- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-30
- Bylos Nr.
- e2S-2570-562/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02333-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- L. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui L. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos priteisimo, bei atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei L. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovė L. J. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:
1.1. Nustatyti jos ir atsakovo L. S. (toliau – atsakovas, tėvas) nepilnametės dukros L. S. (toliau – nepilnametis vaikas, vaikas, dukra) gyvenamąją vietą su motina;
1.2. Priteisti dukrai iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną;
1.3. Priteisti dukrai iš atsakovo 2 629,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną;
1.4. Priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;
1.5. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti dukrai iš atsakovo laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną.
2. Ieškovė ieškyje paaiškino, kad su atsakovu santuokos sudariusi nebuvo. Nepilnametis vaikas gyvena su motina, tėvas finansinę paramą teikia, tačiau nepakankamą, su dukra bendrauja labai retai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškovės ieškinį atmesti.
4. Atsakovas padavė priešieškinį, kuriuo prašo:
4.1. Nustatyti dukros gyvenamąją vietą su tėvu;
4.2. Priteisti dukrai iš ieškovės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 75 Eur kas mėnesį nuo kreipimo į teismą dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą;
4.3. Priteisti jam iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
5. Atsakovas priešieškinyje paaiškino, kad dukra 2023 m. rugpjūčio 25 d. išreiškė norą gyventi su juo, o jis tam pritaria, nes gali užtikrinti būtinas sąlyjas jos vystymuisi.
6. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo priešieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė dukrai iš atsakovo laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.
Šalies argumentai
8. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti laikiną atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja pasirinktinai kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, susitikimo su vaiku laiką ir paėmimo / grąžinimo vietą suderinęs su vaiko motina likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaiku, numatant, kad vaikas mamai turi būti grąžinamas ne vėliau kaip iki 18-19 val.
9. Ieškovė šiame prašyme nurodė, kad nuo vaiko gimimo atsakovas juo rūpinosi labai mažai. Kai ji su dukra važinėjo į raidos centrą, jame tekdavo gulėti po 2 savaites. Tėvas pas dukrą nei karto nebuvo atvažiavęs, net nepaklausdavo kaip sekasi. Vienintelį kartą nuvažiavo, kai dukrai jau buvo nustatytas neįgalumas. Tačiau atvyko ne pasidomėti dukra, o pasiimti išduotą pažymą apie neįgalumą, nes jam reikėjo laisvos dienos darbe. Kai dukra pradėjo eiti į mokyklą, 2 klasėje atsakovas vieną kartą atvažiavo į rugsėjo 1-osios šventę. Antrą kartą rugsėjo 1-osios šventėje pasirodė šiemet, taigi, jau po bylos iškėlimo. Jau ilgą laiką atsakovo ir dukros bendravimas vykdavo kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, kai į iš anksto sutartą vietą ieškovė atveždavo dukrą atsakovui. Bendravimo valandos kiekvieną kartą būdavo derinamos skirtingai, priklausomai nuo atsakovo užimtumo, tačiau visuomet buvo tariamasi, kad tėvas vaiką motinai turi grąžinti ne vėliau kaip 18-19 val. Tokia bendravimo tvarka mergaitei buvo tinkama ir įprasta. Tačiau jau iškėlus bylą teisme, mergaitė susitikimų su tėvu ėmė vengti, nes vieno susitikimo metu tėvas ją ėmė įtikinėti, kokia mama yra bloga, kad jai būtų geriau gyventi su tėvu ir pan. Grįžusi iš susitikimo su tėvu apie tai papasakojo pati dukra ir pasakė, kad su juo susitikti bijanti. Tėvo bendravimas su vaiku iki bylos iškėlimo buvo nusistovėjęs, tačiau pastarąjį mėnesį atsakovo pasirodymai mokykloje, kalbos apie tai, kad vaikui geriau būtų gyventi su tėvu, vaiką labai paveikė, mergaitė ėmė jausti stresą. Pažymėjo, kad dukrai yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Autistiškiems vaikams yra būdinga kitokia pojūčių sistema – jie gali jautriau reaguoti, jei bus per daug triukšminga, garsu, šviesu, netgi kvapai veikia kaip vienas iš dirgiklių. Susikaupus stipriems pojūčiams, vaikas patiria stresą. O patiriant streso būseną yra arba kovojama, arba bėgama. Autistiški vaikai bėga tiesiogine to žodžio prasme – bando pasprukti iš tos vietos, kurioje yra blogai, apsisaugoti nuo baisumo, kurį jaučia. Būtent taip netikėtinai į mokyklą atvykus tėvui, pasielgė ir šalių dukra, kadangi toks neįprastas tėvo elgesys mergaitei sukėlė stresą. Taigi, dukrai yra ypač svarbi iš anksto suplanuota struktūra, rutina. Todėl yra reikalinga nustatyti detalią laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Nustatant laikiną bendravimo tvarką būtina įvertinti tai, jog tėvas su vaiku iki šiol bendravo tik savaitgaliais, tėvas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų poreikių, niekada nėra savarankiškai rūpinęsis juo. Ilgesnis bendravimas, ieškovės nuomone, nėra galimas ir pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.
10. Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl lakinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti laikiną jo ir dukros bendravimo tvarką, pagal kurią:
10.1. Tėvas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.;
10.2. Tėvas bendravimo su dukra vietą ir būdą parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į geriasuius vaiko interesus;
10.3. Dukrai susirgus, motina privalo nedelsiant apie tai informuoti tėvą SMS žinute ar jo el. pašto adresu. Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje. Lankant sergančią dukrą jos gyvenamojoje vietoje, tėvas savo apsilankymo laiką iš anksto suderina su motina;
10.4. Dukrai esant su motina, tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su ja telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Apie vaiko ir / ar vaiko tėvų gyvenamosios vietos, telefono numerio, el. pašto adreso pasikeitimą kita šalis turi būti informuojama ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.
Atsiliepimas
11. Atsakovas šiame prašyme nurodė, kad ieškovė nepagrįstai riboja jo ir nepilnamečio vaiko bendravimą, siekia išbraukti tėvą iš vaiko gyvenimo. Vaikas yra nuteikinėjamas prieš tėvą, mergaitės motina formuoja negatyvų tėvo įvaizdį. Vaiko motina nėra suinteresuota, kad atsakovas bendrautų su vaiku, nors byloje nėra duomenų, kad toks bendravimas keltų grėsmę vaiko sveikatai, saugumui ar kitiems interesams. Pažymėjo, kad nori bendrauti su dukra, praleisti su ja daugiau laiko, dalyvauti jos gyvenime ir auklėjime. Vaikas taip pat nori bendrauti su tėvu, tačiau nenorėdamas nuvilti mamos, bijo atvirai išsakyti savo norą dažniau matytis su tėvu. Nežiūrint į vaiko motinos pastangas užkirsti kelią bet kokiam jo bendravimui su vaiku, tarp jo ir vaiko išlieka stiprus emocinis ryšis. Vaikas noriai bendrauja ir juo pasitiki. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. pasveikino dukrą su nauja mokslų pradžia, dalyvavo šventėje vaiko mokykloje. Vaikas pamatęs jį apsidžiaugė, pradėjo šypsotis. Ieškovė matė, kad vaikas susitikimo metu buvo linksmas, emociškai pozityviai nusiteikęs, tačiau, nepaisydama vaiko teisių ir interesų, toliau trukdo matytis su dukra.
12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad prieštarauti ieškovės bei atsakovo prašymams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš esmės neturi pagrindo, tačiau, kadangi nepilnametis vaikas turi specialiųjų sveikatos poreikių, kuriems užtikrinti reikalingas ypatingas gyvenamosios aplinkos stabilumas, saugumas, streso vengimas ir pan., mano, jog vaiko interesus labiausiai atitiktų palaipnis bendravimo su tėvu tvarkos didinimas, t. y. galimas pereinamasis laikotarpis, kuomet vaikas pradėtų bendrauti su tėvu ilgesnę dienos dalį be nakvynių, vėliau buvimo su tėvu laikas galėtų būti ilginamas, pagal galimybes (atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir kt. poreikius), pereinant prie bendravimo kas antrą savaitgalį, nakvojant pas tėvą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, o atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai – nustatė dukros gyvenamąją vietą su ieškove, kartu nustatant tokią skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su dukra tvarką:
13.1. Tėvas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.;
13.2. Dukrai susirgus, tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu nepriklausomai nuo to, ar dukra slaugoma motinos gyvenamojoje vietoje, ar gydymo įstaigoje, tačiau lankant sergančią dukrą motinos gyvenamojoje vietoje, tėvas savo apsilankymo laiką iš anksto suderina su motina;
13.3. Tėvui turi būti sudarytos sąlygos susisiekti su dukra telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis mažiausiai vieną kartą per savaitę, t. y. motina turi užtikrinti, kad kiekvieną trečiadienį nuo 20 val. iki 20.30 val. (arba kitu iš anksto šalių susitartu laiku) tėvas galėtų pabendrauti su dukra telefonu ar kitomis nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Apie gyvenamosios vietos, telefono numerio pasikeitimą motina privalo informuoti tėvą ne vėliau kaip kitą dieną po adreso ar telefono numerio pasikeitimo.
14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vaiko šeimos aplinkos keitimas nebus atliekamas, nes neišnagrinėjęs bylos iš esmės, teismas negali nustatyti, ar tam yra būtinumas. Vaiko bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu kas antrą savaitgalį nereiškia vaikui įprastos aplinkos pakeitimo, todėl sprendė, kad atsižvelgdamas į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, nustato atsakovo prašomą vaiko interesus iš esmės atitinkančią jo bendravimo su vaiku tvarką, nuo kurios šalys gali nukrypti tik abiejų šalių iš anksto suderintu susitarimu. Pažymėjo, kad griežtas šios tvarkos laikymasis šiuo atveju leis palaipsniui atkurti šeiminius dukros ir tėvo santykius, o tai turės teigiamą įtaką vaikui tam atvejui, jei išnagrinėjus bylą iš esmės, būtų nuspręsta, jog vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu. Akcentavo, kad vaikui diagnozuotas raidos sutrikimas nereiškia, kad vaikas negali praleisti su savo tėvu savaitgalio nepertraukiamai. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos prižiūrėti vaiką, jį auklėti, neskiria vaikui pakankamai savo laiko. Taigi, tokia bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas bendraus su vaiku (prižiūrės ir auklės jį) kas antrą savaitgalį nepertraukiamai, priešingai nei nurodo ieškovė, vaiko interesų nepažeis. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas nesugebėtų pasirūpinti savo neįgalia dukra tam tikru konkrečiu paros metu. Iš vaiko pokalbio su Tarnybos specialistu taip pat matyti, kad vaikas nesiskundė dėl atsakovo netinkamo elgesio, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas negebėtų pasirūpinti savo dukros poreikiais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį dalyje dėl laikinos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nustatymo (pirmą ir antrą punktus) ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti, kad: tėvas su dukra bendrauja pasirinktinai kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, susitikimo su vaiku laiką ir paėmimo / grąžinimo vietą susiderinęs su vaiko motina likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaiku, numatant, kad vaikas mamai turi būti grąžinamas ne vėliau kaip iki 18-19 val.; vaiko ligos atveju, vaikui esant gydymo įstaigos stacionare, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku gydymo įstaigoje pagal gydymo įstaigos nustatytas taisykles.
16. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad nepaisant to, jog Tarnybos manymu, turėjo būti nustatytas palaipsninis bendravimo su tėvu tvarkos didinimas, t. y. pereinamasis laikotarpis be nakvynių, pirmosios instancijos teismas nurodytų rekomendacijų nepaisė ir iš karto nustatė dvi nakvynes per mėnesį. Pažymėjo, kad trumpų ir epizodiškų tėvo ir dukros pasimatymų metu glaudus ir artimas ryšys tarp jų neužsimezgė ir negalėjo užsimegzti. Jei tėvas iki šiol su vaiku bendravo be nakvynių, staigus bendravimo tvarkos pasikeitimas, ypač vaikui turint specialiųjų poreikių, neabejotinai jam sukeltų didelį stresą. Juo labiau, kad iš Tarnybos pateikto Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad ir pati mergaitė nenori su juo bendrauti su nakvynėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė bei neįvertino ir to, kad iš vaiko paaiškinimų, akivaizdu, jog tėvas jam daro poveikį ir stiprina neigiamą nuomonę mamos atžvilgiu. Toks tėvo bendravimas su vaiku kenkia dukros interesams, emocinei raidai ir būsenai, kelia grėsmę (daro žalą) mergaitės fizinei ir psichinei sveikatai, kas neabejotinai laikytina psichologiniu smurtu vaiko atžvilgiu. Ginant nepilnamečio vaiko teisę į saugią aplinką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu daro žalą vaiko emocinei raidai ir būsenai, mano, kad atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis geriausių vaiko interesų, nes jau vien vaiko vežimas su nakvyne į tėvo gyvenamąją aplinką, kur iki šiol mergaitė nėra nakvojusi, vaikui keltų didžiulį stresą, be to, neatmestina galimybė, kad prieš vaiką ir toliau būtų psichologiškai smurtaujama. Iš bylos medžiagos yra matyti, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių, savitą dienos režimą, savitus maitinimosi įpročius. Nuo pat darželio mergaitė yra išranki maistui, valgo tik jai įprastoje aplinkoje ir tik mamos pagamintą maistą, ką patvirtina prie šio skundo pridedami medicininiai išrašai. Kadangi iki šiol tėvas su dukra bendraudavo nepastoviu grafiku, tik viešose vietose ir tik po kelias valandas, akivaizdu, jog tarp tėvo ir dukters nėra ilgalaikių bendravimo įgūdžių, tėvui nėra žinomas dukros dienos režimas, kad būtų užtikrintos sveikos gyvenimo sąlygos (miego ritualai, maitinimosi rėžimas ir kt.). Todėl atsižvelgiant į tai, yra būtina numatyti konkretų ir nuoseklų tėvo ir dukros bendravimą, galimai tikslinga jį laipsniškai ilginti, pavyzdžiui, kas mėnesį po vieną valandą. Taigi, ieškovės manymu, yra būtina panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką, kad dukra galėtų pamažu, laipsniškai, staiga nekeičiant ją supančios gyvenamosios aplinkos, užmegzti kokybiškus ir pilnaverčius santykius su tėvu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad mergaitė nuo pat gimimo gyvena tik su motina ir prie jos yra labai prisirišusi, kad dukra su tėvu bendraudavo tik dienos metu, nepastoviu grafiku, taigi, neturi su juo nuolatinio kontakto. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai. Pažymėjo, kad nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta, jog dukrai susirgus, tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu nepriklausomai nuo to, ar dukra slaugoma motinos gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje. Pažymėjo, kad abu tėvai turi objektyviai įvertinti susidariusią situaciją ir siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, ypač kai vaikas turi specialiųjų poreikių. Tai labai svarbu vaiko raidai, nes aplink vaiką neturėtų būti konfliktų, jis turi jaustis saugiai ir ramiai, augti, jausti abiejų tėvų paramą, nejausti nerimo. Deja, bet iš atsakovo procesinio elgesio matyti, kad jam rūpi tik asmeninių ambicijų patenkinimas, o ne vaiko gerovė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, atsakovui nepagrįstai suteikė dar daugiau galimybių manipuliuoti vaiku, ignoruojant geriausius vaiko interesus.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti.
18. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Tarnybos išvada nesaisto teismo ir yra vertinama kartu su visais byloje surinktais įrodymais pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Kartu pažymėjo, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių taikymo (pakeitimo) reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas prašomą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju, taikant laikinąsias apsaugos priemones, vaiko šeimos aplinkos keitimas nebus atliekamas. Vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu kas antrą savaitgalį nereiškia vaikui įprastos aplinkos pakeitimo. Pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog vaikas negalėjo atsakyti Tarnybos atstovams, kodėl nenori daugiau susitikti su tėčiu, liudija, jog tai yra ne subjektyvi vaiko neigiama nuostata tėvo atžvilgiu, bet ieškovės daromo poveikio vaikui rezultatas. Mergaitė yra ramaus būdo ir paklusni, turi specialių poreikių, ji gali būti lengvai paveikiama kartu gyvenančių asmenų, todėl mano, kad ieškovė manipuliuoja vaiku, bando jai įdiegti neigiamą požiūrį į jį bei nutraukti bet kokius ryšius su juo. Tai, kad ieškovė formuoja negatyvų tėvo įvaizdį, nuteikinėja mergaitė prieš tėvą, patvirtina vaiko pasakymas, jog ji nekenčia tėčio „nes tėčio labai nekenčia mama“. Akivaizdu, kad tokį vaiko nusistatymą lemia netinkami ieškovės veiksmai, nes vaikas išsako ne savarankiška (kuriai neturėjo įtakos motina) nuomonę apie tėvą, bet perteikia ieškovės neigiamą požiūrį į atsakovą. Akcentavo, kad santykius su ieškove nutraukė 2016 metais. Iki to laiko dukra gyveno kartu su abiem tėvais jam priklausančiame nuosavajame name. Tuo metu buvo užsimezgęs stiprus vaiko ir tėvo ryšys. Šalių santykiams 2016 metais nutrūkus, vaikas liko gyventi su motina (ieškove), kuri pradėjo riboti jų bendravimą. Mergaitė anksčiau ne kartą yra nakvojusi jo namuose ir gerai pažįsta jo šeimos narius. Kaip matyti iš Tarnybos Vaiko nuomonės išklausymo akto, mergaitė pasakojo, jog ji su tėčio žmona Lina sutaria gerai, draugauja; taip pat draugauja su Linos vaikais – Dovile ir Aiste. Nurodė, kad labai myli savo dukrą ir niekada nenaudojo ir nenaudos prieš ją psichologinio spaudimo, tuo labiau smurto. Atskirajame skunde teigiama, kad mergaitė yra išranki maistui, valgo tik jai įprastoje aplinkoje ir tik mamos pagamintą maistą. Pažymėjo, kad šį teiginį paneigia pati ieškovė ieškinyje, kuriame nurodo, kad per metus vaiko lankymuisi kavinėse išleidžia apie 240 Eur, taip pat perka įvairius sveikus, vaikams pagamintus užkandžius, specialias košes. Ieškovė taip pat apleliuoja į tai, kad tėvui nėra žinomas dukros dienos režimas (miego ritualai, maitinimosi rėžimas ir kt.), tačiau šis argumentas neįtikinamas. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kalbama apie 14 metų paauglę, kuri sugeba išsakyti savo nuomonę ir pageidavimus. Vaikui diagnozuoti įvairiapusiai raidos sutrikimai, kalbos supratimo sutrikimas ir organizmo funkcijų sutrikimas nereiškia, kad vaikas negali praleisti su savo tėvu savaitgalio nepertraukiamai. Iš vaiko pokalbio su Tarnybos specialistu matyti, kad vaikas nesiskundė dėl jo netinkamo elgesio, nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis negebėtų pasirūpinti savo dukros poreikiais. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi toje dalyje, kuria nustatyta, jog dukrai susirgus, tėvas turi teisė nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu nepriklausomai nuo to, ar dukra slaugoma motinos gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje. Pažymėjo, kad lankydamas vaiką ieškovės gyvenamojoje vietoje, neketina su ieškovė konfliktuoti ar / ir aiškintis tarpusaviu santykius. Jam rūpi vaikas, jo sveikata ir psichologinė būsena, todėl visus nesutarimus su ieškovė yra pasirengęs spręsti tik nagrinėjamoje civilinėje byloje. To paties tikisi ir iš ieškovės, nes abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti, kad vaiko bendravimo su abiem tėvais aplinka būtų rami ir vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
20. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
21. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka.
22. Bylos duomenimis, šalys santuokos sudarę nebuvo, kartu susilaukė dukros – L. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. bylos 1 t., b. l. 13).
23. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina tėvo ir dukros bendravimo tvarka dalyse, pagal kurias:
23.1. tėvas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį su nakvynėmis (pirmas punktas);
23.2. dukrai susirgus, tėvas turi teisę nekliudomai lankyti ją jos ligos metu motinos gyvenamojoje vietoje (antras punktas).
24. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
26. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių apsaugos konvencijoje (konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą, tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad šalių dukrai diagnozuotas įvairiapusis raidos sutrikimas (F84.8) ir kalbos supratimo sutrikimas (F80.2) bei nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. bylos 2 t., b. l. 42-43, 45-46). Iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos 2016 m. vasario 15 d. epikrizės matyti, kad stebima teigiama raidos dinamika, t. y. prasiplėtė žodynas, pagerėjo kalbos supratimas, socialiniai įgūdžiai, išlieka išreikšti autizmo požymiai, išrankumas maistui, kalbos ir pažintinių įgūdžių raidos atsilikimas (e. bylos 2 t., b. l. 45-46).
28. Pažymėtina, kad ieškovė Tarnybos specialistei paaiškino, jog su atsakovu skyriumi gyvena nuo 2016 metų (e. bylos 1 t., b. l. 100-103). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas visą šį laiką palaikė glaudžius ryšius su dukra.
29. Iš Tarnybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaikas Tarnybos specialistei pasakė, jog nenori važiuoti pas tėtį į svečius ir likti su nakvyne (e. bylos 1 t., b. l. 108-109).
30. Be to, Tarnyba, įvertinusi aukščiau nurodytus duomenis apie vaiko sveikatą, nurodė, kad mano, jog vaiko interesus labiausiai atitiktų palaipsninis bendravimo su tėvu tvarkos didinimas, t. y. galimas pereinamasis laikotarpis, kuomet vaikas pradėtų bendrauti su tėvu ilgesnę dienos dalį be nakvynių, vėliau buvimo su tėvu laikas galėtų būti ilginamas, pagal galimybes (atsižvelgiant į vaiko sveikatos būklę ir kt. poreikius), pereinant prie bendravimo kas antrą savaitgalį, nakvojant pas tėvą.
31. Todėl spręstina, kad, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, tėvo ir dukros bendravimo tvarka šiuo metu neturėtų apimti nakvynių bei, kaip nurodė Tarnyba, bendravimo su tėvu tvarka turėtų būti didinama palaipsniui.
32. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą; tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus; vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
33. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad šalių dukra Tarnybos specialistei, be kita ko, nurodė ir tai, kad: ji tėčio nekenčia bei, paklausus kodėl nekenčia, nurodė „nes tėčio labai nekenčia mama“ (e. bylos 1 t., b. l. 117-128); jai labai nepatinka, kai tėtis šneka negražius dalykus apie mamą ir „skriaudžia žodžiais“; mamai ir tėčiui nepavyksta gražiai draugauti, mama jo nekenčia, daug pykstasi (e. bylos 2 t., b. l. 21-24).
34. Įvertinus šiuos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, todėl keistina ir ta ginčijamos nutarties dalis, kuria nustatyta, jog tėvas gali lankyti dukrą jos ligos metu motinos gyvenamojoje vietoje. Vertintina, kad tėvo lankymasis motinos ir dukros gyvenamojoje vietoje gali lemti dar didesnį šalių konfliktavimą, kurio pagrindu vaikas gali patirti stresą, emocinę žalą
35. Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, pakeičiant ginčijama nutartimi nustatytos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos pirmą ir antrą punktus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės L. J. atskirąjį skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi nustatytos skyrium gyvenančio atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su dukra L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tvarkos pirmą punktą, nustatant, kad tėvas bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį arba sekmadienį 11 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val., bei antrą punktą, nustatant, kad dukrai susirgus bei esant gydymo įstaigos stacionare, tėvas turi teisę bendrauti su ja gydymo įstaigoje pagal gydymo įstaigos nustatytas taisykles.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.