Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas

2022-02-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-54-831/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2022-01-13Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2022-02-11Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-11
Bylos Nr.
A20.-54-831/2022
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00178-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Atmestas.
Teisėjas
Vitalijus Krivičius (pirm.)
Suinteresuotas asmuo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centras
Kategorijos
Byla Nr. A20.-54-831/2022
Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00178-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 21.9.13 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 11 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius,sekretoriaujant G. B.,dalyvaujant vertėjui I. Y.,dalyvaujant užsieniečiui G. H. S. B.,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Pakistano Islamo Respublikos piliečio G. H. S. B. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo G. H. S. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (viešbutyje IMPERIAL Hotel&Restaurant, Subačiaus g. 2, Vilniuje ), nustatant, kad Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti apie savo buvimo vietą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

Užsienietis paaiškino, kad jis yra apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras). Apgyvendinimo vietoje sąlygos labai prastos: Užsienietis negali gauti tinkamo maisto, šąla, esant daug apgyvendintų užsieniečių, negali išsiskalbti rūbų. Užsienietis taip pat pažymėjo, kad jo apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, nes jis negali išeiti iš Centro, normaliai naudotis ryšio priemonėmis. Atkreipė dėmesį į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėnesį, o iki šiol jis yra sulaikytas be teismo sankcijos. Teigė, kad turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir pritaikytoje oriai gyventi vietoje, jį remia giminės iš Vokietijos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovas teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti. Nurodė, kad Užsienietis neteistai kirto Lietuvos sieną, buvo sulaikytas, pareigūnams nepateikė galiojančių kelionės dokumentų, pateikė prašymą dėl prieglobsčio po to, kai buvo sulaikytas, apklausos metu Migracijos departamento pareigūnams nurodė, jog jo giminės gyvena Vokietijoje. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis įvykdyti Departamento sprendimą – išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į Pakistano Islamo Respubliką, taip sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungos teritorijoje grėsmę. Centras laikosi pozicijos, kad, netinkamai įvertinus Užsieniečio bendradarbiavimo faktą ir pritaikius jam jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, egzistuotų didelė tikimybė, kad Užsienietis pažeis minėtos priemonės sąlygas ir pasišalins iš savo gyvenamosios vietos dar nepriėmus galutinio sprendimo prieglobsčio byloje. Centras, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio giminaičiai gyvena Vokietijoje, nurodo, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo Užsieniečio tikslas, jis pasinaudojo įtempta situacija Lietuvos Respublikos pasienyje su Baltarusija bei nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindamas nuvykti į Europą (Vokietiją). Centras akcentuoja, kad, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti ar, nelaukdamas galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje. Atstovas teigė, kad gyvenimo sąlygos Kybartų URC yra tinkamos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 14 d. Užsienietis buvo aptiktas Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirto Lietuvos-Baltarusijos sieną (2021 m. liepos 14 d. tarnybinis pranešimas. Byloje nėra duomenų apie įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo. Departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21S445100 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas stabdomas, išsiųsti jį į Pakistano Islamo Respubliką, uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, duomenis dėl perspėjimo įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.

Žemesnės instancijos teismas

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu netenkino Pakistano Islamo Respublikos piliečio G. H. S. B. pareiškimo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

2021 m. gruodžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjo sprendimu Nr. A20.-892-670/2021 buvo nutarta skirti Pakistano Islamo Respublikos piliečiui G. H. S. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau, kaip trims mėnesiams, tai yra iki 2022 m. kovo 29 d. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. sausio 29 d.

2022 m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Pakistano Islamo Respublikos piliečio G. H. S. B. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. 2021 m. gruodžio 3 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimas panaikintas, perduodant bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo esminių Užsieniečio nurodytų argumentų dėl jam skirtos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės, jo apgyvendinimo sąlygų, apsiribodamas tik formaliu konstatavimu, jog teisės aktai nenumato teisės užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui, kuris Centre apgyvendintas Įstatymo pagrindu, o ne teismo sprendimu, kreiptis į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, taip pat pažymėdamas, kad užsieniečio / prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik pagal Tarnybos teikimą, kai jam jau yra paskirtas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar Užsieniečiui pritaikyta priemonė atitinka de facto sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę, ar Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje aspektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (Redakcija: 48 - 2021-12-23 (nuo 2022-01-01)) (toliau Įstatymas).

Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Byloje nustatyta, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną ir vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi buvo apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre. Užsienietis manydamas, kad jo apgyvendinimo sąlygos iš esmės prilygsta sulaikymui, kreipėsi į teismą su pareiškimu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

2021 m. gruodžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjo sprendimu Nr. A20.-892-670/2021 buvo nutarta skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau, kaip trims mėnesiams, tai yra iki 2022 m. kovo 29 d. Sprendimas įsiteisėjo 2022 m. sausio 29 d.

Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2021 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, yra išaiškinęs, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, be kita ko, atsižvelgiant į pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (minėtos nutarties 28 punktas) arba gali būti vertinamas kaip de facto sulaikymas. Atsižvelgiant į tai užsieniečiui šiuo metu taikomas judėjimo laisvės ribojimas yra teisėtas.

Įvertinus pareiškėjo ir Institucijos atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus dėl laikymo sąlygų, tai, kad užsienietis yra apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre, jo judėjimas ribojamas tik užsieniečių registracijos centro teritorijoje, neišeinant iš užsieniečių registracijos centro, jis gali bendrauti su kitais centre apgyvendintais asmenimis, teismas neturi pagrindo šio apgyvendinimo vertinti kaip de facto sulaikymą. Jam taikoma priemonė savo turiniu atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Užsienietis Kybartų užsieniečių registracijos centro patalpas vertino kaip netinkamas gyventi. Užsienietis iš esmės akcentavo netinkamą maitinimą.

Įstatymo 5 straipsnio 7 dalis numato, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytų prieglobsčio prašytojų laikino apgyvendinimo toje pačioje dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Užsieniečiai Kybartų užsieniečių registracijos centre yra apgyvendinti 2021 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV- 748 patvirtintu „Laikinojo užsieniečiu apgyvendinimo valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašu“, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro - valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo 2021 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10V-31 patvirtintomis „Užsieniečių apgyvendinimo vietų administravimo, vidaus tvarkos ir procedūrinių veiksmų atlikimo taisyklėmis“.

Teismui pateiktos Kybartų užsieniečių registracijos centro patalpų nuotraukos patvirtina, kad bendro naudojimo patalpos yra tvarkingos, apstatytos baldais, teritorijoje yra sporto aikštynai su inventoriumi, yra sudarytos sąlygos nuteistiesiems skalbti ir tvarkyti savo rūbus, pirktis bei gamintis maistą, jei tam būtų poreikis. Matoma netvarka gyvenamosiose patalpose nuo Kybartų užsieniečių registracijos centro administracijos pastangų nepriklauso, kadangi tvarką šiose patalpose palaiko patys Užsieniečiai. Atsižvelgiant į tai Užsieniečio argumentai dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Centre yra nepagrįsti ir atmestini.

Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

Kaip matyti iš bylos medžiagos G. H. S. B. į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, kartu su grupe asmenų, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad Užsieniečiui priimtas nepalankus sprendimas prieglobsčio suteikimo byloje. Todėl nėra jokių objektyvių duomenų, kad suteikus Užsieniečiui didesnę judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, jis iš nurodomos gyvenamosios vietos nepasišalins. Be to yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams ir šiuo metu nėra pagrindo užsieniečiui skirti kitą alternatyvią sulaikymui priemonę, negu jam šiuo metu yra taikoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 5 straipsnio 6 dalimi, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 116 straipsniu, 118 straipsniu,

nusprendžia:

G. H. S. B., gimusio (duomenys neskelbtini) prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Vitalijus Krivičius