- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-29
- Bylos Nr.
- ATP-660-360/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03031-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2014 m. rugpjūčio 5 d. 17.09 val. adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, dėl ko atsitrenkė į tvorą. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir tvora. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu K. R. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda, administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo K. R. K. nutraukta.
Šalies argumentai
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant K. R. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį 1000 Lt baudą, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 4000 Lt baudą, subendrinus už padarytus pažeidimus paskirtas nuobaudas paskirti galutinę 4000 Lt baudą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimas neteisėtas, todėl naikintinas. Skunde nurodoma, kad K. R. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir iš įvykio vietos pasišalino, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir nutraukė bylą dėl K. R. K. pasitraukimo iš eismo įvykio vietos, taip pat neteisėtai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas atmestinai vertino faktą, kad K. R. K. pripažino vairavęs automobilį neturėdamas tam teisės, įvykdęs eismo įvykį iš jo vietos pasišalino, apie įvykį policijai nepranešė. Teismas rėmėsi ir vadovavosi ne surinktais įrodymais, o tik K. R. K. parodymais, tačiau natūralu, kad vengdamas administracinės atsakomybės K. R. K. pasirinko tokią gynybos taktiką ir teigė, jog yra sergantis, nerado vaistų, pradėjo suktis galva, neatsimena, kaip atsidūrė automobilyje ir kaip atsitrenkė į tvorą, po įvykio nieko nesuprato. Mano, kad nebuvo pagrindo K. R. K. nutraukti bylą dėl ATPK 130 straipsnio l dalies ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visos visuomenės viešąjį interesą, siekiant per prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. ATPK 20 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos tikslus, pabrėžiama, kad administracinė nuobauda – atsakomybės priemonė, skiriama už administracinio teisės pažeidimo padarymą, siekiant asmenį nubausti ir auklėti.
Atsiliepimas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko R. Šideikio apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
K. R. K. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl K. R. K. kaltės pagal šį pažeidimą, todėl aukštesnysis teismas dėl K. R. K. kaltės pagal minėtą ATPK straipsnį nepasisako. Apeliantas ginčija teismo sprendimą taikyti R. K. K. 30¹ straipsnį ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti mažesnę nuobaudą, negu numatyta šio straipsnio sankcijoje, bei sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.
Dėl K. R. K. kaltės pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad K. R. K. nepadarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 3 punktas apibrėžia, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad K. R. K. veika atitinka Kelių eismo taisyklių 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, todėl darytina išvada, kad jis privalėjo pranešti policijai apie įvykusį eismo įvykį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013, 2AT-10-2014).
Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Pagal minimo pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys.
Aukštesniojo teismo manymu, nagrinėjamoje byloje, priešingai, negu konstatavo apylinkės teismas, neabejotinai nustatyta, kad K. R. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia. Jis suvokė, kad įvykio metu apgadino svetimą turtą, ir, žinodamas ir suprasdamas, kad tokiu būdu padarė turtinę žalą, jis turėjo vadovautis KET 234 punkto reikalavimais, privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijos pareigūnams. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino nesiorientuodamas aplinkoje ir nesuvokdamas savo veiksmų, tačiau byloje esantys įrodymai šią jo versiją paneigia.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad K. R. K. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nes po eismo įvykio K. R. K. iš eismo įvykio vietos nuėjo ne iš karto, be to, nustatyta, kad jo veiksmai lemti asmens fizinės būklės. Teismas akcentavo tai, kad jau kitą dieną asmuo pats prisistatė į policiją, todėl nėra duomenų, rodančių, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą ar paslėpti eismo įvykio pėdsakus. Teismas aplinkybes, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, įvertino kaip įrodančias, kad asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su tokiomis Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvadomis.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pats K. R. K. nurodė, jog suprato, kad įvyko eismo įvykis, suprato, kad eismo įvykio metu jo vairuotas automobilis apgadino kitų asmenų turtą – tvorą. Pažymėtina, kad liudytoja E. Š. iš karto po įvykio paaiškino, kad 2014 m. rugpjūčio 5 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), girtas vairuotojas, pavarde K., įvažiavo į jai priklausančią metalinę tvorą ir taip sugadino vieną stovą ir segmentą. E. Š. parodė, kad K. R. K., nusipirkęs 1 litrą alaus, iš įvykio vietos pasišalino palikęs savo automobilį (b. l. 9). Nors K. R. K. nurodė, kad jis blogai jautėsi ir nesiorientavo aplinkoje, tačiau, kaip matyti iš šios liudytojos paaiškinimų, prieš pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis dar nusipirko 1 litrą alaus, todėl kelia abejonių R. K. K. nurodytos aplinkybės, kad iš eismo įvykio vietos jis pasišalino, nes nesiorientavo aplinkoje. Aplinkybė, kad po eismo įvykio K. R. K. prieš pasišalindamas iš eismo įvykio vietos dar spėjo nueiti į parduotuvę ir nusipirkti alaus, paneigia jo parodymus apie tai, kad jis nesiorientavo aplinkoje ir nesuvokdamas savo veiksmų pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nors, kaip nurodo pats K. R. K., apie tai, kad jis padarė eismo įvykį ir pasišalino iš jo vietos, suvokė iš karto grįžęs namo, tačiau apie eismo įvykį ir tai, kad jis vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) policijai pranešė tik kitą dieną po įvykio, nors realiai turėjo galimybę apie įvykusį eismo įvykį pranešti policijai iš karto po eismo įvykio. Nors administracinio teisės pažeidimo byloje ir yra pateikti duomenys apie K. R. K. sveikatos būklę, tačiau nėra jokių duomenų, kad K. R. K. dėl sveikatos būklės negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti. Tai, kad K. R. K. pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog jis automobilį vairavo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesiorientuodamas aplinkoje ir nesuvokdamas savo veiksmų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybinę poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, būtina įvertinti padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Taigi, vertinant K. R. K. elgesį po eismo įvykio, darytina išvada, kad jo kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo visiškai įrodyta. Iš byloje surinktų duomenų galima pagrįstai teigti, kad R. K. K. iš eismo įvykio vietos pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. norėjo taip elgtis. K. R. K., suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoravo, t. y. pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą. Be to, kaip matyti iš E. Š. paaiškinimo, automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo K. R. K. blaivumas sukėlė jai įtarimų. Iš šių duomenų, taip pat iš aplinkybių, kad K. R. K. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, iš to, kad K. R. K., nors ir iš karto grįžęs namo suprato, kad pasielgė neteisėtai, tačiau policijai apie tai nepranešė, o į policiją kreipėsi tik kitą dieną po eismo įvykio, matyti, kad K. R. K. galimai vairavo transporto priemonę neblaivus. Nors ir nesurinkta objektyvių duomenų, tačiau negalima atmesti galimybės, kad K. R. K., pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, galimai siekė išvengti atsakomybės už vairavimą neturint teisės vairuoti ir esant neblaiviam. Pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad K. R. K. kitą dieną pats atvyko į policiją, neapsunkino kaltininko nustatymo, eismo įvykio aplinkybių atskleidimo, nevengė pareigos atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, pripažino savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio ir nevengė administracinės atsakomybės, yra reikšmingos skiriant K. R. K. nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau jokiu būdu neįrodo, kad K. R. K. nepadarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.
Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Kadangi K. R. K. neturi teisės vairuoti tranpsorto priemones, tai pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį jam turėjo būti skiriama nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų bauda. Tačiau Klaipėdos miesto apulinkės teismas nustatė, kad yra pagrindas K. R. K. taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti jam mažesnę, negu numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje, baudą.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismas, paskirdamas K. R. K. nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, rėmėsi šiais nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais: pažeidėjas teisės pažeidimu padarytą žalą atlygino, yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnis), administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, K. R. K. yra senyvo amžiaus, sergantis, pažeidimas iš dalies lemtas būtent asmens fizinės būklės. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, K. R. K. paskyrė mažesnę nuobaudą, nei ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta minimali.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, remdamasis ATPK 30¹ straipsniu ir paskirdamas mažesnę nei numatyta ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje nuobaudą, įstatymo nepažeidė. Kaip ir nustatyta įstatyme, apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį ir aplinkybes, sprendimą motyvavo vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Būtent nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. R. K. atlygino padarytą žalą, yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino ir gailisi (ATPK 31 straipsnis), administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, K. R. K. yra senyvo amžiaus, turi sveikatos problemų, turi neįgalumą. Šiuo atveju svarbios aplinkybės yra ir tai, kad K. R. K. kitą dieną po eismo įvykio pats atvyko į policiją, neapsunkino eismo įvykio kaltininko nustatymo ir aplinkybių atskleidimo, nevengė administracinės atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad K. R. K. nėra buvęs baustas administracine tvarka (b. l. 23). Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, K. R. K. asmenybę, teismas konstatuoja, jog šioje byloje K. R. K. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 250 Lt dydžio bauda yra pakankama, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Nustačius, kad K. R. K. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta byloje esančiais įrodymais, spendžiamas nuobaudos K. R. K. skyrimo klausimas. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Kadangi K. R. K. šį pažeidimą padarė neturėdamas teisės vairuoti, jam, kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, turėtų būti skiriama nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.
Kadangi anksčiau aptartais motyvais nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnį, skiriant nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių jo veikoje nenustatyta, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad K. R. K. kitą dieną po eismo įvykio pats atvyko į policiją, neapsunkino eismo įvykio aplinkybių nustatymo, nevengė administracinės atsakomybės, nėra buvęs baustas administracine tvarka, yra neįgalus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais yra pagrindas K. R. K. taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį jam paskirti mažesnę, negu numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nuobaudą – 500 Lt baudą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis, kurį vairuodamas K. R. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, nuosavybės teise priklauso G. O.. Pirmosios instancijos teisme G. O. nurodė, kad jai priklausantis automobilis buvo jos tėvų kieme ir jos tėvas paėmė automobilį neprašęs jos leidimo, anksčiau niekada neėmė šio automobilio (b. l. 28–29). Šių parodymų pagrindu konstatuotina, kad automobilio savininkė G. O. nebuvo davusi leidimo K. R. K. naudotis automobiliu jam neturint teisės vairuoti transporto priemones, todėl darytina išvada, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgus į tai K. R. K. neskiriamas transporto priemonės konfiskavimas, nes, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nebūtų protinga sankcija transporto priemonės savininkui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo dalį, kuria administracinio teisės pažeidimo bylos teisena K. R. K. dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta.
K. R. K. pripažinti kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir, taikant ATPK 30¹ straipsnį, jam paskirti 500 Lt baudą.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtą nuobaudą subendrinti su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu K. R. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 500 Lt baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.