- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- eI3-4283-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00211-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Baltisches Haus“
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, UAB „Inreal geo“, Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Advokatai
- Sandra Bliuvaitė Šulcienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei.
vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Sandrai Bliuvaitei Šulcienei,
atsakovės atstovei Virginijai Vermontaitei.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltisches Haus“ patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Lietuvos automobilių kelių direkcijai“, UAB „Inreal geo“, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Baltisches Haus“ (toliau – ir pareiškėja), kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) vedėjo 2022-12-02 sprendimą Nr. 16SK-438-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2022-12-16 sprendimą Nr. 16SK-571-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“; priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „BALTISCHES HAUS“ naudai už skundą sumokėtą 22,50 EUR žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso du vienas netoli kito esantys žemės sklypai Palangoje. Pareiškėja jau ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius – sklypuose statyti jų paskirtį ir naudojimo būdą atitinkančius prekybos paskirties pastatus. Pareiškėjos užsakymu 2022 m. buvo parengti projektiniai pasiūlymai, kuriems Palangos miesto savivaldybės administracija pritarė dar 2022-09-02 –prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniai pasiūlymai ir Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniai pasiūlymai. Teigia, kad pareiškėjos planuojamas statyti prekybos paskirties pastatas sklype Nr. 27 numatytas 24,15 m atstumu nuo rytinės sklypo Nr. 27 ribos, už kurios yra (duomenys neskelbtini), ir apie 20 m. atstumu nuo pietinės sklypo Nr. 27 ribos, už kurios yra (duomenys neskelbtini), o prekybos paskirties pastatas sklype Nr. 55A – 21,49 m atstumu nuo rytinės šio sklypo Nr. 55A ribos, už kurios yra (duomenys neskelbtini).
Akcentuoja, kad NŽT Palangos skyrius 2022-11-30 raštu Nr. 16SD-2165-(14.16.104.) „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypams Palangos mieste“ (toliau – 2022-11-30 raštas) informavo pareiškėją apie numatomą sklypų kadastro duomenų pakeitimą dėl kelių apsaugos zonos nustatymo. Nurodė, kad su NŽT Palangos skyriaus informaciniu 2022-11-30 raštu pareiškėjai nebuvo išsiųsti, tad ir nebuvo įteikti jokie priedai, iš kurių būtų galima suprasti, kokio dydžio kelių apsaugos zonos ir kuriose sklypų dalyse yra planuojamos nustatyti. Akcentuoja, jog UAB „ Inreal GEO“ matininko 2022-11-29 parengtos Sklypo Nr. 55A kadastro duomenų formos kopija, kurioje nurodyta, kad minėtame sklype yra 1 394 kv. m kelių apsaugos zona.
Nurodė, kad pareiškėjos atstovas el. laišku UAB „Inreal GEO“ nusiuntė ir kito pareiškėjos sklypo Nr. 27 apsaugos zonų schemą bei paprašė įvertinti ir ją. Po ko kelių apsaugos zonų nustatymo tikslais. Atsakovės pasitelktas vykdytojas UAB „Inreal GEO“ 2023-01-04 el. laišku atsiprašė, kad klaidingai parengė kelių apsaugos zonų dokumentus dėl abiejų pareiškėjos sklypų, taip pat nurodė, jog pataisys klaidingus dokumentus ir pareiškėja per mėnesį gaus naujus / patikslintus dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad minėtame UAB „Inreal GEO“ 2023-01-04 el. laiške buvo aiškiai nurodyta, jog „Mėnesio bėgyje gausite iš NZT naujus pranešimus dėl kelių apsaugos zonos patikslinimo“, todėl manė, jog nėra ginčo dėl kelių apsaugos zonų nustatymo sklypams dokumentų neteisingumo bei jie bus taisomi, kam nebereikia jokių aktyvių veiksmų iš pareiškėjos pusės.
Teigia, kad sklypų apsaugos zonų planuose buvo išbraižytos sklypų ribos, kurios neatitinka NTK įregistruotų sklypų ribų, dėl ko buvo pažeistas NTK nuostatų 543.1 p. NTK įregistruotų ir sklypų apsaugos zonų planuose išbraižytų sklypų ribų neatitikimas yra toks akivaizdus, kad šiam pažeidimui konstatuoti nėra būtinos specialios žinios ar matavimai. Teigia, kad siekiant iliustruoti, kaip reikšmingai skiriasi NTK įregistruotos bei Inreal GEO parengtuose planuose pažymėtos sklypų ribos. NTK nuostatų 56 p. nurodytų duomenų Inreal GEO užpildytose sklypų kadastro duomenų formose nėra. Ir tai nėra formalus pažeidimas. Nes tas faktas, kad atsakovės pasirinktas vykdytojas Inreal GEO nenurodė, vadinasi, ir nesiaiškino, kada ir kokiu pagrindu suformuoti/performuoti sklypai, sąlygojo ar bent jau prisidėjo prie to, kad sklypų apsaugos zonų planuose išbraižytos neteisingos sklypų ribos bei nustatytas neteisingas kelių apsaugos zonų plotas. NŽT Palangos skyrius, pažeisdamas ir NTK nuostatų 544.2 p., su pirmuoju informaciniu 2022-11-30 raštu pareiškėjai neišsiuntė nei sklypų apsaugos zonų planų, nei kadastro duomenų formų (jų kopijų). Atkreipia dėmesį, kad abu ginčijami Sprendimai priimti neišlaukus NTK nuostatų 544.2 p. nurodyto 30 dienų nuo įteikimo termino, skirto pastaboms pateikti, taip šiurkščiai pažeidžiant NTK nuostatų 544.4 p.
Nurodė, kad NŽT skyrius pažeidė ir procedūras, NTK nuostatuose nustatytas po sprendimų priėmimo. Vadovaujantis NTK nuostatų 544.5 p., NŽT teritorinis padalinys apie priimtus sprendimus privalėjo informuoti pareiškėją per 3 darbo dienas nuo jų priėmimo. Nepaisant to, 2022-12- 02 sprendimas dėl Nr. 55A pareiškėjai buvo išsiųstas tik 2022-12-29 su 2022-12-28 raštu,
t. y. praėjus daugiau nei 3 savaitėms (17 darbo dienų) po jo priėmimo. Tuo tarpu 2022-12-16 sprendimas dėl Nr. 27 pareiškėjai buvo išsiųstas tik 2023-01-23 su 2023-01-20 raštu, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui (24 darbo dienoms) nuo jo priėmimo. Būtent tokias ginčijamų sprendimų išsiuntimo datas patvirtina ne tik juose pačiuose esančios žymos apie nuorašų tikrumo patvirtinimo datą, bet ir su patikslintu skundu papildomai teikiami dokumentai. Atitinkamai, NTK nuostatų 544.5 p. nustatytas 3 darbo dienų terminas Sprendimų išsiuntimui buvo praleistas itin reikšmingai – vienu atveju pradelsta 14 darbo dienų, kitu – 21 darbo dieną.
Nurodė, kad atsakovės pasitelktos įmonės UAB „Inreal GEO“ matininkas sklypo Nr. 55A apsaugos zonų plane įbraižė neteisingas sklypo Nr. 55A ribas, kurios neatitinka NTK įregistruotų sklypo ribų, o pažeidžiant NTK nuostatų 544.1 ir 544.2 p. NŽT Palangos skyrius šio plano teisingumo nepatikrino bei negrąžino savo esme klaidingų dokumentų vykdytojui taisyti. Dėl šios priežasties sklypo Nr. 55A apsaugos zonų plane buvo pažymėta, sklypo Nr. 55A kadastro duomenų formoje nurodyta ir sprendimu dėl Nr. 55A nustatyta net 1 394 kv. m ploto kelių apsaugos zona, nors ji pagal įregistruotas sklypo Nr. 55A ribas turėtų būti beveik tris kartus mažesnė – 482 kv. m ploto.
Remiantis VAĮ 10 str. 5 d. 5 ir 6 p., SŽNSĮ (redakcijos, galiojusios iki 2023-01-01) 9 str. 3 d., 18 str. 3 d., NTK nuostatų (redakcijos, galiojusios iki 2023-01-01) 543.1 p., 544.1, 544.2, 544.3, 544.4, 544.5 ir 56 p., taip pat ABTĮ 30 str. 1 d., 33 str. 5 d., 40 str. 1 d., 88 str. 2 p., 91 str., pareiškėja prašo skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje palaikė patikslintą skundą ir prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė patikslintą skundą atmesti. Nurodė, kad 2023-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimams – SŽNSĮ nurodytos teritorijos ir jose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos nebepriskiriamos žemės sklypų kadastro duomenims, o laikomos Nekilnojamojo turto registro objektais. SŽNSĮ (redakcijoje, galiojusioje iki 2022-12-31) 9 straipsnio, reglamentuojančio nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, 3 dalyje buvo įtvirtinta, kad jeigu formuojant žemės sklypą (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), šiame įstatyme nurodytos teritorijos, į kurias pateko šis žemės sklypas (jo dalis), formuojamoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nebuvo nurodytos ir (ar) įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, šių žemės sklypo kadastro duomenų – šiame įstatyme nurodytų teritorijų – įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka organizuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovas. Teigia, kad VSŽNSĮ 10 straipsnio 1 ir 2 dalyje buvo nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos žemės sklypui (jo daliai), naujai suformuotam pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) žemės valdos projektus (teritorijose, kuriose iki teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų patvirtinimo nebuvo suformuoti žemės sklypai), taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą dienos. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (jo daliai) taikomos nuo žymos apie nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas žemės sklypo registro įraše padarymo dienos. Nuo 2023-01-01 įsigaliojusioje SŽNSĮ 10 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų šiame įstatyme nurodytų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos, o SŽNSĮ 141straipsnio 14 dalyje – kad iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos teritorijos bus pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys.
Nurodė, kad Sprendimas Nr.1 išsiųstas 2022-12-28 raštu Nr. 16SD-2362-(14.16.104.) „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste“ (pristatytas UAB „Baltisches Haus“ 2023-01-02, siuntos Nr. RS237548351LT); Sprendimas Nr. 2 išsiųstas 2023-01-20 raštu Nr. 16SD-189-(14.16.104.) „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“ (pristatytas UAB „Baltisches Haus“ 2023-01-26, siuntos Nr. RS240430953LT). Apibendrindami tai, kas išdėstyta, teigiame, kad skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo priimti Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, juos priimant nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimų pagrįstumo kriterijus, sprendimus priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti skundžiamus administracinius aktus yra nepagrįstas, todėl prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Tretysis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu. Nurodo, kad NŽT Palangos skyrius 2022 m. spalio 31 d. raštu Nr. 16SD-1982-(14.16.136 E.) informavo Kelių direkciją, kad pagal su UAB ,,Inreal Geo" 2021 m. birželio 21 d. sudarytą sutartį iš minėtos įmonės 2022 m. spalio 28 d. užsakytos žemės sklypams formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planų ir kadastro duomenų formų parengimo paslaugos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pagal Kelių įstatymo 12 straipsnį, siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Kelių apsaugos zonų dydis nustatytas Įstatyme, kurio 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų, o 3 dalyje įtvirtinta, kad rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Akcentuoja, kad reikalavimai kelių apsaugos zonoms yra taikomi nuo 1995 metų, kuomet Kelių įstatymo (redakcija galiojusi nuo 1995 m. gegužės 26 d. iki 2002 m. spalio 22 d.) 11 straipsnis nustatė kelių sanitarines apsaugos zonas, kurių plotis priklausė nuo kelio kategorijos ir autotransporto eismo intensyvumo. Pažymi, kad per Palangos miestą nutiestas valstybinės reikšmės magistralinis kelias Nr. A11 Šiauliai-Palanga (magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų), kuris ribojasi su Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini) mieste, ir valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 2336 Kunigiškiai-Palanga (rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų), kuris ribojasi su Pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiu (duomenys neskelbtini), ir dalimi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)mieste (toliau kartu – sklypai). Todėl sklypų rytinėje dalyje, besiribojančioje su rajoniniu keliu Nr. 2336, pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies reikalavimus nustatytina kelio apsaugos zona yra 20 metrų nuo kelio briaunos, o sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste pietinei daliai, besiribojančiai su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu Nr. A11, nustatytina kelio apsaugos zona yra 70 metrų nuo kelio briaunos. Prašo teismo skundą nagrinėti skundą savo nuožiūrą, atstovui nedalyvaujant.
Tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Inreal GEO“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjos patikslintą skundą. Prašo nagrinėti pareiškėjos reikalavimus teismo nuožiūra bei bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Tretysis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą ir neprieštarauja, kad pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Nurodo, kad pareiškėjas nurodo teisingus faktinius duomenis, kad apsaugos zonų planuose neteisingai nurodytos pareiškėjo sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ribos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Byloje nustatyta, kad ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2022-12-02 sprendimo Nr. 16SK-438-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2022-12-16 sprendimą Nr. 16SK-571-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso uždarajai akcinei bendrovei "BALTISCHES HAUS". Išraše įregistruotas servitutas - teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas(tarnaujantis) daiktas: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 2004-12-21 apskrities viršininko įsakymas Nr. 13.6-44502021-03-25 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 16SK-52-(14.16.110 E.) Plotas:3951.00 kv. m. įrašas galioja nuo 2021-04-14.
Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, jog žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai. Pateiktame išraše pažymėta, kad teritorija, kurioje taikomos SŽNS, neįregistruota Nekilnojamojo turto registre: Kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis). Daiktas – žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), jo įregistravimo pagrindas: 2022-12-02 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 16SK-438-(14.16.110 E.)Plotas:1394.00 kv. m. įrašas galioja nuo 2023-01-01.
Palangos miesto savivaldybės taryba 2012-08-09 priėmė sprendimą „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo ir žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdų ir pobūdžių nustatymo „T2-222, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti teritorijos (duomenys neskelbtini), detalųjį planą; pripažinti netekusiu galios Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimo Nr. 32 „Dėl Palangos miesto centrinės dalies detaliojo plano patvirtinimo“, kiek tai susiję su teritorija tarp (duomenys neskelbtini). Valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija Nacionalinei žemės tarnybai 2022-05-24 pateikė prašymą Nr. 2-7648, įvertinti informaciją bei organizuoti žemės sklypų kadastro duomenų keitimą dėl 163 vnt. gretutinių žemės sklypų, besiribojančių su valstybinės reikšmės žemės keliais, kadastro duomenų patikslinimo Palangos miesto savivaldybėje, įrašant formuojant žemės sklypus neįrašytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą (kelių apsaugos zonos (III skyrius, antrasis skirsnis), vadovaujantis Įstatymu bei LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais LR Vyriausybės 2002-04-15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“.
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas ir UAB ,,Inreal Geo" direktorius 2022-10-28 sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią paslaugų teikėjas įsipareigoja parengti žemės sklypams, esantiems Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, formavimo metu taikytinų, tačiau neįrašytų į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planus ir kadastro duomenų formas sutartyje nustatytais terminais.
Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2022-11-30 priėmė sprendimą „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypams, Palangos mieste“ Nr. 16SD-2165-(14.16.104.) dėl nenustatytų teritorijų dėl kelių pasaugos zonų.
2022-12-02 ir 2022 -12-16 priimti Nacionalinės žemės tarnybos ginčijami sprendimai Nr. 16SK-571-(14.16.110 E) ir Nr. 16SK-438-(14.16.110 E.) dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygos ploto nustatymo ir patikslinimo.
Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2022-12-28 priėmė sprendimą „Dėl specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo žemės sklypui kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dėl nenustatytų teritorijų dėl kelių apsaugos zonos įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą.
Nacionalinės žemės ūkio tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius 2023-01-20 Nr. 16SD-189-(14.16.104) raštu informavo pareiškėją apie specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymą pareiškėjo nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini).
Dėl skundo padavimo termino
Paaiškėjus, kad abiejų sprendimų apskundimo terminai buvo praleisti, pareiškėja prašo juos atnaujinti.
Pareiškėjai nurodžius, kad atsakovė 2022-12-6 sprendimą dėl Nr. 27 įteikė 2023-01-26 ir 2023-12-02 sprendimas Nr. 55A su informaciniu raštu pareiškėjai buvo įteiktas 2022-12-02 Iš byloje esančių dokumentų turinio matyti, kad atsakovė 2022-11-30 informacinį raštą pateikė kartu su 2023-01-02 siųstu sprendimu, kaip ir 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškėjai buvo siųsti informacinio pobūdžio raštai. Be to, kaip pareiškėja teigė, kad atsakovė nurodė, pasitelktas vykdytojas turi pataisyti dokumentuose įsivėlusius netikslumus ir juos atsiųsti vėliau. Atsakovei ginčijamu raštu atsisakius teikti prašomą informaciją (dokumentus), pareiškėja kreipėsi į teismą. Dėl informacinių raštų ir kitos siųstos medžiagos gausos nėra galimybių tiksliai nurodyti ir atsekti sprendimo gavimo terminus, todėl nėra pagrindo laikyti, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kada antrasis sprendimas buvo įteiktas iš tiesų. Pareiškėjos skundas teisme buvo užregistruotas 2023-02-21. Atsižvelgiant į tai, laikytina kad abiejų sprendimų skundui paduoti terminai praleisti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).
Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai yra siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėja, siekdama efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jos teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.
Iš esmės pareiškėja savo teisių pažeidimą sieja su ginčijamais sprendimais, kuriais galimai pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai ir iš to kyla suvaržymai, apribojimai, apsunkinimai.
Prašymas tenkintinas, skundo padavimo terminas atnaujintinas, nes pripažintina, kad praleistas terminas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 30 straipsnis). Administracinėje byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti pareiškėjos aktyvumu bei nepiktnaudžiavimu teise. Laikytina, kad pareiškėja buvo pakankamai aktyvi siekdama apginti savo galbūt pažeistas teises, todėl teismas laiko, kad yra visi pagrindai terminui atnaujinti.
Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamoje byloje vienas iš esminių ginčo klausimų yra tai, ar ginčo sklypuose esančios apsaugos zonos atitinka nustatytą faktinę situaciją ir teisinį reguliavimą, nuostatus, nes tai tiesiogiai apsprendžia sprendimo turinio pagrįstumą.
Skunde pareiškėja nurodo, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas –Nr. 55A) apsaugos zonų plane buvo pagal perimetrinus išmatavimus buvo nustatytas1394 kv.m ploto kelių apsaugos zona, tačiau pareiškėja teigia, kad iš tiesų turėjo būti beveik tris kartus mažesnė – 482 kv. m. ploto. Atitinkamai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) mieste (toliau žemės sklypas – Nr. 27) apsaugos zonų plane nustatyta 4691 kv. m. ploto kelių apsaugos zona vietoje 1092 kv.m. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja, taip pat, nurodo, kad didžiausia galima apsaugos zona aktuali magistraliniams keliams, kuriems nustatoma 70 metrų kelių apsaugos zona į abi puses nuo kelio briaunų. Savo skunde pareiškėja, grįsdama savo teiginius, yra pateikusi savo argumentus bei lyginamuosius brėžinius. Atsakovė nustatė kelių apsaugos zonas, nurodydama, kad vadovaujasi vykdytojo pateikta medžiaga, tačiau atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, nepateikė išsamios savarankiškos byloje surinktų įrodymų ir skundo argumentų analizės.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas, Lietuvos Respublikos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai, 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“ Nr. 757 bei kiti teisės aktai.
Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas pateikia kelio apibrėžimo sąvoką ir nurodo, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementais yra įvardijami: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Tuo tarpu kelio apsaugos zona – abipus kelio briaunų esanti žemės juosta, kurioje ribojama ūkinė veikla. Savo ruožtu keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą; 2) krašto kelius. Tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas; 3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliai. Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau – fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams) (LR Kelių įstatymo 3 str.).
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 18 straipsnis nustato kelių apsaugos zonų dydį: Magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų. Taigi, įstatymo 18 straipsnis įtvirtina ir reguliuoja kelio apsaugos zonos dydį, kuris skiriasi nuo 10 iki 70 metrų, priklausomai nuo to, kokia yra kelio vietos padėtis ir išdėstymas bendroje geografinėje situacijoje, atitinkamai su bendruoju kelių planu.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų sprendiniai įgyvendinami detalizuojant sprendinius žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentuose, detaliuosiuose planuose ar žemėtvarkos planavimo dokumentuose – žemės valdos projektuose, kurių rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje teritorijų planavimo dokumentai apibrėžiami kaip kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiškai ir raštu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sąlygų sprendiniai. Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnyje nurodytos teritorijų planavimo dokumentų rūšys, tarp jų Žemėtvarkos planavimo dokumentai – žemės valdos projektai, nėra nurodyti. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsniu, savivaldybės lygmens bendruosiuose planuose, atsižvelgiant į rengiamo bendrojo plano mastelį ir pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant atitinkamų valstybės lygmens bendrųjų planų nuostatas, nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, inter alia, teritorijos funkcinis zonavimas; inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnį, inžinerinė infrastruktūra – įvairių veiklos sričių, aprūpinančių ūkį ir gyventojus, objektai: inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ar aplinkos kokybei gerinti reikalingi objektai (4 p.); inžinerinių komunikacijų koridorius – žemės juosta, skirta centralizuotiems inžinerinės infrastruktūros tiesiniams įrengti ir eksploatuoti (6 p.) Teritorijų funkcinis zonavimas ir tvarkymo režimai aprašyti Teritorijų planavimo normose, funkcinio zonavimo spalvinis žymėjimas – Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje. Sprendiniai ir kita informacija pažymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.
Pagrindiniame brėžinyje pateikiamas, inter alia, teritorijų funkcinis zonavimas, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo principai (ar jos išdėstymo reikalavimai), inžinerinių komunikacijų koridoriai. Byloje nustatyta, kad kelių apsaugos zonos sprendimai parengti vadovaujantis UAB „Inreal Geo“ matininko parengtomis nepilnomis elektroninėmis žemės sklypo kadastro duomenų bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Matininkas atlikdamas darbus, savo ruožtu, naudojosi 2020 m. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytų sklypų archyvine informacija. Žemės sklypų, patenkančių į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, sprendiniai detaliajame plane 2012-07-16 buvo suderinti su Lietuvos automobilių kelių direkcija, todėl vertintina, kad šie sprendimai neatitinka detaliojo plano sprendinius, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad sprendimai prieštarauja Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatoms ir dėl to yra neteisėti. Jeigu vykdytojo projektas neatitinka detaliojo plano sprendinių, todėl paaiškėja faktas, kad sprendimas grindžiamas nepagrįstais teritorijų matavimo brėžiniais, savaime suponuoja tokio projekto, taigi ir ginčijamų sprendimų, neteisėtumą.
Pagal sprendimų priėmimo metu galiojusią 2002 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ redakciją Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas turėjo atitikti šiuos reikalavimus: 54³.1. planas turi būti parengtas kompiuteriu ant ortofotografinio žemėlapio, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentu, žemės valdos projektu arba kitu Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 6 straipsnyje nurodytu dokumentu, išbraižant kadastre įregistruotas žemės sklypo ribas ir teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ribas, pagal kurias apskaičiuojami taikytinų minėtų teritorijų užimami plotai šiame žemės sklype; 54³.2. planas spausdintine forma rengiamas masteliu M 1:500, 1:1000, 1:2000, 1:5000 ar 1:10000 A3 arba A4 standarto popieriaus lape. Mastelis parenkamas atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, konfigūraciją; 54³.3. plane turi būti įbraižyti ne mažiau kaip trys koordinačių tinklelio ašių susikirtimo taškai ir užrašytos ne mažiau kaip vieno koordinačių tinklelio susikirtimo taško koordinačių reikšmės.54⁴. Žemėtvarkos skyrius, gavęs vykdytojo parengtus šių Nuostatų 54².1, 54².2 ir 54².3 papunkčiuose nurodytus dokumentus:
54⁴.1. patikrina, ar žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planas (jeigu toks planas rengtas) parengtas pagal šių Nuostatų 54³ punktą ir šių Nuostatų 7 priedą, žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta pagal šių Nuostatų 56 punktą; 54⁴.2. nustatęs, kad šių Nuostatų 54⁴.1 papunktyje nurodyti dokumentai parengti pagal šių Nuostatų reikalavimus ir pateiktas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (kai toks sutikimas privalomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatas), suderina parengtą Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planą (jeigu toks planas rengtas) ir šio žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui registruotu laišku išsiunčia pranešimą apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą kartu su patikrintos žemės sklypo kadastro duomenų formos ir suderinto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) kopijomis. Šių Nuostatų 54¹.2, 54¹.3 ir 54¹.4 papunkčiuose nurodytais atvejais pranešimas žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui nesiunčiamas. Pranešime nurodo, kad pastabas dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) galima pateikti žemėtvarkos skyriui raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo. Jeigu šio žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio negalima surasti nei pagal gretimų žemės sklypų adresus, nei pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais registro teikiamus duomenis, informaciją apie numatomą žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimą žemėtvarkos skyrius turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir nurodyti, kad minėtas pastabas žemėtvarkos skyriui galima pateikti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios informacijos paskelbimo.
Jeigu šių Nuostatų 54⁴.1 papunktyje nurodyti dokumentai parengti ne pagal šių Nuostatų reikalavimus ir (ar) nepateiktas žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinis sutikimas (kai toks sutikimas privalomas pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 7 straipsnio ir 141 straipsnio nuostatas), žemėtvarkos skyrius grąžina juos vykdytojui taisyti ir raštu nurodo trūkumus. Žemėtvarkos skyrius šiems trūkumams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 20 darbo dienų ir ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą; 54⁴.3. per 10 darbo dienų nuo žemės sklypo savininko arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio pastabų dėl numatomo kadastro duomenų pakeitimo ir Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano (jeigu toks planas rengtas) gavimo jas išnagrinėja ir išsiunčia motyvuotą atsakymą jas pateikusiam asmeniui; 54⁴.4. parengia Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis projektą, jeigu pastabos dėl nustatomų ir (ar) panaikinamų anksčiau nustatytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, ir (ar) parengto Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, plano per šių Nuostatų 54⁴.2 papunktyje nustatytą terminą nebuvo pateiktos arba pateiktos ir šių Nuostatų 54⁴.3 papunktyje nustatyta tvarka išnagrinėtos ir nepriimtos. Šių Nuostatų 54¹.4 papunktyje nurodytu atveju sprendimo projektas rengiamas tik įsitikinus, kad kadastre padaryta žyma apie naujai nustatytas teritorijas; 54⁴.5. ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo išsiunčia žemės sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui šio sprendimo kopiją; 54⁴.6. elektroninėmis ryšio priemonėmis per Nekilnojamojo turto registro posistemę „Geomatininkas“ teikia kadastro tvarkytojui Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto žemėtvarkos skyriaus vadovo sprendimą pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis įrašant taikytinas ir (ar) panaikinant anksčiau žemės sklypui nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės sklypo kadastro duomenų formą, Žemės sklypo, patenkančio į nustatytas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, planą (jeigu toks planas rengtas). Nurodyti dokumentai kadastro tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis priėmimo.
Vertindama byloje surinktus įrodymus teisėjų kolegija nustatė, kad UAB „Geokada“ parengė 2023-02-09 lyginamąjį planą, iš kurio matyti, kad yra nubraižytos skirtingos ribos (duomenys neskelbtini) sklype, kuriame matyti, kad yra akivaizdūs neatitikimai tarp UAB „Inreal GEO“ sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos pažymėtas pareiškėjos žemės sklypas žymimas raudona linija, ženkliai mažesnis sklypo plotas apvestas mėlyna kontūro linija žymi įregistruotas faktines žemės sklypo ribas. Atitinkamai skiriasi pažymėtos apsaugos zonos planuose, juodos skersos linijos užima 20 metrų kelių apsaugos zoną, kuri turėtų būti nustatoma pareiškėjos sklype, tuo tarpu atsakovės pateikta projekto versija ženkliai išeina iš pareiškėjos sklypo ribų ir formuojama 60 metrų apsaugos zona. Projektu yra suformuojamos kelio apsaugos zonos, kurio naudojimo tikslas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, skirtas (duomenys neskelbtini) kelio infrastruktūrai įrengti ir palaikyti. Pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius, toje pačioje teritorijos dalyje žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) gatvės atkarpos (tęsinio nuo sankryžos servituto ribų nėra numatyta – plotas žymimas esami statiniai ženklu. Bendrojo plano atžvilgiu ši teritorija patenka į raudono kontūro žymimą teritoriją – planuojamą teritoriją tarp (duomenys neskelbtini). Šis atsakovės susisiekimo sistemos sprendinių pakeitimas akivaizdžiai matomas lyginant UAB „Geokada“ plano brėžinius, iš kurio matyti, kad nuo gatvės atkarpos nuo sankryžos su Virbališkės ir Kretingos gatvėmis nėra, t. y. pagal bendrąjį planą tokia kelio apsaugos zona šioje gatvės atkarpoje nenumatoma, tačiau detaliajame plane pažymėtas servitutas 203 Virbališkės gatvėje. Darytina išvada, kad tokia susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus teritorija nenumatyta galiojančiame bendrajame plane, kaip ir detaliajame plane.
Dėl paminėtų argumentų konstatuotina, kad ginčijamu sprendimu patvirtintas projektas ne detalizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius, o nustato projektinę situaciją, kurių nenumato savivaldybės bendrasis planas, taigi sprendimu yra patvirtintas projektas, prieštaraujantis iš esmės kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.(ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Atitinkamai iš UAB „Geokada“ kito 2023-02-09 lyginamojo brėžinio žemės sklypui (duomenys neskelbtini) mieste matyti, kad įregistruotas žemės sklypo ribos pažymėtos mėlynos spalvos kontūrine linija neatitinka ploto, kuris yra žymimas raudona linija ir vizualiai yra maždaug ketvirtadaliu mažesnis. Sutinkamai akivaizdus skirtumas tarp kelių apsaugos zonos nustatytos Nacionalinės žemės tarnybos ir 20 metrų kelių apsaugos zonos. Pažymėtina, kad atsakovės nustatytas plotas užima daugiau nei pusę ploto pareiškėjos žemės sklypo ploto.
Abiejų žemės sklypų planai rodo, kad toks atsakovės žemės sklypų vaizdavimas plane prieštarauja faktinėms aplinkybėmis, realiems ginčo žemės sklypų kadastriniams duomenims.
Atsižvelgiant, kad žemės sklypo planas yra esminis dokumentas apibūdinantis žemės sklypą kaip daiktą (jo teritoriją, konfigūraciją, ribas, gretimybes ir kt.), aplinkybę, kad nuo pat žemės sklypo suformavimo šalia jo ėjo bendrojo naudojimo kelias ir pareiškėjos žemės sklypas buvo vientisas, įrodo žemės sklypo planas, kuriame matosi, kad pareiškėjo žemės sklypas yra vientisai pažymėtas oranžine spalva (komercinės paskirties žemė), o raudonos spalvos punktyrinė linija, kuri plano sutartiniuose ženkluose nurodyta kaip reiškianti planuojamos žemės sklypo ribos, yra apvesta aplink abu pareiškėjos žemės sklypą. Vadinasi, iš žemės sklypo plano matyti, kad ginčo žemės sklypai yra ne vientisos teritorijos žemė, apibrėžtos teritorijos turi skirtingus plotus, taigi, pareiškėjas turi nuosavybės teises į du atskirus žemės sklypus, kurių ribos atskirai pažymėtos žemės sklypo plane ir iki atsakovės inicijuotų 2022 m. gruodžio 2 d. ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimų priėmimo buvo tinkamai atvaizduoti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, kas taip pat reiškia, jog šalia pareiškėjos žemės sklypų einantys bendrojo naudojimo keliai yra ne magistralinio kelio reikšmės. Todėl iš žemės sklypo plano duomenų akivaizdžiai matyti aiškiai, kad atsakovės sprendimai nepagrįstai apriboja ir nustato suvaržymus daliai pareiškėjos teritorijos daliai tam nesant teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kelio apsaugos zona pareiškėjos sklypui buvo suprojektuota ir vėliau nustatyta remiantis vykdytojo planu, atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų ir argumentų, patvirtinančių savo teiginių teisingumą. Teisėjų kolegija visiškai pritaria, kad yra patvirtinti atskirų žemės sklypų detalieji planai ir numatyti kadastriniai duomenys, bendrajame plane numatyta kelio padėtis ir gatvės tęsinys šalia tų sklypų, niekaip nekeičia teisinio faktinės situacijos vertinimo. Šių individualiųjų žemės sklypų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų rengimo procese, taipogi turi būti užtikrinama visų suinteresuotų asmenų teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisiniuose aktuose, įgyvendinimas ir jų apsauga.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Taisyklėse numatytais atvejais, vienas iš jų, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Taisyklių 2.4 p.).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju kelio apsaugos zonos nebuvo nustatytos ir jomis nebuvo naudojamasi dar iki ginčijamo administracinio akto priėmimo. Tokie atsakovės vykdytojo projekte nustatyti pareiškėjos žemės sklypo specialiųjų naudojimo sąlygų apribojimai neatitiko Taisyklių 53 punkto reikalavimų pagal vykdytojo nurodytus sprendinių brėžinius ar jo priedus. Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Ginčo atveju Taisyklių 49¹.2 papunkčio reikalavimai nebuvo pažeisti, į formuojamą žemės sklypų skverą buvo numatytas įvažiavimas iš Virbališkės gatvės pusės, kuriuo naudojamasi kaip servitutiniu keliu (Nr. 203). Taisyklių 63 punktas numato, kad projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti projektą gavimo dienos su reikalavimus išdavusiomis institucijomis. Reikalavimus išdavusi institucija, derindama projektą, atsako už projekto atitiktį išduotiems reikalavimams. Pagal Taisyklių 65 punktą, suderintą projektą organizatorius teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patikrina Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Taisyklių 67 punkte numatyta, jog projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti.
VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus administracinis aktas gali susidėti ir iš kelių dokumentų, kurių visuma turėtų atitikti Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus.
Bylai taip pat aktuali Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2022-01-01 iki 2023-01-01; toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 15 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos Kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui.
Pagal VAĮ 2 straipsnio 3 ir 5 punktus, administracinės procedūros sprendimas – administracinis sprendimas, kurio priėmimu baigiama administracinė procedūra, o administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.
Pareiškėja abu sprendimus skundžia argumentuodama, kad Nacionalinė žemės tarnyba priimdama sprendimą vadovavosi argumentais bei vykdytojo žemės sklypų sprendiniais –matavimais, kurie yra neaiškūs ir nekonkretūs. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos nuomone, laikytina, kad atsakovė, atsakydama pareiškėjai nepagrįstai vadovavosi žemės sklypų kadastro byloje esančiais dokumentais ir jų motyvais. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad skundžiami sprendimai yra naikintini bent vienu ABTĮ 91 straipsnio nurodytais pagrindais.
Remiantis byloje pateiktomis aplinkybės ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovei ir tretiesiems asmenims atliekant tarpinius procedūrinius veiksmus, nebuvo surinkta pakankamai įrodymų, kad pareiškėjai reikiama informacija buvo įteikta tikrai tinkamai ir pareiškėja nebuvo suklaidinta atsakovės dėl siunčiamos informacijos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, todėl atsakovės 2022 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 16SK-438-(14.16.110 E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ bei 2022 m. gruodžio 16 sprendimą Nr. 16SK-571-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“ negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl naikintini.
Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomija; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja prašo priteisti už advokato pagalbą 13 352,67 EUR (su PVM) bylinėjimosi išlaidų, kurias detalizavo ir pateikė atskirame prašyme. 2023-02-20 skundo pareiškėjos vardu parengimas įkainotas 6 037,5 EUR. Už teisines konsultacijas, suteiktas pareiškėjai per 2023 m. vasario mėnesį, dėl matininko pagalbos identifikuojant ir grafiškai parodant ginčijamais sprendimais nustatytų kelių apsaugos zonų neatitikimus teisiniam reguliavimui ir faktinei situacijai, taip pat, kitų skundui parengti reikiamų įrodymų surinkimo (2,5 val.) prašoma priteisti 625 Eur. Teisinės konsultacijos, suteiktos pareiškėjai per 2023 m. vasario mėnesį, dėl 2023-02-22 teismo nutarties esmės ir jos vykdymui reikalingų veiksmų, įskaitant, bet neapsiribojant, įrodymų dėl ginčijamų sprendimų įteikimo gavimo būdų (2 val.) įkainotos 465 Eur. už parengimą 2023-03-06 patikslinto skundo ir prašymo dėl termino skundui dėl vieno iš ginčijamų sprendimų paduoti atnaujinimo prašo priteisti 1 375 Eur, taip pat nurodė, kad už parengimą 2023-03-23 prašymo dėl bylos nagrinėjimo būdo ir laiko prašo priteisti 62,5 Eur. Teisinės konsultacijos, suteiktos pareiškėjai per 2023 m. kovo mėnesį, įvertinant byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus atsiliepimus, įskaitant Direkcijos pateiktos patikslintos apsaugos zonų schemos sprendinius ir jų (ne)atitiktį teisiniam reguliavimui ir praktikai (2 val.) įkainotos 500 Eur. Teisinės konsultacijos, suteiktos pareiškėjai per 2023 m. balandžio mėnesį, dėl papildomų įrodymų rinkimo ir teikimo (0,5 val.) išlaidos yra 125 Eur. Parengimas 2023-04-21 prašymo dėl papildomų įrodymų priėmimo įvertintas – 437,5 Eur. Už parengimą 2023-05-01 prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėja prašo priteisti 187,5 Eur. Pasirengimas 2023-05-02 teismo posėdžiui ir atstovavimas 2023-05-02 teismo posėdyje (4,5 val.) - 1125 Eur. Pareiškėja paskaičiavo papildomas jai susidariusias išlaidas, t.y. paieškos Nekilnojamojo turto registre ir kadastre išlaidos, renkant įrodymus byloje, kurie pateikti Teismui su skundu ir patikslintu skundu kainavo 7,45 Eur. Išlaidos VĮ Registrų centrui už dokumentų kopijas pareiškėjai sudarė - 106,25 Eur. Taip pat pareiškėja prašo priteisti už skundą sumokėtą žyminį mokestį.
Pareiškėja, be kita ko, su pateikė 2023 m. vasario 8 d. atstovavimo sutartį, taip pat pateikta PVM sąskaitą –faktūrą, serija TGSL Nr. T2301032, kurioje paskaičiuotas atlygis už teisines paslaugas 2344,38, PVM sąskaitą –faktūrą, serija TGSL Nr. T2301345 kurios bendra suma siekia 2268,75 Eur. PVM sąskaitą –faktūrą, serija TGSL Nr. T2300806 kurios suma – 8739,54 Eur, taip pat pridedami mokėjimo nurodymai.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (pvz., 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Atsižvelgiant į tai, kad teismo galutinis procesinis sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Teismas, vertindamas pareiškėjos pateiktą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
Teisinės paslaugos – skundo parengimo (procesinis dokumentas teismui pateiktas 2023 m. vasario 21 d.) kaina 6 037,5 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.9 papunktį, už skundo parengimą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, priteistina maksimali suma – 4497,50 Eur (1 799 Eur x 2,5 koef.). Teismas, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad šis pareiškėjo skundas yra tenkintinas, atsiliepime išsamiai kritikuojamos pareiškėjo išvados, nurodomi detalūs faktai ir pateikiama teisės aktų analizė, bei neviršija maksimalios priteistinos sumos, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad dėl tokios teisinės paslaugos suteikimo UAB „Baltisches Haus“ patirtoms išlaidoms atlyginti priteistina prašoma suma, t. y. 3000 Eur.
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2023-05-02 teismo posėdžio informacinės pažymos ir atstovavimo sutarties matyti, jog teismo posėdžio metu pareiškėjos interesus atstovavo advokatė Sandra Bliuvaitė Šulcienė, posėdžio pradžia – 09:03 val., pabaiga – 10:19 val., trukmė – 1 val. 16 min. Vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2023 II ketvirtį, tai imamas 2022 IV ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris buvo tuo metu buvo 1.900,3 Eur. Maksimali priteistina suma už 1 val. atstovavimo teismo posėdyje gali būti 190,03 Eur (1.900,3*0,1*1). Prašoma priteisti 1 125 Eur suma viršija maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio reikalavimus, taipogi atsižvelgiant į tai, kad byla yra nedidelės apimties ir sudėtingumo, pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas byloje nedalyvavo todėl atsižvelgiant į protingumo teisingumo sąžiningumo principus ši suma mažintina ir priteistina 190,03 Eur.
Iš viso priteistina pareiškėjai 3190,03 Eur bylinėjimosi išlaidų suma iš atsakovės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgdama į bylos apimtį bei kitas aplinkybes, sprendžia, kad kitos išlaidos dėl teisinių paslaugų suteikimo UAB „Baltisches Haus“ yra nepriteistinos.
Taip pat pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 22,50 Eur už skundą sumokėtas žyminis mokestis.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos UAB „Baltisches Haus“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies ir pareiškėjai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos priteitina 3190,03 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio. Kitoje dalyje prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Baltisches Haus“ patikslintą skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2022-12-02 sprendimą Nr. 16SK-438-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2022-12-16 sprendimą Nr. 16SK-571-(14.16.110 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, specialiosios žemės naudojimo sąlygos nustatymo“.
Pareiškėjos UAB „Baltisches Haus“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai UAB „Baltisches Haus“ 3190,03 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 22,50 Eur žyminio mokesčio iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.