Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. (toliau – ir pareiškėjas) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutarties D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188⁶ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 506 Eur bauda už tai, kad jis vadovaudamas uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, nevykdė VSDFV Kauno skyriaus pareigūno teisėtų reikalavimų socialinio draudimo pranešimus teikti siunčiant elektroninį dokumentą per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, vadovaujantis Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 „Dėl Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių patvirtinimo“. 2018 m. kovo 8 d. VSDFV Kauno skyriui pateiktas trečias D. S. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šis prašymas nebuvo nagrinėtas ir 2018 m. kovo 9 d. grąžintas jį padavusiam asmeniui. Nesutikdamas su tokiu VSDFV Kauno skyriaus sprendimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Šio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti ir jis grąžintas pareiškėjui. D. S. atskirajame skunde, pavadintame apeliaciniu skundu, prašo iškelti drausminę bylą teisėjai Sigitai Meškauskienei; kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymo, ribojančio teisę kreiptis teisminės gynybos, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai; kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą dėl įstatymo, ribojančio teisę kreiptis teisminės gynybos, atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniui ir kt.; kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl įstatymo, ribojančio teisę kreiptis teisminės gynybos, atitikties Europos Sąjungos chartijos 47-50 straipsniams, Europos Sąjungos sutarties 6 straipsniui, sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsniui ir kt.; panaikinti 2018 m. kovo 9 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti 2018 m. kovo 6 d. pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-49-738/2016 ir šis prašymas grąžintas nenagrinėtas D. S.; panaikinti 2018 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą: arba įpareigoti VSDFV Kauno skyrių iš esmės išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, arba grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ir nagrinėti D. S. prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir skundo apylinkės teismui priėmimo klausimą ir iš esmės pirmosios instancijos teisme išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą; priteisti iš VSDFV Kauno skyriaus atlyginti D. S. patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą – 2017 m. balandžio 19 d. apeliacinio skundo surašymui patirtas išlaidas (100 Eur), dokumentų spausdinimo išlaidas (2 Eur), pašto išlaidas (2 Eur); priteisti visas kitas turėtas ir patirtas išlaidas šioje byloje. Skunde nurodoma, kad VSDFV Kauno skyrius visiškai ignoravo pažeidimus, nurodytus dar 2017 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2ATP-298/2017, kurioje paaiškinta, kad procesinius pažeidimus, pirmiausia, privalo pašalinti būtent VSDFV Kauno skyrius pagal įstatymo reikalavimus iš esmės išnagrinėdamas 2017 m. kovo 24 d. D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į skundo apylinkės teismui faktines ir teisines aplinkybes bei išvis neanalizavo priedų medžiagos, dėl ko padarė teisiniais argumentais nepagrįstas išvadas. Pareiškėjas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad 2018 m. kovo 9 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta priimti D. S. prašymą, laikytinas tik informaciniu raštu. Pabrėžia, kad ne dokumento pavadinimas, o jo turinys lemia esmę, konkretus asmuo negali nurodyti SODRA, kokios formos dokumentus naudoti pateikiant asmenims procesinius sprendimus. Apelianto nuomone, teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą, laikytinas bylos vilkinimu, dėl ko yra pagrindas teisėjai Sigitai Meškauskienei iškelti drausminę bylą. Apeliantas nesutinka su VSDFV Kauno skyriaus ir teismo argumentu, kad D. S. skundai šioje byloje jau buvo išnagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir nurodo, kad išnagrinėjęs 2017 m. rugpjūčio 14 d. kasacinio skundo priėmimo klausimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje konstatavo, jog priimti ir nagrinėti D. S. kasacinio skundo negali, nes jis iš esmės nebuvo išnagrinėtas nei kvaziteisminės institucijos SODRA, nei abiejų bendrosios kompetencijos žemesnės instancijos teismų. Tad pažeidimus, nurodytus minėtoje nutartyje, pirmiausia privalo pašalinti būtent VSDFV Kauno skyrius pagal įstatymo reikalavimus iš esmės išnagrinėdamas 2017 m. kovo 24 d. pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje. VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į D. S. atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje konstatuota, kad šio teismo kompetencijai nepriskiriami klausimai dėl procesinių sprendimų, susijusių su skundų (prašymų) priėmimu. Priešingai nei kad teigia apeliantas, VSDFV Kauno skyriaus veiksmuose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenustatinėjo ir nenustatė jokių pažeidimų bei neįpareigojo atlikti jokių veiksmų, tame tarpe išnagrinėti D. S. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. S. atskirasis skundas netenkinamas.D. S. skundžia Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. kovo 9 d. rašto. ATPK 296 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad dėl apylinkės teismo nutarties atsisakyti priimti skundą gali būti paduotas atskirasis skundas. Todėl klausimas dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo sprendžiamas, laikantis bylų dėl atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarkos.Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. S. prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje jau buvo sprendžiamas. Tuo klausimu pasisakė VSDFV Kauno skyrius 2017 m. sausio 6 d. sprendime, pareiškėjo skundus išnagrinėję Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartyje bei Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 30 d. nutartyje. Antrą kartą pateiktą analogišką prašymą (2017 m. kovo 24 d. prašymas) VSDFV Kauno skyrius atsisakė priimti 2017 m. balandžio 4 d. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti skundą dėl minėto VSDFV Kauno skyriaus sprendimo, o Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje konstatuota, kad apylinkės teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Nors pareiškėjas skunduose akcentuoja savo teisę skųsti jo netenkinančius Institucijų ir teismų sprendimus, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga naudotis šia teise pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų ir tvarkos. Tiek ATPK 302¹⁸ straipsnio 2 dalyje, tiek ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 659 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad pakartotiniai prašymai atnaujinti administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) bylą yra nepriimami ir nenagrinėjami. Taigi pakartotinis ir neribotas tokio klausimo svarstymas teisme negalimas. Pakartotinio prašymo ar skundo teikimas ir tokio skundo nagrinėjimas sudarytų prielaidas kurti teisinės sistemos nestabilumą. Todėl tiek ATPK, tiek ir ANK nuostatos iš esmės draudžia to paties asmens ir tuo pačiu pagrindu paduodamų pakartotinių procesinių dokumentų nagrinėjimą. Priešingu atveju būtų sukurtas precedentas pagal kurį asmuo gali reikalauti jo prašymą nagrinėti neribotą skaičių kartų, kol bus pasiektas pageidaujamas rezultatas ir pan. Toks teisės aiškinimas aiškiai negalimas, todėl pakartotiniai prašymai ir skundai, net jei kai kurie tokių prašymų ar skundų argumentai keičiasi, teismų praktikoje grąžinami nenagrinėti, ką šiuo atveju 2018 m. kovo 9 d. VSDFV Kauno skyrius ir padarė, o Kauno apylinkės teismas skundą dėl minėto institucijos sprendimo pagrįstai atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Skundo autorius neteisus teigdamas, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi įpareigojo VSDFV Kauno skyrių iš esmės išnagrinėti 2017 m. kovo 24 d. D. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje. Kaip ir nurodoma atsiliepime į pareiškėjo skundą, minėtoje nutartyje teismas pasisakė, kad jo kompetencijai nepriskiriami klausimai dėl procesinių sprendimų, susijusių su skundų (prašymų) priėmimu. Tai pat šioje nutartimi atsisakyta priimti pakartotinį D. S. prašymą atnaujinti jo administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi dėl analogiško prašymo ir VSDFV Kauno skyriaus pareigūno 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo, Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. bei Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarčių panaikinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų atrankos komisija pasisakė atsisakydama atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo paduoti savo 2016 m. spalio 24 d. ir 2016 m. lapkričio 23 d. nutartyse. Aukštesnės instancijos teismas pasisako tik dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ir nesprendžia klausimų dėl drausminės bylos iškėlimo teisėjai, kreipimosi į skunde nurodytus teismus ir pan., kadangi tai nėra nagrinėjimo dalykas šioje byloje. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas teisingai išsprendė pareiškėjo pateikto skundo dėl VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. kovo 9 d. sprendimo priėmimo klausimą, naikinti teisėtą ir pagrįstą Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. S. atskirojo skundo netenkinti

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.