- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1787-553/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20433-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB ,,Transtira“
- Atsakovas
- AXA Insurance UK
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Transtira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-27957-432/2014 išnagrinėjus ieškovo UAB ,,Transtira“ ieškinio dėl žalos atlyginimo, pareikšto atsakovui AXA Insurance UK plc, priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 796,20 Lt nuostolių atlyginimą, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog 2013-06-14 Didžiojoje Britanijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu į ieškovo darbuotojo vairuojamą transporto priemonę ,,MAN“ atsitrenkė kita transporto priemonė – automobilis ,,Citroen“, kuris registruotas Didžiojoje Britanijoje, draustas Didžiosios Britanijos draudimo kompanijoje AXA Insurance plc. Ieškovo nuomone, pagal 2000-12-22 Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (toliau – Reglamentas) 9 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinys teismingas ieškovo buveinės vietos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-18 nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo ieškinį. Teismas nustatė, kad draudikas yra Didžiosios Britanijos draudimo įmonė AXA Insurance plc, todėl vadovaujantis minėta Reglamento nuostata ieškinys jam gali būti pareikštas arba jo buveinės teritorijos teismui, arba ieškovo buveinės vietos teismui, tačiau tik tuo atveju, jei ieškovas yra draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas. Šiuo atveju ieškovas UAB ,,Transtira“ nėra transporto priemonės ,,Citroen“ draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas, todėl jis negali pasinaudoti Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta teise. Teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) UAB „Transtira“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nutartį. Nurodo, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas. Ieškovas nebūtinai turi būti transporto priemonės ,,Citroen“ draudėju, apdraustuoju ar naudos gavėju. Ieškovui užtenka būti naudos gavėju užsienio draudiko (atsakovo) atžvilgiu, t. y. ieškovas prašo naudos iš atsakovo. Tokią praktiką formuoja apeliacinės instancijos teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-650-160/2012).
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl ieškinio, pareikšto Vilniaus miesto apylinkės teisme užsienio draudimo bendrovei, teismingumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą, todėl ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Pagal šioje byloje taikytino Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktą draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti kitoje valstybėje narėje, t. y. ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose, jeigu ieškinį pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas. Ieškovo teigimu, jis gali būti prilygintas minėtoje Reglamento normoje nurodytam naudos gavėjui (ir tokiu būdu įgyti teisę reikšti ieškinį teisme pagal savo registruotos buveinės vietą Lietuvos Respublikoje), nes jis prašo naudos iš atsakovo (užsienio draudiko). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėta ieškovo pozicija, nes ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovo (užsienio draudimo bendrovės (draudiko)) ne draudimo išmoką (naudą), o žalą, kurią jis patyrė užsienyje atsakovo apdraustai transporto priemonei ,,Citroen“ atsitrenkus į ieškovo darbuotojo vairuojamą transporto priemonę „MAN“. Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 49 dalį naudos gavėju yra laikomas draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką. Europos Teisingumo Teismas (toliau – ETT) ieškovo cituojamoje byloje Nr. C-112/03 pateikė išaiškinimą, kad Reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktas yra suformuluotas taip, kad aiškiai leistų apdraustajam ar naudos gavėjui pagal draudimo sutartį iškelti draudikui bylą savo nuolatinės gyvenamosios ar buveinės vietos teisme, nors Briuselio konvencijos 8 straipsnio pirmosios pastraipos 2 dalis numato tik draudėjo nuolatinės gyvenamosios ar buveinės vietos teismo jurisdikciją. Pastebėtina, kad minėtą išaiškinimą ETT pateikė atsakydamas į prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl klausimo, ar sąlyga dėl jurisdikcijos pagal Briuselio konvencijos 12 straipsnio 3 punktą, numatyta tarp draudėjo ir draudiko sudarytoje draudimo sutartyje, gali būti panaudota prieš šia sutartimi apdraustąjį naudos gavėją, kuris neišreiškė aiškaus sutikimo dėl šios sąlygos ir kurio nuolatinė gyvenamoji vieta ar buveinė yra kitoje nei draudėjo ir draudiko susitariančioje valstybėje. Tokiu būdu darytina išvada, kad ieškovas galėtų būti laikomas naudos gavėju, jeigu tokiu asmeniu jis būtų įvardintas draudimo sutartyje, sudarytoje tarp transporto priemonės ,,Citroen“ savininko (draudėjo) ir AXA Insurance UK plc (draudiko). Nesant minėtos sąlygos, nėra pagrindo ieškovą pripažinti naudos gavėju atsakovo AXA Insurance UK plc atžvilgiu ir spręsti, kad ieškovas turi teisę Lietuvos Respublikoje su ieškiniu, reiškiamu atsakovui AXA Insurance UK plc dėl nuostolių atlyginimo, kreiptis į teismą pagal savo registruotos buveinės adresą, t. y. į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-18 nutartį palikti nepakeistą.