- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-13
- Bylos Nr.
- A-1108-789/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-53-3-00178-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio G. H. S. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio G. H. S. B. pareiškimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. (duomenys neskelbtini) pilietis G. H. S. B. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (viešbutyje (duomenys neskelbtini)), nustatant, kad Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti apie savo buvimo vietą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba).
2. Užsienietis paaiškino, kad jis yra apgyvendintas Kybartų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras). Apgyvendinimo vietoje sąlygos labai prastos: Užsienietis negali gauti tinkamo maisto, šąla, esant daug apgyvendintų užsieniečių, negali išsiskalbti rūbų. Užsienietis taip pat pažymėjo, kad jo apgyvendinimo sąlygos prilygsta sulaikymui, nes jis negali išeiti iš Centro, normaliai naudotis ryšio priemonėmis.
3. Užsienietis atkreipė dėmesį į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėnesį, o iki šiol jis yra sulaikytas be teismo sankcijos.
4. Užsienietis teigė, kad turi galimybę apsigyventi savo pasirinktoje ir pritaikytoje oriai gyventi vietoje, jį remia giminės iš (duomenys neskelbtini).
II.
5. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimu netenkino (duomenys neskelbtini) piliečio G. H. S. B. pareiškimo.
6. Teismas iš byloje esančių įrodymų nustatė, kad G. H. S. B. į Lietuvos Respublikos teritoriją įleistas ir Centre apgyvendintas įstatymo pagrindu, t. y. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Teismo sprendimai dėl pareiškėjui taikomo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės nepriimti.
7. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis Lietuvos Respublikos teritorijoje sulaikytas 2021 m. liepos mėnesį, jis į Lietuvos Respublikos teritoriją gali būti įleistas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams (Įstatymo 5 str. 8 d.).
8. Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 116 straipsnis apibrėžia subjektus, kurie turi teisę kreiptis į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį arba skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Minėtoje teisės normoje imperatyviai įtvirtinta, kad dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo gali kreiptis tik Tarnybos pareigūnas, pačiam užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui, kuris užsieniečių registracijos centre apgyvendintas įstatymo pagrindu, o ne teismo sprendimu, nesuteikta teisė kreiptis į teismą. Atsižvelgęs į tai, kad Įstatymas nenumato reikalavimo teisės užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui prašyti paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę, teismas Užsieniečio pareiškimo netenkino.
9. Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindams, prašyti pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį. Tai reiškia, kad užsieniečio / prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik tais atvejais, kai jam pagal Tarnybos teikimą jau yra paskirtas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė.
10. Teismas pabrėžė, kad dėl Užsieniečio teismo sprendimai nėra priimti, jis apgyvendintas Centre Įstatymo 5 straipsnio 6 dalies pagrindu, todėl šiuo atveju negali būti taikomos Įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.
III.
11. G. H. S. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
12. Užsienietis nurodo, kad nagrinėjamoje byloje gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet taip pat būtų sudarytos sąlygos jam išeiti apsipirkti ir pasivaikščioti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų tiek Tarnybos, tiek Departamento, tiek Užsieniečio interesus.
Atsiliepimas
13. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Šalies argumentai
14. Centras pažymi, kad Užsienietis neteistai kirto Lietuvos sieną, buvo sulaikytas, pareigūnams nepateikė galiojančių kelionės dokumentų, pateikė prašymą dėl prieglobsčio po to, kai buvo sulaikytas, apklausos metu Migracijos departamento pareigūnams nurodė, jog jo giminės gyvena (duomenys neskelbtini). Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietis gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydamas kliūtis įvykdyti Departamento sprendimą – išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), taip sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungos teritorijoje grėsmę.
Žemesnės instancijos teismas
15. Centras laikosi pozicijos, kad, netinkamai įvertinus Užsieniečio bendradarbiavimo faktą ir pritaikius jam jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, egzistuotų didelė tikimybė, kad Užsienietis pažeis minėtos priemonės sąlygas ir pasišalins iš savo gyvenamosios vietos dar nepriėmus galutinio sprendimo prieglobsčio byloje.
16. Centras, atsižvelgdamas į tai, kad Užsieniečio giminaičiai gyvena (duomenys neskelbtini), nurodo, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo Užsieniečio tikslas, jis pasinaudojo įtempta situacija Lietuvos Respublikos pasienyje su Baltarusija bei nelegalios migracijos į Lietuvos Respubliką organizuojančių asmenų paslaugomis, ketindamas nuvykti į Europą ((duomenys neskelbtini)). Centras akcentuoja, kad, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali pasislėpti ar, nelaukdamas galutinio sprendimo dėl jo teisinės padėties, išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Šengeno valstybes, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę visoje Šengeno erdvėje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Užsieniečio prašymo skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti jam apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nustatant, kad Užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti apie savo buvimo vietą Departamentui arba Tarnybai.
18. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti teismo sprendimo negaliojimo pagrindai arba aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
19. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. liepos 14 d. Užsienietis kartu su kitais asmenimis neteisėtai kirto Lietuvos – Baltarusijos sieną (2021 m. liepos 14 d. tarnybinis pranešimas). Byloje nėra duomenų apie įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo. Departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 21S445100 nusprendė nesuteikti Užsieniečiui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, įsigaliojus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo ir nesant priežasčių, dėl kurių sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo vykdymas stabdomas, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, duomenis dėl perspėjimo įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
20. Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, įsigaliojusi 2021 m. liepos 23 d.) 6 dalyje įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal Įstatymo 5 straipsnio 8 dalį, jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Paskelbus karo padėtį, nepaprastąją padėtį, taip pat ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį dėl masinio užsieniečių antplūdžio, šioje dalyje nurodytas 28 dienų terminas pratęsiamas karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad kai pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytas bent vienas užsieniečio sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Jeigu pagal šio straipsnio 4 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir jo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, toks prieglobsčio prašytojas Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimu apgyvendinamas šio straipsnio 6 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol įsigalios Departamento sprendimas, priimtas išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra nustatyta Įstatymo 5 straipsnio (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi Užsieniečio pareiškimo pateikimo metu) 6 dalyje nustatytos apgyvendinimo priemonės apskundimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Įstatymo 5 straipsnio 8 dalį, nagrinėjama apgyvendinimo priemonė gali būti taikoma karo padėties, nepaprastosios padėties, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio laikotarpiui ir 28 dienoms po jų pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesiams. Kaip savo praktikoje jau yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nustatytas reglamentavimas sukuria teisinio neaiškumo situaciją, kai užsieniečiui iki 6 mėnesių gali būti taikoma apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje priemonė, kartu neįtvirtinant aiškaus tokios priemonės teisėtumo teisinės patikros mechanizmo (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).
22. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tarptautinės teisės normas, turi būti veiksmingai užtikrinta užsieniečio teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės – apgyvendinimo nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje – pagrįstumą ir teisėtumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija nesudaro pagrindo tokią gynybos teisę apriboti: pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 145 straipsnį, teisė kreiptis į teismą negali būti laikinai apribota net įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021). Tai reiškia, kad teismas turi jurisdikciją vertinti ir spręsti dėl neįleistiems į Lietuvos Respublikos teritoriją Įstatymo 5 straipsnio nuostatų prasme asmenims taikomų ribojančių priemonių proporcingumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje minimas laikinas apgyvendinimas pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinės apsaugos siekiančių asmenų laisvės suvaržymo pobūdžiu iš esmės gali prilygti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintai alternatyviai sulaikymui priemonei – apgyvendinimui Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (žr., pvz., 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).
23. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose, pradėtose pagal užsieniečių pareiškimus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, yra nurodęs, kokias aplinkybes turi išsiaiškinti teismas, nagrinėdamas tokį užsieniečio prašymą. Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas dėl galimų užsieniečių teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų, turi įvertinti užsieniečiams pritaikytos judėjimo laisvę ribojančios priemonės teisėtumą bei, atsižvelgdamas į užsieniečių skundo argumentus, nustatyti, ar užsieniečiai pagrįstai nurodo, kad jie yra sulaikyti, t. y. ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto (faktiškai) sulaikymas. Teismas taip pat turi patikrinti, ar užsieniečio judėjimo laisvės ribojimui yra teisinis pagrindas, įvertinti, ar nėra abejonių dėl teisės aktų, kuriais vadovaujantis užsieniečių judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apribota, konstitucingumo. Įvertinus tai, ar užsieniečio apgyvendinimas gali būti laikomas de facto sulaikymu, svarstytinas klausimas dėl užsieniečio prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021).
24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei užsieniečiui taikyta priemonė vis dėlto būtų įvertinta kaip de facto sulaikymas, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) aktuali tampa Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, numatanti, kad tam, jog sulaikymas nebūtų pripažintas pažeidžiančiu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 1 dalies f punktą (kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas), jis turi būti taikomas sąžiningai, vadovaujantis valstybės nustatytais pagrindais, sulaikymo vieta bei sąlygos turi būti tinkamos, įvertinant tai, kad tokia priemonė yra taikoma ne nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, o užsieniečiams, kurie pabėgo iš savo šalies, dažnai bijodami dėl pavojaus gyvybei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021 29 punktą ir ten nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką).
25. Šiame kontekste atsižvelgtina į tai, kad Užsienietis pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiškime skundėsi jo apgyvendinimo sąlygomis, todėl nagrinėjamu atveju svarbu išnagrinėti ir įvertinti, ar nagrinėjamoje byloje laikino apgyvendinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo nustatytus standartus. Šiuo aspektu reikšminga laikytina aplinkybė, jog tokių asmenų galimybė pateikti įrodymus dėl galbūt netinkamų apgyvendinimo sąlygų yra ribota. Todėl užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui aiškiai nurodžius reikšmingas apgyvendinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų apgyvendinimo sąlygų užtikrinimu, įvykdymą tenka institucijai, atsakingai už šių asmenų apgyvendinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021). Vertinant, ar Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos yra tinkamos, situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant tiek į teisės aktuose nustatytus reikalavimus laikinam prieglobsčio prašytojų apgyvendinimui, tiek ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo taikomus standartus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4389-415/2021).
26. Sprendžiant šio pobūdžio klausimus, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, jo tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą byloje R. R. ir kiti prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 36037/17)).
27. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamą teismo sprendimą, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo esminių Užsieniečio nurodytų argumentų dėl jam skirtos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės, jo apgyvendinimo sąlygų, apsiribodamas tik formaliu konstatavimu, jog teisės aktai nenumato teisės užsieniečiui / prieglobsčio prašytojui, kuris Centre apgyvendintas Įstatymo pagrindu, o ne teismo sprendimu, kreiptis į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės paskyrimo, taip pat pažymėdamas, kad užsieniečio / prieglobsčio prašytojo teisė kreiptis į teismą gali būti realizuojama tik pagal Tarnybos teikimą, kai jam jau yra paskirtas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, ar Užsieniečiui pritaikyta priemonė atitinka de facto sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę, ar Užsieniečio apgyvendinimo sąlygos atitinka teisės aktų reikalavimus.
28. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga teisės aktuose numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teises į laisvę ir saugumą bei šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant Užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia (be kita ko) charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu akcentuotina tai, kad, pagal Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, užsieniečiui, dėl kurio nėra priimtas sprendimas įleisti į Lietuvos Respubliką, nesuteikiama teisė nevaržomai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje iš esmės nustatė alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo ribas užsieniečiams, dėl kurių nėra priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, t. y. jiems gali būti taikomos tik nesuteikiančios teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje alternatyvios sulaikymui priemonės. Tik išimtiniais atvejais teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės priemonės taikymo būtinybės. Tokios priemonės teisėtam ir teisingam taikymui būtinas motyvuotas sprendimas, aiškiai atskleidžiantis svarbias aplinkybes, kurios, atsižvelgiant į proporcingumo principą, lemia mažiau ribojančios priemonės taikymo būtinybę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021, 2021 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4322-602/2021).
29. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suvaržė Užsieniečio teisę kreiptis į teismą dėl jo galbūt pažeistų teisių gynimo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas ir nepagrįstai nenagrinėjo Užsieniečio pareiškimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kad administracinė byla turi būti nagrinėjama aspektais, kurie iš esmės nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme ir kurių ištyrimui gali būti tikslinga gauti papildomus įrodymus, paaiškinimus, siekiant nepažeisti ginčo šalių teisės į apeliaciją, yra pagrindas tenkinti Užsieniečio apeliacinį skundą iš dalies, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
30. Kadangi byla pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama iš naujo, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021 39–45 punktuose pateiktą išaiškinimą, kuriame nagrinėjamas teismo sprendimo skirti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę įsigaliojimui aktualus klausimas. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad iš Centro pateiktų duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, jog 2021 m. gruodžio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai priėmė sprendimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-892-670/2021 (teisminio proceso Nr. 4-19-3-00184-2021-5), kuriuo nusprendė Tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą tenkinti ir skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. kovo 29 d.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio G. H. S. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.