- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- I-1603-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01191-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- S. Z.
- Atsakovas
- Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Marius Kuzminovas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
dalyvaujant pareiškėjui S. Z., jo atstovui advokatui Mariui Kuzminovui, atsakovo Alytaus pataisos namų atstovui M. K.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuotojo asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teisme posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. Z. skundą atsakovams Alytaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. Z. skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN ) direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 49-1429 jam skirtą nuobaudą bei priteisti 4000 Eur neturtinės žalos.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b.l.5-6), patikslintame skunde (b.l. 16), skundo papildyme (b.l.39), atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b.l. 59-60) ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 49-1429 jam buvo skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių septynioms paroms už tai, kad jis 2015 m. gegužės 14 d. išėjęs iš ilgalaikio pasimatymo su sutuoktine buvo atvestas į 2 Kontrolės praleidimo postą, kur nesutiko, kad jam būtų atlikta kūno ertmių apžiūra. Tvirtino, kad minėta nuobauda jam skirta nepagrįstai, nes tikrintis jis neatsisakė, tačiau sutiko būti patikrintas kitais teisėtais būdais - peršviečiant kūną rentgeno būdu ar išsituštinant. Nurodė, kad nebuvo supažindintas su Alytaus PN 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu dėl kūno ertmių apžiūros. Pareiškėjas paaiškino, kad asmens ertmių apžiūros būdas kišant pirštus į kūno landas jam nepriimtinas, žemina jo garbę ir orumą, pažeidžia galiojantį teisinį reglamentavimą, prieštarauja tarptautiniams teisės aktams. Teisės aktuose yra nurodyta, kad asmens kūno ertmių apžiūrą atlieka medicinos darbuotojas, tačiau konkreti šios apžiūros atlikimo tvarka, pati procedūra nėra reglamentuota, bet kokiu atveju, ši procedūra turi būti atliekama taip, kad nežemintų asmens orumo. Pažymėjo, kad kitose kalinimo įstaigose asmens kūno landų apžiūra vykdoma pristatant asmenį ligoninę, kurioje jis patikrinamas rentgeno būdu. Pasitvirtinus informacijai, nuteistojo atžvilgiu gali būti naudojamos priverstinės priemonės – vidurius laisvinantieji vaistai, uždarant jį į kamerą, kurioje nėra įrengta sanitarinio mazgo ir paliekant tuštinimuisi basoną. Taigi pareigūnai, pareiškėjo nuomone, neturi teisės reikalauti tikrinti kūno ertmes, kišant į jas pirštus. Nurodė, kad reikalavimas atlikti jo kūno ertmių apžiūrą buvo prieš pora dienų kilusio konflikto su pareigūnais pasekmė, todėl reikalaudami atlikti minėtą apžiūrą, pareigūnai siekė pažeminti jo orumą. Sprendimo atlikti kūno ertmių apžiūrą priėmimas buvo sąlygotas subjektyvios pareigūno nuomonės, jokio faktinio pagrindo tokio sprendimo priėmimui nebuvo nustatyta. Siūlydami eiti tikrintis, pareigūnai šypsojosi, apie tai šnekėjo su ironija, tokiu būdu buvo tyčiojamasi iš pareiškėjo. Dėl neteisėtų pareigūnų reikalavimų bei skirtos nuobaudos pareiškėjas patyrė neturtinę žalą – t.y. garbės ir orumo pažeminimą, pablogėjo jo santykiai su sutuoktine, dėl to vėliau santuoka buvo nutraukta. Jam padarytą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 4000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.
Atsakovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 30-32), patikslintame atsiliepime į skundą (55-56) bei atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad 2015 m. gegužės 14 d. apie 10.10 val. pareiškėjas išėjęs iš ilgalaikio pasimatymo elgėsi įtartinai, jaudinosi, buvo išblyškęs, todėl buvo įtarta, kad nuteistasis gali turėti uždraustų daiktų. Alytaus pataisos namų direktoriaus budintysis padėjėjas 2015 m. gegužės 14 d. priėmė nutarimą dėl pareiškėjo kūno ertmių apžiūros. Pareiškėjas kategoriškai atsisakė, kad būtų atliekama jo kūno ertmių apžiūra, todėl nebuvo nuvestas į Alytaus PN medicinos punktą kūno ertmių apžiūrai atlikti. Pareiškėjo kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra pataisos namų administracijos reikalavimų nevykdymas, pažeidžiant Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 1 d. 2 p. nuostatas, todėl priimtas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 49-1426, kuriuo pareiškėjui skirta drausminė nuobauda už atsisakymą vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės atsisakyti kūno ertmių apžiūros atliekant jo kratą. Pareiškėjas nurodė, kad jis nesutiko būti patikrinamas mediciniškai, nes tokia procedūra jam yra nepriimtina, žeminanti jo garbę ir orumą, tačiau sutiko būti patikrintas kitais būdais – išsituštinant ar peršviečiant kūną rentgeno būdu.
Byloje nustatyta, kad Alytaus pataisos namų direktoriaus budinčiojo padėjėjo R. M. 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu nutarta pareiškėjui atlikti kūno ertmių apžiūrą (b.l. 36). Pareiškėjas atsisakė kūno ertmių apžiūros (b.l.37), todėl Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 49-1426 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 7 paroms (b.l. 34). Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio l dalies 2 punktą, Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 154 punktą. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta vadovaujantis BVK 142 straipsniu.
Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai.
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys bei BVK 110 str. 1 d. 2 p. imperatyviai nustato nuteistųjų pareigą - nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir reikalavimus. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Kratų atlikimą nuteistiesiems reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK) ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V -362 (toliau – ir Instrukcija).
BVK 112 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems daromos kratos. Nuteistojo asmens kratą daro tos pačios lyties pareigūnai.
Instrukcijos 151 punkte nurodyta, kad suimtojo arba nuteistojo krata – tai jo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų bei kūno apieškojimas siekiant surasti daiktus, kuriuos jam turėti draudžiama. Suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visą (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis ar nuteistasis asmuo. Apieškodami suimtojo ar nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines (Instrukcijos 152 p.).
Instrukcijos 153 punktas reglamentuoja, jog suimtiesiems arba nuteistiesiems visuminė krata atliekama privalomai:
153.1. atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykstant iš jos;
153.2. uždarant į karcerį, baudos (drausmės) izoliatorių, perkeliant į kamerų tipo patalpas ir paleidžiant iš jų;
153.5. įtarus, kad suimtasis arba nuteistasis turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama;
153.6. prieš ir po pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis, kai pasimatymų metu tarp pasimatančiųjų galimas fizinis kontaktas.
Pagal Instrukcijos 154 punkto nuostatas, visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos suimtiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą atsistoja suimtajam (nuteistajam) už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas.
Šio punkto 2 dalyje nurodyta, jog kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu (37 priedas) priima laisvės atėmimo vietos direktorius, kai jo nėra – direktoriaus budintysis padėjėjas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Instrukcijos 154 punkto 3 dalyje nurodyta, kad draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo ar nuteistojo valią.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. gegužės 14 d. apie 10.10 val. pareiškėjui išėjus iš ilgalaikio pasimatymo, Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 5981 buvo nutarta atlikti jo kūno ertmių apžiūrą (b.l.36). Liudytojais byloje apklausti Alytaus PN pareigūnai R.M. bei R.S. nurodė, kad išėjęs iš ilgalaikio pasimatymo, pareiškėjas buvo susijaudinęs, išblyškęs, taip pat buvo gauta žodžiu kontrolės žvalgybos skyriaus pareigūnų informacija apie tai, kad pareiškėjas gali turėti draudžiamų daiktų, todėl ir buvo nutarta priimti nutarimą dėl jo kūno ertmių apžiūros. Liudytojų parodymai nuoseklūs, vieni kitiems neprieštarauja, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti byloje. Teismo vertinimu, minėtas nutarimas dėl pareiškėjo kūno ertmių apžiūros priimtas kompetentingo subjekto (Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo), esant pakankamam faktiniam pagrindui tokį nutarimą priimti – kilus įtarimui, kad pastarasis po ilgalaikio pasimatymo turi daiktų, kuriuos jam turėti draudžiama ir siekiant surasti bei paimti šiuos daiktus.
Į bylą pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie tarp jo bei pareigūnų įvykusį konfliktą, kuris tariamai buvo minėto nutarimo dėl pareiškėjo kūno ertmių patikrinimo priėmimo priežastis, todėl nėra pagrindo tikėti pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl kilusio konflikto įtakos minėto nutarimo priėmimui.
Alytaus PN direktoriaus budinčiojo padėjėjo R.M. 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 5981 pasirašytas pareiškėjo, tai paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl nesupažindinimo su šiuo nutarimu, jo turiniu (b.l. 36).
Pareiškėjas skunde tvirtino, kad kūno ertmių apžiūros iš esmės jis neatsisakė, tačiau nesutiko būti patikrintas mediciniškai – kišant pirštus į kūno ertmes, o pageidavo būti apžiūrimas peršviečiant kūną rentgeno būdu arba suteikiant galimybę išsituštinti.
Į bylą pateiktame 2015 m. gegužės 14 d. paaiškinime S. Z. nurodęs, kad sutinka būti tikrinamas gamtiškai, t.y. duodant patikrinti išmatas, tačiau mediciniškai tikrintis atsisako (b.l. 37).
Instrukcijos 154 punkto 2 dalyje nurodyta, kad suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka laisvės atėmimo vietos asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Iš šios normos turinio galima daryti išvadą, kad suimtųjų (nuteistųjų) kūno ertmių apžiūra yra atliekama mediciniškai. Iš S. Z. 2015 m. gegužės 14 d. paaiškinimo (b.l. 37) turinio akivaizdžiai matyti, kad jis 2015 m. gegužės 14 d. atsisakė mediciniškos kūno ertmių patikros.
Kaip jau buvo minėta, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, asmens kūno ertmių apžiūrą atlieka sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas pagal nustatytas procedūras atskiroje patalpoje, taip užtikrinant asmens privatumą, tačiau konkrečiu atveju nustatyta, jog pareiškėjui kategoriškai atsisakius nuo asmens kūno ertmių apžiūros, jis net nebuvo nuvestas į medicininį punktą, todėl jo nurodyti argumentai dėl asmens kūno ertmių apžiūros procedūros neigiamo, žeminančio asmens orumą poveikio, atmestini, kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjas bei jo įgaliotas atstovas nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad tik išskirtinai Alytaus PN nuteistųjų kūno ertmių apžiūros vykdomos sveikatos priežiūros specialistų medicininiu būdu patikrinant kūno ertmes, o kitose kalinimo įstaigose nuteistųjų kūno ertmių apžiūra atliekama kitais, jų nuomone, asmens orumą nežeminančiais metodais.
Teismo posėdyje liudytojais apklausti pareigūnai R.M. ir R.S. nurodė, kad su pareiškėju buvo bendraujama mandagiai, iš nebuvo tyčiojamasi, juokiamasi. Šiuos pareigūnų liudijimus paneigiančių objektyvių įrodymų į bylą nepateikta, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl netinkamo, orumą žeminančio pareigūnų elgesio atmestina kaip nepagrįsta.
Įvertinus atsakovo atliktus veiksmus Instrukcijos 154 punkto kontekste, darytina išvada, kad atsakovas, nagrinėjamu atveju, priimdamas nutarimą dėl pareiškėjo kūno ertmių apžiūros, supažindindamas pareiškėją su jo turiniu, suteikdamas galimybę pareiškėjui pasiaiškinti, veikė teisėtai, nepažeisdamas Instrukcijoje 154 punkto nuostatų. Instrukcijos 154 punkto 4 dalyje nurodyta, kad suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas yra laisvės atėmimo vietos administracijos reikalavimų nevykdymas.
Byloje esančiu objektyvių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, kad pareiškėjas, atsisakydamas pataisos įstaigos administracijos nutarimu paskirtos kūno ertmių apžiūros, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei Instrukcijos 154 punkto reikalavimus, todėl Alytaus pataisos namų direktorius 2015 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 49-1426 teisėtai ir pagrįstai skyrė pareiškėjui BVK 142 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą nuobaudą. Jokių kitų skundžiamo nutarimo neteisėtumo pagrindų pareiškėjas teismui nenurodė, todėl teismas konstatuoja, kad, pareiškėjo nurodytais argumentais, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo panaikinti atsakovo Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 49-1426 (ABTĮ 88 str.1 p.).
Pareiškėjas prašo teismą priteisti jam 4000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl neteistų pareigūnų reikalavimų bei jam skirtos nuobaudos.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Neteisėti valdžios institucijos veiksmai skiriant pareiškėjui nuobaudą nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) sąlyga. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, nustatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima.
Teismui konstatavus, kad ginčijamas teisės aktas yra teisėtas ir pagrįstas, nesant būtinosios civilinės atsakomybės kilimo sąlygos – institucijų bei jų pareigūnų veiksmų neteisėtumo (priešingai, pareiškėjas buvo teisėtai ir pagrįstai nubaustas), negali kilti ir civilinė atsakomybė, todėl teismas netenkina ir šios skundo dalies.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tame tarpe reikalauti ir transporto išlaidų (ABTĮ 44 str. 1 ir 2 d.).
Pareiškėjas S. Z. prašė teismą priteisti jam iš atsakovo 250 Eur teismo išlaidų atlyginimą (b.l. 72-73).
Atsakovas Alytaus pataisos namai prašo teismą priteisti iš pareiškėjo S. Z. turėtų 14,86 Eur transporto išlaidų.
Kadangi pareiškėjo skundas atmestas, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinės sąlygos atsakovo nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimui iš pareiškėjo, o pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo netenkintinas (ABTĮ 44 str. 4 d.,45 str.).
Iš Alytaus pataisos namų pateikto prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad prašomas priteisti išlaidas sudaro 14,86 Eurų transporto išlaidų, turėtų dėl atsakovo atstovo atvykimo ir dalyvavimo 2015 m. spalio 13 d. teismo posėdyje (b.l. 48-51).
Alytaus pataisos namai turėtas teismo išlaidas grindžia degalų apmokėjimo kvitu (b.l. 51), 2015 m. spalio 19 d. buhalterine pažyma Nr.8-15128 „Apie kelionės išlaidų kompensavimą“ (b.l. 50) ir 2015 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 361 (b.l. 49).
Minėti duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namų prašomos priteisti 14,86 Eurų transporto išlaidos yra pagrįstos įrodymais ir teisiniu reglamentavimu, todėl priteistinos iš pareiškėjo (ABTĮ 44 str., 45 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo S. Z. Alytaus pataisos namams 14,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.