Kauno apylinkės teismo nutartis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Ramunės Mikliušienės pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00174/1 skolininką A. A. pakeisti į Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro 2013-01-04 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-51 dėl skolos išieškojimo AB „Panevėžio energija“ naudai iš skolininko A. A. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. 2016-10-20 palikimo perėjimo valstybei liudijimu A. A. turtą paveldėjo valstybė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas.

Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius. Priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi, vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, išaiškino, kad nepaisant to, jog valstybei visais atvejais atsakant už palikėjo skolas tik paveldėto turto tikrąja verte (CK 5.62 straipsnio 3 dalis) neaktualu, jog ji būtų informuota apie kreditorių reikalavimus prieš jai atliekant palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas.

CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 straipsniai), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 straipsnis), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Pažymėtina ir tai, kad CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0064/13/00174/1 duomenimis nustatyta, jog antstolės Ramunės Mikliušienės kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Kėdainių rajono 1-ojo notarų biuro 2013-01-04 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-51 dėl skolos išieškojimo AB „Panevėžio energija“ naudai iš skolininko A. A.. Skolininkas (duomenys neskelbtini) mirė. 2016-04-29 AB „Panevėžio energija“ pranešė antstolei, kad A. A. skola ir visos administravimo išlaidos pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1-51, padengtos (vykd. b. l. 15). Antstolė į teismą dėl skolininko pakeitimo kreipėsi 2016-11-11 (b. l. 1). Palikimą valstybė priėmė 2016-10-20 (vykd. b. l. 17).

Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad kreditorius tinkamai realizavo savo teisę išieškoti skolą iš palikėjo turto. Antstolė, vykdanti skolos išieškojimą, savalaikiai neatliko CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų- vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad išieškotoja AB „Panevėžio energija“ ar antstolė būtų tinkamai informavusios įpėdinę– valstybę apie palikėjos įsiskolinimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. VĮ Registrų centro išraše nėra informacijos, kad mirusiojo turtui buvo taikyti kokie nors apribojimai, t. y. jokie skolininko turto suvaržymai nebuvo ir nėra išviešinti. Vykdomosios bylos duomenimis antstolė Ramunė Mikliušienė nėra išviešinusi jokios informacijos apie vykdomojoje byloje Nr. 0064/13/00174/1 vykdomus išieškojimus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skolininko palikimą priėmęs įpėdinis būtų tinkamai informuotas apie AB „Panevėžio energija“ reikalavimą. Pažymėtina, kad AB „Panevėžio energija“ pranešė antstolei, kad A. A. skola ir visos administravimo išlaidos pagal vykdomąjį įrašą Nr. 1-51, padengtos (vykd. b. l. 15), o šiuo metu likę neapmokėtos tik vykdymo išlaidos (b. l. 1). Taigi, praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas kreditorių reikalavimams pareikšti suponuoja tai, kad kreditorius tinkamai nerealizuoja savo teisės išieškoti skolą iš palikėjo turto, ir nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjo kreditoriaus reikalavimą.

Taigi, išvardintų teisinių argumentų ir byloje esančių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas dėl teisių perėmimo vykdymo procese netenkintinas ir skolininkas vykdymo procese nepakeistinas (CPK 596 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis CPK 290–291 straipsniais, 596 straipsniu, teismas

nutaria:

antstolės Ramunės Mikliušienės pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.