Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-09-03 · Civilinė byla Nr. e2-920-330/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-03
Bylos Nr.
e2-920-330/2020
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00049-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis panaikinta iš dalies ir klausimas išspręstas iš esmės.
Teisėjas
Gintaras Pečiulis (pirm.)
Atsakovas
daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“, DNSB ,,Ramunė"
Ieškovas
AVA statyba
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1241-260/2020 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“ ieškinį atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Ramunė“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovės „AVA statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei daugiabučių namų savininkų bendrijai „Ramunė“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

2. 2020 m. balandžio 3 d. šalys sudarė taikos sutartį, kuria išsprendė tarp jų kilusį ginčą dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė bei priteisė iš atsakovės 206 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

4. Teismas konstatavo, jog šalims žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme teisinės pasekmės. Teismas taip pat nenustatė, kad šalių pateikta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.

5. Be to, teismas pažymėjo, kad šalys susitarė pasiliekančios prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, o teismo išlaidas apmokėsianti atsakovė.

6. Įvertinęs, kad ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį, o sudarius taikos sutartį ieškovui grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio, teismas priteisė į valstybės biudžetą 25 proc. žyminio mokesčio dalį iš atsakovės.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė daugiabučių namų savininkų bendrija „Ramunė“ skundžia Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria iš jos į valstybės biudžetą priteista 206 Eur žyminio mokesčio.

8. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Šalys taikos sutartyje nenumatė jokios bylinėjimosi išlaidų, įskaitant žyminį mokestį, paskirstymo tvarkos, todėl teismas šių išlaidų neturėjo skirstyti.

8.2. Taikos sutartyje aptartos teismo išlaidos, kurios, nors ir konkrečiai nenurodyta sutarties tekste, šalių laikytos teismo patirtomis korespondencijos išlaidomis.

8.3. Apskaičiuodamas žyminio mokesčio dydį teismas neįvertino, jog ieškovė buvo sumažinusi ieškinio reikalavimą, o taikos sutartyje šalys susitarė dėl dar mažesnės skolos sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d., 338 str.).

10. Šioje byloje keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio dalies priteisimo tuo atveju, kai ieškovas įstatymo buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o byla užbaigta taikos sutartimi.

11. CPK 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys, sudarydamos taikos sutartį, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, teismas bylinėjimosi išlaidų proceso šalims nepaskirsto. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

12. Šiuo atveju taikos sutarties šalys susitarė, kad lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų, o teismo patirtas išlaidas, jei tokių būtų, apmoka atsakovė. Žyminis mokestis yra įstatymų leidėjo nustatyta suma, sudaranti prielaidas ginčą nagrinėti teismine tvarka, tačiau CPK 80 straipsnyje nustatytas žyminio mokesčio dydis nėra siejamas su bylos nagrinėjimo metu teismo patiriamomis išlaidomis ar sąnaudomis, todėl sutiktina su atsakovės pozicija, jog šalių taikos sutartyje (sutarties 4 punktas) minimos teismo išlaidos neapima žyminio mokesčio. Vadinasi, analizuojamu atveju ieškovė ir atsakovė taikos sutartimi nesusitarė dėl žyminio mokesčio išlaidų paskirstymo.

13. Šioje byloje ieškovė įstatymo buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti CPK 87 straipsnio 2 dalį, reguliuojančią sumokėto žyminio mokesčio dalies grąžinimą, šalims sudarius taikos sutartį. Pagal teismų praktiką, šalims nenumačius bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, o žyminį mokestį turėjusiai mokėti šaliai esant įstatymo atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas tvirtindamas taikos sutartį žyminio mokesčio (jo dalies) iš kitos šalies nepriteisia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-75-915/2018). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į valstybės biudžetą iš atsakovės priteisė už pareikštą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalį.

14. Byloje, kuri baigta ginčo šalių sudarytos taikos sutarties patvirtinimu, ir kurioje ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nebuvo teisinio pagrindo valstybės naudai priteisti žyminio mokesčio dalį iš atsakovės, todėl apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, panaikinant jos dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 3 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Ramunė“ į valstybės biudžetą priteista 206 Eur žyminio mokesčio.

Teisėjas Gintaras Pečiulis