- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-07
- Bylos Nr.
- A-43-1062/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05887-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos Valstybė atstovaujama Lukiškių TI - K
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 1–2).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Lukiškių TI-K jis atliko laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 m. iki 2015 m. rugsėjo 23 d., paskutinius 2 metus jis lankė dailės studiją, kurioje praleisdavo kiekvieną dieną (išskyrus šventines ir ne darbo dienas) nuo 9 val. iki 17.30 val. Pareiškėjas nurodė, kad pareigūnai nuteistuosius vesdavo pasivaikščioti gryname ore rytais, todėl pareiškėjas šia savo teise negalėjo pasinaudoti 2 metus.
3. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad dėl gryno oro trūkumo jam suprastėjo sveikata (sutriko virškinimas, nuolat skaudėjo galvą, pašlijo nervų sistema) (b. l. 43). Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad serga hepatitu C.
Atsiliepimas
4. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 7–11).
5. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjui buvo suteikiama teisė kasdien pasivaikščioti gryname ore. Lukiškių TI-K nurodė, kad neturi galimybės pateikti informaciją apie tai, kada pareiškėjas šia savo teise pasinaudojo. Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymų ar skundų dėl pasivaikščiojimų nesuteikimo nebuvo gauta. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai vieną kartą per savaitę dalyvavo fiziniame lavinime, vasaros metu – krepšinio, tinklinio varžybose, vidutiniškai vieną kartą per savaitę – narkomanijos prevencijos programoje, kriminalinės subkultūros prevencijos programoje, integracijos į visuomenę programoje bei meninio ugdymo programoje pagal patvirtintą grafiką. Lukiškių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų veiksmų, todėl nėra ir valstybės atsakomybės.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 57–59).
7. Teismas, vadovaudamasis Lukiškių TI-K 2016 m. sausio 4 d. pažyma Nr. 24-55, konstatavo, kad pareiškėjui teisė pasivaikščioti buvo suteikta. Teismas, vadovaudamasis Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areštu dienotvarke, patvirtinta Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1-64 (toliau – Dienotvarkė), konstatavo, kad pareiškėjas turėjo galimybę pasivaikščioti pirmoje dienos pusėje, t. y. nuo 6.30 val. iki 12.30 val. Teismas konstatavo, kad pagal Dienotvarkę pusryčių laikas baigiasi 7 val. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad pareiškėjui užsiėmimų pradžia buvo numatyta nuo 9 val., todėl teismas darė išvadą, kad apie 2 val. kasdien (nuo 7 val. iki 9 val.) pareiškėjui likdavo laiko pasivaikščiojimui gryname ore. Teismas nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų apribojant pareiškėjo teisę pasivaikščioti, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
III.
8. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti (b. l. 65–67).
9. Pareiškėjas nurodo, kad Lukiškių TI-K pareigūnai vesdavo pasivaikščioti tik nuo 9 val. ryto, o tam tikromis dienomis – po pietų. Pareiškėjas nurodo, kad neprašė išvesti pasivaikščioti iki 9 val., nes netikėjo, kad jis vienas atskirai bus vedamas pasivaikščioti. Pareiškėjo nuomone, jis turėjo būti vedamas pasivaikščioti po 18 val. kartu su dirbančiais asmenimis. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K meluoja, teigdamas, kad neturi duomenų apie tai, kada pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti. Pareiškėjas nurodo, kad tai yra fiksuojama specialiuose žurnaluose. Pareiškėjas taip pat paaiškina, kad neteikė jokių skundų, nes, priešingu atveju, būtų netekęs teisės lankyti dailės studijų. Pareiškėjas pastebi, kad Lukiškių TI-K neįrodė, kad pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti į lauką, todėl pareiškėjo skundas turėjo būti tenkintas.
Atsiliepimas
10. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (b. l. 72–73).
11. Lukiškių TI-K nuomone, teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo. Lukiškių TI-K atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, pareiškėjas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jam buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, depresija ir kiti potyriai, kurie galėtų būti laikomi neturtine žala. Lukiškių TI-K pareiškėjo reikalavimą vertina kaip nesąžiningą norą pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo neužtikrinant pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu.
13. Administracinė byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. birželio 30 d., nustatyta tvarka (2016 m. birželio 2 d. ABTĮ Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalis).
14. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
15. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs pareiškėjo nurodytų neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Pareiškėjas su teismo sprendimu nesutinka, nes mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus.
16. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
17. Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).
18. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriama dalyvavo ir pareiškėjas, ištirtais įrodymais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina pakartotinai arba papildomai tirti byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ABTĮ nustatyta tvarka įvertintus įrodymus.
19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtino, jog nesikreipė su prašymais jį išvesti pasivaikščioti gryname ore nuo 7 val. iki 9 val. ryto, t. y. atsižvelgiant į pareiškėjo užimtumą dėl lankomų dailės studijų, nes netikėjo, kad jam bus sudarytos išskirtinės sąlygos ir jis bus vedamas pasivaikščioti atskirai nuo kitų.
20. Pažymėtina, kad pareiškėjui niekada nesikreipus į Lukiškių TI-K administraciją su minėto pobūdžio prašymu, o Lukiškių TI-K nepriėmus sprendimo dėl tokio pareiškėjo prašymo netenkinimo, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo pasivaikščiojimo teisės ribojimo. Teismas negali konstatuoti pažeidimo teisių, kurių pareiškėjas nebandė realizuoti prieš kreipiantis į teismą.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jis neprivalėjo teikti atskirų prašymų dėl vedimo pasivaikščioti, nes teisės aktuose yra nustatyta tokia pareiškėjo teisė, todėl Lukiškių TI-K turėjo pareigą šią teisės aktais garantuojamą teisę jam užtikrinti.
22.Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Šis teisinis reguliavimas nereiškia pareigos asmeniui privalomai pasinaudoti jam suteikiama teise pasivaikščioti gryname ore ir pareigos įkalinimo įstaigai besąlygiškai šios teisės įgyvendinimą užtikrinti ir tais atvejais, kai asmuo šia teise nustatyta tvarka nenori naudotis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Lukiškių TI-K turėjo imtis priemonių dėl pareiškėjo teisės pasivaikščioti gryname ore įgyvendinimo užtikrinimo, kai pats asmuo nustatyta tvarka šia teise nesinaudojo ir neteikė prašymo (pageidavimo) šia savo teise pasinaudoti kitu su Lukiškių TI-K administracija suderintu laiku. Kartu atmestinas ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jo skundas turi būti tenkinamas Lukiškių TI-K neįrodžius, jog pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti į lauką.
23. Pareiškėjo teiginys, kad jis neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai, nes manė, kad būtų netekęs teisės lankyti dailės studijas, nėra pagrįstas jokiais įrodymais, todėl teisėjų kolegija šį pareiškėjo argumentą atmeta.
24. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepaneigė Lukiškių TI-K pateiktos informacijos, kad pareiškėjas nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2015 m. rugsėjo mėn. vidutiniškai vieną kartą per savaitę dalyvavo fiziniame lavinime, vasaros metu – krepšinio, tinklinio varžybose. Pareiškėjas niekaip nepagrindė, kad iš tikrųjų, kaip jis teigia dėl to, kad nesinaudojo teise pasivaikščioti gryname ore, jam suprastėjo sveikata (sutriko virškinimas, nuolat skaudėjo galvą, pašlijo nervų sistema), t. y. jis patyrė neturtinę žalą.
25. Apibendrinant, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų viešosios atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), todėl nėra sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Atitinkamai, dėl šių priežasčių nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atsižvelgdama į šios nutarties motyvus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.