Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėja R. Jocienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01736-2008-2

2011 m. birželio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-28 nuosprendžio, kuriuo L. L. nuteistas pagal LR BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat nuosprendžiu priteista iš L. L. 9 654,56 Lt Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. nuteistas už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. jis, 2008-06-09, apie 18.00 val., šalia parduotuvės „Maxima“, esančios Žaliųjų ežerų g. 138, Vilniuje, konflikto metu du kartus peiliu dūrė nukentėjusiajam E. Š. iš nugaros pusės į krūtinės ląstą, padarydamas pjautinę žaizdą dešinės pažasties srityje, durtinę – pjautinę kiauryminę krūtinės ląstos kairės pusės nugarinio paviršiaus žaizdą su šonkaulio ir kairio plaučio pažeidimu, lydimu oro ir kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, t.y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminės krūtinės ląstos kairės pusės nugarinio paviršiaus žaizdos. Tokiais savo veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas prašė skundą patenkinti, prokurorė prašė skundą patenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. L. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo L. L. padarytą veiką bei paskyrė jam tinkamą bausmę.

Nors L. L. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodyta byloje esančiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais bylos duomenimis.

Nukentėjusysis E. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė analogiškus parodymus, nurodydamas, jog 2008-06-04 vakare jam su pažįstamais išgėrinėjant alkoholį ir žaidžiant kortomis tarp jo ir I. Z. kilo konfliktas, jie susimušė, o vėliau prie jų prisijungė ir L. L.. Muštynių metų E. Š. pajuto smūgį į nugarą. Atsisukęs pamatė L. L. su peiliu rankoje rėkiantį „Ar nori dar“. Nukentėjusysis taip pat parodė, jog I. Z. jam sakė, kad davė peilį L. L., kad šis pagąsdintų E. Š..

Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustų liudytojų J. B. bei K. L. parodymai. Šie liudytojai parodė, jog matė, kaip L. L. mušėsi su E. Š., taip pat matė E. Š. kruviną, o L. L. laikantį rankoje peilį, mojuojantį juo ir šaukiantį „kas dar nori gauti?“. Nors liudytojas J. B. buvo apklaustas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo įvykio, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos apklausti iš karto po įvykio jo nebuvo galima, kadangi jis buvo neblaivus. Tai, kad jis apklaustas vėliau, neduoda pagrindo netikėti jo parodymais, juolab, kad jie sutampa su nukentėjusiojo E. Š. bei liudytojos K. L. parodymais. Nukentėjusiojo parodymus taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo I. Z. parodymai, kuris nurodė, jog davė L. L. peilį pagąsdinti, negalvodamas, kad jis juo durs E. Š.. Matė, kaip L. L. dūrė E. Š., tuomet atėmė peilį ir numetė į krūmus.

Įvykio vietoje taip pat buvę liudytojai J. K., G. M., L. P. patvirtino E. Š. sužalojimo faktą, nors teigė konflikto pabaigos tarp E. Š. ir L. L. nematė.

Priešingai nei teigia nuteistasis savo skunde, šių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai iš esmės yra analogiški, papildantys vieni kitus, nuoseklūs. Teismas neturi pagrindo jais abejoti. Tuo tarpu liudytojų Z. A. ir J. R. parodymai, palankūs kaltinamajam, yra nenuoseklūs, prieštaringi, jie prieštarauja aukščiau nurodytų liudytojų parodymams bei kitiems bylos duomenims (pranešimui policijai apie įvykį, tarnybiniams pranešimams). Apylinkės teismas pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino kritiškai, nuosprendyje išsamiai nurodydamas šių liudytojų parodymų prieštaravimus bei neatitikimus kitiems bylos duomenims.

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. L. teigia, jog byloje atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti ir atlikti paviršutiniškai. Skunde nenurodyta, kokie konkrečiai procesiniai veiksmai ir kodėl, L. L. nuomone, buvo atlikti neteisėtai. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kolegija konstatuoja, jog nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atlikti pažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Įstatymas suteikia teisę skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro atliekamus procesinius veiksmus, tačiau šia savo teise ikiteisminio tyrimo metu L. L. nepasinaudojo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas pagrįstai pripažino L. L. kaltu dėl E. Š. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo.

Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-28 nuosprendis keistinas, kadangi apylinkės teismas į bausmės atlikimo laiką L. L. neįskaitė laikotarpio, jo išbūto sulaikyme Prancūzijos Respublikoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, L. L. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2009-07-23 išduotą Europos arešto orderį buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikoje Borgo mieste 2010-05-16 (t. 2, b.l. 37). Į Lietuvos Respubliką L. L. buvo atgabentas 2010-07-15 ir nuo tos dienos laikomas suėmime Lietuvoje. Kadangi iki perdavimo Lietuvos Respublikai L. L. buvo sulaikytas Prancūzijos Respublikoje, šis laikotarpis taip pat turi būti įskaitomas į nuteistajam paskirtos bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo L. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendį: į apylinkės teismo L. L. paskirtą bausmę įskaityti laiką, L. L. išbūtą sulaikyme Prancūzijos Respublikoje nuo 2010-05-16 iki 2010-07-15.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.