- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-12
- Bylos Nr.
- e2A-381-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00076-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žilvinas Terebeiza, Loreta Bujokaitė, Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- I. O.
- Atsakovas
- D. P.
- Trečiasis asmuo
- A. O.
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.5Individualiosios įmonės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno, Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. O., atsakovo D. P. ir trečiojo asmens A. O. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. O. ieškinį atsakovams D. P. ir D. P. įmonei dėl sutarties nutraukimo, subsidiarios prievolės pripažinimo ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. O..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir D. P. įmonės 2014-11-04 baldų gamybos sutartį; pripažinti, kad pagal atsakovės D. P. įmonės prievoles ieškovei I. O. subsidiariai atsako atsakovas D. P.; priteisti iš atsakovo D. P. subsidiariai 2896,20 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei I. O.; priteisti iš atsakovų D. P. ir D. P. įmonės lygiomis dalimis visas bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. O..
2. Nurodė, kad su D. P. įmone 2014-11-04 sudarė baldų gamybos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo per 10 savaičių pagaminti komodą už 2 896,20 Eur (10 000,00 Lt). Sutarties pasirašymo dieną, ieškovė sumokėjo atsakovui 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) avansą. Likusią 1 448,10 Eur (5 000,00 Lt) sumą ieškovė sumokėjo 2016-03-23, kai komoda buvo pristatyta į ieškovės namus. Praėjus keliems mėnesiams po komodos pristatymo, ieškovė pastebėjo ant komodos fasado įtrūkimus ir apie tai nedelsiant informavo atsakovą. Komodos fasado įtrūkimams plečiantis, ieškovė 2017-02-14 dar kartą informavo atsakovą ir pareikalavo pašalinti defektus. Atsakovas sutiko su ieškovės pretenzija ir 2017-06-22 išsivežė komodą taisyti. 2017 metų gruodžio mėnesį atsakovas pranešė ieškovei, kad komodos pataisyti negali ir pažadėjo grąžinti pinigus. Negavusi pinigų, ieškovė 2018-01-12 kreipėsi į atsakovus su raginimu grąžinti pinigus, tačiau atsakovai atsisakė tai padaryti. Tuomet ieškovė kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių tarnybą, kuri išnagrinėjusi jos skundą, 2018-06-28 nutarimu patenkino ieškovės reikalavimą ir įpareigojo D. P. įmonę grąžinti ieškovei 2 896,20 Eur. Ieškovė kreipėsi į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo. Pagal 2018-10-17 antstolės N. J. pranešimą tapo žinoma, kad raginimas sumokėti skolą geruoju buvo įteiktas 2018-09-10, tačiau per nustatytą terminą skola nesumokėta, D. P. įmonės registruoto turto nėra, nurašytų lėšų banko sąskaitose nėra. Vadovaujantis viešais VĮ Registrų centras duomenimis, 2018-01-04 Juridinių asmenų registre yra pateiktas D. P. kaip įmonės savininko sprendimas dėl įmonės likvidavimo. Atsakovai atsisako bendradarbiauti su ieškove ir vengia jai grąžinti 2 896,20 Eur skolą, dėl šios priežasties, nesant galimybės išsiieškoti skolą iš D. P. įmonės, ieškovė siekia D. P. asmeninės atsakomybės už įmonės prievolę.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimuose nurodė su ieškiniu nesutinkantys. Paaiškino, kad ieškovė iki projektavimo sumokėjo avansą ir už projektą, ir už baldą, todėl sudaryta bendra sutartis, t. y. projektavimui ir gamybai. 20 proc. nuo 2 896,2 Eur yra ne baldo, tačiau projektavimo kaina. Komodos gamybos kaina 2 316,96 Eur. Sprendimai dėl komodos dizaino, matmenų, medžiagiškumo priimti bendradarbiavimo principu. Po sutarties sudarymo, po paruošto ir ieškovės užtvirtinto projekto, ieškovė buvo nuolat informuojama apie gamybos eigą. Pagaminus pakviesta į cechą apžiūrėti. Gaminys turėjo trūkumų – ant fasado buvo neženklūs dažų įtrūkimai. Užsakovė su tuo supažindinta, savininkas siūlė neimti gaminio bei grąžinti avansą. Įmonė dėl dažų įtrūkimų savo kaltės neįžvelgia. Ieškovė sutiko su šiais trūkumais, iš esmės komoda atitiko užsakovės lūkesčius. 2016-03-23 gaminys pristatytas ieškovei ir gautas pilnas apmokėjimas. Komodos naudojimo metu įtrūkimai išsiplėtė. Įmonė sutiko išsivežti gaminį perdažymui, tačiau to negalėjo pilnai įvykdyti, nes užsakovė reikalavo dėl šeimos šventės grąžinti greičiau. Faktiškai įtrūkimai po metų, nors buvo išsiplėtę, bet nebuvo itin pastebimi. Atsakovas svarstė galimus įtrūkimų šalinimo variantus, tiek perdažymas ceche pramoniniu būdu, tiek užsakovės namuose teptuku. Susigrąžinant komodą svarstyta atvirkščiai, dažų įtrūkimų nešalinti, o juos paryškinti sidabru. Ieškovei nebuvo priimtinas joks komodos perdažymo sprendimas. 2017 metų vasaros antrojoje pusėje ieškovė pradėjo iš gamintojo reikalauti, kad jis pagamintų naują komodą iš kitą medžiagų savomis lėšomis. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė pageidavo brangesnio komodos varianto, tai reiškė didesnes gamybines sąnaudas, tiek dėl medžiagų, tiek dėl laiko. Įmonė priėmė sprendimą grąžinti pinigus ir atsiimti komodą, tačiau ieškovė nesutiko jos atiduoti. Ieškovė kreipėsi į vartotojų teisių gynimo tarnybą, nors jos priimtas sprendimas atsakovo netenkino, jo neginčijo. Iki teismo, ieškovė nebendradarbiavo su atsakovu, nepranešė, kad dabar tikrai grąžins komodą, nedavė leidimo jos pasiimti. Ieškovė nuo 2016 metų naudojasi komoda, atsakovo įmonė pasiūlė grąžinti pinigus, ieškovei tereikėjo grąžinti komodą, o dabar įmonė vėl verčiama teistis dėl to, ką pati pasiūlė, bet ieškovė nevykdė. Pažymėjo, kad ieškinio pareiškimas dviem atsakovams yra neteisingas, esant sudarytai sutarčiai su juridiniu asmeniu.
4. Trečiasis asmuo palaikė ieškovės poziciją, prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu atvykę proceso dalyviai palaikė raštu išdėstytus argumentus.
II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-17 sprendimu bylos dalį dėl reikalavimų, pareikštų D. P. įmonei, nutraukė; pripažino, kad D. P. prievolė už D. P. įmonės prievolę, nustatytą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-06-28 nutarimu Nr. 10-915, ieškovei I. O. yra subsidiari ir iš atsakovo D. P. ieškovei I. O. subsidiariai priteisė 2 896,20 Eur sumokėtą kainą, taip pat 5 proc. metinių palūkanų nuo 2 896,20 Eur sumos nuo 2019-01-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisė ieškovei I. O. iš atsakovo D. P. 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė trečiajam asmeniui A. O. iš atsakovo D. P. 625,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. P. 14,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 160-164).
7. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:
7.1. Nagrinėjamu atveju dėl tarp nurodytų šalių kilusio ginčo esmės buvo priimtas Vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VTAT) nutarimas palankus ieškovei, kuris įsiteisėjęs ir vykdomas priverstinai. Atsakovei D. P. įmonei priimto nutarimo neskundus, pakartotinis jau išspręsto (ikiteismine tvarka) ginčo nagrinėjimas nėra įmanomas, kadangi negalima situacija, jog ginčo išnagrinėjimo rezultatas esamoje procesinėje situacijoje (įmonė VTAT nutarimo neskundė nei jame nustatytu terminu, nei vėliau) taptų priešingas. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad byla pagal ieškovės ieškinio reikalavimus D. P. įmonei nebegali būti nagrinėjama civilinio proceso tvarka teisme, todėl byla nutraukta;
7.2. VTAT nutarimu konstatuota, kad vartotoja pagrįstai pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte įtvirtintą savo teisių gynimo būdą – nutraukti šalių sudarytą sutartį ir reikalauti grąžinti visą pagal sutartį sumokėtą pinigų sumą. Taigi, ieškovei kreipiantis į teismą, jos su D. P. sudaryta sutartis jau buvo nutraukta, todėl nėra pagrindo jos nutraukti pakartotinai teismo sprendimu;
7.3. Šioje byloje esant nustatytai ir neginčijamai aplinkybei, kad D. P. įmonė turi prievolę ieškovei, o taip pat esant duomenims, jog priverstinai įvykdyti šios prievolės nėra galimybės, nepakankant įmonės, kuri pradėta likviduoti, turto, yra pagrindas priteisti ieškovės reikalaujamą sumą iš individualios įmonės savininko D. P., subsidiariai atsakingo už įmonės prievolę;
Šalies argumentai
7.4. Ieškovė ir jos sutuoktinis nurodo patyrę 1759,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau pateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus tik 1638,00 Eur sumai. Teismas taip pat pažymėjo, kad byla yra nesudėtinga nei faktų nustatymo, nei teisės normų taikymo prasme, todėl už pareiškimą dėl teismo įsakymo ir už ieškinio parengimą ieškovės advokatui sumokėta suma mažintina ir jai iš atsakovo priteistina 60,00 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ir 250,00 Eur už ieškinio parengimą;
7.5. Teismas taip nurodė, kad ieškovei nepriteistino išlaidos už patikslinto ieškinio parengimą, nes patikslinimas buvo susijęs su tuo, kad ieškovė nusprendė pakeisti D. P. įmonės procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo, tuo tarpu šio atsakovo atžvilgiu byla buvo nutraukta. Be to, patikslintas ieškinys pateiktas vieną dieną prieš paskirtą parengiamąjį posėdį 2019-04-30, jo metu paaiškėjus, kad ieškovė gyvena santuokoje, nutarta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovės sutuoktinį. Teismas pažymėjo, kad nurodyti visus proceso dalyvius jau pirmajame procesiniame dokumente yra ieškovo pareiga. Šiuo atveju darytina išvada, kad ieškovei savo pareigą įvykdžius savalaikiai byla būtų išnagrinėta greičiau.
Atsiliepimas
7.6. Spręsdamas trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas pažymėjo, kad trečiąjį asmenį ir ieškovę atstovavo tas pats advokatas, jų procesinė pozicija visiškai sutapo, todėl darė išvadą, kad reikalaujamos 300,00 Eur plius PVM už atsiliepimą į ieškinį bei 200,00 Eur plius PVM už advokato dalyvavimą teismo posėdyje, kuriame tas pats advokatas atstovavo ir į teismo posėdį neatvykusią ieškovę, yra neproporcingai didelės, todėl mažintinos iki 100,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei 50,00 Eur už trečiojo asmens atstovavimą teismo posėdyje.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-20 priėmė nutartį, kuria ištaisė rašymo apsirikimą, padarytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimo rezoliucinėje dalyje, ir nurodė, kad trečiajam asmeniui A. O. iš atsakovo D. P. priteistina 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o ne 625,00 Eur, kaip buvo nurodyta sprendime (1 t., b. l. 167).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas D. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimą (1 t., b. l. 176-177).
10. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
10.1. I. O. pinigų grąžinimas buvo priimtinas, tačiau ji atsisakė grąžinti komodą. Pažymėjo, kad daikto grąžinimas yra būtina sąlyga pinigams grąžinti. Nenumatyta, kad ieškovei, kaip vartotojai, atsisakius grąžinti daiktą, gamintojas privalėtų grąžinti pinigus ir daiktas liktų tolesniam naudojimui. Šiuo atveju, tiek Vartotojų teisių apsaugos institucija, tiek teismo sprendimas, leidžia ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis;
10.2. Atsakovui pripažinta skola neatsižvelgiant į tai, kad jis negali atgauti savo gaminio. Tokiu būdu jis tampa skolininku, o vartotojas įgyja teisę į pinigus ir toliau disponuoja daiktu;
10.3. Ieškovė atstovaujamo advokato pagalba galimai sudarė apsimestinį sandorį, taip siekiant bylą pralaimėjusiam atsakovui tyčia padidinti advokato išlaidas. Išrašyti dokumentai realiai negavus tokio užmokesčio. Tokia prielaida, nes sąmoningas asmuo už nesudėtingą bylą nemokėtų advokatui neproporcingai didelės sumos, kuri sudaro daugiau nei 50 proc. turtinio ieškinio sumos;
Žemesnės instancijos teismas
10.4. Teismo sprendimas yra šališkas, ignoruojantis esmines atsakovo aplinkybes, kurios buvo grįstos, argumentuotos ir liudytos. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas pažeidė bendruosius teisės principus, pažeidė teisę į teisingą ir nešališką teismą, taip pat ignoravo Lietuvos Respublikos teisės aktus, kuriais ieškovė turi prievolę į daikto grąžinimą, kad atsirastų atsakovo prievolė už jį grąžinti pinigus.
Atsiliepimas
11. Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apelianto D. P. apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti visas apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. O. ir trečiajam asmeniui A. O. (1 t., b. l. 191-194).
12. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
12.1. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių teismo sprendimo neteisėtumą pagrindžiančių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų neteisėtumą ar nepagrįstumą. Apeliantas neginčija fakto, kad yra subsidiariai atsakingas už juridinio asmens prievolę, nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių ši atsakomybės rūšis negali būti taikoma;
12.2. Apeliantas apeliaciniame skunde iš esmės kvestionuoja aplinkybes, kurios buvo nagrinėtos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendžiant šalių ginčą ir susijusios su VVTAT 2018-06-28 nutarimu Nr. 10-915, kuris nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, tarp vartotojos (Ieškovės) ir D. P. įmonės kilo ginčas, kuris buvo išspręstas ikiteismine tvarka, VVTAT konstatavus, jog D. P. įmonė turi pareigą grąžinti ieškovei 2896,20 Eur, taip pat išmontuot ir išsivežti baldą;
12.3. Apeliaciniame skunde dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantas pateikia prielaidomis grįstus teiginius, kad bylinėjimosi išlaidos nėra realios ir faktiškai nebuvo patirtos. Su tokiu teiginiu sutikti negalima, kadangi į bylą yra pateikti ne tik bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai, tačiau ir jų sumokėjimą patvirtinantys dokumentai.
Šalies argumentai
13. Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimą dalį ir priteisti visas I. O. ir A. O. bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo D. P., taip pat priteisti visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (1 t., b. l. 181-185).
14. Ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:
14.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė ir trečiasis asmuo į bylą pateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus tik 1638,00 Eur sumai, nes apeliantai į bylą pateikė visus bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančius dokumentus;
Žemesnės instancijos teismas
14.2. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, mažinant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius, yra nepagrįstos. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo iš atsakovo, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo elgesio. Apeliantė dėjo visas pastangas ginčą išspręsti neteismine tvarka, tačiau VVTAT nutarimas nebuvo įvykdytas;
14.3. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad savalaikis proceso šalių įvardijimas būtų leidęs ginčą užbaigti greičiau, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovei CPK nedraudžia pakeisti šalies procesinės padėties, juolab, kad tai buvo atlikta iki parengiamojo posėdžio. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, kad parengiamasis posėdis buvo atidėtas ir dėl tos priežasties, kad buvo nuspręsta iškviesti apklausti liudytojais asmenis, kurie galėtų patvirtinti su byla susijusias aplinkybes. Taigi, tai, kad apeliantė pakeitė šalių procesinę padėtį ir pateikė patikslintą ieškinį, negali būti laikoma priežastimi sumažinti patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, kadangi apeliantė tinkamai ir laiku naudojosi CPK jai suteiktomis teisėmis, jomis nepiktnaudžiavo ir proceso nevilkino;
14.4. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą, netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, ko pasėkoje priėmė nepagrįstą teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
16. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš esmės patenkintas ieškovės I. O. ieškinys dėl sutarties nutraukimo, subsidiarios prievolės pripažinimo ir skolos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
17. Byloje nustatyta, kad 2014-11-04 I. O. ir D. P. įmonė sudarė baldų gamybos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suprojektuoti, pagaminti ir sumontuoti komodą, o ieškovė įsipareigojo sumokėti jam 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur). Sutartimi atsakovas įsipareigojo pagaminti baldą per 10 savaičių ir suteikti 2 metų garantiją (1 t., b. l. 14, 38). Ieškovė sumokėjo visą sutartyje nurodytą kainą, baldas buvo pagamintas ir pristatytas ieškovei. VTAT 2018-06-28 nutarimu Nr. 10-915 nutarė patenkinti vartotojos I. O. reikalavimą, pripažįstant, kad D. P. įmonė vartotojai turi grąžinti 2896,20 Eur sumą, sumokėtą už baldą, bei išmontuoti ir išsivežti minėtą baldą. VTAT taip pat nutarė įpareigoti D. P. įmonę įvykdyti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą iki 2018-07-31 (1 t., b. l. 8-13, 39-44). Nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs. Pagal jį išduotas vykdomasis dokumentas, pradėtas priverstinio vykdymo procesas, raginimas D. P. įmonei įteiktas 2018-09-10, per jame nurodytą terminą geruoju skola nesumokėta (b. l. 6, 46). D. P. įmonės savininkas yra atsakovas D. P.. Juridinių asmenų registro duomenimis D. P. individuali įmonė savininko sprendimu nuo 2018-01-04 yra likviduojama (1 t., b. l. 3, 45, 163-164).
18. Ieškovė I. O. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti jos ir D. P. įmonės 2014-11-04 baldų gamybos sutartį bei pripažinti, kad pagal atsakovės D. P. įmonės prievoles ieškovei I. O. subsidiariai atsako atsakovas D. P. ir priteisti iš atsakovo D. P. subsidiariai 2896,20 Eur skolos.
19. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-06-17 sprendimu bylos dalį dėl reikalavimų, pareikštų D. P. įmonei, nutraukė, kitoje dalyje ieškinį iš esmės tenkino – pripažino, kad D. P. prievolė už D. P. įmonės prievolę, nustatytą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2018-06-28 nutarimu Nr. 10-915, ieškovei I. O. yra subsidiari ir iš atsakovo D. P. ieškovei I. O. subsidiariai priteisė 2 896,20 Eur sumokėtą kainą. Sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat sumažino prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovo D. P., ieškovės I. O. ir trečiojo asmens A. O. apeliaciniai skundai netenkinami.
Dėl atsakovo D. P. apeliacinio skundo argumentų
20. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad daikto grąžinimas yra būtina sąlyga pinigams grąžinti. Šiuo atveju, tiek Vartotojų teisių apsaugos institucija, tiek teismo sprendimas leidžia ieškovei piktnaudžiauti savo teisėmis, kadangi ji siekia susigrąžinti už nekokybišką daiktą sumokėtus pinigus, bet ir toliau juo naudotis.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog vartojimo sutarčiai būdingi keli požymiai: 1) prekes ar paslaugas turi įsigyti fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo ūkinės-komercinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; 3) prekes ar paslaugas turi teikti verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai. Pažymėtina, jog pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis CK 6.363 straipsnio 7 dalimi, pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę per šio kodekso 6.338 straipsnyje nurodytą terminą: 1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą); 2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu; 3) reikalauti iš pardavėjo atitinkami sumažinti kainą; 4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis nei įprasta sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo būdas, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepašalinamų trūkumų egzistavimo, taigi jis gali būti taikomas ir tada, kai daikto trūkumai gali būti pašalinami. Jo, kaip ir kitų CK 6.363 straipsnyje nustatytų gynimo būdų, taikymą lemia netinkama daikto kokybė ir vartotojo pasirinkimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2013).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovė, pasinaudodama CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte numatyta teise, kreipėsi į teismą su reikalavimu nutraukti sutartį ir sugrąžinti sumokėtą kainą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutartis nutraukta, todėl nėra pagrindo pakarotinai ją nutraukti teismo sprendimo pagrindu. Apeliantas šios aplinkybės neginčijo. Tačiau atsakovui negrąžinus sumokėtos sumos už netinkamos kokybės daiktą, ieškovė pagrįstai reiškė reikalavimą dėl sumokėtų pinigų grąžinimo. Pažymėtina tai, kad CK 6.363 straipsnio nuostatos nenumato pirkėjui pareigos pirmiausia grąžinti daiktą, o tik po to reikšti reikalavimą dėl pinigų grąžinimo, juo labiau, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti daiktą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas apelianto argumentas, jog atsakovui negražinus netinkamos kokybės daiktą, ieškovė neturi teisės reikalauti sumokėtos sumos sugrąžinimo.
25. CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pažymėtina, jog VTAT 2018-06-28 nutarime Nr. 10-915 nurodyta, kad atsakovui kyla ne tik pareiga įvykdyti vartotojos (ieškovės) reikalavimą, susijusį su pinigų grąžinimu, bet rangovas, be kita ko, įgyja ir teisę susigrąžinti vartotojai pagamintą netinkamos kokybės baldą, tačiau baldo susigrąžinimo veiksmus (išmontavimą, išvežimą ir kt.) iš esmės turi atlikti savo sąskaita (1 t., b. l. 8-13). Byloje esančiame 2018-01-12 Susitarime dėl 2014-11-04 baldų gamybos sutarties nutraukimo nurodyta, kad užsakovas (ieškovė) grąžina komodą įmonei po visiško atsiskaitymo (1 t., b. l. 67).
26. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodydamas, jog ieškovė atsisako grąžinti atsakovo pagamintą komodą, atsakovas nepateikė šiuos savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Be to, kaip jau minėta, 2018-01-12 Susitarimu dėl 2014-11-04 baldų gamybos sutarties nutraukimo šalys susitarė, jog užsakovas (ieškovė) grąžina komodą įmonei po visiško atsiskaitymo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas su ieškove neatsiskaitė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos, t. y. negrąžino ieškovei už nekokybišką komodą sumokėtų pinigų, jis neturi pagrindo reikalauti iš ieškovės grąžinti ginčo komodą. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog komoda yra privačioje erdvėje ir ją galima pasiimti tik su ieškovės sutikimu, taip pat nelaikytinos ieškovės atsisakymu grąžinti komodą, kadangi byloje nėra duomenų, jog atsakovui grąžinus pinigus už netinkamos kokybės komodą, ieškovė būtų atsisakiusi ją grąžinti (CPK 178 straipsnis).
27. Apeliantas taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažeidė bendruosius teisės principus, teisę į teisingą teismą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pritarti apelianto argumentams.
28. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje nustatytas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris įtvirtina, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra CPK normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ar vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindai išvardyti CPK 65 ir 66 straipsniuose.
29. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nenurodo, kuo pasireiškė teismo šališkumas, bendrųjų teisės principų pažeidimas, todėl abstraktūs skundo argumentai, jog teismo sprendimas yra šališkas, teismas pažeidė bendruosius teisės principus, pažeidė teisę į teisingą ir nešališką teismą, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, jeigu apeliantas turėjo pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, turėjo teisę reikšti nušalinimą, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų pasinaudojęs jam suteikta teise.
30. Apeliantas iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nutarta civilinę bylą nutraukti, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šioje dalyje priimti teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Taigi, apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teises normas bei nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl ieškovės I. O. ir trečiojo asmens A. O. apeliacinio skundo argumentų.
32. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo į bylą pateikė patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus tik 1638,00 Eur sumai.
33. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kartu su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas 2018-12-21 mokėjimo nurodymas 137,00 Eur sumai (1 t., b. l. 5) bei 2018-12-20 PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas GM Nr. 0515 137,00 Eur sumai (kartu su 16,00 Eur žyminiu mokesčiu) (1 t., b. l. 7). Kartu su ieškiniu pateiktas 2019-02-18 žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas Nr. 1485 49,00 Eur sumai (1 t., b. l. 37), 2019-02-18 mokėjimo nurodymas 412,00 Eur sumai (1 t., b. l. 47), taip pat pakartotinai pateiktas 2018-12-21 mokėjimo nurodymas 137,00 Eur sumai (1 t., b. l. 48), 2019-02-15 PVM sąskaita – faktūra už teisines paslaugas ML Nr. 0011 412,00 Eur sumai (kartu su 49,00 Eur žyminiu mokesčiu) (1 t., b. l. 49), pakartotinai pateikta 2018-12-20 PVM sąskaita-faktūra už teisines paslaugas GM Nr. 0515 137,00 Eur sumai (1 t., b. l. 50). 2019-05-28 ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, kuriame nurodė, kad patyrė 1 759,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal PVM sąskaitas-faktūras GM Nr. 0515, ML Nr. 0011, ML Nr. 0056 ir ML Nr. 0057 (1 t., b. l. 152). Kartu su prašymu pateikė 2019-05-27 PVM sąskaitą už teisines paslaugas ML Nr. 0056 605,00 Eur sumai (1 t., b. l. 154), 2019-05-27 Pinigų priėmimo kvitą Serija GMEM Nr. 0073 605,00 Eur sumai (1 t., b. l. 155), 2019-05-27 PVM sąskaitą už teisines paslaugas ML Nr. 0057 605,00 Eur sumai (1 t., b. l. 156), 2019-05-27 Pinigų priėmimo kvitą Serija GMEM Nr. 0074 605,00 Eur sumai (1 t., b. l. 157). Suskaičiavus visas ieškovės ir trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus, darytina išvada, jog minėti asmenys pateikė įrodymus apie patirtas 1 759,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (137,00 + 412,00 + 605,00 + 605,00), todėl pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė, jog pateikta įrodymų tik 1638,00 Eur sumai.
34. Pateiktu apeliaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo iš esmės nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais buvo sumažintos ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos.
35. Byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjama byla yra nesudėtinga nei faktų nustatymo, nei teisės normų taikymo prasme, todėl už pareiškimą dėl teismo įsakymo priteisė 60,00 Eur (vietoj 100,00 Eur), o už ieškinio parengimą 250,00 Eur (vietoj 300,00 Eur). Teismas taip pat nutarė nepriteisti ieškovės prašomų 100,00 Eur už patikslinto ieškinio rengimą, atsižvelgęs į tai, kad patikslinimas buvo susijęs su tuo, kad ieškovė nusprendė pakeisti D. P. įmonės procesinę padėtį iš trečiojo asmens į atsakovo, be to, patikslintas ieškinys buvo pateiktas vieną dieną prieš paskirtą parengiamąjį posėdį 2019-04-30, kurio metu, paaiškėjus, kad ieškovė gyvena santuokoje, nutarta įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu ieškovės sutuoktinį. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovei savo pareigas įvykdžius laiku, byla būtų išnagrinėta greičiau, todėl sumažino ieškovės reikalaujamą 400,00 Eur plius PVM sumą už advokato pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme ir dalyvavimą teismo posėdžiuose iki 250,00 Eur.
36. Spręsdamas dėl trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad trečiąjį asmenį ir ieškovę atstovavo tas pats advokatas, jų procesinė pozicija visiškai sutapo, todėl reikalaujamą 300,00 Eur plius PVM sumą už atsiliepimą į ieškinį bei 200,00 Eur plius PVM už advokato dalyvavimą teismo posėdyje sumažino iki 100,00 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei 50,00 Eur už trečiojo asmens atstovavimą teismo posėdyje.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018).
39. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, jog nors ieškovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatyto maksimalaus išlaidų dydžio, tačiau tai nereiškia, kad tokios bylinėjimosi išlaidos negali būti mažinamos, atsižvelgiant į nutarties 37 ir 38 punktuose nurodytus kriterijus.
40. Įvertinusi ginčo dalyką, procesinių dokumentų turinį, bylos apimtį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nagrinėjama byla yra nesudėtinga nei faktų nustatymo, nei teisės normų taikymo prasme, nes ginčas iš esmės kilo dėl sumos, sumokėtos už netinkamos kokybės daiktą, grąžinimo. Taip pat nustatyta, kad ieškovės pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinys dėl skolos priteisimo nėra didelės apimties (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo – 2 lapai, ieškinys – 3 lapai), todėl jų parengimas nepareikalavo didelių advokato laiko ir darbo sąnaudų. Ieškovės pateiktas patikslintas ieškinys, už kurio parengimą prašoma priteisti 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, nuo pradinio ieškinio skiriasi iš esmės tik tuo, kad buvo pakeista trečiojo asmens D. P. įmonės procesinė padėtis iš trečiojo asmens į atsakovo, patikslintame ieškinyje jokių naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių nepateikta. Ieškovę ir trečiąjį asmenį, kurie yra sutuoktiniai, atstovavo tas pats advokatas E. M., nagrinėjant bylą trečiasis asmuo veikė ieškovės pusėje, savarankiškų reikalavimų nereiškė, tačiau PVM sąskaitos – faktūros už suteiktas teisines paslaugas išrašytos atskirai tiek ieškovei, tiek trečiajam asmeniui (1 t., b. l. 154, 156).
41. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, kad spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio priteisimo iš atsakovo, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovo elgesio ir kad didžioji dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl atsakovo kaltės, nes jis nesutiko išspręsti ginčo neteismine tvarka. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentai sutinka tik iš dalies.
42. Sutiktina, kad ieškovė I. O. kreipėsi į teismą tik tada, kai atsakovas D. P. neįvykdė Valstybinės vartotojų teisių tarnybos 2018-06-28 nutarimo, tačiau dalis bylinėjimosi išlaidų buvo patirta ir dėl netinkamo pačios ieškovės procesinio elgesio.
43. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad patikslintą ieškinį, kuriame buvo pakeista tik šalies procesinė padėtis, ieškovė pateikė 2019-04-29, t. y. jau po to, kai 2019-03-18 atsakovas pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį ir kai 2019-04-01 buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis. Tik 2019-04-30 parengiamojo teismo posėdžio metu buvo nutarta į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti ieškovės sutuoktinį, kai tą buvo galima padaryti jau teikiant pradinį ieškinį. 2019-04-30 parengiamasis teismo posėdis atidėtas dėl liudytojo apklausos ir dėl galimybės atsakovui ir naujai įtrauktam trečiajam asmeniui pateikti atsiliepimus į ieškovės pateiktą patikslintą ieškinį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė ir dėl pačios ieškovės netinkamo procesinio elgesio.
Dėl procesinės bylos baigties
44. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
45. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
46. CPK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ši taisyklė taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį šalis sumoka paduodama apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Teismui netenkinus atsakovo, ieškovės ir trečiojo asmens apeliacinių skundų, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo D. P., ieškovės I. O. ir trečiojo asmens A. O. apeliacinius skundus atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-17 sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.