Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

Atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 7–11) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti, dėl dalies reikalavimo prašė taikyti ieškinio senatį. Nurodė, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. dalyvavo meninio ugdymo programoje.

Dėl pasivaikščiojimo organizavimo nurodė, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra ne nuteistojo pareiga, o teisė. Nurodė, kad pareiškėjui teisė kasdien pasivaikščioti buvo suteikta. Tai patvirtinančios informacijos pateikti negalėjo, nes tokia informacija nėra saugoma. Nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių skundų dėl teisės pasivaikščioti ribojimo.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė dėl jam nesudarytų sąlygų pasivaikščioti.

Pažymėtina, kad turtinės, taip pat ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė ir neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų, t. y. pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Atkreiptina, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.270 straipsnio prasme.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas reabilitacinėje meninio ugdymo programoje (dailės studijų programoje) dalyvavo laikotarpiu nuo 2014-07-01 iki 2015-09-30 (išskyrus laikotarpį nuo 2015-08-01 iki 2015-08-17). Atsižvelgiant į ginčo laikotarpį, klausimas dėl senaties termino nesprendžiamas (pareiškėjas ginčą kelia būtent dėl dalyvavimo dailės studijų programoje laikotarpiu nesudarytos galimybės pasivaikščioti). Užsiėmimų pradžia – 9.00 val., pabaiga – 17.30 val. (b. l. 28–41). Iš byloje pateiktos Lukiškių TI-K 2016-01-04 pažymos Nr. 24-55 matyti, kad, kaip nurodė Lukiškių TI-K administracija, pareiškėjui teisė pasivaikščioti buvo suteikta.

Pažymėtina, kad pagal CK 6.271 str. Lietuvos valstybės atsakomybė yra galima tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Valstybės tarnautojų neteisėtas veikimas yra siejamas būtent įstatymu jiems nustatytos pareigos nevykdymu, ar netinkamu vykdymu. Todėl reiškiant reikalavimą dėl žalos, kuri buvo patirta dėl valdžios institucijų darbuotojų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pirmiausia turėtų būti nustatyta, kokią įstatymu jam nustatytą pareigą valdžios institucijos darbuotojas pažeidė, t. y., ar yra sąlygos neteisėtų veiksmų konstatavimui. Pareiškėjas, nagrinėjamu atveju, žalą, kurią, kaip teigia, patyręs, kildina iš Lukiškių TI-K pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė jo neišvedimu į lauką laikotarpiu, kuriuo pareiškėjas dalyvavo reabilitacinėje meninio ugdymo (dailės studijų) programoje.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 str. reglamentuoja nuteistųjų teises. Šio straipsnio 1 d. 4 punkte nustatyta nuteistojo teisė kasdien pasivaikščioti. Nuteistųjų teisę pasivaikščioti taip pat reglamentuoja ir BVK 103 str. Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarkė (toliau – ir Dienotvarkė) pagal kurią darbo dienomis 06.00 val. numatytas kėlimasis; nuo 06.00 val. iki 06.10 val. – rytinis tualetas, kamerų tvarkymas; nuo 06.10 val. iki 07.00 val. – pusryčiai; nuo 06.30 val. iki 12.30 val. – išvedimas į darbą, mokytis, sanitariniam švarinimui (dušas iki 15 min.), pasivaikščioti, pas pareigūnus, socialinius ir psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojus ir pan., socialinis darbas ir užimtumas; nuo 12.30 val. iki 13.30 val. – pietūs; nuo 13.30 val. iki 17.30 val. – išvedimas į darbą, mokytis, sanitariniam švarinimui (dušas iki 15 min.), pasivaikščioti, pas pareigūnus, socialinius ir psichologinės bei sveikatos priežiūros tarnybų darbuotojus ir pan., socialinis darbas ir užimtumas; nuo 17.30 val. iki 18.30 val. – vakarienė; nuo 18.30 val. iki 21.30 val. – laisvalaikis, asmeninių kompiuterių naudojimo laikas; nuo 21.30 val. iki 22.00 val. – pasirengimas miegui; nuo 22.00 val. iki 06.00 val. – miegas. Iš Dienotvarkės matyti, kad pasivaikščiojimas darbo dienomis vykdomas laikotarpiais nuo 6.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.30 val. iki 17.30 val. Nuteistųjų dienotvarkė yra aiškiai reglamentuota, tiek nuteistiesiems, tiek Lukiškių TI-K pareigūnams privalu jos laikytis. Taigi pagal Dienotvarkę, pareiškėjas teisę pasivaikščioti iš esmės turėjo tik pirmoje dienos pusėje nuo 6.30 val. iki 12.30 val. Iš Dienotvarkės matyti, kad pusryčių laikas baigiasi 7.00 val., pareiškėjo užsiėmimų pradžia buvo numatyta nuo 9.00 val., todėl rytinio pasivaikščiojimo laikui iki užsiėmimų buvo likę apie 2 val. Kaip nurodyta Lukiškių TI-K pažymoje, pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti.

Iš aukščiau aptartų teisės nuostatų turinio matyti, kad teisė pasivaikščioti nuteistajam Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais nėra kaip nors ribojama, išskyrus tai, kad pasivaikščiojimo laikas yra griežtai reglamentuotas Dienotvarkėje. Kitu laiku, nei numatyta Dienotvarkėje, pasivaikščiojimas negali būti organizuojamas. Taip pat pažymėtina, kad minėtos teisės nuostatos reglamentuoja nuteistojo teisę, tačiau ne pareigą būti išvestam į gryną orą, kas reikštų, kad pagal šias teisės nuostatas pareiškėjas nebūtinai tūrėtų būti išvestas į lauką tą dieną. Teisės aktai pačiam pareiškėjui suteikia teisę rinktis, ar tą dieną jis eis pasivaikščioti. Pareiškėjas šiuo atveju savo valia rinkos reabilitacinius užsiėmimus, galimai prarasdamas galimybę pasivaikščioti. Aptartas teisinis reglamentavimas imperatyviai nenumato pareigos Lukiškių TI-K pareigūnams išvesti nuteistuosius į lauką kiekvieną dieną, neatsižvelgiant į Dienotvarkės laiką (pvz. pareiškėjo, kai jis grįžta po užsiėmimų). Pagal esamą tvarką pats nuteistasis, turintis teisę pasivaikščioti, turėtų prisitaikyti prie vedimo į lauką pagal Dienotvarkėje numatytą laiką.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmais kaip nors neteisėtai buvo apribota pareiškėjo teisė pasivaikščioti (įstatymas suteikia galimybę nuteistajam šia teise pasinaudoti, tačiau tik atsižvelgiant į Dienotvarkėje tam nustatytą laiką), todėl darytina išvada, kad nėra Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmuose neteisėtumo CK 6.271 str. prasme.

Minėta, kad prievolės atlyginti patirtą neturtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, kaip šiuo atveju valstybės atstovo Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų fakto, Lietuvos valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Pareiškėjas skundo argumentais atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų neįrodė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 5 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo A. S. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.