Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2023-07-18 · Baudžiamoji byla Nr. T-1345-369/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-07-18
Bylos Nr.
T-1345-369/2023
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00503-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Nuteistasis
G. Z.
Advokatai
Artūras Gutauskas
Kategorijos
Teikimo Nr. T-1345-369/2023
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00503-2022-9Procesinio sprendimo kategorija 2.5.15 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant prokurorui Armandui Vainauskui, nuteistajam G. Z., jo gynėjui advokatui Artūrui Gutauskui, Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) atstovei A. Z.,

išnagrinėjo nuteistojo G. Z. (G. Z.) gynėjo advokato Artūro Gutausko prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje, ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą, o jį praradus – be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 23 d.

Nuteistojo G. Z. gynėjas advokatas Artūras Gutauskas 2023 m. birželio 29 d. pateikė teismui prašymą pašalinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžio G. Z. atžvilgiu vykdymo metu kilusias abejones ir neaiškumus, t.y, išaiškinti ar G. Z. minėtu nuosprendžiu yra paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, t.y., ar vykdydamas nuosprendį G. Z. privalo dėvėti elektroninę apykoję. Prašyme nurodė, kad Probacijos tarnybos pareigūnė, aiškindama nuteistajam bausmės vykdymo tvarką, informavo jį, kad jam bus uždėta elektroninė apykojė, nors nuosprendyje nieko nėra nurodyta dėl elektroninės apykojės dėvėjimo, intensyvi priežiūra G. Z. nuosprendžiu nebuvo paskirta. Pareiškėjo manymu, Probacijos tarnyba neturi pagrindo taikyti paskirtų teismo įpareigojimų kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis, be to tokia priemonė nesuderinama su nuteistojo darbo pobūdžiu. G. Z. dirba aukštalipio darbą, kad darbų saugos priemonės veiktų tinkamai, jis negali darbo metu dėvėti ant kūno papuošalų, laikrodžių ar kitų daiktų, tik darbo drabužius ir aukštalipio įrangą.

Pareiškėjas gynėjas advokatas Artūras Gutauskas ir nuteistasis G. Z. teismo posėdyje palaikė prašymą jame nurodytais motyvais.

Probacijos tarnybos atstovė nurodė, kad šis klausimas buvo išspręstas teismo posėdyje pagal Probacijos tarnybos teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą.

Prokuroras teismo posėdyje nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu instensyvi priežiūra G. Z. nebuvo paskirta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361 straipsnio pagrindu teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė (1 dalis).

BK 48 straipsnio 3 dalis nustato, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Iš šios teisės normos turinio matyti, kad intensyvi priežiūra vykdant laisvės apribojimo bausmę yra tik galimybė, o ne būtinas bausmės elementas. Ar skirti intensyvią priežiūrą, yra teismo diskrecijos teisė. Kai intensyvi priežiūra skiriama, apie tai aiškiai nurodoma nuosprendyje ir nustatomas jos terminas, kuris nebūtinai gali sutapti su laisvės apribojimo bausmės terminu.

Iš nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-763-1128/2023 turinio nustatyta, kad nuteistajam G. Z. buvo paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant BK 48 straipsnyje nustatytus įpareigojimus, vienas kurių yra būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 48 straipsnio 6 dalis). Nors šis įpareigojimas nustato judėjimo apribojimą tam tikru paros metu, tačiau tai nėra intensyvi priežiūra -– nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taigi išaiškintina, kad minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu G. Z. nebuvo paskirta jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis (intensyvi priežiūra).

Žmogaus teisių ir laisvių konstitucinis neliečiamumo principas reiškia, kad žmogaus teisės ir laisvės negali būti ribojamos niekaip kitaip, kaip tik įstatymu. Pažymėtina ir tai, kad net ir tuo atveju, kai nuteistajam nuosprendžiu intensyvi priežiūra nėra skiriama BK 48 straipsnio pagrindu, pagal bausmių vykdymą reglamentuojančių teisės aktų sistemą, iš esmės nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis gali būti vykdoma bausmės vykdymo metu ir kitais teisiniais pagrindais. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką kontroliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsnių nuostatos. Pagal BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba turi teisę nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, tiek Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas yra lygiavertės teisinės galios teisės aktai. Lietuvos probacijos tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-106 patvirtinto „Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo“ 4.3 punktas nustato, kad elektroninio stebėjimo priemonės naudojamos nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas Baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, – pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo Stebimajam ir (ar) Stebimojo buvimo vietoje elektroninio stebėjimo įrangos sumontavimo, šį terminą taip pat skaičiuojant ir paskyrus šį įpareigojimą bausmės ar probacijos vykdymo metu. Išaiškintina, kad minėtų teisės aktų nuostatos suteikia galimybę Probacijos tarnybai taikyti elektroninio stebėjimo priemones kontroliuoti teismo paskirtų įpareigojimų nuteistajam laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu ir tais atvejais, kai intensyvi priežiūra nėra paskirta teismo nuosprendžiu.

Vis dėl to teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad minėta elektroninio stebėjimo priemonė gana stipriai riboja žmogaus laisves, ji neturėtų būti taikoma automatiškai asmeniui vien dėl to, kad jam buvo paskirtas įpareigojimas nakties metu būti namuose. BVK 22 straipsnis nustato, kad tai yra Probacijos tarnybos teisė, o ne pareiga. Bausmę vykdančioji Institucija turėtų naudotis šia teise atsakingai, tais atvejais, kai nuteistasis savo elgesiu sudaro pagrindą manyti, kad minėtas įpareigojimas gali būti pažeidžiamas. Teismo nuomone, elektroninio stebėjimo priemonės taikymas kontroliuojant teismo paskirtų įpareigojimų vykdymą turėtų būti pateisinamas negatyvaus nuteistojo elgesio šio įpareigojimo atžvilgiu. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo procese įpareigojimo būti nakties metu įpareigojimo kontrolė gali būti atliekama ir kitomis priemonėmis – policijos pareigūnų ar probacijos tarnybos darbuotojų atsitiktiniais patikrinimais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

tenkinti nuteistojo G. Z. gynėjo advokato Artūro Gutausko prašymą.

Išaiškinti, kad G. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendžiu nėra paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato teisę Probacijos tarnybai kontroliuoti teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas