Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, Lauretos Ulbienės,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. P. paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir R. P. paskirta galutinė subendrinta ketverių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į subendrintą bausmę įskaityti visi minėtais nuosprendžiu ir nutartimi įskaityti laikotarpiai ir pagal juos atliktų bausmių dalys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neginčija, skundžia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl bausmės, todėl apeliacinės instancijos teismas nuteistojo kaltės klausimu nepasisako.

5. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų proporcinga nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

6. R. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, įstatymo priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikaltimas nebaigtas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių (nesugebėjo iš nukentėjusiosios ištraukti telefono). Nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo septynis kartus teistas, iš kurių keturis kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (šiuo metu teistas dvylika kartų, vyrauja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos), per paskutinius vienerius metus administracine tvarka baustas tris kartus. Šios aplinkybės rodo jo polinkį nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių, lėšų pragyvenimui gauti nusikalstamu būdu, nenorą koreguoti savo elgesį. R. P. yra aštuonių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitus nuosprendžius. Byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, kurį savo nuosprendyje vertino ir pirmosios instancijos teismas, nuteistajam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį pagrįstai paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo tokį bausmės dydį laikyti neproporcingu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė jokių pažeidimų, padarytų bendrinant R. P. pagal kelis teismo nuosprendžius paskirtas bausmes. Tokių pažeidimų nekonkretizuoja ir apeliantas.

7. Nuteistojo nurodomos aplinkybės, kad jis pripažino savo kaltę, gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir laikytos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nuteistajam pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis sumažintas vienu trečdaliu, todėl pakartotinai į tai atsižvelgti nėra jokio pagrindo. Sutiktina su nuteistojo gynėjos teismo posėdžio metu išsakytais teiginiais, kad skiriant bausmę atsižvelgiama į nusikalstamos veikos padarymo motyvus, vis dėlto, siekis nusikalstamu būdu gauti pinigų narkotinėms medžiagoms ar maistui jokiu būdu negali būti pagrindu švelninti asmens teisinę padėtį. Nuteistasis yra darbingo amžiaus vyras, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie jo turimas sveikatos problemas, ribojančias galimybę įsidarbinti, todėl lėšų pragyvenimui gali gauti teisėtais būdais, o tuo pačiu ir gydytis turimas priklausomybes.

8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.