- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-30
- Bylos Nr.
- A-985-556/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01191-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.5Nuobaudos ir paskatinimo priemonės
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas S. Z. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovas) direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 49-1429 jam skirtą nuobaudą bei priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde, skundo papildyme ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą ir pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 49-1429 jam buvo skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių septynioms paroms už tai, kad jis 2015 m. gegužės 14 d. išėjęs iš ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine buvo atvestas į 2 Kontrolės praleidimo postą, kur nesutiko, kad jam būtų atlikta kūno ertmių apžiūra. Tvirtino, kad minėta nuobauda jam skirta nepagrįstai, nes tikrintis jis neatsisakė, tačiau sutiko būti patikrintas kitais teisėtais būdais – peršviečiant kūną rentgeno būdu ar išsituštinant. Nurodė, kad nebuvo supažindintas su Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu dėl kūno ertmių apžiūros. Pareiškėjas paaiškino, kad asmens ertmių apžiūros būdas, kišant pirštus į kūno landas jam nepriimtinas, žemina jo garbę ir orumą, pažeidžia galiojantį teisinį reglamentavimą, prieštarauja tarptautiniams teisės aktams. Teisės aktuose yra nurodyta, kad asmens kūno ertmių apžiūrą atlieka medicinos darbuotojas, tačiau konkreti šios apžiūros atlikimo tvarka, pati procedūra nėra reglamentuota, bet kokiu atveju, ši procedūra turi būti atliekama taip, kad nežemintų asmens orumo. Pažymėjo, kad kitose kalinimo įstaigose asmens kūno landų apžiūra vykdoma, pristatant asmenį ligoninę, kurioje jis patikrinamas rentgeno būdu. Pasitvirtinus informacijai, nuteistojo atžvilgiu gali būti naudojamos priverstinės priemonės – vidurius laisvinantieji vaistai, uždarant jį į kamerą, kurioje nėra įrengta sanitarinio mazgo ir paliekant tuštinimuisi basoną. Taigi pareigūnai, pareiškėjo nuomone, neturi teisės reikalauti tikrinti kūno ertmes, kišant į jas pirštus. Nurodė, kad reikalavimas atlikti jo kūno ertmių apžiūrą buvo prieš porą dienų kilusio konflikto su pareigūnais pasekmė, todėl reikalaudami atlikti minėtą apžiūrą, pareigūnai siekė pažeminti jo orumą. Sprendimo atlikti kūno ertmių apžiūrą priėmimas buvo sąlygotas subjektyvios pareigūno nuomonės, jokio faktinio pagrindo tokio sprendimo priėmimui nebuvo nustatyta. Siūlydami eiti tikrintis, pareigūnai šypsojosi, apie tai šnekėjo su ironija, tokiu būdu buvo tyčiojamasi iš pareiškėjo. Dėl neteisėtų pareigūnų reikalavimų bei skirtos nuobaudos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – t. y. garbės ir orumo pažeminimą, pablogėjo jo santykiai su sutuoktine, dėl to vėliau santuoka buvo nutraukta. Jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertino 4 000 Eur ir prašė šią sumą priteisti iš atsakovo.
Atsakovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą, patikslintame atsiliepime į skundą bei atsakovo atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad 2015 m. gegužės 14 d. apie 10.10 val. pareiškėjas, išėjęs iš ilgalaikio pasimatymo elgėsi įtartinai, jaudinosi, buvo išblyškęs, todėl buvo įtarta, kad nuteistasis gali turėti uždraustų daiktų. Alytaus PN direktoriaus budintysis padėjėjas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą dėl pareiškėjo kūno ertmių apžiūros. Pareiškėjas kategoriškai atsisakė, kad būtų atliekama jo kūno ertmių apžiūra, todėl nebuvo nuvestas į Alytaus PN medicinos punktą kūno ertmių apžiūrai atlikti. Pareiškėjo kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra pataisos namų administracijos reikalavimų nevykdymas, tokiais veiksmais pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, todėl priimtas Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 49-1426, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda už atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir priteisė iš pareiškėjo Alytaus pataisos namams 14,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BVK 5 straipsniu, 10 straipsnio 1 dalimi, 11 ir 12 straipsniais bei 110 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Taip pat teismas atsižvelgė į BVK 112 straipsnio 3 dalies ir į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V -362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 151, 153 ir 154 punktų nuostatas, reglamentuojančias kratų atlikimo tvarką.
Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 14 d., apie 10.10 val., pareiškėjui išėjus iš ilgalaikio pasimatymo, Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 5981 buvo nutarta atlikti jo kūno ertmių apžiūrą. Liudytojais byloje apklausti Alytaus PN pareigūnai R. M. bei R. S. nurodė, kad išėjęs iš ilgalaikio pasimatymo, pareiškėjas buvo susijaudinęs, išblyškęs, taip pat buvo gauta žodžiu kontrolės žvalgybos skyriaus pareigūnų informacija apie tai, kad pareiškėjas gali turėti draudžiamų daiktų, todėl ir buvo nutarta priimti nutarimą dėl jo kūno ertmių apžiūros. Teismas pažymėjo, jog liudytojų parodymai nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti byloje. Minėtas nutarimas dėl pareiškėjo kūno ertmių apžiūros, teismo vertinimu, buvo priimtas kompetentingo subjekto (Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo), esant pakankamam faktiniam pagrindui tokį nutarimą priimti – kilus įtarimui, kad pastarasis po ilgalaikio pasimatymo turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama ir siekiant surasti bei paimti šiuos daiktus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad į bylą pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tarp jo bei pareigūnų įvykusį konfliktą, kuris tariamai buvo minėto nutarimo dėl pareiškėjo kūno ertmių patikrinimo priėmimo priežastis, todėl sprendė, kad nėra pagrindo tikėti pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl kilusio konflikto įtakos minėto nutarimo priėmimui.
Įvertinęs aplinkybę, jog Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. M. 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 5981 pareiškėjo pasirašytas, teismas padarė išvadą, jog tai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nesupažindinimo su šiuo nutarimu, jo turiniu.
Vertindamas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad kūno ertmių apžiūros iš esmės jis neatsisakė, tačiau nesutiko būti patikrintas mediciniškai – kišant pirštus į kūno ertmes, o pageidavo būti apžiūrimas, peršviečiant kūną rentgeno būdu arba suteikiant galimybę išsituštinti, teismas atkreipė dėmesį į 2015 m. gegužės 14 d. paaiškinimą, kuriame S. Z. nurodė, kad sutinka būti tikrinamas gamtiškai, t. y. duodant patikrinti išmatas, tačiau mediciniškai tikrintis atsisako.
Atsižvelgęs į Instrukcijos 154 punkto 2 dalies nuostatas, kad suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas, ir įvertinęs aukščiau paminėto 2015 m. gegužės 14 d. paaiškinimo turinį, teismas sprendė, jog S. Z. 2015 m. gegužės 14 d. atsisakė mediciniškos kūno ertmių patikros.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, asmens kūno ertmių apžiūrą atlieka sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas pagal nustatytas procedūras atskiroje patalpoje, taip užtikrinant asmens privatumą, tačiau konkrečiu atveju teismas nustatė, jog pareiškėjui kategoriškai atsisakius nuo asmens kūno ertmių apžiūros, jis net nebuvo nuvestas į medicininį punktą, todėl jo nurodytus argumentus dėl asmens kūno ertmių apžiūros procedūros neigiamo, žeminančio asmens orumą poveikio, atmetė, kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tik išskirtinai Alytaus PN nuteistųjų kūno ertmių apžiūros vykdomos sveikatos priežiūros specialistų medicininiu būdu, patikrinant kūno ertmes, o kitose kalinimo įstaigose nuteistųjų kūno ertmių apžiūra atliekama kitais, jų nuomone, asmens orumą nežeminančiais metodais.
Įvertinęs teismo posėdyje liudytojais apklaustų pareigūnų R. M. ir R. S. paaiškinimus, jog su pareiškėju buvo bendraujama mandagiai, iš jo nebuvo tyčiojamasi, juokiamasi, ir byloje nenustatęs šiuos pareigūnų liudijimus paneigiančių objektyvių įrodymų, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl netinkamo, orumą žeminančio pareigūnų elgesio, atmetė kaip nepagrįstas.
Įvertinęs atsakovo atliktus veiksmus Instrukcijos 154 punkto kontekste, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nagrinėjamu atveju, priimdamas nutarimą dėl pareiškėjo kūno ertmių apžiūros, supažindindamas pareiškėją su jo turiniu, suteikdamas galimybę pareiškėjui pasiaiškinti, veikė teisėtai, nepažeisdamas Instrukcijoje 154 punkto nuostatų. Atkreipė dėmesį į Instrukcijos 154 punkto 4 dalies nuostatą, kad suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad byloje esančiu objektyvių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad pareiškėjas, atsisakydamas pataisos įstaigos administracijos nutarimu paskirtos kūno ertmių apžiūros, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Instrukcijos 154 punkto reikalavimus, todėl Alytaus PN direktorius 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 49-1426 teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėjui BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nuobaudą. Jokių kitų skundžiamo nutarimo neteisėtumo pagrindų pareiškėjas teismui nenurodė, todėl teismas padarė išvadą, kad, pareiškėjo nurodytais argumentais, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 49-1426.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas reglamentuojančias žalos atlyginimo klausimus ir pažymėjo, jog teismui konstatavus, kad ginčijamas teisės aktas yra teisėtas ir pagrįstas, nesant būtinosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – institucijų bei jų pareigūnų veiksmų neteisėtumo (priešingai, pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas), negali kilti ir civilinė atsakomybė.
Įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjo skundas atmestas, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos atsakovo nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimui iš pareiškėjo, o pareiškėjo prašymo dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkino (ABTĮ 44 str. 4 d.,45 str.). Teismas pažymėjo, jog iš Alytaus PN pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 14,86 Eur transporto išlaidų, turėtų dėl atsakovo atstovo atvykimo ir dalyvavimo 2015 m. spalio 13 d. teismo posėdyje. Iš byloje esančių dokumentų nustatęs atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, teismas atsakovui iš pareiškėjo priteisė 14,86 Eur transporto išlaidas.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
Nurodo, kad teismas iškraipė jo žodžius ir priėmė nepagrįstą sprendimą, prieštaraujantį Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 ir 21 straipsnių nuostatoms. Pažymi, jog priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, jis neatsisakė kūno ertmių apžiūros medicininiu būdu, nesutikdamas tik su intervencija į jo kūno ertmes (išeinamąją angą). Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvada, jog jis atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, nes pasak pareiškėjo, tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu, jis teigė, priešingai, tačiau teismas šių jo teiginių neįvertino ir rėmėsi tik atsakovo pateikta pozicija. Nurodo, kad sąvoka „mediciniškai“ turi būti konkrečiai apibrėžta, nes pirštų kišimas į išeinamąją angą, pareiškėjo manymu, nėra medicininis būdas.
Atkreipia dėmesį į tai, jog pareigūnams įtarus, kad pareiškėjas galimai turi neleistinų daiktų, šių savo įtarimų jie nepatikrino, nuvesdami pareiškėją į rentgeno kabinetą ar pan. Pažymi, kad tik įsitikinę savo įtarimų pagrįstumu, pareigūnai galėjo imtis tokių priemonių, kaip kūno ertmių apžiūra. Pabrėžia, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nesiėmė jokių priemonių savo įtarimams patvirtinti (nepadarė rentgeno, neleido išsituštinti), tokiu būdu turėdamas tikslą tyčiotis iš pareiškėjo, žeminti jo orumą. Pažymi, kad drausminė nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepagrįstai, prieš tai nesurinkus pakankamai įrodymų ir neįsitikinus, kad jis turėjo draudžiamų daiktų. Teigia, jog teismas dėl paminėtų aplinkybių nepareikalavo paaiškinimų ir dėl šių aplinkybių nepasisakė.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, poįstatyminiai teisės aktai, kuriais vadovaujasi pataisos įstaigos, prieštarauja Konstitucijos 21 straipsniui.
Atsiliepimas
Pareiškėjas nesutinka su teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu. Pažymi, kad jie yra prieštaraujantys vieni kitiems. Nurodo, kad atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą teigė, jog jam pareiškėjui išėjus iš pasimatymų kambario, jis atrodė įtartinai, buvo išblyškęs, drebėjo rankos, todėl budinčiam padėjėjui R. M. kilo įtarimas, kad nuteistasis gali turėti draudžiamų daiktų. Todėl buvo priimtas nutarimas dėl pareiškėjo kūno ertmių apžiūros. Vėliau gi, Alytaus PN administracija teismui pareiškė, kad Kontrolės žvalgybos skyrius gavo informacijos apie tai, kad pareiškėjas gali turėti draudžiamų daiktų, todėl buvo priimtas nutarimas dėl kūno ertmių apžiūros.
Teigia, jog kūno ertmių apžiūra, kaišant pirštus į išeinamąją angą niekur nereglamentuota, todėl tokiu būdu, pasak pareiškėjo, pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami pasityčioti iš pareiškėjo, pažeminti jo garbę ir orumą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad paskyrus nuobaudą ir patalpinus pareiškėją į karcerį 7 paroms, per tą laikotarpį pareigūnai jo nepareikalavo leisti patikrinti kūno ertmes, todėl teigia, jog jį išleidus iš karcerio, netgi tuo atveju jeigu jis ir būtų turėjęs psichotropinių medžiagų, būtų galėjęs lengvai jas parsinešti.
Atsiliepimas
Atsakovai Alytaus pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie tariamai padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.
Nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniu skundu pateikia naujus įrodymus, tačiau neįvardina, dėl kokių priežasčių šių įrodymų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodo, kad byloje esantys dokumentai ir kiti rašytiniai įrodymai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje, kurie pirmosios instancijos teismo įvertinti pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Mano, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Nurodo, jog Kalėjimų departamente buvo gautas pareiškėjo 2015 m. gegužės 18 d. skundas dėl Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 49-1426 skirtos nuobaudos pagrįstumo, kurį išnagrinėjęs, Kalėjimų departamentas pareiškėjui davė atsakymą 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. 2S-2691. Pažymi, kad pareiškėjo skunde nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų ir kitų aplinkybių bei argumentų, leidžiančių abejoti ir ginčyti Alytaus PN direktoriaus nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcija, galiojusia iki 2016 m. liepos 1 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), kadangi byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta iki 2016 m. liepos 1 d.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo S. Z. prašymo panaikinti Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą „Dėl nuteistojo nubaudimo“ bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, kad Alytaus PN direktoriaus nutarimu nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai, o konstatavus, kad ginčijamas teisės aktas yra teisėtas ir pagrįstas, nesant būtinosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – institucijų bei jų pareigūnų veiksmų neteisėtumo, negali kilti ir civilinė atsakomybė.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir vertino įrodymus, tokiu būdu priėmė nepagrįstą sprendimą, prieštaraujantį Konstitucijos 7 ir 21 straipsnių nuostatoms.
Teisėjų kolegija, pareiškėjo skundą nagrinėdama apeliacine tvarka, atkreipia dėmesį į ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, kuri įtvirtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją, LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei motyvais ir jų nekartoja, tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai nustatė, kad jis atsisakė vykdyti pareigūnų reikalavimus, nes jis neatsisakė kūno ertmių apžiūros medicininiu būdu, o nesutiko tik su intervencija į jo kūno ertmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį pareiškėjo 2015 m. gegužės 14 d. paaiškinimą Nr. 5980 (b. l. 37), Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. gegužės 14 d. pranešimą Nr. 2448 (b. l. 37), teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų ir paties pareiškėjo paaiškinimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas atsisakė kūno ertmių apžiūros medicininiu būdu. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad sąvoka „mediciniškai“ nėra apibrėžta teisės aktuose, nagrinėjamu atveju, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas ir konstatuotas aplinkybes.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Instrukcijos 154 punktą, kuriame teigiama, kad, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu (37 priedas) priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog tik įsitikinę savo įtarimų pagrįstumu, pareigūnai galėjo imtis tokių priemonių, kaip kūno ertmių apžiūra. Įvertinus aukščiau išdėstytą Instrukcijos 154 punkto reglamentavimą, teisėjų kolegija šiuos pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad kūno ertmių apžiūra teisės akte ir yra nustatyta, kaip būdas pareigūnų įtarimams pagrįsti arba juos paneigti, ji yra reglamentuota teisės akte (Instrukcijoje). Pareigūno R. M. pranešimas (b. l. 37) ir jo bei pareigūno R. S. paaiškinimai teismo posėdžio metu yra pakankami konstatuoti, kad pareigūnui R. M. kilo pagrįsti įtarimai, jog pareiškėjas galimai turi draudžiamų daiktų, dėl ko buvo nutarta atlikti kūno ertmių apžiūrą. Todėl spręstina, kad šie pareigūno veiksmai ir buvo priemonė, kurios buvo imtasi, priimant 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą, tačiau pareiškėjui nesutikus, ji nebuvo įgyvendinta, t. y. kūno ertmių apžiūra nebuvo atlikta.
Apeliacinio skundo argumentas, jog patalpinus pareiškėją į karcerį, per 7 dienas pareigūnai nepareikalavo leisti patikrinti pareiškėjo kūno ertmes, atmestini, nes pareiškėjui nesutikus atlikti kūno ertmių apžiūrą vieną kartą, pareigos pakartotinai to reikalauti pareigūnams teisės aktai neįtvirtina.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su pirmosios instancijos teismo atliktu liudytojų parodymų vertinimu. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai iš esmės yra neprieštaraujantys byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Tai, kad atsakovo atstovai teismo posėdžio metu nurodė papildomas aplinkybes, jog be įtarimus sukėlusios pareiškėjo išvaizdos (išblyškęs, drebėjo rankos), buvo žodžiu gauta informacija iš Kontrolės žvalgybos skyriaus dėl galimai pareiškėjo turimų draudžiamų daiktų, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo liudytojų parodymus atmesti ir jais nesivadovauti.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su pirmosios instancijos teismo sprendimo ir poįstatyminių teisės aktų, kuriais vadovaujasi pataisos įstaigos, prieštaravimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 ir 21 straipsnių nuostatoms.
Pažymėtina, jog poįstatyminių teisės aktų, kuriais vadovaujasi pataisos namai, atitikimo Konstitucijai vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje nebuvo nustatyti neteisėti pareigūnų veiksmai, skiriant pareiškėjui drausminę nuobaudą, taip pat nebuvo įrodyta, kad pareiškėjo garbė ar orumas buvo pažeminti, ar pareiškėjas buvo kitokiu būdu kankinamas, žalojamas, baudžiamas ar iš jo tyčiojamasi, be to, pastebėtina, kad kūno ertmių apžiūra pareiškėjui iš viso nebuvo atlikta, todėl pareiškėjo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neatitikimo Konstitucijos 7 ir 21 straipsnių nuostatoms atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ABTĮ nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra jokių argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Dėl paminėtų priežasčių, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.