- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 1-3060-576/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18074-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Kaltinamasis
- M. K.
- Advokatai
- Marius Monkevičius
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1)2012-09-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.,
2)2013-06-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose, nuo 22 val. iki 6 val.; nuosprendžiui įsiteisėjus per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-09-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu ir nustatyta subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.; nuosprendžiui įsiteisėjus per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,
3) 2017-05-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bauda 8 MGL (376,6 Eur) dydžio.
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 priedo 2 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, pakeista 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. X-2156, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XII- 733) reikalavimą, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus“, nepateikė policijos licencijavimo skyriui prašymo gauti leidimą turėtam, tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje įgytam šaunamajam ginklui ir šaudmenims laikyti, tokiu būdu neturėdamas leidimo, numatyto 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio 4 dalyje, kurioje teigiama, kad „savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą“, nuo ikiteisminio tyrimo nenustatyto laikotarpio iki 2018 m. balandžio 18 d. automobilyje „Mitsubishi L400“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo Vilniuje, šalia Sodų g. 8 namo, neteisėtai laikė C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamą revolverį „ME 38 Compact –G“ Nr. 101120, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis, kol iki 2018 m. balandžio 18 d. apie 23.41 val. šis revolveris buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis M. K. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies. Paaiškino, jog neturėjo susitvarkęs leidimo ginklui. Įgyjant šį ginklą jokio leidimo nereikėjo. Ginklą jis įsigijo prieš 5-6 metus Vokietijoje. Tai dujinis ginklas. Įsigijo šį ginklą legaliai Hamburge parduotuvėje. Kai baigėsi dujinės kulkos, ginklas liko pas jį. Ginkle jokių kulkų nebuvo. Ginkle yra pertvara ir juo negalima šaudyti guminėm kulkom. Tai ginamasis ginklas, ne puolamasis. Ekspertas parašė, kad ginklas tinka guminėms kulkoms šaudyti, tačiau jis su tokia išvada nesutinka. Ginklas veikia kelių metrų atstumu, įsigijo jį savigynai. Negalvojo, kad tokiam ginklui reikalingas leidimas. Pareigūnai ginklą rado automobilyje po vairuotojo sėdyne. Buvo išgėręs tą dieną, be to, prieš tai turėjo konfliktą. Pareigūnai važiavo du kartus. Kai pirmą kartą atvažiavo pareigūnai, jie išrašė baudą dėl viešos tvarkos pažeidimo, kai antrą kartą atvažiavo, surado ginklą. Už to ginklo laikymą jis jau yra nubaustas administracine nuobauda.
Dar paaiškino, kad tą ginklą vežiojosi su savimi. Kai ginklas buvo įgytas, turėjo dujines kulkas. Kažkada naudojo ginklą, žinojo, kaip jis veikia. Kai jį įgijo, nereikėjo leidimo. Žinojo, kad keitėsi įstatyminė bazė, bet nesusitvarkė leidimo ginklui per aplaidumą. Dėl jo turimų teistumų galėjo būti problemų leidimui gauti, tačiau buvo įmonės direktorius galėjo gauti leidimą. Dar mašinoje pareigūnai rado teleskopinę lazdą, kurią gražino. Policija jį nubaudė tik už ginklą. Pripažįsta, kad nesutvarkė leidimo. Tai yra ginamasis ginklas, o ne kovinis. Todėl jis visuomenei grėsmės nekėlė. Ginklas veikia 2 m. atstumu. Kaltę pripažįstu iš dalies.
Liudytojas Z. N., parodė, kad jis yra M. K. pažįstamas. Paaiškino, kad Sodų g., Vilniuje buvo kartu su M. K. mašinoje, kur vartojo alkoholį. Atvažiavusi policija juos sulaikė, nuvežė į komisariatą, tada paleido, o jie grįžo. Po to atvažiavo pareigūnai antrą kartą, ištraukė iš automobilio, pradėjo ieškoti ir rado ginklą. Nežino, kur buvo ginklas. Būdamas automobilyje jis ginklo nematė. Jo paties daiktų automobilyje nebuvo.
Liudytojas A. Š., Vilniaus apskrities VPK Mobilios kopos vyr. patrulis parodė, kad įvykis buvo stoties rajone Sodų g. esančioje viršutinėje aikštelėje. Gavo iškvietimą, kad panelė ar panelėms grasinama ginklu, sodinamos per prievartą. Atvykus į vietą, pasitiko dvi moterys, kurios nurodė, kur automobilis. Priėjus prie automobilio pamatė, kad vienas vyras buvo automobilio salone, o kitas – priekyje ant keleivio sėdynės. Atrodo, tą dieną dirbo su kolega D. B.. Gautame pranešime buvo paminėta, kad galimai asmenys gali turėti ginklą. Liepė parodyti rankas, kad matytų, ieškojo draudžiamo daikto ir kolega atrodo rado. Kiek pamena dar rado teleskopinę lazdą. Asmenys buvo neblaivūs, matėsi, jog buvo girtaujama. Ginklą rado, kiek pamena atidarius šonines duris prie vairuotojo sėdynės gale. Teleskopinė lazda atrodo buvo prie priekinės keleivio sėdynės. Pamačius ginklą iš karto negalima nustatyti, ar dujinis ginklas. Iš pirmo žvilgsnio nepamatysi, ar ginklas dujinis ar kovinis. Jie labai panašūs. Jis pats rasto ginklo nelietė. Iškvietime buvo minimas žodis „ginklas“ ar su jo pagalba per prievartą tempiamos merginos į mašiną. Panelė, kuri ilgai galvojo rašyti pareiškimą ar ne, buvo išsigandusi, susijaudinusi. Sakė, kad prieš tai buvo įvykis su asmenimis. Ji parašė pareiškimą.
Specialistas J. B., teisme parodė, kad 2018-07-12 išvadą Nr. 140-(2033)-IS1-3965 tvirtina. Pateiktas tyrimui revolveris yra tinkamas šaudyti, buvo atliktas ir eksperimentinis šaudymas, buvo bandomieji šūviai. Kas parašyta išvadoje, tai nustatyta tyrimo metu. Nebuvo sprendžiamas klausimas, kada paskutinį kartą buvo šaudoma iš ginklo. Buvo sprendžiamas klausimas, ar tinkamas šaudyti. Revolveris yra pramoninės gamybos, skirtas šaudyti 380ME GUM (9mm) kalibro šoviniais užtaisytais guminėmis kulkomis. Jis skirtas šaudyti ne dujiniais šoviniais, nors iš jo galima šaudyti ir dujiniais šoviniais. Šitas ginklas priskiriamas mažos galios ginklams, pagal įstatymą jis priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams.
Šovinį sudaro – tūtelė, kapsulė, sviedžiamasis užtaisas ir sviedinys. Sviedinys plati sąvoka, kulka gali turėti įvairią formą būti rutuliuko ar kitokios formos, tai esmės nekeičia. Pertvarėlė ginkle tam, kad nebūtų šaudoma kieto metalo sviediniais. Šitas ginklas skirtas šaudyti šoviniais būtent užtaisytais guminėmis kulkomis, ką nurodo šovinio tipas. Pagal ginklo konstrukciją juo galima ir dujinius, ir garsinius šovinius naudoti. Tiek dujiniai ginklai, tiek šitie, klasifikuojami kaip C kategorijos šaunamieji ginklai. Ginklų šaudmenų kontrolės įstatyme nieko nėra parašyta apie puolamuosius ar ginamuosius ginklus, o jis pats improvizacijomis neužsiima. Tai C kategorijos šaunamais ginklas, jis tinkamas šaudyti, kas nustatyta tyrimo metu. Ginklas padarytas iš aliuminio lydinio ir nepasiduoda smarkiai korozijai. Jis atrodė normaliai, viskas funkcionavo. Kas buvo nurodyta išvadoje, tas ir buvo padaryta ir nustatyta. Kiekvienas ginklas kelia pavojų ypač, jei naudojamas peržengiant protingumo taisykles. Jei šituo ginklu šausi į akį ar smilkinį pusės metro atstumu, galima užmušti asmenį. Jis traumatinis ginklas ir energija gana nedidelė. Naudojant jį pagal protingumo principus, tai rimtų pasekmių negali sukelti. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Nėra įstatymo sąvokos „kovinis ginklas“. Kurie savigynai įsigyjami ginklai, tai daugumas priskiriami B kategorijai ir jų pavojingumas žymiai didesnis. C kategorijos ginklai skirti nemirtinoms pasekmėms, jis daugiau atgrasinimui, priklausomai kaip naudojamas.
Iš automobilio ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis "Mitsubishi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo Vilniuje, šalia pastato, esančio adresu Sodų g. 8 Apžiūros metu be kitų daiktų iš automobilio salono paimtas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, kurio unikalus numeris 101120, bei teleskopinė lazda.(b.l.6-7,1t.).
Specialisto išvada Nr. 140-(2032)-ISl-3965 nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos revolveris „ME 38 Compact-G“ Nr. 101120, skirtas šaudyti .380-o (9 mm) kalibro „380ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, kuris yra tinkamas šaudyti(b.l.14-15,1t.) .
Iš alkoholio kiekio matuoklio kvito duomenų matyti, kad M. K. 2018-04-19 00.58 val. buvo nustatytas 2.34 promilės girtumas(b.l.44,1t.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo M. K. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. iš dalies pačio kaltinamojo M. K. parodymais, liudytojų Z. N., A. Š. parodymais bei rašytine bylos medžiaga.
Tą faktą, kad neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą, iš esmės pripažino ir pats kaltinamasis M. K., kuris teisme nurodė įgijęs šį ginklą prieš 5-6 metus, Vokietijoje kaip dujinį ginklą, kuris turėjo dujines kulkas. Kažkada šį ginklą naudojo, žinojo kaip jis veikia. Jo įgijimo momentu leidimo ginklui nereikėjo. Nors ir žinojo, kad keitėsi įstatyminė bazė, tačiau nesusitvarkė leidimo ginklui per aplaidumą
Liudytojo policijos pareigūno A. Š. vykusio įvykio vietą parodymais nustatyta, kad atvykus pareigūnams pagal iškvietimą Sodų g. , automobilyje buvo rastas ginklas kiek pamena prie vairuotojo sėdynės gale. Automobilyje buvę du asmenys buvo neblaivūs. Liudytojas Z. N., tą dieną buvęs automobilyje, taip pat paaiškino, kad pareigūnai, kurie atvyko jau antrą kartą, automobilyje rado ginklą. Dar nurodė, kad jo paties daiktų automobilyje nebuvo. Tokie kaltinamojo ir liudytojų parodymai papildo vieni kitus, jie neprieštarauja tarpusavyje ir su rašytiniais bylos įrodymais, todėl teismas jais vadovaujasi.
Iš automobilio ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus automobilį "Mitsubishi", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas daiktas, panašus į šaunamąjį ginklą, kurio unikalus numeris 101120(b.l.6-7,1t.).
Specialisto išvada Nr. 140-(2032)-ISl-3965 patvirtina, kad rastas ir tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos revolveris „ME 38 Compact-G“ Nr. 101120, skirtas šaudyti .380-o (9 mm) kalibro „380ME GUM“ tipo šoviniais, užtaisytais guminėmis kulkomis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu ir Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011-03-24 posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, šis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas, kuris yra tinkamas šaudyti.(b.l.14-15,1t.)
Teisme apklaustas specialistas J. B. patvirtino šią išvadą ir papildomai paaiškino, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos, jis skirtas šaudyti 380ME GUM (9mm) kalibro šoviniais užtaisytais guminėmis kulkomis. Dar paaiškino, kad revolveris skirtas šaudyti ne dujiniais šoviniais, nors iš jo galima šaudyti ir dujiniais šoviniais. Šitas ginklas pagal įstatymą jis priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šitas ginklas skirtas šaudyti šoviniais būtent užtaisytais guminėmis kulkomis, ką nurodo šovinio tipas. Pagal ginklo konstrukciją juo galima ir dujinius, ir garsinius šovinius naudoti.
Nors M. K. nesutiko su išvada ta apimtimi, kad jo laikyta ginklas yra skirtas šaudyti guminėmis kulkomis, tačiau šioje dalyje jo parodymai paneigti specialisto J. B. parodymais, duotais teisme, ir pačia specialisto išvada Nr. 140-(2032)-ISl-3965, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 priedo 2 straipsnis (Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas) (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, pakeista 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. X-2156, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XII- 733) nustatė, kad asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjo šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 6, 7 ar 8 punkte nurodytų šaunamųjų ginklų, privalo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti ginklus arba leidimą nešiotis ginklus. Šiems asmenims, jeigu jie pateikia įsigijimą patvirtinančius dokumentus, netaikomas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nustatytas 21 metų amžiaus reikalavimas. Jiems taikomas 18 metų amžiaus reikalavimas.
2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio 4 dalis nustato, kad savigynai B ir C kategorijų trumpuosius šaunamuosius ginklus, jų šovinius gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų Lietuvos Respublikos nuolatiniai gyventojai, gavę leidimą.
Ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamasis M. K. neturėjo leidimo šaunamajam ginklui ir šaudmenims laikyti, todėl jis neteisėtai laikė C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamą revolverį „ME 38 Compact –G“ Nr. 101120, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis, iki 2018 m. balandžio 18 d. apie 23.41 val. kol šis revolveris buvo surastas ir paimtas policijos pareigūnų. Tokie M. K. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties požymius. Veika įrodyta, kvalifikuota teisingai.
Kaltinime, kuris pareikštas M. K. , netiksliai nurodytas veikos padarymo laikas – „13,41“, nors pagal bylos duomenis veikos padarymo laikas yra „23,41“, todėl šioje dalyje kaltinimas patikslinamas, laikant, kad buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida. Tą patvirtina policija.lt duomenys (b.l.2-3,1t.), kur fiksuota, kad pareigūnai pagal iškvietimą atvyko 23,41 val., bei tarnybiniame pranešime fiksuoti duomenys (b.l.4,1t.).
Dėl BK 37 straipsnio taikymo galimybės
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015).
Kaip jau minėta, šioje byloje nustatyta, kad M. K. neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą, C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamą revolverį „ME 38 Compact –G“ Nr. 101120, skirtą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su guminėmis kulkomis, iki 2018 m. balandžio 18 d. apie 23.41 val. kol šis revolveris buvo automobilyje surastas ir paimtas policijos pareigūnų.
Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje formaliai visi veikos būtinieji požymiai yra nustatyti, t.y. nusikaltimo dalykas – revolveris, kuris remiantis specialisto išvada yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams (b.l.14-15,1t.); objektyvusis požymis – neteisėtas laikymas ir subjektyvusis požymis – M. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. laikė revolverį, suvokdamas, kad jam laikyti reikalingas leidimas, bet to nedarydamas, ir norėdamas taip veikti. M. K. veiksmuose yra visi būtinieji BK 253 straipsnio 1 dalies požymiai.
Baigiamųjų kalbų metu M. K. gynėjas iškėlė šios veikos mažareikšmiškumo klausimą, teigiant, jog jo ginamasis nesinaudojo ginklu jokiais tikslais, jis buvo skirtas daugiau atgrasinimui, o įsigijo dar tuomet, kai LR įstatymai nereikalavo leidimo, t.y. jam neturėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už ginklo nenaudojimą.
BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje darytina išvada, kad, M. K. veikos – neturint leidimo šaunamojo ginklo laikymo – teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kaip apysunkio nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų, konstitucinius teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo principus atitinka. Šiuo atveju teismas vertina, jog M. K. laikydamas šaunamąjį ginklą neturint leidimo ir tai suvokdamas, kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia apysunkio nusikaltimo padarymas. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs patį nusikaltimo dalyką, kitus sudėties požymių ypatumus bei svarbias bylai aplinkybes ir žalos atsiradimo galimybę.
Teismas atsižvelgia į tai, kad šiuo konkrečiu atveju M. K. neatliko pareigos pateikti prašymą ir gauti leidimą laikyti turimą ginklą iki 2014-07-01 (įstatymo keitimosi pereinamuoju laikotarpiu), suvokdamas, kad toks leidimas ginklui reikalingas, ką ir pats pripažino ir nurodė, kad ginklą įsigijo prieš 5-6 metus. Ginklas buvo pareigūnų rastas automobilyje 2018-04-18, t.y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo ginklo įsigijimo iki minėto įstatymo įsigaliojimo bei galiausiai ir ginklo radimo. Kaip žinia, M. K. yra teistas tris kartus, paskutinį kartą 2017-05-02, kas kelia abejonių dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumo. Pats M. K. teigia ginklą turėjęs savigynai ir jo nenaudojęs, tačiau bylos duomenys, o būtent policija.lt (b.l.2-3,1t.) fiksuoti duomenys rodo, kad pareigūnai buvo kviesti ir dėl to, jog „neblaivūs asmenys turi ginklą“. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginklas jo radimo momentu buvo laikomas automobilyje, kuris stovėjo prie pastato Sodų g. 8, Vilniuje, nakties metu. Šie duomenys leidžia teismui konstatuoti, kad nors kaltininko tyčioje nenustatyti ketinimai ginklą naudoti nusikalstamiems tikslams, tačiau pagal bylos aplinkybes toks ginklo laikymas nelaikytinas nepavojingu, jį matė ir pranešė policijai pašaliniai asmenys.
Dar akcentuotina ir tai, kad advokato nurodomoje teismų praktikoje ( nutartys 2K-153-942/2016 ir 2K-202-489/2018 )ginklai buvo randami visai kitomis aplinkybėmis – kratų metu asmens gyvenamojoje vietoje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad M. K. veiksmai atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, jo padaryta veika siekia tokį pavojingumo laipsnį, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis negali būti atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).
Dėl dvigubo baudimo
Šioje byloje 2018-08-17 prokuroro nutarimu buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18074-18 dalis, nesant M. K. veiksmuose požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK pavesta pradėti administracinio nusižengimo tyrimo medžiagą M. K., gim. (duomenys neskelbtini). atžvilgiu, pagal požymius priešingos teisei veikos, numatytos Lietuvos Respublikos ANK 227 straipsnio 2 dalyje, dėl gabenimo ir laikymo automobilyje „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teleskopinės lazdos, t.y. D kategorijos šaltojo nešaunamojo ginklo. ( b.l.57-58,1t.).
Teismui pateikti duomenys, kad vykdant prokuroro nutarimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK M. K. buvo 2018-10-01 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 14-ANR_P-912-2018 ir jis 2018-10-01 nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 227 straipsnio 2 dalį 120 eurų bauda už tai, kad 2018m. balandžio 18 d. apie 23,41 val., šalia pastato esančio Sodų g. 8, Vilniuje, neasfaltutoje automobilių stovėjimo aikštelėje, policijos pareigūnai pastebėjo automobilį „Mitsubishi L400“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. K. buvo neblaivus, kai nustatytas 2,34 promilių neblaivumas, pas jį minėtame automobilyje buvo rastas šaunamasis ginklas su užrašu Cal.380ME GUM ME-Sportwaffen Solingen/Germani, ME 38 Compact, be šovinių. Kadangi M. K. buvo neblaivus bei su ginklu, jis savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 227 straipsnio 2 dalyje. (b.l.188-189,1t.)
Prokuroras 2018-11-09 raštu (b.l.179-180,1t.) reaguodamas į susidariusią situaciją, informavo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK viršininką, kad jei pasitvirtintų faktas, kad M. K. yra baustas administracine tvarka už tai, kad jis 2018-04-18 būdamas neblaivus disponavo C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamu revolveriu, jis prašo imtis priemonių, kad būtų ištaisytas padarytas pažeidimas ir būtų įvykdyta 2018-08-17 prokuroro nutarimo dalis dėl M. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl to, kad jis būdamas neblaivus disponavo D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams priskiriama kieto metalo teleskopine lazda.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis EŽTT sprendimais, formuoja vieningą praktiką, kad nubaudimo administracine tvarka už veiką, kurios atskiras požymis sutampa su inkriminuota nusikalstama veika pagal atitinkamą BK straipsnį, faktas nėra besąlygiškas pagrindas nutraukti baudžiamąją bylą. ( 2004 m. rugsėjo 30 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Falkner prieš Austriją (Falkner v. Austria, Nr. 6072/02).Panašios pozicijos EŽTT laikėsi ir 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime dėl priimtinumo byloje Š. prieš Lietuvą (Nr. 19251/02, 2006-12-05 sprendimas). Pareiškėjos skundas nebuvo patenkintas nustačius, kad jos byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino dvigubo nubaudimo faktą, nurodęs, jog jai paskirta administracinė nuobauda gali būti panaikinama atnaujinus administracinį procesą (2001 m. lapkričio 13 d. kasacinė nutartis Nr. 2K–863/2001). Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja EŽTT neteigė, jog administracinės nuobaudos panaikinimo galimybė, kuria ji nepasinaudojo, dėl kokių nors priežasčių buvo jai neprieinama praktiniu požiūriu.
Atsižvelgdama į šių EŽTT sprendimų turinį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. lapkričio 13 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-686/2007 suformulavo nuostatą, kad tuo atveju, kai pagal nacionalinę teisę dėl veikos yra įmanomas tik baudžiamasis procesas, tuo tarpu administracinė nuobauda pirmiau paskirta dėl klaidos arba nepaaiškėjus visoms veikos kvalifikavimui reikšmingoms aplinkybėms, non bis in idem (draudimas antrą kartą bausti už tą pačią veiką) principas nelemia baudžiamojo proceso neteisėtumo. Kartu nutartyje pažymėta, kad nuteisus asmenį pagal BK, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ATPK 23 (teismo pastaba - vėliau įsigaliojusioje redakcijoje ATPK 23² arba nuosprendžio priėmimo metu galiojusio ANK 38) skirsnyje nustatyta tvarka.
Teismas vertina, kad nagrinėjamoje byloje pagal nustatytas aplinkybes administracinė nuobauda M. K. paskirta dėl klaidos, tuo labiau, kad ir prokuroro nutarime aiškiai buvo nurodoma, jog M. K. teisena pradėtina pagal ANK 227 straipsnio 2 dalį, dėl gabenimo ir laikymo automobilyje „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teleskopinės lazdos, t.y. D kategorijos šaltojo nešaunamojo ginklo, o ne revolverio. Kaltinamasis nesiėmė jokių priemonių, siekiant panaikinti galimai neteisėtai paskirtą administracinę nuobaudą. Kita vertus, pastangos panaikinti administracinę nuobaudą kol nepabaigtas baudžiamasis procesas vargu ar galėjo būti sėkmingos apskritai, nes teismų praktikoje ikiteisminio tyrimo pradėjimas nėra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas gali būti sprendžiamas ANK 38 skirsnyje nustatyta tvarka tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl atitinkamos nusikalstamos veikos (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo teisėjų kolegijos 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis byloje Nr. N18-1663/07).
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje M. K. administracinio nubaudimo faktas už tai, kad jis buvo neblaivus bei su ginklu, savaime nepanaikina galimybės traukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Be to, administracinės nuobaudos teisėtumo klausimas, gali būti sprendžiamas ANK XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka tik įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui dėl atitinkamos nusikalstamos veikos. Pažymėtina ir tai, kad ANK 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad asmuo atsako administracine tvarka, jeigu padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Kaltinamasis M. K. teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka, kaip pats nurodė nedirba, yra registruotas Darbo biržoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neneigė laikęs ginklą neturint leidimo. Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje yra apysunkis tyčinis nusikaltimas(BK 11 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus ir vertinant nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes M. K. atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis M. K. nors teistas tris kartus, tačiau veikos, už kurias jis buvo nuteistas, padarytos pakankamai seniai (2017-05-02 nuosprendžiu nuteistas už veiką įvykdytą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-10-21), duomenų, kad jo atžvilgiu būtų nagrinėjamos kitos baudžiamosios bylos, nėra. Kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas Darbo biržoje. Teisminio proceso metu kaltę dėl įvykdytos veikos pripažino iš dalies, tačiau neneigė laikęs ginklą neturint leidimo, nurodė bylai reikšmingas aplinkybes. Šios aplinkybės leidžia daryti išvada, kad kaltinamasis M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, o atidėjus bausmės vykdymą bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl yra pagrindas kaltinamajam M. K. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies
BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
LAT praktikoje išaiškinta, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015; ir kt.). Pagal teismų praktiką teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, taip pat turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-300/2012, 2K-544/2014, 2K-P-89/2014, 2K-432/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (2K-377-489/2018).
Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. M. K. asmenybė, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, veikos padarymo aplinkybės, jas vertinant teismo jau aptartų aplinkybių kontekste, nesuteikia pagrindo teismui konstatuoti, kad padarytos veikos pavojingumas yra gerokai mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1-3 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; dirbti arba registruotis darbo biržoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąją priemonę M. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo, pradėjus vykdyti nuosprendį panaikinti.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, M. K. į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-04-18 23,41 val. iki 2018-04-19 16,17 val. (1 parą).
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Ginklą – revolverį „ME 38 Compact-g“, Nr. 101120(b.l.16) – konfiskuoti ir perduoti Ginklų fondui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.