- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- e2FB-2444-722/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17203-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta iškelti bankroto bylą.
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,L. B.“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Skolos ir verslas“, KB Akademinė kredito, "Skolos ir verslas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, „Akademinė kredito unija“, Karbolita, UAB " Igniitis", " Intrum Lietuva", Sintra, " B2 KAPITAL", Administratorius UAB "Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras"
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. J. K. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,L. B.“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Skolos ir verslas“, KB Akademinė kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė ,,Karbolita“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „B2Kapital“, uždaroji akcinė bendrovė „Sintra“, V. J., R. B., L. B., M. D., uždaroji akcinė bendrovė ,,Intrum Lietuva“, antstoliai M. P., J. Ž., V. Z., N. B., R. S., S. U., R. S., M. L., R. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2023 m. kovo 3 d. patikslintu pareiškimu prašė: 1) iškelti jam bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi paskirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą; 3) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti pareiškėjo išlaidų sąmatą bendrai 840 sumai per mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; 4) nustatyti 4 mėnesių terminą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti, skaičiuojant nuo teismo nutarties iškelti Pareiškėjui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Patikslintame pareiškime nurodė, kad bankroto administratoriui reikalinga išlaidų suma nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą iki nutarties patvirtinti pareiškėjo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą dienos yra 914,76 Eur su PVM.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepime nurodė, kad 2023 m. kovo 30 dienai iš skolininko liko išieškoti 8 672,87 Eur, prašo priimti sprendimą dėl skolininko E. J.-K. pateikto prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,B2Kapital“ atsiliepime į pareiškimą nurodė sprendimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui priimti savo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo tenkinimo neprieštaraus teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai bankroto bylos iškėlimui reikalingų įrodymų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Skolos ir verslas“ su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjui nesutiko, atsiliepime nurodė, kad Kauno apylinkės teismas jau buvo atsisakęs iškelti bankroto bylą, Kauno apygardos teismas paliko nutartį nepakeistą. Nustatyti tyčiniai pareiškėjo veiksmai pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus a sudarant kitus sandorius, taip pat fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Nustatyta, kad pareiškėjas nesąžiningas. Byloje nėra duomenų, kad skolintos lėšos (duomenys neskelbtini) panaudotos minėto projekto įgyvendinimui, tikėtina, kad panaudotos ne pagal paskirtį ir paneigia dalį faktų dėl susiklosčiusių aplinkybių, sukėlusių pareiškėjo nemokumą. (duomenys neskelbtini) bankrutavus, pareiškėjas ėjo jos vadovo pareigas, kaip ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas, turtas nebuvo parduotas, tačiau ir bankroto administratoriui turtas nebuvo perduotas. Pareiškėjui vadovaujant visoms įmonėms, tendencingai buvo skolinamasi iš kitų fizinių ir juridinių asmenų projektams, sudaromos nuomos sutartys veiklai vykdyti, nuomininkams nebuvo laiku mokami nuomos mokesčiai, mokesčiai valstybei, pareiškėjas laiduodavo turto nuomotojams, lėšų skolintojams, nes neturėjo planų atsiskaityti su jais, skolos augo.
Suinteresuotas asmuo V. J. su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjui nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo nesąžiningumas teismų jau nustatytas. Pareiškėjas slėpė savo pajamas, turtą, turtinę padėtį. Nuo antstolio, nuo suinteresuoto asmens V. J. slėpė patalpų nuomos sutartis, gaunamas pajamas iš šių su savo paties vadovaujamomis įmonėmis sudarytų nuomos sutarčių, nemažino skolos V. J.. Už antstolio reikalavimų nevykdymą pareiškėjui paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną antstolio patvarkymų nevykdymo dieną, antstoliui V. Z. pareiškėjas baudų nemoka, patvarkymų toliau nevykdo.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Sintra“ atsiliepime į pareiškimą nesutiko su bankroto bylos iškėlimu pareiškėjui, nurodė, kad bendrovė reikalavimo perleidimo sutartimi įsigijo skolą iš S. V., pareiškėjo skola yra 5 252,33 Eur. Pareiškėjas yra mokus, suinteresuoto asmens naudai išieškota skola sudaro 1 780,45 Eur. Pareiškėjas elgiasi nesąžiningai kreipdamasis į teismą su prašymu iškelti jam bankroto bylą, nesinaudoja jokiais kitais būdais, galinčiais užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dėjo pastangas atsiskaityti su kreditoriais, nebuvo pasyvus ar ėmėsi priemonių savo mokumui pagerinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmetamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas turi skolinių įsipareigojimų R. B., L. B., V. J., M. D., UAB ,,Skolos ir verslas“, KB Akademinė kredito unijai, UAB ,,Intrum Lietuva“, UAB ,,Karbolita“, UAB „Sintra“, UAB „Ignitis“, UAB „,B2Kapital“ antstoliams M. P., V. Z., N. B., R. S., S. U., R. S., M. L., R. P., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Visų įsiskolinimų mokėjimo terminai yra suėję. Pareiškėjui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) buhalterio/kasininko pareigose (atlyginimas už 10 valandų darbo savaitę 100 Eur), (duomenys neskelbtini) direktoriaus patarėjo pareigose (atlyginimas 400 Eur per mėnesį), UAB (duomenys neskelbtini) 0,12 etato gydytojo ortopedo traumatologo pareigose (atlyginimas 15 Eur per valandą). 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjui paskirta 744,32 Eur dydžio senatvės pensija. Pareiškėjui nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje neįregistruotos, registruotų transporto priemonių neturi. 2018 m. spalio 30 d. antstolės R. G. patvarkymu nustatyta, kad už parduotą E. J.-K. nekilnojamąjį turtą gautos lėšos iš pirkėjo (duomenys neskelbtini) buvo paskirstytos pareiškėjo kreditoriams – išieškotojams devyniose vykdomosiose bylose (2023 m. gegužės 15 d. pareiškėjo informacija teismui). V. J., kuriam išieškojimą iš E. J.-K. vykdo antstolis S. U., buvo paskirstyta 479,79 Eur skolai mažinti ir 362,35 Eur skirta vykdymo išlaidoms.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016, yra išaiškinęs, kad pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
Dėl pareiškėjo nemokumo
Remiantis FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad jo įsiskolinimai yra 260 205,43 Eur, teismo posėdyje prašė iškelti jam bankroto bylą, paaiškino, kad skolos gerokai viršija jo pajamas, jis iš dalies darbingas, gauna senatvės pensiją, dirba, tačiau galimybės dirbti ir gauti daugiau pajamų ribotos. Pajamų padidinti nepavyks. Per protingą terminą skolų grąžinti negali, jis nemokus. Gaunamas pajamas norėtų bankroto proceso metu paskirstyti visiems kreditoriams proporcingai jų reikalavimų dydžiui. Senelių namų verslas reikalavo papildomų didelių investicijų (renovacijai, remontui), todėl skolinosi iš kreditorių, laiduodamas savo asmeniniu nekilnojamuoju turtu. (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Jis visiems kreditoriams siūlė pirkti savo nekilnojamąjį turtą, niekas nepirko, tuomet jis surado pirkėją turtui, turtas nebuvo parduotas varžytinėse.
Suinteresuotas asmuo V. J. teismo posėdyje pareiškimo prašė netenkinti, paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė savo sąžiningumo, nėra įrodymų, kad savo turtą įsigyti siūlė savo kreditoriams. Varžytinėse turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą. Pareiškėjas nevykdo antstolio reikalavimų ir tai tęsiasi iki šios dienos. Suinteresuoto asmens atžvilgiu yra diskriminacija, nes pareiškėjas V. J. sumokėjo tik 479 Eur, nevykdo jų rašytinių susitarimų, bet vykdo kitiems kreditoriams (R. B.). Pareiškėjas sudarė sandorius, kurių sudaryti neprivalėjo, sudarė sandorius pats su savo vadovaujamomis įmonėmis, pateikė neteisingus duomenis apie savo finansinę padėtį. V. J., žinodamas, kad pareiškėjas skolingas daugeliui kreditoriui, jam būtų pinigų neskolinęs. Pareiškėjas neįrodė, kur išleido pinigus, gautus iš patalpų nuomos. Tikėtina, kad pareiškėjas skolinosi iš vienų kreditorių, kad atiduoti skolas kitiems.
Antstolių pareiškėjui pateiktais duomenimis, suinteresuotų asmenų atsiliepimais, pareiškėjo patikslinto pareiškimo duomenimis, pareiškėjas skolingas : M. D. 13 101,54 Eur, V. J. – 8 585,02 Eur, R. B. ir L. B. – 27 659,67 Eur, UAB „Karbolita“ – 109 103,96 Eur, UAB „Intrum Lietuva“ – 2 272,34 Eur, KB Akademinė kredito unija – 58 111,66 Eur, UAB „Ignitis“ – 780,72 Eur, UAB „B2Kapital“ – 1 260,86 Eur, Valstybinei mokesčių inspekcijai – 12 720 Eur, UAB „Skolos ir verslas“ – 26 609,66 Eur, UAB „Sintra“ – 5 252,33 Eur, taigi neišieškota skolų dalis gerokai viršija 25 MMA (21 000 ,00 Eur).
Pareiškėjas neturi jokio nekilnojamojo ar likvidaus kilnojamojo turto, jo pajamos 2021 metais sudarė 10 118,33 Eur neatskaičius mokesčių. Taigi, net ir skirdamas visas savo gaunamas pajamas skolų dengimui, preliminariai vertinant, visiškai padengti įsiskolinimus pareiškėjas per protingą laiką negalėtų. Teismas konstatuoja, jog pareiškėjas negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA, ir tai reiškia, jog jo būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo būklę.
Dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo. Tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo, tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą, sąžiningumo taikoma teisminė praktika, suformuota civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir šiame įstatyme nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą.
Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti).
Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo nemokumą iš esmės sąlygojo jo vadovaujamo juridinio asmens bankrotas, sužlugęs projektas įkurti (duomenys neskelbtini) sergantiems senoliams slaugos namus. Projektui įgyvendinti (duomenys neskelbtini) skolinosi lėšas, o pareiškėjas kaip įmonės vadovas, laidavo savo asmeniniu nekilnojamuoju turtu už vadovaujamo juridinio asmens prievoles. Pareiškime nurodyta bendra prisiimtų įsiskolinimų suma yra 260 205,43 Eur. Pareiškėjas į bylą pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog jo pajamos 2019 m. buvo 10 335,48 Eur; 2020 m. – 16 589,10 Eur; 2021 m. – 10 118,33 Eur. Nekilnojamojo turto nuomos pajamos 2016 m. – 62 352,94 Eur; 2017 m. – 19 018,26 Eur, 2018 m. – 23 244,54 Eur. 2016 m., 2018 m. pareiškėjo nekilnojamasis turtas buvo parduotas. 2023 m. kovo 15 d. pateikdamas papildomą informaciją teismui ir papildomus įrodymus, pareiškėjas nurodė, kad gautos nekilnojamojo turto nuomos pajamos buvo skirtos : dalis lėšų panaudota pareiškėjo sveikatos tyrimams, gydymui, reabilitacijai, kadangi sveikatos sutrikimai atsirado 2013 metais, dalis lėšų buvo skirta (duomenys neskelbtini) patalpų remontui ūkio būdu, dalis lėšų buvo skirta pragyvenimui, drabužių, konferencijų, tobulinimosi Lietuvoje ir užsienyje reikmėms. (duomenys neskelbtini) bankrutavus, joje liko kilnojamojo turto, kurio vertė buvo maža, jo nepavyko parduoti, o bankroto administratorius šį turtą atsisakė priimti. Įrodymų, patvirtinančių šiuos argumentus, pareiškėjas nepateikė.
Pareiškėjo argumentais, svarbu atkreipti dėmesį, jog vertinant paskutinius 3 metus iki pareiškimo pateikimo, pareiškėjo veiksmai buvo sąžiningi, jis nepažeidė atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos, skirstė visas gautas lėšas, todėl šiai dienai vertinant pareiškėjo sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, jo elgesyje nebuvo ir nėra jokių požymių, dėl kurių galėtų būti atsisakoma kelti jam fizinio asmens bankroto bylą. Teismas su šiais argumentais nesutinka, nes šiuo atveju bankroto byla pareiškėjui nekeliama ne dėl jo sudarytų sandorių (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnis), per paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, dėl kurių jis tapo nemokus, bet dėl jo nesąžiningų veiksmų po nemokumo atsiradimo.
Byloje nėra duomenų, kad nekilnojamojo turto nuomos pajamų lėšomis, buvo dengiami įsiskolinimai kreditoriams. Pareiškėjas paaiškino, kad jeigu piniginės lėšos iš nekilnojamojo turto nuomos buvo pervedamos į jos sąskaitą, antstoliai šias lėšas paskirstydavo kreditoriams proporcingai jų reikalavimų dydžiui.
Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-17811-800/2018 nutarė skirti E. J. K. 100,00 Eur vienkartinę baudą už antstolio teisėtų reikalavimų nevykdymą. Teismas nustatė, kad 2017 m. birželio 25 d. antstolio kontoroje buvo gautas E. J. K. prašymas panaikinti areštą skolininkui priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), nes skolininkas siekia įregistruoti patalpų nuomos sutartį, sudarytą su (duomenys neskelbtini) (senelių socialinės globos namais), kurių direktorium buvo pats pareiškėjas, taip pat nurodoma, kad už nuomą gaunamos lėšos bus proporcingai pervedamos į antstolio atsiskaitomąją sąskaitą skoloms dengti. Antstolis S. U. 2016 m. spalio 25 d. patvarkymu leido sudaryti nuomos sutartį su (duomenys neskelbtini) ir ją įregistruoti registrų centre. 2017 m. rugpjūčio 25 d. patvarkymu antstolis leido skolininko E. J.-K. ir (duomenys neskelbtini) 2016 m. lapkričio 8 d. pasirašytą patalpų nuomos sutartį ir leisti skolininkui priklausantį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) išnuomoti senelių socialinės globos namams. Negavus jokių lėšų, antstolis patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininko lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas trečiuosius asmenis ir nurodė, kad pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį ir 688 straipsnį, per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos trečiasis asmuo turi raštu pateikti detalius duomenis apie tai, ar yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą. 2018 m. birželio 13 d. patvarkymu 2015 m. lapkričio 24 d. turto arešto aktas patikslintas. (duomenys neskelbtini) direktorius buvo E. J. K., kuris kartu yra skolininkas vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jis tokios informacijos nepateikė, nebuvo gauta ir piniginių lėšų, gautų iš patalpų nuomos, skoloms dengti, t. y. Labdaros ir paramos fondo (duomenys neskelbtini) direktorius E. J. K. nevykdė teisėtų antstolio reikalavimų. 2018 m. spalio 9 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1682-413/2018, 2018 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartis pakeista ir E. J. K. paskirta 10 Eur bauda už kiekvieną antstolio S. U. patvarkymų nevykdymo vietą nuo 2018 m. gegužės 5 d. Šios baudos išieškojimą vykdo antstolis V. Z., 2023 m. gegužės 9 d. antstolio informacija teismui, bauda neišieškota. Šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas iš nekilnojamojo turto gautų pajamų ne tik savo iniciatyva, tačiau net ir antstoliui reikalaujant kreditoriniams įsipareigojimams dengti neskyrė.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolio S. U. kontoroje 2021 m. spalio 18 d. buvo gautas E. J.-K. prašymas, kuriame praneša, kad į jo sąskaitą per 2021 metus buvo gautos nenumatytos papildomos lėšos (1 714,14 Eur ), todėl prašo jas paskirstyti ir padalinti visiems kreditoriams visų antstolių nuožiūra, pateikti informaciją apie skolas kreditoriams, nes informacija reikalinga bankroto bylai Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Tai rodo, kad dalis skolininko gautų nenumatytų lėšų buvo paskirstyta kreditoriams. Pareiškėjas, ketinant kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apie šias lėšas antstoliui pranešė.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo. Tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 straipsnyje nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus. FABĮ tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais leidžia daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.
Iš pareiškėjo pateiktų duomenų nematyti, kad pajamų deklaracijose nurodomi nuompinigiai iš nekilnojamojo turto nuomos būtų pervesti į jo sąskaitą, paskirstyti kreditoriams. Vykdomųjų bylų (duomenys neskelbtini) duomenimis, pareiškėjo sąskaitoms bylai aktualiu laikotarpiu buvo taikytas areštas ir, esant įplaukoms, jos būtų paskirstytos kreditoriams CPK nustatyta tvarka. Tai leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog pareiškėjas nekilnojamojo turto nuomos pajamas gavo grynaisiais pinigais, kuriuos jis nuo savo kreditorių nuslėpė, panaudojo kitiems savo poreikiams, nevykdė teisėtų antstolio patvarkymų, dėl ko pareiškėjui buvo skirta bauda, kas įrodo jo neveikimą, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, kad pareiškėjas nuo 2022 m. spalio mėnesio gauna senatvės pensiją, jo sveikata pablogėjo, jam nustatytas tik 55 procentų darbingumas, galimybės dirbti ir gauti papildomas pajamas yra ribotos, jo skoliniai įsipareigojimai, kurių vykdymo terminai suėjęs, sudaro žymiau daugiau, nei 25 MMA, nesudaro pagrindo iškelti bankroto bylą. Nesąžiningu pripažintinas pareiškėjo elgesys po to, kai jis susidūrė su mokumo sunkumais. Visos nekilnojamojo turto nuomos sutartys sudarytos po to, kai E. J. K. žinojo apie iš jo pradėtus skolų išieškojimus. Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatytas pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, todėl pareiškimas netenkinamas.
Byloje yra 114,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios iš pareiškėjo valstybei nepriteisiamos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 1-3 dalimis, Civilinio proceso kodekso 290, 291, 335 straipsniais,
nutarė:
pareiškimą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.