Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovė L. J. (toliau – ir ieškovė, motina) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama:

1.1. Nustatyti jos ir atsakovo L. S. (toliau – atsakovas, tėvas) nepilnametės dukros L. S. (toliau – nepilnametis vaikas, vaikas, dukra) gyvenamąją vietą su motina;

1.2. Priteisti dukrai iš atsakovo išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną;

1.3. Priteisti dukrai iš atsakovo 2 629,60 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną;

1.4. Priteisti jai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas;

1.5. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti dukrai iš atsakovo laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur kas mėnesį iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant motiną.

2. Ieškovė ieškyje paaiškino, kad su atsakovu santuokos sudariusi nebuvo. Nepilnametis vaikas gyvena su motina, tėvas finansinę paramą teikia, tačiau nepakankamą, su dukra bendrauja labai retai.

Šalies argumentai

8. Ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti laikiną atsakovo ir dukros bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukra bendrauja pasirinktinai kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, susitikimo su vaiku laiką ir paėmimo / grąžinimo vietą suderinęs su vaiko motina likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaiku, numatant, kad vaikas mamai turi būti grąžinamas ne vėliau kaip iki 18-19 val.

9. Ieškovė šiame prašyme nurodė, kad nuo vaiko gimimo atsakovas juo rūpinosi labai mažai. Kai ji su dukra važinėjo į raidos centrą, jame tekdavo gulėti po 2 savaites. Tėvas pas dukrą nei karto nebuvo atvažiavęs, net nepaklausdavo kaip sekasi. Vienintelį kartą nuvažiavo, kai dukrai jau buvo nustatytas neįgalumas. Tačiau atvyko ne pasidomėti dukra, o pasiimti išduotą pažymą apie neįgalumą, nes jam reikėjo laisvos dienos darbe. Kai dukra pradėjo eiti į mokyklą, 2 klasėje atsakovas vieną kartą atvažiavo į rugsėjo 1-osios šventę. Antrą kartą rugsėjo 1-osios šventėje pasirodė šiemet, taigi, jau po bylos iškėlimo. Jau ilgą laiką atsakovo ir dukros bendravimas vykdavo kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, kai į iš anksto sutartą vietą ieškovė atveždavo dukrą atsakovui. Bendravimo valandos kiekvieną kartą būdavo derinamos skirtingai, priklausomai nuo atsakovo užimtumo, tačiau visuomet buvo tariamasi, kad tėvas vaiką motinai turi grąžinti ne vėliau kaip 18-19 val. Tokia bendravimo tvarka mergaitei buvo tinkama ir įprasta. Tačiau jau iškėlus bylą teisme, mergaitė susitikimų su tėvu ėmė vengti, nes vieno susitikimo metu tėvas ją ėmė įtikinėti, kokia mama yra bloga, kad jai būtų geriau gyventi su tėvu ir pan. Grįžusi iš susitikimo su tėvu apie tai papasakojo pati dukra ir pasakė, kad su juo susitikti bijanti. Tėvo bendravimas su vaiku iki bylos iškėlimo buvo nusistovėjęs, tačiau pastarąjį mėnesį atsakovo pasirodymai mokykloje, kalbos apie tai, kad vaikui geriau būtų gyventi su tėvu, vaiką labai paveikė, mergaitė ėmė jausti stresą. Pažymėjo, kad dukrai yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Autistiškiems vaikams yra būdinga kitokia pojūčių sistema – jie gali jautriau reaguoti, jei bus per daug triukšminga, garsu, šviesu, netgi kvapai veikia kaip vienas iš dirgiklių. Susikaupus stipriems pojūčiams, vaikas patiria stresą. O patiriant streso būseną yra arba kovojama, arba bėgama. Autistiški vaikai bėga tiesiogine to žodžio prasme – bando pasprukti iš tos vietos, kurioje yra blogai, apsisaugoti nuo baisumo, kurį jaučia. Būtent taip netikėtinai į mokyklą atvykus tėvui, pasielgė ir šalių dukra, kadangi toks neįprastas tėvo elgesys mergaitei sukėlė stresą. Taigi, dukrai yra ypač svarbi iš anksto suplanuota struktūra, rutina. Todėl yra reikalinga nustatyti detalią laikiną atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Nustatant laikiną bendravimo tvarką būtina įvertinti tai, jog tėvas su vaiku iki šiol bendravo tik savaitgaliais, tėvas nežino vaiko dienotvarkės, įprastų poreikių, niekada nėra savarankiškai rūpinęsis juo. Ilgesnis bendravimas, ieškovės nuomone, nėra galimas ir pažeistų nepilnamečio vaiko interesus.

10. Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl lakinųjų apsaugos priemonių taikymo – nustatyti laikiną jo ir dukros bendravimo tvarką, pagal kurią:

10.1. Tėvas su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 11 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.;

10.2. Tėvas bendravimo su dukra vietą ir būdą parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į geriasuius vaiko interesus;

10.3. Dukrai susirgus, motina privalo nedelsiant apie tai informuoti tėvą SMS žinute ar jo el. pašto adresu. Tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu, nepriklausomai nuo to, slaugoma ji motinos gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje. Lankant sergančią dukrą jos gyvenamojoje vietoje, tėvas savo apsilankymo laiką iš anksto suderina su motina;

10.4. Dukrai esant su motina, tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su ja telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis. Apie vaiko ir / ar vaiko tėvų gyvenamosios vietos, telefono numerio, el. pašto adreso pasikeitimą kita šalis turi būti informuojama ne vėliau kaip kitą dieną po pasikeitimo.

15. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį dalyje dėl laikinos tėvo ir dukros bendravimo tvarkos nustatymo (pirmą ir antrą punktus) ir priimti naują nutartį – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti, kad: tėvas su dukra bendrauja pasirinktinai kas antrą šeštadienį arba sekmadienį, susitikimo su vaiku laiką ir paėmimo / grąžinimo vietą susiderinęs su vaiko motina likus ne mažiau kaip 3 dienoms iki planuojamo susitikimo su vaiku, numatant, kad vaikas mamai turi būti grąžinamas ne vėliau kaip iki 18-19 val.; vaiko ligos atveju, vaikui esant gydymo įstaigos stacionare, tėvas turi teisę bendrauti su vaiku gydymo įstaigoje pagal gydymo įstaigos nustatytas taisykles.

16. Ieškovė atskirajame skunde nurodė, kad nepaisant to, jog Tarnybos manymu, turėjo būti nustatytas palaipsninis bendravimo su tėvu tvarkos didinimas, t. y. pereinamasis laikotarpis be nakvynių, pirmosios instancijos teismas nurodytų rekomendacijų nepaisė ir iš karto nustatė dvi nakvynes per mėnesį. Pažymėjo, kad trumpų ir epizodiškų tėvo ir dukros pasimatymų metu glaudus ir artimas ryšys tarp jų neužsimezgė ir negalėjo užsimegzti. Jei tėvas iki šiol su vaiku bendravo be nakvynių, staigus bendravimo tvarkos pasikeitimas, ypač vaikui turint specialiųjų poreikių, neabejotinai jam sukeltų didelį stresą. Juo labiau, kad iš Tarnybos pateikto Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad ir pati mergaitė nenori su juo bendrauti su nakvynėmis. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė bei neįvertino ir to, kad iš vaiko paaiškinimų, akivaizdu, jog tėvas jam daro poveikį ir stiprina neigiamą nuomonę mamos atžvilgiu. Toks tėvo bendravimas su vaiku kenkia dukros interesams, emocinei raidai ir būsenai, kelia grėsmę (daro žalą) mergaitės fizinei ir psichinei sveikatai, kas neabejotinai laikytina psichologiniu smurtu vaiko atžvilgiu. Ginant nepilnamečio vaiko teisę į saugią aplinką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu daro žalą vaiko emocinei raidai ir būsenai, mano, kad atsakovo prašymas dėl laikinos bendravimo tvarkos turėjo būti atmestas kaip neatitinkantis geriausių vaiko interesų, nes jau vien vaiko vežimas su nakvyne į tėvo gyvenamąją aplinką, kur iki šiol mergaitė nėra nakvojusi, vaikui keltų didžiulį stresą, be to, neatmestina galimybė, kad prieš vaiką ir toliau būtų psichologiškai smurtaujama. Iš bylos medžiagos yra matyti, kad šalių dukra turi specialiųjų poreikių, savitą dienos režimą, savitus maitinimosi įpročius. Nuo pat darželio mergaitė yra išranki maistui, valgo tik jai įprastoje aplinkoje ir tik mamos pagamintą maistą, ką patvirtina prie šio skundo pridedami medicininiai išrašai. Kadangi iki šiol tėvas su dukra bendraudavo nepastoviu grafiku, tik viešose vietose ir tik po kelias valandas, akivaizdu, jog tarp tėvo ir dukters nėra ilgalaikių bendravimo įgūdžių, tėvui nėra žinomas dukros dienos režimas, kad būtų užtikrintos sveikos gyvenimo sąlygos (miego ritualai, maitinimosi rėžimas ir kt.). Todėl atsižvelgiant į tai, yra būtina numatyti konkretų ir nuoseklų tėvo ir dukros bendravimą, galimai tikslinga jį laipsniškai ilginti, pavyzdžiui, kas mėnesį po vieną valandą. Taigi, ieškovės manymu, yra būtina panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą tėvo bendravimo su dukra tvarką, kad dukra galėtų pamažu, laipsniškai, staiga nekeičiant ją supančios gyvenamosios aplinkos, užmegzti kokybiškus ir pilnaverčius santykius su tėvu. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad mergaitė nuo pat gimimo gyvena tik su motina ir prie jos yra labai prisirišusi, kad dukra su tėvu bendraudavo tik dienos metu, nepastoviu grafiku, taigi, neturi su juo nuolatinio kontakto. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių susiklostę itin konfliktiški santykiai. Pažymėjo, kad nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria nustatyta, jog dukrai susirgus, tėvas turi teisę nekliudomai lankyti dukrą jos ligos metu nepriklausomai nuo to, ar dukra slaugoma motinos gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje. Pažymėjo, kad abu tėvai turi objektyviai įvertinti susidariusią situaciją ir siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai, ypač kai vaikas turi specialiųjų poreikių. Tai labai svarbu vaiko raidai, nes aplink vaiką neturėtų būti konfliktų, jis turi jaustis saugiai ir ramiai, augti, jausti abiejų tėvų paramą, nejausti nerimo. Deja, bet iš atsakovo procesinio elgesio matyti, kad jam rūpi tik asmeninių ambicijų patenkinimas, o ne vaiko gerovė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, atsakovui nepagrįstai suteikė dar daugiau galimybių manipuliuoti vaiku, ignoruojant geriausius vaiko interesus.