Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-08-18 · Byla Nr. A2.6.-3453-606/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-08-18Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutarimas · 2014-09-29Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-18
Bylos Nr.
A2.6.-3453-606/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-03031-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Pažeidėjas
K. R. K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-3453-606/2014(Proceso Nr. 4-06-3-03031-2014-7)Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S)
Registro objektas ROIK: 07-14-8648447KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 18 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja E. L., sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant pažeidėjui, išnagrinėjusi K. R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nebausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014-08-05, 17.09 val., adresu Mokyklos g. 12, Daukšaičių k., Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, nepasirinko reikiamo saugaus greičio, dėl ko atsitrenkė į tvorą. Iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir tvora. Šiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Pažeidėjas teismo posėdžio metu prisipažino vairavęs transporto priemonę, parodė, kad yra sergantis, nerado vaistų, pradėjo suktis galva, neatsimena, kaip atsidūrė automobilyje, atsitrenkė į tvorą. Po įvykio nieko nesuprato.

Liudytoja G. O. teismo posėdžio metu parodė, kad tėvas niekieno neklausęs paėmė automobilį. Jis serga, jam būna priepuoliai, kurių metu jis nesiorientuoja.

ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą). Konstatuotina, kad K. R. K. kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymo. Pažeidėjas savo kaltės neneigia. Jo kaltė taip pat įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, schema, nuotraukomis, paaiškinimais, kita bylos medžiaga. Už šį pažeidimą pažeidėjui skirtina administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Administracinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str.). Administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų (ATPK 127 str. 2 d.). ATPK 30¹ str. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis teisingumo principas reikalauja nustatomas sankcijas už teisės pažeidimus (taigi ir skiriamas administracines nuobaudas, pinigines baudas) diferencijuoti taip, kad jas taikant būtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, kad atsižvelgiant į tai būtų galima skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Tačiau mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Sprendžiant dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. taikymo, turi būti atsižvelgta į visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertintos ne tik pažeidėjo atsakomybę švelninančios, bet ir sunkinančios aplinkybės. Kompleksiškai su paminėtomis aplinkybėmis turėtų būti vertinamas ir pats pažeidimo pobūdis, jo pavojingumas, pažeidimo padarymo aplinkybės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę teigiamai ar neigiamai apibūdinančios aplinkybės.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. ir pažeidėjui skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Ši išvada grindžiama tuo, kad pažeidėjas teisės pažeidimu padarytą žalą turtui atlygino, yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažeidėjas yra senyvo amžiaus, sergantis, pažeidimas iš dalies lemtas būtent asmens fizinės būklės įtakoje (b.l.24). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais laiko pagrįstu ir teisingu skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta minimali ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje, todėl pažeidėjui skirtina 250 Lt bauda.

ATPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje yra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo negalima (ATPK 250 str.).

Pažymėtina, jog ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Teisės pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant bet vieno administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, veika negali būti pripažinta administraciniu teisės pažeidimu.

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos A. T. Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013; 2AT-7-3-2013).

Nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai, teismo nuomone, nepatvirtina K. R. K. kaltės dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo. ATPK 130 str. 1 d. numatyta, kad asmuo atsako už šiame straipsnyje nurodytą pažeidimą tuo atveju, kai pasitraukia iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių XXX skyriuje numatyta su įvykusiu eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareiga pasilikti įvykio vietoje. Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti neabejotinai išvadai, kad K. R. K. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos.

Byloje nustatyta, kad po eismo įvykio K. R. K. iš eismo įvykio vietos nuėjo, tačiau ne iš karto, be to, nustatyta, kad asmens veiksmai lemti asmens fizinės būklės. Jau kitą dieną asmuo pats prisistatė į policiją. Atsižvelgiant į tai, duomenų, rodančių, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, nėra. Priešingai, eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, dėl ko galima daryti išvadą, kad asmuo iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad duomenų, jog K. R. K. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, byloje nėra. Teismui nepateikta jokių kitų objektyvių duomenų, neabejotinai įrodančių K. R. K. kaltę padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Administracinio teisės pažeidimo byloje privalo būti surinkti pakankami įrodymai, neginčijamai pagrindžiantys administracinio teisės pažeidimo įvykį ir asmens kaltę jo padarymu. Kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai nepagrindžia K. R. K. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., administracinio teisės pažeidimo bylos teisena bylos dalyje K. R. K. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 127 str. 2 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

K. R. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. paskirti 250 Lt (dviejų šimtų penkiasdešimties litų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.6.-3453-606/2014 dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo K. R. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja E. L.