Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Šeškinės poliklinikai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, Tarnyba) 1289,63 Eur žalos atlyginimo.Pareiškėjas nurodo, kad 2009 m. rugpjūčio 9 d. eismo įvykio metu buvo sužalotas D. G., jam atsakovės teritoriniai padaliniai nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 23 d. nustatė 50 proc. netekto darbingumo, o nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. 45 proc. netekto darbingumo. 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu D. G. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. buvo nustatytas 45 proc. netektas darbingumas.Pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsnį asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais, turi teisę gauti valstybinę netekto darbingumo pensiją. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas D. G. paskyrė ir mokėjo šią pensiją.Pareiškėjas kreipėsi į eismo įvykio kaltininką M. P. su reikalavimais atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui dėl D. G. paskirtos pensijos padarytą žalą. Kadangi kaltininkas atlygino žalą tik iš dalies, pareiškėjas 2016 m. vasario 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. M. P., nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, 2016 m. gegužės 18 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriuo prašė patikrinti, ar D. G. nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. buvo teisėtai ir pagrįstai nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius pagal neplaninės kontrolės procedūrą pradėjo pakartotinį D. G. darbingumo lygio vertinimą dėl 2016 m. balandžio 7 d. nustatyto 45 proc. netekto darbingumo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2016 m. spalio 13 d. sprendimu pripažino nepagrįstais teritorinio skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktą ir pažymą bei juos pakeitė. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius šiame sprendime konstatavo, kad teritorinio skyriaus sprendimas nustatyti netektą darbingumą nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. priimtas nepagrįstai, t. y. teritorinis skyrius nustatė darbingumo lygį nepareikalavęs iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos dokumentų, pagrindžiančių D. G. diagnozes, o būtent, Sprendimų kontrolės skyrius rėmėsi papildomai gauta 2016 m. liepos 27 d. neurologo konsultacija, 2016 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologo konsultacija. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2016 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindu pareiškėjas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu D. G. nutraukė netekto darbingumo pensijos mokėjimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d., atitinkamai, patikslino ieškinį atsakovui M. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-715-545/2017 pareiškėjo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš M. P. 1503,24 Eur sumą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. išmokėtos D. G. netekto darbingumo pensijos, pareiškėjo naudai priteisė dalį M. P. turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 564,57 Eur.Pareiškėjo nuomone, tokiu būdu dėl Tarnybos teritorinio skyriaus kaltės, t. y. dėl nepagrįsto 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo akto ir darbingumo lygio pažymos, kurių pagrindu D. G. buvo nustatytas 45 proc. netektas darbingumas nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d., pareiškėjas patyrė 1289,63 Eur žalą, t. y. 725,06 Eur netekto darbingumo pensijos, išmokėtos D. G. už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. ir 564,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš pareiškėjo M. P. naudai civilinėje byloje Nr. e2-715-545/2017. Tačiau Tarnyba neatlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos. Pareiškėjas mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalies norma, atsakovė turi atlyginti žalą, atsiradusią dėl jos darbuotojų veiksmų.

II.

Atsakovė Tarnyba atsiliepimu į prašymą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodo, kad atsakomybė kildinama iš tariamo neteisėto viešojo administravimo subjekto veiksmų, todėl šį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis, pagal kurį reikia nustatyti, ar buvo padaryti neteisėti veiksmai viešojo administravimo srityje. Atsakovė paaiškina, kad darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas). Remdamasi Tvarkos aprašo 35 punktu, atsakovė atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą asmenims nesutinkant su teritorinio skyriaus priimtu sprendimu. Atsakovės Sprendimų kontrolės skyrius, kai į jį buvo kreiptasi su prašymu pakartotinai įvertinti D. G. nustatyto darbingumo lygio pagrįstumą, atsižvelgęs į paaiškėjusias naujas teisiškai reikšmingas aplinkybes, atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, tokie viešojo administravimo subjekto veiksmai laikytini teisėtais. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į prašymą prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, kad poliklinika nėra kompetentinga atlikti ekspertinį neįgalumo nustatymo lygio vertinimą ir pasisakyti dėl atsakovės priimto sprendimo pagrįstumo.

III.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė ir atsakovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją ir iš esmės rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.

IV.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kyla ginčas dėl atsakovės civilinės atsakomybės, jos teritorinio skyriaus sprendimo pagrindu pareiškėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išmokėjus valstybinę netekto darbingumo pensiją, kai vėliau atsakovės Sprendimų kontrolės skyrius po pakartotinio asmens darbingumo lygio įvertinimo nustatė kitą darbingumo lygį, be to, iš pareiškėjo civilinėje byloje priteisus bylinėjimosi išlaidas, kai buvo atmestas jo reikalavimas priteisti netekto darbingumo pensiją iš kaltojo dėl sužalojimo asmens.Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnis Tarnybai suteikia įgaliojimus nustatyti darbingumo lygį. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal šio straipsnio 6 dalį darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais <…>. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį. Šio straipsnio 7 dalis numato, kad darbingumas įvertinamas procentais <…>: jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu <…>; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu <…>; jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu.Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 buvo patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) ir Tvarkos aprašas. Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą Tarnyba sprendimą dėl asmens darbingumo lygio priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas), bei asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (2 priedas). Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą, vertinant medicininius kriterijus (bazinį darbingumą), atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus. Tuo tarpu asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus vertinamas atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam, šis kriterijus vertinamas užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (Kriterijų aprašo 8-9 punktai). Kriterijų aprašo 1 priede esančioje lentelėje “Bazinio darbingumo procentai” detalizuota, kokiu bazinio darbingumo procentu įvertinama konkreti asmens sveikatos būklė (diagnozės, jų įtakoti funkciniai sutrikimai). Remiantis Tvarkos aprašo 8 punktu asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir (ar) medicininės reabilitacijos išlieka organizmo funkcijų sutrikimų <…>, pateikia Tarnybai siuntimą, medicininius dokumentus, patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio ir kitus dokumentus. Tvarkos aprašo 13 punktas nustato, kad Tarnybos teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka; sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio <...>. Tvarkos aprašo 14 punktas detalizuoja, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio priima Tarnybos teritoriniai skyriai. Tvarkos aprašo 16 punkte nustatyta, kad nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas <...> patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas. Tvarkos aprašo 16¹ punktas nustato, kad nustatydama darbingumo lygį <...> Tarnyba turi teisę pasitelkti specialistų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo <...> arba, prireikus, kitų reikalingų ekspertų; prireikus, Tarnyba gali kreiptis į tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Tvarkos aprašo 35.3 punktas nustato, kad Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą asmeniui ir/ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, o šio aprašo 35.5 punktas nustato, kad Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą, jeigu atlikus Tarnybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad sprendimas priimtas nepagrįstai. Tvarkos aprašo 38¹ punktas nustato, kad pakartotinai vertindama asmens darbingumą, Tarnyba turi teisę pasitelkti ekspertų iš Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašo, kitų ekspertų, taip pat gauti būtiną informaciją iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos, Valstybinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir kitų institucijų. Pastebėtina, kad pagal Tvarkos aprašo 34 punktą, kai pakartotinis darbingumo lygis vertinamas vadovaujantis šio Tvarkos aprašo 35.3 <...> ir 35.5 papunkčiais, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra sprendimo Tarnyboje priėmimo diena, išskyrus atvejus, kai (be kitų atvejų) darbingumo lygį įvertinus pakartotinai, nustatomas mažesnis asmens darbingumas. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame Tarnybos teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia. Anksčiau Tarnybos teritorinio skyriaus priimtas sprendimas ir išduotos pažymos laikomos negaliojančiomis.Apibendrindamas aptartą teisinį reglamentavimą, teismas pažymi, kad kompetencija nustatyti asmens darbingumo lygį suteikta Tarnybos teritoriniams skyriams, kurie tai atlieka tiek vertindami medicininius, tiek asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus. Darbingumo lygio vertinimas susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių turėjimu ir jų pritaikymu, kadangi vertinami įvairūs medicininiai dokumentai ir, paprastai dalyvaujant vertinamajam asmeniui, pagal iš anksto nustatytus kriterijus nustatoma, kokia yra šio asmens sveikatos būklė ir kokie, panaudojus visas galimas medicinines ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemones, išlikę funkciniai sutrikimai, kaip jie įtakoja asmens gebėjimus dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam. Kartu suinteresuotiems asmenims suteikta galimybė pateikti skundus Tarnybai dėl Tarnybos teritorinių skyrių atliktų darbingumo lygio vertinimų pagrįstumo. Tokiu atveju Tarnyba atlieka pakartotinį asmens darbingumo lygio vertinimą. Tuo atveju, jeigu Tarnyba nustato didesnį darbingumo lygį, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra sprendimo Tarnyboje priėmimo diena, o tuo atveju, kai Tarnyba nustato mažesnį darbingumo lygį, darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame Tarnybos teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia ir anksčiau Tarnybos teritorinio skyriaus priimtas sprendimas ir išduotos pažymos laikomos negaliojančiomis. Tai paaiškinama vertinamo neįgalaus asmens interesų apsauga, kadangi asmens teisinę padėtį bloginantis Tarnybos sprendimas sukelia teisines pasekmes nuo jo priėmimo, o asmens teisinę padėtį pagerinantis Tarnybos sprendimas sukelia teisines pasekmes nuo pradiniame Tarnybos teritoriniame sprendime nurodyto momento. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 straipsnis nustato, kad teisę gauti netekto darbingumo pensiją turi šio įstatymo nustatytas sąlygas atitinkantys asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, turinčiais nustatytą ne mažesnį negu 45 procentų netekto darbingumo lygį <...>. Remiantis šio įstatymo 26 straipsniu, asmens darbingumo lygį <...>, terminą ir asmens netekto darbingumo procentus nustato Tarnyba. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę ginčyti Tarnybos sprendimus dėl darbingumo lygio <...>, atsiradimo laiko ir termino.Aptariamu atveju Tarnybos teritorinis skyrius ne kartą vertino D. G. darbingumo lygį ir nuo 2010 m. sausio 25 d. iki 2013 m. sausio 23 d. nustatė 50 proc. netekto darbingumo, o nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. balandžio 1 d. – 45 proc. netekto darbingumo (b. l. 15–19). Tai pareiškėjui buvo pagrindas paskirti ir mokėti D. G. netekto darbingumo pensiją (b. l. 22–26). Tarnybos teritorinis skyrius 2016 m. balandžio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 1231 įvertino, kad D. G. neteko 45 proc. darbingumo laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. (b. l. 20). Tuo pagrindu pareiškėjas 2016 m. balandžio 10 d. sprendimu nusprendė mokėti D. G. netekto darbingumo pensiją (b. l. 27). Tarnyba, pagal neplaninės kontrolės procedūrą atlikusi pakartotinį D. G. darbingumo lygio vertinimą, 2016 m. spalio 13 d. sprendimu Nr. SS-2764 priėmė naują sprendimą nuo 2016 m. spalio 13 d. nustatyti D. G. 90 proc. darbingumo lygį (b. l. 36–39). Iš šio sprendimo matyti, kad Tarnyba kitaip nei teritorinis skyrius įvertino diagnozę, žymimą pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM kodu T92.4 (rankos nervo sužalojimo padariniai). Tarnyba dėl šio sveikatos sutrikimo kreipėsi papildomų duomenų ir, priimdama sprendimą, rėmėsi papildoma 2016 m. liepos 27 d. antrinio lygio neurologo konsultacija ir papildoma 2016 m. rugsėjo 19 d. tretinio lygio Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologo konsultacija. Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimo pagrindu pareiškėjas priėmė 2016 m. spalio 19 d. sprendimą ir nutraukė netekto darbingumo pensijos D. G. mokėjimą nuo 2016 m. lapkričio 1 d. (b. l. 28).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, manydamas, kad Tarnybos teritorinis skyrius nepagrįstai D. G. nuo 2016 m. kovo 31 d. iki 2051 m. spalio 17 d. nustatė 45 proc. netekto darbingumo lygį, teigia, kad tuo Tarnyba padarė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui žalą, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. D. G. buvo paskirta ir išmokėta 725,06 Eur suma netekto darbingumo pensijos. Be to, pareiškėjo manymu, dėl nepagrįstai nustatyto D. G. darbingumo lygio pareiškėjas patyrė 564,57 Eur bylinėjimosi išlaidų Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-715-545/2017, kurioje buvo atmestas jo reikalavimas regreso tvarka priteisti netekto darbingumo pensiją, išmokėtą laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d., iš kaltojo dėl D. G. sužalojimo asmens.Teismas pažymi, kad ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, pagal kurią juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės tokia pati nuostata buvo įtvirtinta ir šio įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2017 m. sausio 1 d., 18 straipsnio 1 dalyje. Kadangi tokia žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka, turi būti įrodomas ir bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, buvimas. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi įrodyti, jog jis D. G. netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išmokėjo neteisėtai ir tai įvyko dėl atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų, taip pat kad pareiškėjas civilinėje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovės neteisėtų (kaltų) veiksmų.Teismas vertina, kad pareiškėjas D. G. netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. mokėjo teisėtai. Šiuo laikotarpiu galiojo Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimas, kuriuo D. G. netekto darbingumo lygis buvo įvertintas 45 proc. Tarnyba, atlikusi pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, priėmė naują sprendimą nustatyti D. G. 90 proc. darbingumo lygį nuo 2016 m. spalio 13 d. Kaip buvo minėta, toks Tarnybos sprendimas (termino požiūriu) buvo priimtas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, siekiant nepabloginti D. G. teisinės padėties. Vadinasi, Tarnybos sprendimas darbingumo lygį vertinti 90 proc. sukėlė teisines pasekmes tik nuo 2016 m. spalio 13 d., todėl pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 25 ir 26 straipsniuose, ginčo laikotarpiu mokėti D. G. aptariamą pensiją. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nenumato galimybės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms išsireikalauti iš kitų asmenų teisėtai išmokėtų išmokų apdraustiesiems. Antra vertus, teismas nesutinka, kad Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimas įrodo, jog Tarnybos teritorinio skyriaus veiksmai vertinant D. G. darbingumo lygį buvo neteisėti ir kalti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies taikymo ir bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų požiūriu. Kaip buvo aptarta, Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimą didesniu procentu vertinti D. G. darbingumo lygį lėmė pakartotinio darbingumo lygio vertinimo procedūros metu Tarnybos gauti papildomi dokumentai – 2016 m. liepos 27 d. antrinio lygio neurologo konsultacija ir 2016 m. rugsėjo 19 d. tretinio lygio Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikų neurologo konsultacija dėl rankos nervo sužalojimo padarinių įvertinimo. Tačiau Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendime nėra konstatuota, kad teritorinis skyrius netinkamai įvertino pirminius medicininius dokumentus, kurie jam buvo pateikti vertinant D. G. darbingumo lygį, pvz., kad juose nebuvo užfiksuota atitinkama asmens sveikatos būklė, jos nulemti funkciniai sutrikimai, kad jie nebuvo pagrįsti reikiamais tyrimais ar pan., kas suponuotų, jog Tarnybos teritorinis skyrius netinkamai atliko jam priskirtų funkcijų vykdymą. Priešingai, iš trečiojo suinteresuoto asmens viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos atsiliepime į prašymą išdėstytų aplinkybių matyti, kad šeimos gydytojo siuntime buvo nurodyta diagnozė, pagal Tarptautinį ligų klasifikatorių TLK-10-AM žymima kodu T92.4, siuntime buvo pateiktas vertinimas „rankos nervo sužalojimo padariniai Fkl II, progresuojanti vidutinio sunkumo forma“, nurodyta, kad diagnozėms pagrįsti buvo atlikti reikiami tyrimai, pažymėta, kad pareiškėjas, prieš jį siunčiant darbingumo lygio nustatymui, lankėsi pas neurologą, ortopedą traumatologą, kitus medicinos specialistus. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 26 straipsnį pareiškėjui suteikta teisė ginčyti Tarnybos sprendimus dėl darbingumo lygio, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas šios teisės nerealizavo, vadinasi, pareiškėjui jokių abejonių dėl Tarnybos teritorinio skyriaus sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo nekilo. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino pareiškėjo atstovė, pas pareiškėją dirba medicinos specialistai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę įvertinti medicininius darbingumo lygio vertinimo aspektus. Dėl šių argumentų teismas prieina prie išvados, kad Tarnybos 2016 m. spalio 13 d. sprendimas neįrodo, jog Tarnybos teritorinio skyriaus veiksmai vertinant D. G. darbingumo lygį buvo neteisėti ir kalti bei kad tuo pagrindu atsakovei kyla pareiga atlyginti Valstybiniam socialinio draudimo fondui tariamai padarytą žalą. Pareiškėjas atsakovės teritorinio skyriaus neteisėtus veiksmus grindžia ir tuo, kad, jo vertinimu, teritorinis skyrius pažeidė bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą, nes pagal Tvarkos aprašo 13.1 punktą nesikreipė į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorine kortele ar dėl papildomų dokumentų pateikimo į kitas įstaigas. Tačiau teismas tokią pareiškėjo poziciją vertina kaip deklaratyvią ir nepagrįstą medicinos srities žiniomis. Kaip jau buvo minėta, Tvarkos aprašo 13 punktas nustato, kad Tarnybos teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos, esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka. Taigi, šiems teritorinio skyriaus įgaliojimams realizuoti būtina nustatyti, kad teritoriniam skyriui pateikti medicininiai ar kiti dokumentai neišsamūs ar jų nepakanka. Kitaip tariant, iš Tvarkos aprašo matyti, kad pagal bendrąją taisyklę Tarnybos teritoriniai padaliniai, vertindami asmenų darbingumo lygį, turi remtis būtent gydymo įstaigų pateikta pirmine informacija, o kreiptis dėl papildomų dokumentų, aukštesnio lygio medicinos specialistų vertinimų gali tik esant neišsamiai informacijai ar esant neaiškumams. Pareiškėjas, deklaratyviai teigdamas, kad teritorinis skyrius turėjo realizuoti aptartus įgaliojimus, jokiais medicinos srities duomenimis nepagrindžia, kad teritoriniam skyriui gavus iš viešosios įstaigos Šeškinės poliklinikos pirminius medicininius dokumentus, jie nebuvo išsamūs ar jų nepakako. Teismas jau atkreipė dėmesį, kad D. G. netekto darbingumo lygio 45 proc. įvertinimą lėmusi diagnozė, specialistų konsultacijų duomenys buvo užfiksuoti pirminėje teritoriniam skyriui pateiktoje medžiagoje, tuo tarpu nei pareiškėjas, nei teismas, neturėdami specialiųjų žinių medicinos srityje, neturi pagrindo vertinti, kad šie duomenys vis dėlto nebuvo išsamūs ar nebuvo pakankami. Pareiškėjo daromą išvadą, kad pirminė Tarnybos teritoriniam skyriui pateikta informacija nebuvo išsami ar pakankama, paneigia ir paties pareiškėjo elgesys, kuomet jis, turėdamas medicinos specialistų, nesuabejojo darbingumo lygio vertinimo pagrįstumu. Teismas pažymi, kad Tvarkos apraše ir kituose teisės aktuose nustatyta galimybe Tarnybai skundo pagrindu atlikti pakartotinį asmens darbingumo vertinimą siekiama kuo objektyvesnio, visapusiškesnio, tuo pačiu teisingesnio darbingumo lygio nustatymo, tačiau vien tai, kad Tarnyba, atlikdama tokį vertinimą ir gavusi papildomas medicinos specialistų išvadas, priima sprendimą kitaip nei teritorinis skyrius vertinti asmens darbingumo lygį, savaime neįgalina teritorinio skyriaus atlikto darbingumo lygio vertinimo kvalifikuoti kaip neišsamaus, atlikto pažeidžiant bendrąją atidumo ir rūpestingumo pareigą, nebent tokias išvadas galima būtų daryti iš Tarnybos sprendimo, keičiančio teritorinio skyriaus sprendimą, ginčą dėl Tarnybos sprendimo nagrinėjusių institucijų sprendimų, kitų duomenų, pagrįstų medicinos srities žiniomis. Nagrinėjamu atveju nei Tarnybos sprendime, nei kituose dokumentuose neužfiksuota, kad Tarnybos teritorinis skyrius darbingumo vertinimą atliko neišsamių, neaiškių medicininių dokumentų pagrindu, nepagrįstai neišsireikalavo papildomų duomenų ar pan. Dėl šių motyvų teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad teritorinio skyriaus neteisėtus veiksmus įrodo Tvarkos aprašo 13 punkte numatytų įgalinimų nerealizavimas. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pareiškėjas atsakovės veiksmuose neįrodė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytų sąlygų, dėl kurių kyla atsakovės pareiga atlyginti pareiškėjos nurodomas sumas, t. y. aplinkybių, jog pareiškėjas D. G. netekto darbingumo pensiją laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. spalio 31 d. išmokėjo neteisėtai ir tai įvyko dėl atsakovės neteisėtų ir kaltų veiksmų, taip pat kad pareiškėjas civilinėje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl atsakovės neteisėtų (kaltų) veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus prašymą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.