausos protokole nurodyta, kad įtariamojo teisės jam išaiškintos. Teisė turėti gynėją jam išaiškinta. Įtarimą perskaitė, įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Parodymus duoti sutinka. Su pranešimu apie įtarimą susipažino ir visiškai neprisipažįsta. Jis dirba pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), naudoja „(duomenys neskelbtini) “ programą, per kurią gauna užsakymus ir tokiu būdu kartais uždarbiauja. Šiuo metu, jis nedirba, kadangi serga. Gali paaiškinti, kad 2024 metais, šiuo metu nei mėnesio nei dienos pasakyti negali, po eilinio kliento nuvežimo, jam grįžus prie namų automobiliu „Toyota Auris“, v. n. (duomenys neskelbtini), išlipdamas iš automobilio ir tikrindamas tvarką, automobilio gale, ant kilimėlio, surado gulinčią asmens tapatybės kortelę, K. T. vardu. Jis ją pasiėmė ir įsidėjo į piniginę, kartu su savo visais kitais dokumentais, norėdamas kitą dieną nunešti į policiją, bet matyt, kitą dieną, turėjo kitų svarbių reikalų ir visai pamiršo, kad ją turi. 2024 metais, šiuo metu nei mėnesio nei dienos pasakyti negali, bet galimai tai buvo tokiu pat metu ir laiku, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, ėjo vienas, atsimena, buvo išgėręs ir nusprendė užeiti į kazino, kurio pavadinimo šiuo metu pasakyti negali, neprisimena, bet tai gali būti tas pats kazino, kaip nurodyta pranešime apie įtarime. Užėjus į vidų, jo paprašė pateikti asmens dokumentą, kas prašė šiuo metu pasakyti negali, ar tai buvo moteris ar vyras, nežino, jis iš piniginės ištraukė kortelę, kuri buvo pirma ir pateikė, tačiau jo į vidų neįleido, sakydami, kad pateikė ne savo asmens dokumentą. Išėjęs, pažiūrėjo piniginėje, tame pačiame skyrelėje, buvo ir jo asmens tapatybės kortelė, jis net nepagalvojo apie tai, kad jis ištraukė kito žmogaus kortelę ir pateikė kazino darbuotojams. Kur jis padėjo K. T. asmens tapatybės kortelę, jis šiuo metu pasakyti negali, neprisimena, nes nei namuose, nei automobilyje, nėra, matyt tą patį vakarą galimai galėjo pamesti, kadangi, kaip jau minėjo, buvo išgėręs. Jis tikrai K. T. vardu išduotų kitų dokumentų, tai yra, banko kortelės, vairuotojo pažymėjimo, neįgaliojo pažymėjimo neėmė ir nevogė, kaip jau minėjo, vyro K. T. jis nepažįsta, niekada jo nematė. Taip pat negali nurodyti, ar tas asmuo, t. y., K. T. galėjo važiuoti automobiliu, kaip jo klientas, jokių duomenų apie tai pateikti negali, jų neturi. Galimai palikti jo automobilyje galėjo ir kiti važiavę klientai, nežino ir nieko apie tai pasakyti negali. Kartais užeina į kazino, gal per metus buvo užėjęs apie 5 kartus, tai pat buvo užėjęs ir į (duomenys neskelbtini) kazino, kada negali pasakyti. Jokios tyčios panaudoti svetimą asmens tapatybės kortelę jis neturėjo, tiesiog, ta pati kortelė buvo įdėta į piniginę kartu su jo, tiesiog, sumaišė pateikdamas kazino darbuotojams (1 t., el. b. l. 144-147).
2025 m. kovo 17 d. papildomoje įtariamojo R. M. apklausos protokole nurodyta, kad kaip jau minėjo pirmojoje apklausoje, jis dirba pagal individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), naudoja „(duomenys neskelbtini) “ programą, per kurią gauna užsakymus ir tokiu būdu kartais uždarbiauja. Šiuo metu, laikinai nedirba. Gali paaiškinti, kad 2024 metais, šiuo metu nei mėnesio, nei dienos pasakyti negali, po eilinio kliento nuvežimo, jam grįžus prie namų automobiliu „Toyota Auris“, v. n. (duomenys neskelbtini), išlipdamas iš automobilio ir tikrindamas tvarką, jis gale, ant kilimėlio surado gulintį asmens tapatybės kortelę, K. T. vardu. Jis ją pasiėmė ir įsidėjo į piniginę, kartu su savo visais kitais mano dokumentais, norėdamas kitą dieną nunešti į policiją, bet matyt kitą dieną turėjo kitų svarbių reikalų ir visai pamiršo, kad ją turi. 2024 metais, šiuo metu nei mėnesio, nei dienos pasakyti negali, bet galimai tai buvo tokiu pat metu ir laiku kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, ėjo vienas, atsimena, buvo išgėręs ir nusprendė užeiti į kazino, kurio pavadinimo šiuo metu pasakyti negali, neprisimena, bet tai gali būti tas pats kazino, kaip nurodyta pranešime apie įtarime. Užėjus į vidų, jo paprašė pateikti asmens dokumentą, kas prašė šiuo metu pasakyti negali, ar tai buvo moteris ar vyras, nežino, jis iš piniginės ištraukė kortelę, kurią pateikė kazino (duomenys neskelbtini), kuri paėmė minėtą kortelę, pasižiūrėjo, kad minėta asmens tapatybės kortelė priklauso ne jam, jam atidavė, sakydama, kad jis jai pateikė ne savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Kai jam (duomenys neskelbtini)padavė kortelę jis pasižiūrėjo į kortelę, jį kažką jam atsakė ir jis su kortelę išėjo. Jis žinojo, kad jam negalima lankytis kazino įstaigose, nes pats kelis kartus rašė internetu prašymus prisijungus prie tinklalapio, kokio šiuo metu pasakyti negali, neprisimena, tam, kad jam būtų uždrausta lankytis kazino, nes kaip minėjo turi priklausomybę. Todėl jis pats žinojo, kad jam draudžiama lankytis kazino įstaigose. Prašymus rašė internetu kelis kartus, taip pat rašant pačiam prašymą, galima jį nutraukti ankščiau termino. Jis žinojo, kad kazino (duomenys neskelbtini) pateikė ne savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Kur jis pasidėjo K. T. asmens tapatybės kortelę jis šiuo metu pasakyti negali, neprisimena, nes nei namuose nei automobilyje nėra, matyt tą pati vakarą galimai galėjo pamesti, kadangi kaip jau minėjo buvo išgėręs. Jis tikrai K. T. vardu išduotų kitų dokumentų, tai yra banko kortelės, vairuotojo pažymėjimo, neįgaliojo pažymėjimo neėmė ir nevogė, kaip jau minėjo, vyro K. T. jis nepažįsta, niekada jis jo nematė. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
2025 m. kovo 21 d. papildomoje įtariamojo R. M. apklausos protokole nurodyta, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino ir visiškai prisipažįsta. Prisilaiko savo ankščiau duotų parodymų, daugiau nieko papildyti ir pridurti neturi. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., el. b. l. 33-35).
2025 m. kovo 18 d. papildomame K. T. apklausos protokole nurodyta, kad savo piniginę su dokumentais jis pametė, kaip jau minėjo, 2024 m. rugpjūčio mėn. viduryje, bet tikslios datos neprisimena, jis pametė savo asmeninius daiktus, tarp kurių buvo jo vardu išduoti galiojantys dokumentai: asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, neįgaliojo pažymėjimas, „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo kortelė. Dokumentus pametė (duomenys neskelbtini) , šalia esančios „(duomenys neskelbtini) “ parduotuvės. Kadangi dokumentai buvo pamesti, todėl prieš jį jokia nusikalstama veika įvykdyta nebuvo. Visus dokumentus jam teko atsinaujinti, tuo tarpu ir asmens tapatybės kortelę. Minėti dokumentai buvo juodos spalvos, odinėje piniginėje. Nuo civilinio ieškinio jis atsisako, kadangi kaip jau minėjo, dokumentus jis pametė. Dėl šio įvykio jis jokios žalos nepatyrė (2 t., el. b. l. 10-13).
2025 m. sausio 9 d. liudytojos N. T. apklausos protokole nurodyta, kad dirba „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 m. gruodžio 13 d., apie 21.00 val., jai dirbant minėtoje vietoje, į „(duomenys neskelbtini) “ patalpas buvo atėjęs jai nepažįstamas vyras. Ateinant klientams į „(duomenys neskelbtini) “, turi pareigą pagal asmens dokumentus tikrinti savo sistemoje ar klientui nėra draudimo lankytis lošimo įstaigose. Nepažįstamas vyras pateikė asmens tapatybės kortelę, kuri buvo išduota K. T. vardu. Kadangi pažįsta K. T., iš karto suprato, kad nepažįstamas vyras pateikė jai svetimą dokumentą. Dokumento nuotraukoje asmuo taip pat neatitiko savo išvaizda. Nepažįstamajam grąžino pateiktą dokumentą, tačiau, netrukus, apsisprendė ir liepė jam atiduoti jai svetimą dokumentą. Nepažįstamasis atiduoti nesutiko ir pasišalino iš „(duomenys neskelbtini) “ patalpų. Po kelių minučių, paskambino pažįstamajam K. T. ir viską papasakojo. Telefonu K. T. jai nurodė, kad niekam savo asmens tapatybės kortelės pasinaudoti davęs nebuvo. Vyrą, bandžiusi pasinaudoti svetimu dokumentu, matė pirmą kartą ir jo nepažįsta. Vyro požymiai: apie (duomenys neskelbtini) metų, vidutinio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, dėvėjo tamsios spalvos kepurę su snapeliu ir šviesiai rudos spalvos striukę. Kitų vyro rūbų neatsimena. Atpažinti vyrą negalėtų, jo veido bruožų ir ypatingų požymių neįsidėmėjo. Po šio įvykio, šio vyro nematė. Jei kažką reikšmingo prisimins, papildomai susisieks ir paliudys. Įvykio metu nenukentėjo (1 t., el. b. l. 73-76).
2025 m. kovo 14 d. liudytojos N. T. papildomame apklausos protokole nurodyta, kad dirba „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 metais, šiuo metu nei mėnesio, nei dienos pasakyti negali, dirbant minėtoje vietoje, į „(duomenys neskelbtini) “ patalpas buvo atėjęs jai nepažįstamas vyras, jo niekada anksčiau nebuvo mačiusi. Ateinant klientams į (duomenys neskelbtini) , turi pareigą pagal asmens dokumentus tikrinti savo sistemoje, ar klientui nėra draudimo lankytis lošimo įstaigose. Nepažįstamas vyras pateikė asmens tapatybės kortelę ir jai atrodo 50 Eur kupiūrą, bet nėra tikra. Ji paėmė minėto jai nepažįstamo vyro padėtą asmens tapatybės kortelę, pasižiūrėjo į asmens dokumento nuotrauką. Asmuo nuotraukoje nebuvo panašus į vyrą, kuris stovėjo priešais, tada, ji pasižiūrėjo dar kartą į asmens tapatybės kortelėje nurodyta vardą ir pavardę, perskaitė buvo parašyta K. T. Pasižiūrėjus dar kartą į kortelę, ji ją padavė vyrui, sakydama, kad tai ne jo pateiktas asmens tapatybės dokumentas, po to, pagalvojo ir prisiminė, kad pažįsta K. T., tai buvo jo asmens dokumentas. Ji nepažįstam vyrui pasakė, kad tai ne jo kortelę, o jis dar paklausė: „ kaip ne mano“? Pasižiūrėjo į tą dokumentą, dar jis paklausė: „kaip jis gali surasti tą K.“, o ji atsakė: „grąžinkite jai jo dokumentą, ji pati jam grąžinsiu“, tačiau minėtas vyras greitai pasišalino, nieko daugiau jai nesakydamas, dokumentas liko pas jį. Nežino ir negali pasakyti, kaip jis elgėsi, taip pat negali pasakyti, ar jis buvo blaivus ar ne, nežino ir nieko apie tai papasakoti negali. Minėto vyro veidas jai atrodo buvo paslėptas, šiuo metu, neprisimena, ar minėtas jai nepažįstamas vyras buvo su kepure ar tai buvo ant galvos uždėjęs gobtuvą, nepamena. Visos kitos aplinkybės buvo aprašytos jos pirmos apklausos metu, prašo jais vadovautis. Minėto jai nepažįstamo vyrą atpažinti negalėtų, kadangi labai didelis žmonių srautas (2 t., el. b. l. 10-13).
2025 m. kovo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakyme nurodyta, kad byloje nurodyto asmens profilio duomenis ir atliktų užsakymų informaciją, kurią turime sistemoje. Vardas ir pavardė: K. T. Tel. Nr: (duomenys neskelbtini) El. paštas: (duomenys neskelbtini) Užsakymo data: 01/01/2024, 15.59.42 Pristatymo adresas: (duomenys neskelbtini). Registracijos metu, (duomenys neskelbtini), tikrina tik kliento telefono numerį. Paskyroje nurodyta informacija gali būti netiksli. Tai buvo vienintelis užsakymas, kuris buvo atliktas mūsų sistemoje pagal šį telefono numerį (1 t., el. b. l. 194).
2025 m. sausio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra „(duomenys neskelbtini) “ priklausančios patalpos, įrengtos pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) . „(duomenys neskelbtini) “ patalpos įrengtos pirmame pastato aukšte. Pastatas (duomenys neskelbtini) aukštų. Pastatas neaptvertas. Šalia įėjimo į „(duomenys neskelbtini) “ priklausančias patalpas ant pastato sienos yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Prie įėjimo durų į patalpas ant namo sienos matoma iškaba „ (duomenys neskelbtini) “ ir „(duomenys neskelbtini)“. Užėjus pro įėjimo/išėjimo duris patenkame į patalpas, kuriose stovi įvairūs žaidimo automatai. Taip pat įrengta kasa. Patalpose ant sienų yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Kitų reikšmingų objektų ar daiktų apžiūros metu nerasta (1 t., el. b. l. 53-55).
2024 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai.
- Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matome, kaip 22.00.08 vyras Nr. 1, apsirengęs tamsiais batais, tamsiomis kelnėmis ir šviesia striuke, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapu, užeina į „(duomenys neskelbtini) “, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , patalpas. Toliau apžiūrint vaizdo įrašą, 22.00.12 vyras Nr. 1, apsirengęs tamsiais batais, tamsiais kelnėmis ir šviesia striuke, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapu, prieina prie recepcijos stalo. 22.00.57 vyras Nr. 1 išeina iš „(duomenys neskelbtini) “ patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) .
- Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, reikšmingų aplinkybių tyrimui nenustatyta. ???Apžiūrimas vaizdo įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašas fiksuojamas 2024 m. gruodžio 13 d. 22.00. Vaizdo įrašo trukmė – 00.57 sek. Vaizdo įrašas yra spalvotas. Vaizdo įraše matome „(duomenys neskelbtini) “ recepciją, kurioje matome kasos aparatą, ekraną su vaizdo kamerų vaizdais bei kompiuterį. Toliau apžiūrint vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“, matome, kaip 22.00.14 prie recepcijos prieina vyras Nr. 1, apsirengęs tamsiais batais, tamsiom kelnėmis ir šviesia striuke, ant galvos užsidėjęs kepurę su snapu. Jis išsitraukia piniginę ir iš jos išima 50 Eur vertės kupiūrą ir tapatybės kortelę. Tuo tarpu 22.00.16 atvyksta „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja, kad aptarnautų vyrą Nr. 1. „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja paima iš vyro tapatybės kortelę, įveda duomenis iš tapatybės kortelės į kompiuterį. Patikrinus duomenis, ji atiduoda tapatybės kortelę atgal vyrui Nr. 1.Vyras pasižiūri į tapatybės kortelę, pasiima savo 50 Eur banknotą, dar pakalba su „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja ir 22.00.50 išeina iš vaizdo kameros matomumo lauko. „(duomenys neskelbtini) “ darbuotoja išeina paskui (1 t., el. b. l. 47-49).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Pirmiau nurodyti BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Ši veika yra padaroma tiesiogine tyčia. Šią veiką asmuo daro neturėdamas teisės disponuoti dokumentais. BK 302 straipsnio numatyto nusikaltimo dalyku gali būti dokumentai, kurie yra tam tikrų teisinių santykių, juridinių faktų arba juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Pagal teismų praktiką šio nusikaltimo dalyku, be kita ko, pripažįstamos asmens tapatybės kortelės (kasacinės nutartys Nr. 2K-591-303/2015, 2K-86/2014, 2K-12/2013). Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paimti iš piliečio asmens tapatybės kortelę ir (ar) pasą draudžiama, kas reiškia, jog bet koks disponavimas tokiu svetimu dokumentu, tame tarpe ir jo laikymas bei gabenimas, taip pat yra neteisėtas. Atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla padarius bent vieną iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veiksmų – be teisėto pagrindo dokumento įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu pripažįstama situacija, kai kaltininkas šiuos objektus, neturėdamas teisinio pagrindo, užvaldo ar įgyja kitokiu būdu (įskaitant pagrobimą) arba (ir) keičia šių dalykų buvimo vietą ar perleidžia tretiesiems asmenims.
Kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Nurodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) 2024 metais, tikrindamas automobilyje „Toyota Auris“, v. n. (duomenys neskelbtini) tvarką ant kilimėlio surado gulinčią asmens tapatybės kortelę, K. T. vardu. Jis ją pasiėmė ir įsidėjo į piniginę, kartu su savo visais kitais mano dokumentais, norėdamas kitą dieną nunešti į policiją, bet matyt kitą dokumentų nenunešė. 2024 metais, nusprendė užeiti į kazino. Užėjus į vidų, jo paprašė pateikti asmens dokumentą iš piniginės ištraukė kortelę, kurią pateikė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) nustatė, jog tapatybės kortelė nepriklauso jam. Žinojo, jog jam negalima lankytis kazino įstaigose. Teikdamas asmens dokumentą darbuotojai žinojo, jog pateikė ne savo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Kaltinamojo kaltę padarius nurodytą nusikalstamą veiką įrodo ne tik jo paties prisipažinimas, bet ir nukentėjusiojo K. T. pareiškimas ir apklausos protokolai, liudytojo („(duomenys neskelbtini) “) N. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas ir 2024 m. gruodžio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėti „(duomenys neskelbtini) “ vaizdo įrašai.
Byloje esantys įrodymai ir pačio kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, nes tiriamo įvykio metu jis suvokė, kad radęs ir pasisavinęs K. T. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , tokiu būdu neteisėtai ją įgijo ir laikė, o 2024 m. gruodžio 13 d., tai suvokdamas panaudojo pateikdamas „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini), kadangi žinojo, jog jam draudžiama lankytis kazino įstaigose.
Teismas, ištyręs surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, jog baudžiamojoje byloje yra neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, t. y. ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 13 dienos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo įgijo nukentėjusiojo K. T. vardu išduotą ir priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , kurią laikė prie savęs bei šią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , panaudojo, 2024 m. gruodžio 13 d., apie 21.00 val., pateikdamas ją įmonės „(duomenys neskelbtini) “, esančiame (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) N. T., tikslu lankytis lošimo įstaigoje.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. M. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., el. b. l. 47-48). Nukentėjusysis K. T. informuotas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą terminą prieštaravimų negauta (2 t., el. b. l. 49-50).
BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.
Teismas, skirdamas bausmę R. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką susijusią su valdymo tvarka, priskiriamą apysunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 4 dalis).
BK 27 straipsnio 1 dalis numato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė –48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d., nustatyta, jog bauda turėjo būti sumokėta iki 2023 m. rugsėjo 27 d. 2025 m. kovo 19 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis informacijos apie dalinį ar visišką baudos atlyginimą nėra, t. y. baudos bausmė nėra įvykdyta. Taigi naujos nusikalstamos veikos padarymo metu R. M. 2024 m. gruodžio 13 d. turėjo neišnykusį teistumą. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Konstatuojama, kad R. M. yra recidyvistas.
R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nors kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, tačiau nuoširdaus gailesčio dėl savo neteisėtų veiksmų neišreiškė. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-49/2014, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis praeityje buvo teistas už nusikalstamas veikas susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nuosavybei ir viešosios tvarkos pažeidimą (1 t., el. b. l. 176-182). Baustas administracine tvarka už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą, baudos sumokėtos (2 t., el. b. l. 60-63). Vykdo individualią veiklą (1 t., el. b. l. 171-173). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis buvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje nustatytą ir prokurorės pareiškime pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paskutinio kaltinamojo teistumą, kuriuo jam buvo paskirta baudos bausmė, kuri kaip nustatyta byloje esančių duomenų visuma nebuvo įvykdyta iki nustatyto termino, t. y. ši bausmės rūšis neužtikrino bausme siekiamų tikslų, asmuo teigiamų išvadų nepadarė ir nusikalto pakartotinai. BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta alternatyvios bausmės rūšis – areštas arba laisvės atėmimas nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Pareiškime prokurorės siūlomas 1 metų laisvės apribojimo terminas, įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę (teistas, administracine tvarka baustas, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė) yra proporcinga. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į prieš tai paminėtas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo būvimo vietos pagal nustatyta laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nagrinėjamu atveju R. M. laisvės apribojimo bausmė skiriama be intensyvios priežiūros, nes jos paskirtis neatitinka nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžio. Vietoje intensyvios priežiūros R. M. skirtini įpareigojimai bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimas vartoti psichiką veikiančių medžiagas (taip pat ir alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
R. M. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, paliekant paskirtus įpareigojimus ir draudimą.
V. Kiti klausimai
R. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 167-170) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – VĮ „Regitra“ mokėjimo išrašas, AB „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo pavedimo išrašas Nr. (duomenys neskelbtini), apribojusių savo galimybę lošti asmens registro nuotraukos, VMI apmokėjimo kvito kopija – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui paliktini saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
2024 m. gruodžio 17 d. K. T. pateikė civilinį ieškinį dėl 184,44 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., el. b. l. 113). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. T. 2025 m. kovo 18 d. nurodė, jog nuo civilinio ieškinio jis atsisako, kadangi dokumentus jis pametė, todėl žalos nepatyrė (2 t., el. b. l. 10-13). Esant tokioms aplinkybėms, bylos procesas dėl K. T. civilinio ieškinio nutrauktinas.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, vietoje jos skirti įpareigojimus: bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. išskyrus jei tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi, pradėti dirbti (tęsti darbą) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, paliekant nurodytus įpareigojimus ir draudimą.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi nustatyti, kad R. M. yra recidyvistas.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini)– palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Bylos procesą dėl K. T. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – VĮ „Regitra“ mokėjimo išrašą, AB „(duomenys neskelbtini) “ mokėjimo pavedimo išrašą Nr. (duomenys neskelbtini), apribojusių savo galimybę lošti asmens registro nuotraukas, VMI apmokėjimo kvito kopiją – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
0 laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.
1 Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.
2 Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
3 Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4 Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, LT-08351 Vilnius, el. p. vilnius@probacija.lt, tel. (0 5) 212 3551). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.
- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
- padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t., y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
- įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.